Civilinė byla Nr. 2A-1324-260/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Aldona Sakalauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 42.3;
42.9; 42.11.1; 45.5; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės ir Birutės Bobrel,
sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,
dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-435-652/2009 pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys IĮ ,,Alturas“, UAB ,,Tvirtasis ramstis“, S. N., A. P., O. N., O. S., O. Č., R. B.,
n u s t a t ė:
ieškovas UAB „Litesko“ ieškiniu (b.l. 2, t.1) prašė priteisti iš atsakovės V. M. už tiekiamą šilumos energiją ir kitas paslaugas 1.380,41 Lt ir 46,05 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad nors su atsakove nebuvo pasirašyta šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis, tačiau tarp jų atsirado šilumos tiekimo vartojimo santykiai, realizuojami konkliudentiniais veiksmais. Atsakovei paskaičiuotas įsiskolinimas už energijos tiekimą už laikotarpį nuo 2007 11 01 iki 2008 05 01. Nors šiluma faktiškai atsakovei nebuvo tiekiama, tačiau jai buvo skaičiuojamas įsiskolinimas, kadangi atsakovė savo buto šildymo sistemą atjungė pažeisdama atjungimo tvarką, nėra gavusi Valstybinės energetikos inspekcijos pažymos bei rekonstruotos sistemos tinkama naudoti akto. Pagal 2003 06 30 Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles atsakovė iki šiol laikytina tiekiamos šilumos buitiniu vartotoju. Atsakovė, atjungdama savo buto šilumos įrangą nuo daugiabučio namo sistemos ir nesilaikydama teisės aktų nustatytos atsijungimo tvarkos, pažeidė ir suvaržė kitų daugiabučio namo gyventojų teises.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2007 07 01 atsakovė su AB ,,Lietuvos dujos“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis dėl šilumos tiekimo su ieškovu nebuvo pasirašyta, tačiau ieškovas buvo informuotas apie šilumos atjungimą. Atsakovė turi mokėti tik už faktiškai sunaudotą šilumos energiją, todėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nesilaikymas nesuteikia ieškovui teisės reikalauti apmokėti už nesunaudotą energiją.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš 2006 11 20 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Alytaus skyriaus akto nustatė, kad atsakovė turėjo gauti techninių sąlygų įvykdymo pažymą iš šilumos energijos tiekėjo UAB ,,Litesko“. Iš liudytojo G. M. parodymų nustatė, kad jis patvirtino 2006 11 20 akte surašytus trūkumus, tačiau nurodė, kad atsakovė buto šildymo sistemos atjungimo procedūrą turi pradėti iš pradžių, nes yra pasibaigęs techninių sąlygų įvykdymo terminas. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2006 04 14 rašte, atsakant į atsakovės 2006 04 04 prašymą, nurodyta, kad reikalinga parengti, suderinti ir patvirtinti įrangos pakeitimo projektą, gauti leidimą šiems darbams, pakeista inžinerinė įranga turi būti priimta naudoti. 2008 07 11 Valstybinės energetikos prie Ūkio ministerijos rašte nurodyta, kad nėra galimybės įvertinti rekonstrukcijos teisėtumą, nes nepavyko atlikti patikrinimo. Teismo nuomone, tiek ieškovas, tiek valstybinės institucijos, nurodydamos atsakovei šildymo sistemos rekonstrukcijos trūkumus, nevienodai traktavo šilumos atjungimo sąlygų įvykdymą pagal Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, todėl toks nevienodų reikalavimų nurodymas pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tų teisių įgyvendinimą ir gynimo tvarką. Teismas, įvertinęs atsakovės atliktus veiksmus tiek vykdant buto šilumos atjungimą nuo ieškovo šilumos tinklų, tiek bendraujant su ieškovu, Valstybinės energetikos inspekcija, Alytaus miesto savivaldybės administracija, sprendė, jog atsakovė nepiktnaudžiavo savo teise, įgyvendindama savo teises tokiu būdu ar priemonėmis, kurios suvaržytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims. Iš liudytojo G. M. parodymų, Valstybinės energetikos inspekcijos 2006 11 20 akto teismas nustatė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, gyventojai davė sutikimus atsakovei rekonstruoti šildymo sistemą. Teismo nuomone, ieškovas, teigdamas, kad atsakovės neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo išbalansuota šildymo sistema, neįrodė, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė žalą. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė pradėjo vykdyti atjungimą nuo šilumos tinklų vadovaudamasi 2000 01 12 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.20 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, ir faktiškai jį užbaigė, ką pripažino ir ieškovas, todėl atsakovės įvykdytą faktinį buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros šildymo sistemos kvalifikavo kaip buvusių konkliudentinių veiksmų tarp šalių pabaigą. Nustatęs, kad atsakovė faktiškai šilumos energijos už prašomą priteisti laikotarpį nenaudojo, o naudojo kitą šilumos energijos rūšį – dujas, teismas padarė išvadą, kad atsakovės formalus teisės aktų, reguliuojančių šilumos atjungimą, pažeidimas negali būti pagrindu tenkinti ieškovo reikalavimą, tačiau gali būti pagrindu žalos atlyginimui ar kitai atsakomybei atsirasti.
Apeliaciniu skundu (b.l. 12-16, t.2) ieškovas UAB „Litesko“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas mano, kad Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl žemiau nurodytų priežasčių:
1. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai tarp ginčo šalių nėra pasibaigę, todėl atsakovė turi vykdyti savo pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už patiektą šilumos energiją. Vartotojas turi teisę nutraukti šilumos energijos tiekimo vartojimo sutartį laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų. Tam, kad nebūtų pažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų teisėti interesai, nebūtų padaroma jiems žala, teisės aktais yra patvirtinta speciali vieno buto atjungimo daugiabučiame name (šilumos ir karšto vandens) nuo bendros šios energijos tiekimo visam namui sistemos, tvarka. Tokią tvarką nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2003 m. liepos 16 d. nustatė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr.20 9-11, 14 punktai, nuo 2003 m. liepos 16 d. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2003 birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258, 183-197 punktai, o nuo 2009 m. sausio 7 d. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2008 12 04 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617, 250-264 punktai. Vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktais, atsakovė, norėdama atjungti buto šildymo ir karšto vandens įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, turėjo parengti atitinkantį šilumos tiekėjo pateiktas technines sąlygas techninį projektą, suderinti šį projektą nustatyta tvarka (ne tik su šilumos tiekėju, bet ir su kitais daugiabučio namo bendrasavininkais), gauti atitinkamą leidimą rekonstruoti buto šildymo įrenginius, o baigus atjungimo darbus, privalėjo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą bei teisės aktų nustatyta tvarka gauti buto šildymo ir karšto vandens įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir šių dokumentų kopijas pateikti šilumos tiekėjui. Ir tik gavus aukščiau minėtus aktus, buto šilumos įrenginiai gali būti laikomi atjungtais nuo bendros šildymo sistemos. Dėl šilumos sklaidos specifiškumo (šiluma patenka ir per buto sienų atitvaras, taip pat per butą einančius vamzdynus, jei jie nėra tinkamai izoliuoti), jei bute yra nuimti radiatoriai, tai dar negali būti laikoma, kad į butą nepatenka šilumos energija, t.y. kad į butą nėra tiekiama šilumos energija. Tam, kad būtų galima konstatuoti realų (faktinį) buto šildymo įrenginių atjungimą ir centralizuotos šilumos tiekimo ir vartojimo santykių nutraukimo faktą ir tuo pačiu apsaugoti kitų daugiabučio namo bendrasavininkų teises, teisės aktai detaliai reglamentuoja, kas turi būti atlikta (kokie veiksmai turi būti padaryti) atjungiant buto šildymo įrenginius ir, kad tik įgaliotos valstybės institucijos gali spręsti, ar tinkamai ir ar visa apimtimi yra atlikti visi imperatyvūs reikalavimai.
Apelianto nuomone, tiek šiuo metu galiojančiose, tiek anksčiau galiojusiose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse yra įtvirtintos imperatyvios nuostatos, jog butų ir kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šilumos vartotojais tol, kol jo buto šildymo ir (ar) karšto vandens įrenginiai yra pripažįstami tinkami naudoti, t.y. tik esant teisės aktuose nustatytų veiksmų ir dokumentų, sąlygojančių teisėto, nepažeidžiančio kitų subjektų teisių, šildymo įrangos atjungimą, galimas šildymo įrangos atjungimo/prievolių pasibaigimo fakto nustatymas. Jei nėra realizuojami teisės aktų normose įtvirtinti imperatyvūs nurodymai ir reikalavimai, negalima konstatuoti ir šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo fakto. Kad centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai, norėdami nutraukti šilumos pirkimo- pardavimo sutartį ir atjungti savo patalpas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, turi laikytis teisės aktuose nustatytos specialios atsijungimo procedūros, nepažeisti tiek kitų daugiabučių namo bendrasavininkų, tiek šilumos tiekėjo interesų bei nepadaryti jiems žalos, yra nekartą pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Alytaus rajono apylinkės teismas, tam, kad būtų nustatytas teisinis prievolinių santykių tiekti ir vartoti šilumos energiją tarp ginčo šalių buvimo faktas, kurio pagrindu yra prašoma priteisti susidariusią skolą, visiškai nesiaiškino, ar atsakovės buto šildymo ir karšto vandens įrenginiai nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos yra atjungti laikantis specialios, teisės normose imperatyviai įtvirtintos tvarkos, ar įgaliota valstybės institucija nustatyta tvarka yra pripažinusi faktą, kad atsakovės buto šildymo ir karšto vandens įrenginiai yra atjungti. Apelianto nuomone, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė savo buto šildymo įrenginius atjungė savavališkai, nesilaikydama teisės aktų nustatytos imperatyvios tvarkos. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės buto šildymo ir karšto vandens įrenginiai yra atjungti, laikytina, kad šilumos tiekimo ir vartojimo sutartiniai santykiai tarp apelianto ir atsakovės nėra pasibaigę ir atsakovė privalo apmokėti už jai nustatyta tvarka priskirtiną šilumos energijos kiekį.
2. Teismas neatsižvelgė į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, gyventojų (energijos vartotojų) interesus ginančias teisės normas. Speciali atsijungimo procedūra gina ne šilumos tiekėją, o gina kitų daugiabučio namo gyventojų (energijos vartotojų) interesus ir užtikrina, kad jiems nebūtų padaryta žalos. Atsakovė, pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką, atsijungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, todėl piktnaudžiavo savo teise. Teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo gautas visų namo bendraturčių sutikimas šildymo sistemos atsijungimui. Pats atsakovės atstovas nurodė (b.l. 66), kad namo gyventojų sutikimo dėl atsijungimo nebuvo, byloje nėra nei vieno rašytinio ar žodinio bendraturčių sutikimą patvirtinančio įrodymo. Teismo sprendime minimame 2006 11 20 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Alytaus skyriaus akte Nr.17/4-111 išreikšto bendraturčių sutikimo taip pat nėra.
3. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog UAB "Žaidas" įgyvendino šildymo atjungimą nuo centralizuotų šilumos tinklų projektą ir jį atjungė. Byloje yra pateikta tik UAB "Žaidas" 2006 m. spalio d. (be datos) lokalinė sąmata (b.l. 32 ) 141,60 Lt sumai, kuri nėra atliktų darbų įrodymas. Neteisėto atsijungimo nuo šilumos tinklų faktas nustatytas 2008 03 04 aktu (b.l. 180), kurį surašė šilumos tiekėjo atstovai. Atsakovės atstovas (b.l. 67) teigia, kad atsakovė, atsijungdama, pasikliovė UAB "Žaidas" specialistais ir manė, kad to pakanka. Tai yra netiesa, nes atsakovė ne kartą buvo informuojama apie atsijungimo tvarką, tai patvirtina byloje esantys raštai: Alytaus miesto savivaldybės administracijos raštai 2002 06 28 Nr. 23-01619 (b.1.22 ) ir 2006 04 14 Nr. SD-2582 (6.1) ( b.l. 28), ieškovo raštai 2007 05 25 Nr. 135-168 (b.l. 47), 2008 03 19 Nr. 135-203 (b.l. 46) bei išduotos 2002 09 11 techninės sąlygos Nr. A-070 (b.1.119). Tai, kad atsakovė ne kartą buvo informuota apie buto šildymo ir karšto vandens įrenginių atjungimo tvarką, tačiau vis tiek nevykdė šios tvarkos, rodo, jog atsakovė nebuvo pakankamai pareiginga ir įgyvendindama savo teises nesilaikė įstatymų bei sąžiningumo ir protingumo principų, nesiėmė jokių veiksmų, kad šildymo įranga būtų atjungta teisėtai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 21-24, t.2) atsakovė V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovui nesuteikta teisė atstovauti trečiųjų asmenų teises ir jų interesus, todėl apelianto visi motyvai ir argumentai dėl gyventojų interesų gynimo yra atmestini. Visi namo gyventojai yra bylos dalyviai ir nė vienas nepateikė nesutikimo su ieškiniu. Teismas tinkamai išanalizavo faktines aplinkybes ir teisėtai konstatavo, kad iš esmės atsakovė atliko šildymo sistemos atjungimą ir sistemos perdarymą, todėl ieškovas negali reikalauti to, ko pats neperdavė atsakovei. Norminių aktų raidė ir pažodinis jos kartojimas nesukuria tarpusavio santykių ir nesudaro pagrindo teigti, kad paslaugos yra suteiktos. 2002 metais atsijungiant nuo centrinio šildymo sistemos nebuvo reikalingas gyventojų sutikimas ir tokiems darbams nėra taikomas 2003 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-528. UAB „Litesko" 2003 05 21 pateikė Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties projektą, tačiau jo šalys nepasirašė ir sutartiniai santykiai tarp šalių neįsigaliojo. Visi konkliudentiniai veiksmai įrodo, kad šalių valia buvo nesudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutarties (LR CK 1.71 str.), tokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra ne konsensualinis, o realinis sandoris, todėl apmokėjimas gali būti priteisiamas tik už realiai suteiktas ir realiai gautas paslaugas (realiai perduotą energiją). Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė, jog realiai suteikė paslaugas, atvirkščiai - ieškovas pripažino, kad šilumos energijos neteikė. Butas yra šildomas gamtinėmis dujomis, o ne centrinio šildymo sistemos dėka, todėl yra neprotinga ir neteisinga už buto šildymą skaičiuoti dvigubai: ir už dujinį šildymą, kurį butas gauna, ir už centrinį šildymą, kurio butas negauna. Atsakovei paslaugos nebuvo teiktos, todėl už jas apmokėti nėra teisinio pagrindo.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus.
Ieškovas kaip vieną pagrindinių apeliaciniame skunde nurodo argumentą, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, tam, jog būtų nustatytas teisinis prievolinių santykių tiekti ir vartoti šilumos energiją tarp ginčo šalių buvimo faktas, kurio pagrindu yra prašoma priteisti susidariusią skolą, visiškai nesiaiškino, ar atsakovės buto šildymo ir karšto vandens įrenginiai nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos yra atjungti laikantis specialios, teisės normose imperatyviai įtvirtintos tvarkos, ar įgaliota valstybės institucija nustatyta tvarka yra pripažinusi faktą, kad atsakovės buto šildymo ir karšto vandens įrenginiai yra atjungti. Jo nuomone, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė savo buto šildymo įrenginius atjungė savavališkai, nesilaikydama teisės aktų nustatytos imperatyvios tvarkos. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės buto šildymo ir karšto vandens įrenginiai yra atjungti, laikytina, kad šilumos tiekimo ir vartojimo sutartiniai santykiai tarp apelianto ir atsakovės nėra pasibaigę ir atsakovė privalo apmokėti už jai nustatyta tvarka priskirtiną šilumos energijos kiekį.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu, nes pirmosios instancijos teismas tyrė aplinkybes apie atsakovės buto atjungimą nuo bendros šildymo sistemos, analizavo visus su tuo susijusius įrodymus ir pripažino, jog atsakovė nepiktnaudžiavo savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu visiškai pagrįstai pripažino įrodytu, kad atsakovė dar 2002 m. birželio mėnesį kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę su prašymu leisti bute atjungti šilumą nuo centralizuotų tinklų, savivaldybė tam neprieštaravo, iš šilumos tiekėjo 2002 m. rugsėjo mėnesį buvo gautos techninės sąlygos ir parengtas projektas, kuris 2007 m. buvo įgyvendintas, šildymas buvo atjungtas nuo centralizuotų šilumos tinklų, Valstybinė energetikos inspekcija išdavė Dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, kuriuo patvirtino, kad atsakovės bute sumontuoti ir išbandyti vidaus dujotiekio tinklai, pastatytas dujinis šildymo katilas, jie atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Kartu teismas vertino, jog ieškovas ir valstybinės institucijos, nurodydamos atsakovei skirtingus šildymo sistemos rekonstrukcijos trūkumus, nevienodai traktavo šildymo atjungimo sąlygų vykdymą pagal Šilumos ūkio įstatymo , Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, o tai pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, taip pat vartotojo (konkrečiu atveju – atsakovės) teises. Remiantis tokiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pagrindas pripažinti, kad nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. ieškovas atsakovės butui ieškovas šilumos netiekė, dėl ko nėra ir pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamo atsiskaitymo už tuo metu tiektą šilumos energiją.
Antrasis apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, gyventojų (energijos vartotojų) interesus ginančias teisės normas, į tai, kad speciali buto šildymo atsijungimo procedūra gina ne šilumos tiekėją, o kitų daugiabučio namo gyventojų (energijos vartotojų) interesus ir užtikrina, kad jiems nebūtų padaryta žalos, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija dėl šio argumento pilnai sutinka su atsakovės atsiliepime pareikšta nuomone, kad ieškovui nesuteikta teisė atstovauti trečiųjų asmenų teises ir jų interesus. Tretieji asmenys neskundžia byloje 2009 05 22 priimto Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, todėl negalima vertinti, kad šis sprendimas pažeidžia trečiųjų asmenų teises. Dėl šios priežasties apelianto visi motyvai ir argumentai dėl gyventojų interesų gynimo yra atmestini.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei teisingai nusprendė, kad ieškovas, netiekdamas atsakovės butui šilumos energijos, nepagrįstai iš atsakovės reikalauja sumokėti už tiektą šilumos energiją. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog, jei atsakovė formaliai ir pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių šildymo bute atjungimą, tai toks pažeidimas gali būti pagrindu tik reikalauti žalos atlyginimo ar kitai atsakomybei atsirasti, bet ne reikalauti apmokėti už tiektą šilumos energiją. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkas Raimondas Buzelis
Kolegijos teisėjai Aušra Baubienė
Birutė Bobrel