Civilinė byla Nr. e2-6013-994/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03585-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;3.5.23

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant atsakovei K. B., jos atstovei advokatei Martai Matiukevič,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams K. B., N. B. dėl solidaraus nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys - akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus apšvietimas“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl solidaraus 1 397,52 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 2 d. informacinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės K. B., vairavusios atsakovo N. B. lizingo sutarties pagrindu naudojamą transporto priemonę Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas gatvės apšvietimo stulpas ir komunikacinių ženklų stovai/lentelės. Eismo įvykio metu transporto priemonė Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovui buvo pateikta eismo įvykio metu nukentėjusio juridinio asmens UAB „Vilniaus apšvietimas“ pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo. 2002 m. kovo 29 d. paslaugų tiekimo sutarties Nr. 1 pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ atlygino atsakovų padarytą žalą – 1 397,52 Eur (441,22 Eur + 956,30 Eur). Ieškovas kompensavo draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką 1 397,52 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas 2022 m. birželio 20 d. mokėjimo pavedimas. Dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas su pretenzijomis kreipėsi į atsakovus, tačiau atsakovai nuostolių neatlygino.

2.       2023-04-20 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovams tenkintas visiškai.  

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2024-01-25 nutartimi byloje Nr. e2S-53-889/2024 2023-04-20 priimtą sprendimą už akių panaikino ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino.

4.       Ieškovas po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, pateikė ieškinio dalies dėl 956,30 Eur nuostolių atlyginimo atsisakymo, palaikant ieškinio likusį reikalavimą dėl 441,22 Eur žalos priteisimo pagal patikslintą sąmatą byloje (2024-03-08 DOK – 38610).

5.       Įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį (2024-03-28 DOK – 49587) nurodė, kad draudikas patvirtina, kad su Ieškovu yra sudarę Paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atlieka priskirtų (perduotų) žalos bylų administravimą. Draudikas atliko žalos, padarytos apšvietimo stulpui, 2021-02-28 įvykio metu, administravimo veiksmus. Nustatyta, kad K. B. (toliau – Kaltininkė) sukėlė eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu neturėdama teisės vairuoti ir būdama neblaivi apgadino kitų asmenų turtą. Kaltininkės vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl žala buvo administruojama Biuro vardu pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas. TPVCAPDĮ numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi pateikti pretenziją atsakingam draudikui ar Biurui (TPVCAPDĮ 13 str. 1 d.). Draudikas gavo UAB „Vilniaus apšvietimas“ (toliau – Nukentėjęs asmuo) pretenziją atlyginti išlaidas pagal pateiktą sąmatą (priedas Nr. 1). Draudikas įvertino žalos dydį ir nustatė draudimo išmoką – (priedas Nr. 2). Žalos administravimo metu gauta teisėsaugos institucijų pažyma apie įvykio aplinkybes (priedas Nr. 3). Joje, inter alia, pažymima, kad šio įvykio metu apgadintas kelio apšvietimo stulpas. Primintina, kad pagal TPVCAPDĮ Draudikas (Biuras) privalo vadovautis tyrimą atliekančių valstybinių institucijų duomenimis: nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija arba šio dokumento skaitmenine kopija, elektronine eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes (TPVCAPDĮ 15 str. 3 d.). Be to, pagal CPK 197 str. 2 dalį, valstybės institucijų rašytiniai įrodymai priskiriami oficialiems, turi didesnę įrodomąją galią. Draudikas, atlikęs tyrimą, įvertinęs įvykio vietos nuotraukas, neturi pagrindo abejoti, kad šio įvykio metu buvo apgadintas apšvietimo stulpas. Atlikus visus žalos administravimo veiksmus, 2021-08-30 buvo priimtas sprendimas išmokėti Nukentėjusiajam asmeniui 956,30 Eur (priedas Nr. 4). 2022-09-06 Nukentėjęs asmuo kreipėsi į Draudiką (priedas Nr. 5), informuodamas, kad reikalavimą ir susijusį žalos apskaičiavimą pateikė (per klaidą) ne už tą apšvietimo stulpą. Rašte nurodoma, kad įvykio vietoje yra du apgadinti stulpai, todėl nuvykę darbuotojai juos supainiojo. Nukentėjęs asmuo grąžino gautą išmoką ir pateikė naujus skaičiavimus už aktualų stulpą (priedas Nr. 6). Draudikas atnaujino žalos administravimo veiksmus, peržiūrėjo žalos dydžio sąmatą, ją sumažinto (priedas Nr. 7) ir 2022-09-20 išmokėjo 441,22 Eur draudimo išmoką (priedas Nr. 8). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad dėl Kaltininkės sugadinto kelio apšvietimo stulpo 2021-02-28 įvykio metu Draudikas Biuro vardu yra išmokėjęs 441,22 Eur išmoką.   

6.       2024-05-31 teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Vilniaus apšvietimas“ įgalioti atstovai A. L., J. Ž. ((duomenys neskelbtini)) ir J. G. ((duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad tiek pirmoji sąmata (1432,12 su PVM), tiek patikslinta sąmata (680,41 su PVM) buvo pateikta už sugadintą apšvietimo stulpą, nes jie administruoja tik apšvietimo stulpus. Komunikaciniai stulpeliai jiems nepriklauso. Kadangi pirmoji sąmata 1432,12 Eur sumai su PVM buvo apskaičiuota ne už tą apšvietimo stulpą, jo sugadinimą, gautą išmoką jie grąžino AB „Lietuvos draudimas“. Nuo smūgio šviestuvas nulinksta ir nebenaudojamas, todėl reikia jį keisti. Atsakovė K. atnešė jiems foto nuotraukas, gautas iš draudikų biuro, kai jie perskaičiavo žalą, aiškinosi. Jie turėjo gautą iš policijos pranešimą, kad jų administruojama atrama apgadinta. Atrama – pats apšvietimo stulpas, o apačioje yra pamatas. Policija paskambino į dispečerinę apie įvykį pranešdama. Dispečerinė turbūt važiavo vėliau į įvykio vietą, bet buvo ne tas adresas policijos nurodytas – (duomenys neskelbtini). Policija konkretizuoja mums automobilį ir jie nevertina automobilio sužalojimo pobūdžio, pasitiki policijos duomenimis. Nepamena kada vyko į įvykio vietą apžiūrai, skubotumo nebuvo, nes nebuvo stulpas nuvirtęs. Priežiūros planu vadovaujantis tikrina savo apšvietimo stulpus kasmet pagal numatytą planą. Apie kovo mėnesį 2021 metų buvo sutvarkyti abu apšvietimo stulpai – tiek esantis (duomenys neskelbtini), tiek įvažiuojant į jį, kur buvo eismo įvykis.

7.       2024-09-09 teismo posėdžio metu atsakovė K. B. paaiškino, kad jokio apšvietimo stulpo už kurį yra reiškiamas likęs žalos reikalavimas nekliudė, kai automobiliu įvažiavo į griovį netoli (duomenys neskelbtini). Mažus stulpelius kabinti galėjo automobilis, bet tikrai ne didelį apšvietimo stulpą. Ji kai iš draudikų biuro gavo foto nuotraukas tada ir aiškinosi su įmone UAB „Vilniaus apšvietimas“, kad ne už tą stulpą buvo paskaičiuota jiems žala, ko pasekoje buvo grąžinta N. B. 956,30 Eur suma 2023-08-02. Ji pripažįsta, kad eismo įvykio metu buvo patirti automobilio apgadinimai, bet nematė kokiu būdu automobilis buvo ištemptas, nes ją išvežė į areštinę.

8.       2024-09-09 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad administracinio nusižengimo bylos ir baudžiamosios bylos duomenys niekaip nepagrindžia fakto, kad dėl atsakovės vairuoto automobilio Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) nuvažiavimo nuo kelio buvo kliudytas apšvietimo stulpas, už kurį buvo paskaičiuota 441,22 Eur žala ir išmokėta UAB „Vilniaus apšvietimas“. Byloje nėra visiškai jokių objektyvių įrodymų, apgadinimų aukščių išmatavimų, eismo įvykio vietoje atliktų matavimų, leidžiančių spręsti apie eismo įvykio ir stulpo apgadinimo sąlytį. Iš bylos duomenų žinoma, kad pradžioje žala buvo apskaičiuota visai ne už to apšvietimo stulpo apgadinimą, ką pripažino UAB „Vilniaus apšvietimas“, esant policijos suklaidinimui, dėl ko atsakovui buvo grąžinta išieškota 956,30 Eur suma 2023-08-02. UAB „Vilniaus apšvietimas“ nepateikė į bylą prašytų duomenų apie nurodyto apšvietimo stulpo tinkamą veikimą iki eismo įvykio 2021-02-28 ir duomenų iš turimos bazės apie galimai fiksuotus kitus įvykius iki stulpo sutvarkymo. Taip pat nepateikė duomenų, kokiu pagrindu ir kada vyko į įvykio vietą bei patyrė žalą, remontuojant apšvietimo stulpą, ko pagrindu buvo sudaryta 2022-09-08 lokalinė sąmata 680,41 Eur su PVM sumai ir jos pagrindu išmokėta 441,22 Eur žala. Remtis vien tik grįstomis prielaidomis byloje negalima, dėl ko ieškinys turėtų būti atmestinas.

Ieškinys dalyje dėl 441,22 Eur žalos atmestinas. Kitoje dalyje byla nutrauktina.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį ieškovas bet kurioje proceso stadijoje, kreipęsis į teismą turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

10.       Nagrinėjamu atveju ieškovė apsisprendė atsisakyti ieškinio dalies, t. y. 956,30 Eur žalos reikalavimo, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovei žinomos CPK 294 straipsnyje numatytos procesinės atsisakymo nuo ieškinio pasekmės. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų priimamas ir civilinė byla Nr. e2-6013-994/2024 toje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovui grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio dalis – 16,50 Eur (22,00 x 0,75 proc.) suma. Išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl 441,22 Eur nuostolių priteisimo

11.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, išreikalautos ir prijungtos baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylos (duomenys neskelbtini) (DOK – 54945) duomenų nustatyta, kad ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu dėl solidaraus 1 397,52 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovų, 2023-04-20 sprendimu už akių toks ieškovo reikalavimas buvo tenkintas, įvertinus, kad iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 2 d. informacinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2021 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės K. B., vairavusios atsakovo N. B. lizingo sutarties pagrindu naudojamą transporto priemonę Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas gatvės apšvietimo stulpas ir komunikacinių ženklų stovai/lentelės. Eismo įvykio metu transporto priemonė Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovui buvo pateikta eismo įvykio metu nukentėjusio juridinio asmens UAB „Vilniaus apšvietimas“ pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo. 2002 m. kovo 29 d. paslaugų tiekimo sutarties Nr. 1 pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ atlygino atsakovų padarytą žalą – 1 397,52 Eur (441,22 Eur + 956,30 Eur). Ieškovas kompensavo draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką 1 397,52 Eur. Po sprendimo už akių priėmimo paaiškėjo, ką 2024-05-31 teismo posėdžio metu pripažino ir UAB „Vilniaus apšvietimas“ atstovai, kad draudimas be pagrindo jiems išmokėjo 956,30 Eur žalą už neva atsakovės K. B. 2021-02-28 eismo įvykio metu apgadintą apšvietimo stulpą, esantį (duomenys neskelbtini). Įvertinus policijos pateiktas foto nuotraukas (DOK – 54945) bei UAB „Vilniaus apšvietimas“ parengtą pirminę 2021-04-23 sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 432,12 su PVM sumai (ieškinio priedas), 2022-09-06 raštu UAB „Vilniaus apšvietimas“ grąžino AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 956,30 Eur sumą (DOK – 114175 priedas), ko pasekoje 2023-08-02 ieškovas grąžino minėtą sumą atsakovui N. B., kuri buvo išieškota antstolės D. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo į pareiškimą dėl peržiūrėjimo priedas – 2023-10-04 DOK – 156957). 2023-06-20 priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir grąžinimo, įvykdžius sprendimą už akių.  

12.       Panaikinus 2023-04-20 sprendimą už akių ir atnaujinus byloje nagrinėjimą, liko ginčas dėl ieškovo išmokėtos 441,22 Eur sumos AB „Lietuvos draudimui“, kuris kompensavo UAB „Vilniaus apšvietimas“ patirtą žalą už kito apšvietimo stulpo sugadinimą 2021-02-28 (duomenys neskelbtini), metu, kuris įvyko K. B. vairavus transporto priemonę Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta patirta žala yra grindžiama 2022-09-08 lokaline sąmata Nr. (duomenys neskelbtini  680,41 Eur su PVM sumai bei išmokėjimo faktu (ieškinio priedas bei atsiliepimo į pareiškimą dėl peržiūrėjimo priedas – 2023-10-04 DOK – 156957).

13.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, K. B. 2021-07-08 nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, vairavus 2021-02-28 (duomenys neskelbtini) transporto priemonę neblaiviai, tačiau baudžiamojoje byloje žalos atlyginimo klausimas spręstas nebuvo.

14.       Reikalavimas dėl likusios 441,22 Eur žalos solidaraus priteisimo iš 2021-02-28 įvykusio eismo įvykio kaltininkės K. B. ir transporto priemonės savininko N. B. ieškovo yra grindžiamas tuo, kad 2021-09-02 policijos pažymoje aiškiai nurodyta, kad K. B. vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą (ieškinio priedas Nr. 1), o ieškovas nustatinėdamas eismo įvykio metu padarytą žalą vadovaujasi policijos nustatytomis arba abiejų vairuotojų eismo įvykio deklaracijoje fiksuotomis aplinkybėmis. Tos pačios pozicijos laikosi ir AB „Lietuvos draudimas“ savo atsiliepime į ieškinį nurodydama, kad valstybės institucijų rašytiniai įrodymai priskiriami oficialiems, turi didesnę įrodomąją galią ir draudikas neturi pagrindo abejoti, kad šio įvykio metu buvo apgadintas apšvietimo stulpas (DOK – 49587 – atsiliepimas į ieškinį).

15.       Atsakovė ir jos atstovė kvestionavo policijos konstatuotus duomenis, nurodant, kad kartu su išreikalauta administracinio nusižengimo byla ROIK 21128966450 (2024-04-08 DOK – 54945) nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, atliktų vietoje matavimų, kurie pagrįstų, jog 2021-02-28 įvykusio eismo įvykio metu K. B. vairuojama transporto priemonė Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) nuvažiuodama nuo kelio kliudė ir apgadino policijos fiksuotose foto nuotraukose matomą apšvietimo stulpą.

16.       Vertinant visą susidariusią situaciją, akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ remiasi administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) konstatuotu faktu, kad automobilis Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą (2021-03-29 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, 2021-02-28 administracinio nusižengimo protokolas bei su ieškiniu pateikta 2021-09-02 policijos pažyma), dėl ko UAB „Apšvietimo stulpas“ patirta žala ir atlyginta ieškovo turi būti priteistina iš atsakovų, kaip eismo įvykio kaltininkės ir transporto priemonės savininko, solidariai.

17.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, bei įsiteisėjusio teismo nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje, atžvilgiu taikoma CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė, ir atitinkamai prejudicinių faktų taisyklė, įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, netaikoma. Atsižvelgiant į tai, teismo nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje, nustatytų aplinkybių prejudicialumo civilinėje byloje klausimas turi būti sprendžiamas remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022, 24 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje, prejudicialumo civilinėje byloje, yra nurodęs, kad nors šioje teisės normoje tiesiogiai minima tik tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti kitoje byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarinių, tačiau administracinio nusižengimo padariniai yra neatsiejami nuo paties administracinio nusižengimo pripažinimo teismo nutarimu, todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti ir paties administracinio nusižengimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 23 punktas).

18.       Šiuo gi konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byla užbaigta priėmus policijos pareigūnui 2021-03-29 nutarimą ir pažeidimo esmėje nurodžius apšvietimo stulpo kliudymą, tad kaip prejudicija šioje civilinėje byloje remtis negalima.

19.       CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

20.       Aiškindamas CPK 197 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra nurodęs, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant šioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017, 27 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 26 punktas).

21.       Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2 ir 3 punktai), kurie negali būti ginčijami, o toliau išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje, tačiau įrodinėjimo našta tenka tai bylos šaliai, kuri siekia paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes. Įrodinėjant priešingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiajame rašytiniame įrodyme, kaip minėta, taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 26 punktas).

22.       Šių išaiškinimų kontekste, teismas sutinka su atsakovės atstovės pozicija, kad administracinio nusižengimo byloje, kuri buvo teismo išreikalauta iš policijos departamento (2024-04-08 DOK – 54945) nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad K. B. vairuojama transporto priemonė realiai kliudė policijos pareigūnų foto nuotraukomis užfiksuotą apšvietimo stulpą ir dėl to jį sugadino bei padarė žalą.

23.       Šiuos teismo motyvus sustiprina pakankamai objektyvus dokumentas esantis administracinio nusižengimo byloje, t. y. eismo įvykio vietos schema. Joje aiškiai (duomenys neskelbtini) A. S. sužymėjo buvusius objektus ir važiavimo žymes kelkraštyje iš kurių nėra pagrindo daryti išvados, kad automobilis kliudė Nr. 3 objektą, kuris schemoje įvardintas kaip apšvietimo stulpas (2024-04-08 DOK – 54945). Vien tas faktas, kad transporto priemonė eismo įvykio metu patyrė įvairaus pobūdžio apgadinimus, kurie fiksuoti administracinio nusižengimo byloje, neleidžia šių automobilio apgadinimų objektyviai susieti su atsitrenkimu į apšvietimo stulpą, nesant kitų tam objektyvių įrodymų, matavimų, ekspertinių vertinimų ir pan. Tokią teismo poziciją sustiprina ir prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtas vaizdo įrašas (CD diskas paskutiniame baudžiamosios bylos lape) iš kurio duomenų nustatyta, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai iki pasirodymo atsakovei K. B., garsiai pasvarsto, kalbasi – „kad remiantis transporto priemonės vėžiomis, apšvietimo stulpo „nekabino“, bet tuos du stulpelius „surinko“(03:35 min. 1 failiukas). Kaip nustatyta byloje, remiantis UAB „Vilniaus apšvietimas“ atstovų paaiškinimais 2024-05-31 teismo posėdžio metu, 441,22 Eur suma buvo jiems išmokėta ne už komunikacinius stulpelius, kurių jie neprižiūri, o už didžiojo apšvietimo stulpo sugadinimą, kurį susiejo su 2021-02-28 eismo įvykiu, vairuojant K. B. transporto priemonę ir nuvažiavus nuo kelio.

24.       Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą).

25.       Remiantis išdėstytu bei įvertinus aptartus įrodymus byloje, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylos duomenys bei baudžiamosios bylos duomenys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad K. B. vairuojama transporto priemonė nekliudė policijos darytomis foto nuotraukomis fiksuoto apšvietimo stulpo (DOK – 54945), dėl ko buvo būtina jį remontuoti ir patirti žalą bei šią žalą išieškoti iš solidarių skolininkų – atsakovų.

26.       Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo UAB „Vilniaus apšvietimas“, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, buvo įsipareigojęs pateikti teismui duomenis, leidžiančius pagrįsti iki eismo įvykio buvusią apšvietimo stulpo būklę, galimai (ne)buvusių kitų įvykių statistiką bei duomenis iš dispečerinės apie gautą policijos pranešimą dėl apšvietimo stulpo sugadinimo 2021-02-28 eismo įvykio metu. Tokių duomenų nepateikus, o 2024-06-17 (DOK– 93740) bei 2024-09-09 (DOK – 133195) teikus duomenis vėl ne apie to apšvietimo stulpo būklę (eismo įvykis vyko ne (duomenys neskelbtini), o važiavimo linko jo), leidžia konstatuoti faktą, kad atsakovė K. B. byloje paneigė administracinio nusižengimo nutarimu konstatuotą aplinkybę dėl 2021-02-28 eismo įvykio metu apšvietimo stulpo apgadinimo, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, išskyrus konstatavimą fakto administracinio nusižengimo nutarime. 

27.       Iš visumos byloje esančių įrodymų konstatavus, kad atsakovė paneigė esminę faktinę aplinkybę dėl apšvietimo stulpo sugadinimo per 2021-02-28 eismo įvykį, dėl kurio buvo priimtas 2021-03-29 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, nedalyvaujant atsakovei, paskyrus baudą ir 2021-07-08 nuosprendis baudžiamojoje byloje, teismas sprendžia, kad byloje neįrodytos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos jų civilinei atsakomybei dėl 441,22 Eur žalos kilti (CPK 12 str., 178 str.), nenustačius žalos kilimo fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

29.       Ieškovės ieškinio likusią dalį dėl 441,22 Eur žalos atlyginimo atmetus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

30.       Atsakovė K. B. sumokėjo 55,00 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą ir patyrė iš viso 600,00 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą tiek rengiant atskiruosius skundus, tiek atstovaujant teismo posėdžiuose (2023-07-17 DOK – 114175; 2023-07-25 DOK – 118109; 2023-10-13 DOK – 162416; 2023-07-17 DOK -85385). Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovei K. B. iš ieškovo priteistina 655,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. negaliojančio sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7917-994/2023) įvykdymo atgręžimo

31.       Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje (CPK 373 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014). Tačiau galima ir tokia situacija, kai teismas atnaujina terminą prieštaravimams pateikti po to, kai teismo įsakymas ar teismo sprendimas už akių jau įvykdytas, ir panaikina priimtą teismo įsakymą, arba peržiūri teismo sprendimą už akių. Tokiu atveju, kai teismo įsakymas ar sprendimas už akių yra įvykdytas, teismo sprendimo atgręžimo institutas taip pat gali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014, 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

33.       Sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą.

34.       CPK 760 straipsnis bei jį aiškinanti kasacinio teismo praktika apibrėžia esminius sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo padarinius – jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas, skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017). Taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą, būtent išieškotojas yra tas subjektas, kuris turi pareigą grąžinti viską, kas buvo gauta teismo sprendimo pagrindu.

35.       Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai buvo įvykdytas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-20 sprendimas už akių (2023-06-20 antstolės D. M. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokuemnto grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2024-01-25 nutartimi, kas atitinka aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sudarančią prielaidas taikyti panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimą.

36.       Taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą, visais atvejais svarbu rasti tinkamą įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumo, teisėtų ieškovo ir atsakovo interesų apsaugos pusiausvyrą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju šalys yra grąžinamos į padėtį, buvusią iki sprendimo (kuris yra panaikintas) priėmimo, atsakovės prašymas dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-20 negaliojančio sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) įvykdymo atgręžimo tenkintinas. Iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistina atsakovo N. B., iš kurio žala vykdymo procese buvo išieškota, naudai 441,22 Eur suma. Atsakovams nekeliant klausimo dėl vykdymo išlaidų priteisimo, šis klausimas paliekamas nenagrinėtu. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas vykdomas tarp išieškotojo ir skolininko, antstolis nėra sprendimo įvykdymo atgręžimo teisinių santykių subjektas. 

37.       Ieškinį dėl 441,22 Eur žalos atlyginimo atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 85,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 259-260 straipsniais, 373 straipsniu, 760-761 straipsniais, teismas,

n u t a r i a :

priimti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą dėl dalies reikalavimų atsisakymo.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-6013-994/2024 dalyje dėl 956,30 Eur nuostolių atlyginimo. 

Grąžinti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kodas 125709291, 2023-03-09 mokėjimu sumokėto žyminio mokesčio dalį - 16,50 Eur (šešiolika eurų 50 ct), išaiškinant ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.  

Ieškovo ieškinį likusioje dalyje dėl 441,22 Eur nuostolių solidaraus priteisimo iš atsakovų atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kodas 125709291, atsakovei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 655,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atgręžti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinto 2023 balandžio 20 d. sprendimo už akių įvykdymą ir priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kodas 125709291, 441,22 Eur išieškotos žalos sumą, atsakovo N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kodas 125709291, valstybei 85,75 (aštuoniasdešimt penkis eurus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad šios sumos turi būti įmokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

        Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

         Teisėja                                 Rima Lipeikienė