Administracinė byla Nr. eA-344-415/2019
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00227-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 15.8; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. L., V. B. dėl įpareigojimo panaikinti servitutą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) patikslintame skunde teismo prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovas) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti administracinį aktą dėl kelio servituto – teisės važiuoti transportu, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, taip pat paliekant servitutinę teisę kitiems naudotojams pravažiuoti kaimo keliu, nustatyto Lazdijų rajono valdybos 1993 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. 109-V (toliau – ir Potvarkis) (5 punktas) ir pakeisto NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 4SK-(14.4.110.)-321 (toliau – ir Sprendimas), pareiškėjai J. S. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), panaikinimo.
2. Pareiškėja ir jos atstovas skundą grindė šiais argumentais ir teismo posėdyje nurodė:
2.1. priimant Potvarkį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 4,29 ha žemės sklypo plotą A. S. (jos turto paveldėtoja pagal testamentą yra pareiškėja), kartu buvo nustatytas kelio servitutas. NŽT Sprendimu servituto plotas iš 0,20 ha buvo sumažintas (patikslintas) į 0,0818 ha. Pareiškėja, manydama, kad po servituto nustatymo išnyko jo pagrindai ir siekdama, kad servitutas būtų panaikintas, 2015 m. liepos mėnesį nuvyko į NŽT Lazdijų skyrių ir paprašė spręsti dėl kelio servituto pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje žemėje panaikinimo;
2.2. NŽT Lazdijų skyriaus darbuotojai atliko konkrečius veiksmus sprendžiant dėl nustatyto kelio servituto panaikinimo. 2016 m. vasario 11 d. buvo patikrintas kelias vietoje, o 2016 m. vasario 15 d. pareiškėja gavo NŽT Lazdijų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. pranešimą Nr. 4SD-769-(14.4.104.), kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centriniame duomenų banke yra įregistruoti klaidingi Sklypo duomenys. Sklypo skiltyje „kitos daiktinės teisės“ nurodytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis). Servitutinės teisės aprašyme nurodytas šios teisės naudotoju žemės sklypas, kurio kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Lazdijų rajono valdybos Potvarkiu Sklype paliekama servitutinė teisė kitiems naudotojams pravažiuoti kaimo keliu. Pareiškėja buvo informuota apie tai, kad NŽT Lazdijų skyrius 2016 m. vasario 11 d. pateikė prašymą ištaisyti kadastro duomenis Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui (toliau – ir VĮ Registrų centro Alytaus filialas);
2.3. 2016 m. kovo 1 d. iš NTR centrinio duomenų banko išrašo, reg. Nr. 59/100, pareiškėja sužinojo apie 0,0818 ha naujo turinio kelio servitutą jai priklausančiame Sklype, kuriuo paliekama servitutinė teisė kitiems naudotojams pravažiuoti kaimo keliu ir kad šis įrašas galioja nuo 2016 m. vasario 22 d.;
2.4. atsakovo darbuotojų veiksmai neginčytinai įrodo, kad atsakovas ne tik atsisakė panaikinti kelio servitutą, bet ir atliko konkrečius veiksmus patikslinant nustatyto servituto turinį, tačiau individualus administracinis aktas dėl atsisakymo panaikinti servitutą nebuvo priimtas, todėl pareiškėja skundžia atsakovo neveikimą – vengimą spręsti nustatyto kelio servituto panaikinimą. Vykdydami viešąjį administravimą žemės teisinių santykių srityje, susijusį su servituto nustatymu ir jo panaikinimu, atsakovo darbuotojai pirmiausia turėjo įvertinti teisinius pagrindus servitutui panaikinti, o nustatę jų buvimą, priimti administracinį aktą dėl servituto panaikinimo, tačiau to neatliko, todėl ginčas iš esmės turi būti sprendžiamas teisme;
2.5. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 9 dalyje, be kita ko, numatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas baigiasi Civilinio kodekso numatytais pagrindais. Ši įstatyminė nuostata suponavo atsakovui pareigą įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatyto pagrindo nustatytą kelio servitutą per pareiškėjos žemės sklypą panaikinti, tačiau atsakovo darbuotojai ne tik kad neįvertino su servituto panaikinimu susijusių faktinių aplinkybių, bet savo konkrečiais veiksmais, prašydami patikslinti įrašus viešajame registre, išreiškė nuomonę, jog kelio servitutui panaikinti teisinių pagrindų nėra. Tokia neveikimo (servituto nepanaikinimo) motyvacija yra neteisėta ir nepagrįsta. Konkrečiu atveju egzistuoja CK 4.135 straipsnio 1 dalyje numatytas servituto pasibaigimo teisinis pagrindas, t. y. aplinkybės (istorinės ir teisinės sąlygos) pasikeitė taip, kad kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas) nebėra būtinas viešpataujančiam daiktui naudoti;
2.6. priimant Potvarkį, pravažiavimas realiai egzistavo, tai buvo pateisinama okupacijos metu buvusiomis socialinėmis-ekonominėmis sąlygomis (privatinės nuosavybės nebuvimu, transporto ir susisiekimo kelių infrastruktūros neišvystymu ir t. t.), tačiau, praėjus daugiau nei dvidešimt trejiems metams po kelio servituto nustatymo, servituto būtinumas išnyko;
2.7. servitutinis kelias per pareiškėjos sklypą remiasi į du kelius (gatves) — Liepų ir Leipalingio, t. y. juo galima sutrumpinti kelią važiuojantiems šiomis gatvėmis, tačiau kelio servitutas netarnauja viešpataujančiam daiktui, t. y. trečiųjų suinteresuotų asmenų turto valdymui. Tokia teisinė situacija neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi kelio servituto paskirtis – užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Nesant viešpataujančio daikto, o tik esant neapibrėžtam ir abstrakčiam poreikiui, servituto egzistavimui nėra objektyvių teisinių pagrindų. Tretieji suinteresuoti asmenys į jiems priklausančius žemės sklypus patenka ne kelio servitutu per pareiškėjai nuosavybės priklausančią žemę, o iš Liepų gatvės, todėl objektyvaus servituto poreikio šių asmenų turtui (viešpataujantiems daiktams) valdyti nėra. Tretieji suinteresuoti asmenys nuolatos negyvena jiems priklausančiose namų valdose, o servitutiniu keliu naudojasi retai ir tą daro iš esmės tik trečiasis suinteresuotas asmuo V. B., todėl ir faktinė padėtis nesuponuoja kelio servituto būtinybės. Trečiųjų suinteresuotų asmenų norai, kad kelio servitutas būtų paliktas vien tam, jog vasaros metu jie galėtų sutrumpinti kelią prie ežero, neturėtų būti iškeliami aukščiau pareiškėjos nuosavybės teisės, nes tai akivaizdžiai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnyje įvirtintus nuosavybės neliečiamumo, interesų proporcingumo principus;
2.8. kelio servituto nepanaikinimas, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, riboja pareiškėjos teises naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu racionaliai ir pagal tikslinę paskirtį – ūkinei veiklai vykdyti, kelia socialinę nesantaiką. Jeigu atsakovas mano, jog kelio servitutas būtinas visuomenės poreikiams tenkinti (sutrumpinti kelią iš Liepų gatvės į Leipalingio gatvę ir atvirkščiai), tai gali inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams tenkinti (keliui įrengti) įstatymo nustatyta tvarka, o ne reikalauti neatlygintinai leisti naudotis privačiu daiktu, tuo pačiu apribojant daikto savininko nuosavybės teises.
3. Atsakovas NŽT atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas ir jo atstovas nesutikimą su skundu grindė šiais argumentais ir teismo posėdyje nurodė:
3.1. pareiškėja iki teismo proceso pradžios nesikreipė dėl ginčo servituto panaikinimo. NŽT Lazdijų skyrius 2016 m. sausio 11 d. gavo piliečio V. B. pareiškimą dėl servitutinio kelio, (duomenys neskelbtini) sunaikinimo, kuriame buvo nurodyta, kad kelias reikalingas kaimo gyventojams patekti iš Liepų gatvės į Leipalingio gatvę;
3.2. 2016 m. vasario 11 d. NŽT Lazdijų skyriaus specialistas atliko Sklypo, nuosavybės teise priklausančio pareiškėjai, žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Sklype esanti servitutinio kelio atkarpa yra suarta, kelias nėra tinkamas naudotis pagal paskirtį. Išnagrinėjus Sklypo dokumentus buvo nustatyta, kad NTR centriniame duomenų banke yra įregistruoti klaidingi kadastro duomenys. Sklypo kadastro duomenyse, skiltyje „Kitos daiktinės teisės“, nurodytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis). Registro įraše, aprašant servitutinę teisę, servituto naudotoju buvo klaidingai nurodytas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nors Lazdijų rajono valdybos Potvarkyje buvo nurodyta, jog Sklype paliekama servitutinė teisė kitiems naudotojams pravažiuoti kaimo keliu;
3.3. 2016 m. vasario 11 d. prašymu Nr. 4SD-770-(14.4.7.) Lazdijų skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą dėl Sklypo kadastro duomenų patikslinimo, apie tai informavo pareiškėją. VĮ Registrų centro NTR Sklypo kadastriniai duomenys buvo ištaisyti ir servituto aprašymas patikslintas. Nuo 2016 m. vasario 22 d. galioja įrašas – paliekama servitutinė teisė kitiems naudotojams pravažiuoti kaimo keliu;
3.4. Sklypas priklauso fiziniam asmeniui. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinis, neturi jokių teisių ar teisėtų interesų į privačius žemės sklypus, todėl ginčas dėl servituto panaikinimo turėtų būti sprendžiamas tarp suinteresuotų asmenų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-1825/2008;
3.5. NŽT Sprendimo priėmimas dėl nustatyto servituto panaikinimo, nesudarius jokio susitarimo ir esant asmenų, besinaudojančių servitutu prieštaravimams bei nesant teismo sprendimo, prieštarautų analogiškose bylose formuojamai praktikai;
3.6. teisė panaikinti administraciniu aktu nustatytus servitutus priskiriama NŽT kompetencijai, tačiau konkrečiu atveju pareiškėja nesikreipė į instituciją su tokio pobūdžio prašymu, todėl ir nebuvo pradėta procedūra dėl servituto panaikinimo, atsakovas jokių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) neatliko.
4. Tretieji suinteresuoti asmenys I. L. ir V. B. teismo posėdžiuose su skundu nesutiko. Nurodė, jog jie yra (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, jame turi nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus su sodybomis, naudojasi kelio servitutu. Kelias reikalingas patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Juo naudojantis sutrumpėja kelias iki (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės, taip pat jis reikalingas patekimui prie ežero. I. L. pažymėjo, jog sodybos nebūtų įsigijusi, jeigu šio kelio nebūtų. Tretieji suinteresuoti asmenys tvirtino, jog pareiškėja, panaikindama kelią, pažeidė jų teises.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą nutraukė.
6. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto pareigos priimti administracinį aktą dėl servituto panaikinimo. Nustatė, kad pareiškėja 2001 m. lapkričio 22 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) po senelės A. S., mirusios 1998 m. spalio 11 d., mirties paveldėjo 4,29 ha Sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su mediniu gyvenamuoju namu ir pagalbinio ūkio pastatais. Paveldėjimo teisės liudijime nurodytas 0,2000 ha ploto servitutas žemės sklype: teisė naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti gyvulius keliu. Byloje nėra ginčo, jog servitutas buvo nustatytas Lazdijų rajono valdybos 1993 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. 109-V (5 punktas), kuriuo pareiškėjai į žemės sklypą nuosavybės teisės buvo atstatytos natūra. Potvarkyje nurodyta, jog žemės sklype paliekama servitutinė teisė kitiems naudotojams pravažiuoti kaimo keliu. NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 4SK-(14.4.110.)-321, kuriuo buvo patvirtinti Sklypo kadastro duomenys, patikslintas Potvarkiu nustatyto servituto plotas iš 0,20 ha į 0,0818 ha. Potvarkis ir Sprendimas nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Ši teisė pareiškėjai teismo buvo išaiškinta. 2001 m. lapkričio 22 d. viešame registre įregistruojant ginčo Sklypo duomenis, buvo nurodytas servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu, servituto plotas 0,2000 ha, tačiau nurodant servituto teisės naudotojus, buvo padaryta klaida, juo nurodant neegzistuojantį sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Gavęs duomenis apie tai iš pareiškėjos, 2016 m. vasario 11 d. prašymu Nr. 4SD-770-(14.4.7.) NŽT Lazdijų skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą dėl Sklypo kadastro duomenų patikslinimo, apie tai informavo pareiškėją. VĮ Registrų centro NTR Sklypo duomenys buvo ištaisyti. Tai patvirtina NTR centrinio duomenų banko 2016 m. kovo 1 d. išrašas, iš kurio matyti, jog nuo 2016 m. vasario 22 d. viešame registre servituto aprašyme nurodyta, jog paliekama servitutinė teisė kitiems naudotojams pravažiuoti kaimo keliu. Pareiškėja nekelia ginčo dėl viešo registro veiksmų, įregistruojant servitutą, tačiau kelia ginčą dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), pastarajam atsisakant priimti administracinį aktą dėl servituto panaikinimo. Byloje taip pat nėra ginčo, jog kelias, dėl kurio nustatytas servitutas, objektyviai egzistuoja. Byloje esami duomenys patvirtina, jog kelias per Sklypą, jungiantis Liepų gatvę su Leipalingio gatve, buvo nurodytas ginčo Sklypo abrise 1992 m. prieš atkuriant nuosavybės teises, kelio servitutas nurodytas atliekant ginčo Sklypo kadastrinius matavimus. Kelias suprojektuotas Alytaus apskrities Lazdijų rajono Seirijų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 22 įsakymu Nr. 59-1319, perkeltas į 2016 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 4VĮ-682-( 14.4.2.) patvirtintą Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų seniūnijos Seirijų kadastro vietovės žemės reformos projektą.
7. Teismas akcentavo bylai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. CK 4.111 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, 23 straipsnio 1, 9 dalis, 32 straipsnio 3 dalies 11 punktą.
8. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentų dėl CK 4.135 straipsnio 2 dalies nagrinėjamu atveju taikymo pagrįstumą, nurodė, kad remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę spręsti ginčą dėl servituto pabaigos, nesusitarus tarpusavy tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkams. Konkrečiu atveju byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad servitutas privačiam žemės sklype buvo nustatytas (po to patikslintas) viešojo administravimo subjekto administraciniais aktais, be to, viešpataujančiojo daikto savininkai jame nėra apibrėžti, servitutinė teisė pravažiuoti kaimo keliu suteikta neapibrėžtam naudotojų ratui – kitiems naudotojams.
9. Teismas dėl patikslinto skundo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Akivaizdu, kad skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.
10. Teismas nurodė, kad konkrečiu atveju pareiškėja patikslintame skunde tvirtino, jog, manydama, kad po servituto nustatymo išnyko jo pagrindai ir siekdama, kad servitutas būtų panaikintas, 2015 m. liepos mėnesį nuvyko į NŽT Lazdijų skyrių ir skyriaus vedėjos A. K. žodžiu paprašė spręsti dėl kelio servituto Sklype panaikinimo. Atsakovas atsisakė panaikinti kelio servitutą, tačiau administracinio akto dėl to nepriėmė, todėl pareiškėja skundžia atsakovo neveikimą – vengimą spręsti nustatyto kelio servituto panaikinimą administraciniu aktu ir įpareigoti jį priimti.
11. Teismas akcentavo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normos. Nurodė, kad VAĮ 14 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės, aktuali redakcija galiojo nuo 2015-02-01) 4.1, 4.2 papunkčiuose įtvirtinti reikalavimai taikomi ne tik viešojo administravimo subjektui, bet ir asmeniui, besikreipiančiam į instituciją su atitinkamo pobūdžio prašymais. Teismas, vadovaudamasis šiuo teisiniu reglamentavimu, darė išvadą, kad pareiškėjas į viešo administravimo subjektą, kad būtų pradėta administracinė procedūra (priimtas administracinis aktas), turi kreiptis su prašymu (skundu), pareiškimu raštu (VAĮ 2 str. 9 p., 11 p., 14 p., 24 p., 19 str., 21 str.). Iš esmės analogiški reikalavimai įtvirtinti NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. l P-(1.3.)-227 patvirtintame Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą NŽT (Tvarkos aprašo 2 p., 3 p.).
12. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 1, 2, 4, 5.1, 6.1, 10, 12 punktais, nurodė, kad Tvarkos apraše yra įtvirtinta asmens teisė pateikti prašymą ir žodžiu, tačiau tik tokio pobūdžio, kuriuos galima išspręsti tuoj pat. Konkrečiu atveju akivaizdu, jog pareiškėjos prašymas, jeigu ir būtų nustatyta, kad tokio turinio jis buvo pateiktas, nebuvo tokio pobūdžio, kurį būtų galima išspręsti tuoj pat.
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neigė aplinkybę, jog pareiškėja kreipėsi į Tarnybą dėl servituto panaikinimo. Atsakovo atstovas tvirtino, jog pagal pareiškėjos tokio pobūdžio prašymą būtų buvusi pradėta administracinė procedūra, imtasi veiksmų siekiant išsiaiškinti suinteresuotų asmenų nuomonę, gauti iš jų sutikimus dėl servituto panaikinimo ar jų atsisakymus. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. K., 2015 m. vykdžiusi NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos pareigas, kuri nurodė, jog konkretaus atvejo neatsimena, tačiau jeigu būtų pateiktas šio pobūdžio prašymas, būtų pradėta vykdyti administracinė procedūra, neneigė, jog galėjo pareiškėjai paaiškinti, kokia tvarka sprendžiamas ginčas dėl servituto panaikinimo.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nuomone, nurodytas aplinkybes dėl jos kreipimosi dėl servituto panaikinimo, patvirtina tai, jog atsakovas pagal šį prašymą atliko tam tikrus veiksmus, t. y. 2016 m. vasario 11 d. atsakovas patikrino kelią vietoje, tuo metu pareiškėja iš Tarnybos gavo pranešimą apie klaidingų duomenų įregistravimą registre.
15. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 11 d. buvo atliktas Sklypo patikrinimas vietoje. Atsakovo atstovas M. K. nurodė, jog 2016 m. vasario 11 d. jam buvo pavesta vykdyti Sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, minėtas patikrinimas buvo atliktas pagal piliečio V. B. skundą. 2016 m. sausio 19 d. NŽT Lazdijų skyriuje buvo gautas V. B. pareiškimas dėl ginčo kelio sunaikinimo, kuriuo jis prašė nedelsiant imtis priemonių, kad būtų atstatytas susisiekimas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių bendro naudojimo keliu. NŽT Lazdijų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. raštu Nr. 4SD-770-(14.4.7) VĮ Registrų centro Alytaus filialo buvo prašoma patikslinti Sklypo duomenis, patikslinant servituto aprašymą. Minėtame rašte nurodyta, jog nagrinėjant piliečio skundą buvo nustatyta, jog NTR yra įregistruoti klaidingi kadastro duomenys dėl servituto aprašymo. Iš šio rašto turinio spręstina, jog jis surašytas ne servituto panaikinimo tikslu, o dėl kadastrinių duomenų ištaisymo viešame registre, pareiškėjai šį klausimą iškėlus NŽT Lazdijų skyriuje.
16. Teismas darė išvadą, jog atsakovo veiksmai, susiję su ginčo žemės patikrinimu, buvo atlikti V. B. skundo pagrindu. Atsakovo raštai dėl klaidingų registro duomenų ištaisymo, jų turinys neįrodo, jog jie buvo surašyti, nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl servituto panaikinimo.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai prieštaringi. Kreipdamasi į Lazdijų rajono apylinkės teismą 2016 m. kovo 10 d. ieškinyje pareiškėja Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. liepos 14 d. rašte Nr. (2.16.6) 9162853 nurodytų duomenų apie žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), skyriaus vedėjos teiravosi apie galimybę panaikinti kelio servitutą, nustatytą neegzistuojančiam nekilnojamam daiktui, neįregistruotam viešame registre, tuo tarpu patikslintame skunde jau tvirtino, jog 2015 m. liepos mėnesį NŽT skyriaus vedėjos prašė panaikinti servitutą.
18. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų pareiškėjos patikslintame skunde nurodytai aplinkybei pagrįsti, jog ji 2015 m. liepos mėnesį kreipėsi į NŽT Lazdijų skyrių būtent pateikdama prašymą priimti administracinį aktą dėl servituto panaikinimo.
19. Teismas vertino, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl servituto panaikinimo CK 4.135 straipsnio pagrindu, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių servituto būtinumas išnyko, tačiau konkrečiu atveju pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą, teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė su šio pobūdžio prašymu į atsakovą.
20. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, nurodė, kad nagrinėti aplinkybes dėl servituto panaikinimo ir priimti administracinį sprendimą šiuo klausimu įstatymas numato viešojo administravimo subjektui, kuriam ir tenka pareiga pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis. Šio pobūdžio sprendimo priėmimas yra priskirtas NŽT kompetencijai. Pažymėjo, kad tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pvz. 2017 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-13-602/2017.
21. Teismas, nustatęs, jog pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į atsakovą dėl tokio pobūdžio individualaus administracinio akto priėmimo, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neveikimo ir įpareigoti priimti administracinį aktą dėl servituto panaikinimo.
22. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, jog atsisako pirminio skundo (ieškinio) (teisme gautas 2016-03-10), patikslinto skundo (teisme gautas 2016-05-04) ir pateikė prašymą šia reikalavimų apimtimi administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjos pateiktas prašymas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkte numatytą bylos nutraukimo pagrindą, pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį), atsisakymas nuo jų neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia proceso šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, ABTĮ 104 straipsnyje nurodytos bylos nutraukimo pasekmės pareiškėjai žinomos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas bylą šia apimtimi nutraukė (ABTĮ 103 str. 4 p.).
23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja atsisakė pirminio ir patikslinto skundo ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimus, atmetė pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str.).
III.
24. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
25. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, jog prieš kreipdamasi į teismą, ji nesikreipė į NŽT ir / ar į jos teritorinį skyrių dėl kelio servituto panaikinimo ir dėl to teismas negali patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo. Nesutikimą su teismo sprendimu pareiškėja grindžia šiais argumentais:
25.1. teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė teisingumo vykdymo principus. Pažeidimas pasireiškė situacijos byloje formalizavimu – teismo nuomone, jis negali patikrinti NŽT priimto administracinio akto teisėtumo, nes tokio akto nėra. Tačiau patikslintame skunde ginčijamas NŽT neveikimas – vengimas spręsti panaikinti servitutą;
25.2. iš teismo sprendimo turinio negalima suprasti, kokia forma (raštu ar žodžiu) privaloma kreiptis į NŽT. Teismas, remdamasis VAĮ bei Taisyklėmis, darė išvadą, kad kreipimasis turėjo būti raštiškas, tačiau, aiškindamas Tvarkos aprašą, pripažino, jog kreipimasis gali būti ir žodinis;
25.3. teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas atsisako naikinti servitutą ir atsakovas nenurodė, jog raštiško prašymo nebuvimas yra pagrindinis reikalavimo nepagrįstumo argumentas. Teismas, sprendime pabrėždamas šią aplinkybę, dirbtinai sureikšmino rašytinio prašymo nebuvimą;
25.4. byloje neginčytinai nustatyta, kad 2015 m. liepos mėnesį pareiškėja kreipėsi į NŽT Lazdijų skyrių dėl servituto panaikinimo. Konstitucinis valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms ir VAĮ pagrindiniai principai įpareigojo viešojo administravimo subjekto darbuotojus bent jau nurodyti parašyti raštišką prašymą dėl servituto panaikinimo, jeigu tai buvo kliūtimi pradėti administracinę procedūrą. Tai, kad to nebuvo padaryta, o patarta iš karto kreiptis į teismą, neginčytinai įrodo sprendimo priėmimo vilkinimą, pasireiškiantį vengimu priimti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtą administracinį aktą;
25.5. jau paduodant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui egzistavo kreipimosi į teismą pagrindas, ką patvirtina ir Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) 2016 m. birželio 13 d. nutartis, todėl teismas privalėjo spręsti, ar nustatytas servitutas pažeidžia pareiškėjos teises ir atitinkamai įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus;
25.6. atsakovas teismui nurodė konkrečius vilkinimo priimti administracinį aktą dėl servituto panaikinimo motyvus ir teisinius pagrindus, todėl teismas turėjo galimybę patikrinti atsakovo nurodytų motyvų pagrįstumą ir teisėtumą. Be to, teismas, nustatęs, jog atsakovo nurodyti motyvai nėra išsamūs, ar kad sprendžiant dėl servituto panaikinimo būtina tirti papildomas aplinkybes, kurių nagrinėdamas bylą negalėjo nustatyti pats, galėjo servituto panaikinimo klausimą perduoti spręsti atsakovui, neperkeldamas šios pareigos pareiškėjai;
25.7. pareiškėjos kreipimosi į atsakovą, vykdant teismo sprendimą, atveju nebūtų priimtas jos interesus atitinkantis sprendimas, nes atsakovas laikosi kategoriškos pozicijos, jog pagrindų panaikinti servitutą nėra. Todėl teismo sprendimo vykdymas dar labiau užvilkintų svarbaus klausimo – nuosavybės teisės ribojimo panaikinimo – išsprendimą;
25.8. esant teismo išvadai dėl kreipimosi į NŽT rašytine forma, bylos nagrinėjimas nepagrįstai užsitęsė. Be to, nebuvo būtinybės atnaujinti bylos nagrinėjimą ir kviesti apklausai liudytoją, žinant, kad teisinės reikšmės situacijos vertinimui tai neturės;
25.9. byla buvo išnagrinėta ne pagal ginčui aktualią ABTĮ redakciją, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas apeliacinio skundo pateikimo metu galiojančio ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Be to, teismas netikrino reiškiamo reikalavimo pagrįstumo. Konkrečiu atveju, vadovaujantis teismo išvadomis, jog nėra ginčo, dėl ko byla galėjo būti nagrinėtina teisme, kadangi prieš pateikiant skundą (ieškinį) teismui nesikreipta į atsakovą dėl servituto panaikinimo, byla turėjo būti nutraukta pagal bylai aktualios redakcijos ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
26. Atsakovas NŽT atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu atsakovas grindžia iš esmės pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Akcentuoja:
26.1. priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame teismo sprendime, akcentuojant VAĮ, Taisyklių, Tvarkos aprašo nuostatas, aiškiai nurodoma asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka;
26.2. pareiškėja iki teismo proceso pradžios nesikreipė dėl servituto panaikinimo. Pareiškėjos argumentai dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėja 2015 m. liepos mėnesį kreipėsi į Lazdijų skyrių siekiant panaikinti ginčo servitutą, yra nepagrįsti;
26.3. byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra servituto pasibaigimo pagrindas, kuris yra nurodytas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas CK 4.135 straipsnyje. Viena iš būtinų sąlygų servitutui šiuo pagrindu pasibaigti, o tuo pačiu galimybė panaikinti jį administraciniu aktu yra tai, kad dėl servituto pasibaigimo turi susitarti tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1461/2012;
26.4. visos aplinkybės, kurių pagrindu 2016 m. vasario 22 d. NTR buvo įregistruotos Sklypo daiktinės teisės, pareiškėjai yra žinomos;
26.5. NŽT Lazdijų skyriui nežinomos klaidingų duomenų įvedimo į NTR priežastys. Už teisingą registro duomenų įrašymą atsakingas VĮ Registrų centras, kuris klaidą ištaisė;
26.6. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinis, neturi jokių teisių ar teisėtų interesų į privačius žemės sklypus. Ginčas dėl servituto panaikinimo turėtų būti sprendžiamas tarp suinteresuotų asmenų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
28. Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalis).
29. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.
30. Pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą priimti administracinį aktą dėl servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui, vadovaudamasi CK 4.135 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. CK 4.135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.
31. Tai suponuoja, kad teismas sprendžia ginčą dėl servituto pabaigos, nesusitarus tarpusavyje tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkams. Pažymėtina, kad servitutas privačiam žemės sklype buvo nustatytas (po to patikslintas) viešojo administravimo subjekto administraciniais aktais, viešpataujančiojo daikto savininkai neindividualizuoti, teisė pravažiuoti kaimo keliu suteikta neapibrėžtam naudotojų ratui.
32. Patikslintu skundu pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą NŽT priimti administracinį aktą dėl kelio servituto panaikinimo.
33. Nutarties 29 ir 30 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas teisėjų kolegijos aiškinamas šios bylos kontekste. CK 4.135 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas, reiškia, jog teismas sprendžia ginčą tarp aiškiai apibrėžtų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų. Minėta, kad šiuo atveju teisė pravažiuoti kaimo keliu suteikta neapibrėžtam naudotojų ratui, taigi viešpataujančiojo daikto savininkai neindividualizuoti ir negalima to padaryti. Faktinė ir teisinė situacija šioje byloje suponuoja, kad taikytinos Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatos, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Taigi, NŽT, tokioje kaip ši situacijoje, pagal suinteresuotojo tarnaujančiojo daikto savininko pareiškimą, kuriame pastarasis privalo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą išnykus jo būtinumui, privalo atlikti viešojo administravimo procedūrą nustatydama, ar yra faktiniai ir teisiniai pagrindai servitutui panaikinti, ir dėl to priimti sprendimą. Toks sprendimas yra ginčo, nagrinėtino teisme, kur ir spręstina, ar išnyko servituto, nustatyto administraciniu aktu, būtinumas, dalykas.
34. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
35. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja tokios administravimo procedūros neinicijavo, taigi NŽT neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą vertindama, ar yra faktiniai ir teisiniai pagrindai servitutą panaikinti išnykus jo būtinumui.
36. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė