Administracinė byla Nr. I-2045-821/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00304-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;
20.5.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. B. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (nuo 2019-04-01 Lukiškių TI-K teises ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), 10 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Skunde paaiškina, kad buvo perkeltas į Lukiškių TI-K iš pataisos namų atlikti laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimu vieneriems metams pagal nuosprendį, todėl pareiškėjo manymu, keitėsi jo statusas ir pataisos namuose gauta nuobauda vieneriems metams drausmės grupėje turėjo pasinaikinti, tačiau Lukiškių TI-K vis tiek jį laiko drausmės grupės sąlygomis ne pagal pataisos namų nustatytą tvarką. Tokiu būdu pareiškėjui nesuteikiami pasimatymai su žmona ir dukra, neleidžiama paskambinti, draudžiama naudotis virduliu.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 7–14) pateikė informaciją apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje ginčo laikotarpiu nebuvo gauta pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų su žmona ir (arba) dukra suteikimo, o Lukiškių TI-K neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė suvaržyta, skirti ex officio.
Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat paaiškino, kad pareiškėjas 2018-10-18 kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išduoti jam elektrinį virdulį. Lukiškių TI-K 2018-11-02 raštu Nr. 96-4038 „Dėl elektrinio virdulio“ išaiškino pareiškėjui, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo norma), 10.9 papunktį elektriniais virduliais aprūpinamos tik pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų. Pareiškėjui elektrinis virdulys buvo išduotas 2019-01-18.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nesuteikiant jam pasimatymų su žmona ir dukra, neleidžiant paskambinti, ir nesuteikiant elektrinio virdulio, atlyginimo.
Dėl pasimatymų ir teisės paskambinti
Skunde pareiškėjas nurodo, kad perkėlus jį į Lukiškių TI-K, ši įstaiga nesuteikė jam pasimatymų su žmona ir dukra, teisės paskambinti, nes nepagrįstai jį laikė drausmės grupei priskirtų nuteistųjų kalinimui kalėjime, o ne pataisos namuose taikomomis sąlygomis.
Teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš suimtųjų (nuteistųjų) teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858 – 889/2013). Tačiau laisvės atėmimo įstaiga neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė suvaržyta, skirti ex officio (lot. – savo iniciatyva). Priešingai – tokios teisės realizavimas siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. – savo kompetencijos ribose) – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1348-14).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018-06-29 nutarimu Nr. 28-386 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui už kito nuteistojo sužalojimą savadarbiu peiliuku skirta nuobauda – 12 mėnesių drausmės grupėje (b. l. 50). Pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K nuobaudos, numatytos BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte atlikimui (b. l. 23).
BVK 142 straipsnio, įtvirtinančio laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis, 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuobaudos rūšis – pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Pažymėtina, kad ši nuobaudos rūšis taikoma nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą. Vadovaujantis Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68, 3.1 ir 3.2 papunkčiais, nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos. Nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų BVK 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, kad iš Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos 2018-06-29 teikimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ matyti, kad pareiškėjas turėjo 4 galiojančias nuobaudas (b. l. 51), o nuobauda, be kita ko, skirta už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte pareigos nevykdymą ir BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, taigi už tai, kad pareiškėjas itin piktybiškai pažeidė režimą. Atitinkamai jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę vieneriems metams.
Pareiškėjo manymu, jį perkėlus iš Vilniaus pataisos namų, kuriuose jam buvo skirta nuobauda vienerius metus praleisti drausmės grupės sąlygomis, į Lukiškių TI-K, Vilniaus pataisos namų paskirtos nuobaudos vykdymas turėjo pasibaigti, tačiau teismas neturi jokio teisinio pagrindo sutikti su tokia pareiškėjo nuomone, kadangi Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimas (b. l. 50), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, nėra pripažintas neteisėtu, todėl nuobaudos vykdymas tokiu atveju gali pasibaigti tik pasibaigus jos atlikimo laikui, t. y. ją įvykdžius.
Remiantis BVK nuostatomis, pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys, drausmės grupei priskirti nuteistieji, turi teisę per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą (BVK 75 str. 1 d. 2 p.) ir du kartus paskambinti telefonu (BVK 75 str. 1 d. 4 p.). Kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei, suteikiama teisė du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (BVK 86 str. 1 d. 4 p.), tuo tarpu teisė į pasimatymus nenumatyta. LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad asmuo, laikomas drausmės grupėje (ypač paskyrus drausminę nuobaudą), neturi teisės į pasimatymus ir toks ribojimas yra teisėtas bei pagrįstas (žr., pvz., 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1396-575/2017). Be to, pažymėtina, kad remiantis atsakovės atstovo į bylą pateiktu tarnybiniu pranešimu (b. l. 22), pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl pasimatymų su žmona ir (ar) dukra net nesikreipė.
Šiame kontekste paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. KT7-S3/2018 yra konstatavęs, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą yra užtikrinama ne vien tik leidžiant pasimatymus, bet ir kitais būdais: pokalbiais telefonu, teise gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat teise gauti smulkiųjų paketų. Byloje esantys duomenys, priešingai nei teigia pareiškėjas, patvirtina, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė paskambinti telefonu, du kartus per mėnesį (b. l. 20–21). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų bei gauti smulkiųjų paketų. Taigi pareiškėjui paskirtos nuobaudos vykdymo laikotarpiu buvo apribota tik viena iš nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formų (trumpalaikiai pasimatymai). Šiuo aspektu papildomai akcentuotina, kad toks BVK įtvirtintas pareiškėjo teisių ribojimas taikomas būtent dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos, kuri galioja, t. y. šis ribojimas yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas įstatyme ir yra taikomas pareiškėjui dėl jo paties netinkamo elgesio – sistemingo, piktybiško kalinimo režimo pažeidinėjimo, dėl kurio pareiškėjas įgijo specialų įstatyme įtvirtintą statusą, lyginant su kitais nuteistaisiais, kuriems nėra paskirtos tokios nuobaudos. Be to, toks ribojimas yra laikinas ir taikomas tik pareiškėjui paskirtos nuobaudos galiojimo metu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl pasimatymų nesuteikimo ir teisės paskambinti atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl elektrinio virdulio
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jam draudžiama naudotis virduliu.
Remiantis byloje esančiu pareiškėjo 2018-10-18 prašymu, pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriaus prašė atsakyti, ar būdamas drausmės grupėje gali naudotis elektriniu virduliu (b. l. 27). Pareiškėjui pateiktame Lukiškių TI-K 2018-11-02 atsakyme Nr. 96-4038 nurodyta, kad pagal Aprūpinimo normos 10.9 papunktį elektriniais virduliais aprūpinamos tik pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų (b. l. 26).
BVK 96 straipsnyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.
Teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad tol, kol pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis, neturėjo teisės naudotis elektriniu virduliu, todėl Lukiškių TI-K, nuobaudos galiojimo metu nesuteikdama šio elektrinio prietaiso, nepažeidė teisės aktų, o kartu ir pareiškėjo teisių.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų nepatogumų. Nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas jau nustatė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Iveta Pelienė