Nr. DOK-4728
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01901-2019-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 26 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mažųjų įmonių teisininkų agentūros kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, priimtos BUAB „Abastas“ bankroto byloje, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl atsisakymo tvirtinti 423 529,45 Eur kreditorinio reikalavimo dalį ir bylos dalis dėl 423 529,45 Eur kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo nutraukta, o prašymas patvirtinti 68 058,91 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą netenkintas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį įrodinėjimo procese (CPK 179 straipsnio 1 ir 2 dalių, 225 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 straipsnio, 8 straipsnio bei 265 straipsnio 1 dalies nuostatas). Pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjai buvo siurprizinė. Vadovaudamasis įrodinėjimo naštos patikslinimo (paskirstymo) pareiga (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kooperacijos (bendradarbiavimo) principu (CPK 2 straipsnis, 8 straipsnis), viešojo intereso egzistavimu bankroto bylose (CPK 179 straipsnio 2 dalis), kasacinio teismo išaiškinimu dėl aktyvaus teismo vaidmens bankroto bylose, teismas privalo pasiūlyti šaliai pateikti papildomus įrodymus, nes šių įrodymų pateikimo poreikis yra esminis teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 265 straipsnis), teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimui (CPK 2 ir 8 straipsnis), viešojo intereso tenkinimui bankroto procese. Taigi teismas nagrinėjamu atveju negalėjo atmesti pareiškėjos prašymo patvirtinti 68 058,91 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą tuo pagrindu, jog nebuvo suformuluotas prašymas atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti bei nenurodytos šio termino praleidimo aplinkybės. Teismas privalėjo pareiškėjai pasiūlyti pateikti atitinkamus įrodymus. Pareiškėjos įsitikinimu, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl pirmiau nurodytų teisės normų taikymo bankroto bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas