Administracinė byla Nr. I-2550-815/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00777-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1; 14.3.3; 14.6; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjos – UAB „Strateginiai sprendimai“ atstovams – UAB „Strateginiai sprendimai“ direktoriui A. R., advokatui Kęstučiui Virkečiui, UAB „Senojo miesto architektai“ vykdančiajai direktorei ir projektų vadovei D. S., atsakovės – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei Jovitai Rinkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „Strateginiai sprendimai“ skundą atsakovei – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I
1. Pareiškėja – UAB „Strateginiai sprendimai“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. 1, b. l. 1-11) ir patikslintu skundu (t. 1, b. l. 182-192) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. vasario 28 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-362 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. TP1-362);
1.2. įpareigoti atsakovę – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir atsakovė) per įstatymuose nustatytą terminą iš naujo pateikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), Vilniuje, detaliojo plano projekto patikrinimo aktą, teikiant išvadą tvirtinti detalųjį planą, nes jo sprendiniai neprieštarauja Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. reglamentams ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Departamentas) 2009 m. gruodžio 18 d. parengtam planavimo sąlygų sąvadui.
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Departamentas 2009 m. gruodžio 18 d. planavimo organizatoriui – UAB „Strateginiai sprendimai“ išdavė planavimo sąlygas ir planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti, pagal kurį parengtas Sklypo detalusis planas, parengto detaliojo plano sprendiniai buvo viešai apsvarstyti ir suderinti Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje (toliau – ir Komisija) bei teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai – Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Inspekcija 2011 m. vasario 28 d. patikrinimo akte Nr. TP1-362 pateikė neigiamą patikrinimo išvadą, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 5 dalimi, parengtas detalusis planas negali būti teikiamas tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybei. Pareiškėjos įsitikinimu, patikrinimo akte Nr. TP1-362 pateikti argumentai ir motyvai, kuriais remdamasi Inspekcija išdavė neigiamą patikrinimo išvadą, yra nepagrįsti, kadangi parengto detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja nei teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, nei kompetentingų institucijų išduotoms planavimo sąlygoms. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Dėl tariamo Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. reglamentų pažeidimo
2.1.1. Patikrinimo akte Nr. TP1-362 nurodyta, jog detaliajame plane planuojamas žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2015 m. pažymėtas 2 funkcines zonas: intensyvaus užstatymo gyvenamąją ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų, o želdynų zonoje gyvenamoji statyba nėra numatyta. Pasak Inspekcijos, dalis detaliajame plane numatytos gyvenamosios statybos teritorijos patenka į želdynų zoną, kas nėra galima pagal bendrąjį planą, tačiau detaliajame plane planuojami Sklypo naudojimo būdai ir pobodžiai atitinka bendrajame plane numatytą teritorijos naudojimo tvarką, t. y. intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų ir intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų.
2.1.2. Detaliajame plane neformuojamas naujas žemės sklypas, nekeičiamos esamo žemės sklypo ribos. Šiame žemės sklype įregistruotas pastatas – garažas ir detaliajame plane užstatymas planuojamas būtent toje žemės sklypo dalyje, t. y. ant esamo įregistruoto garažo, nekeičiant susiklosčiusio Sklypo reljefo bei gamtinių rajono elementų naudojimo rekreacijai sąlygų (žr. detaliojo plano aiškinamąjį raštą, pagrindinį brėžinį). Taigi, suplanuotos gyvenamosios teritorijos riba sutampa su Sklype šiuo metu esamo įregistruoto pastato užstatymo riba, ji nėra keičiama ar plečiama.
2.1.3. Inspekcija klaidingai taiko ir aiškina Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. reglamentus. Pagal bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelę intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos vyraujantys požymiai yra mišri teritorija, kurioje dominuoja daugiaaukštė daugiabutė gyvenamoji statyba kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijos vyraujantys požymiai – rekreaciniai želdynai (parkai, skverai, aikštės, žaliosios jungtys, pliažai ir aktyviai rekreacijai skirtos teritorijos), moksliniai ir kultūriniai želdynai ir memorialiniai želdynai. Detaliojo plano sprendiniai atitinka šiuos reikalavimus; remiantis detaliojo plano brėžiniu bei aiškinamuoju raštu, planuojamame žemės sklype nustatomi 2 atskiri teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai sklypo dalims: pirma, sklypo dalis 1a, 2 893 m2 bendro ploto, žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos, taigi, didesnėje žemės sklypo dalyje numatyta daugiaaukštė daugiabutė gyvenamoji statyba su visa inžinerine ir socialine infrastruktūra, kaip ir numatyta pagal bendrojo plano sprendinius; antra, sklypo dalis 1b, 1 368 m2 bendro ploto, yra rekreacinė, t. y. neužstatoma, skirta želdynams ir intensyviam žmonių poilsiui: tvarkoma įrengiant trumpalaikio poilsio statinius, pavėsinę, vaikų žaidimo aikštelę, sodinami medžiai, krūmai, vijokliniai augalai, ši teritorija šiuo metu yra garažo kiemas su 2 įvažiavimais į pastatą, naudojimo būdo keitimas į želdynams ir rekreacijai skirtą teritoriją atitinka bendrojo plano nuostatas. Detaliajame plane numatyto užstatymo ribos sutampa su esamo pastato riba, visa likusi teritorija pagal detaliojo plano sprendinius numatyta kaip rekreacinė teritorija, kas taip pat atitinka bendrojo plano sprendinius.
2.1.4. Vertinant bendrojo planavimo lygmens dokumentus, svarbu vadovautis ir brėžiniais, ir tekstiniais reglamentais (bendrojo plano aiškinamuoju raštu). Bendrojo plano aiškinamojo rašto įvade pažymėta, kad bendrasis planas pateikia apibendrintus sprendinius, aiškinamojo rašto santraukos 1.1 dalyje „Bendrojo plano principai ir naudojimas“ nurodyta, kad „bendrojo plano sprendiniuose neparodyti ir nenagrinėjami atskiri sklypai, nefiksuojamos jų ribos. Pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose. <...> pagrindiniame brėžinyje pažymėtos teritorijos, didesnės nei 5 ha. Užstatymo ir teritorijų naudojimo reglamentai taikomi ir pagrindiniame brėžinyje nepažymėtoms mažesnėms nei 5 ha teritorijoms, išskyrus tuos atvejus, kai esama veikla ir užstatymo principai teritorijoje yra kitokie (tokiu atveju užstatymo reglamentai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose)“. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 2 dalyje „Miesto struktūra“ akcentuota, kad „bendrojo plano sprendiniai parengti ir vertinami mastelyje 1:25000 ir į tikslesnį mastelį netransformuojami. Rengiant kito lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentus, bendrojo plano sprendiniai – funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos tikslinami pagal specifinius gamtinius ir urbanistinius teritorijų požymius. <...> Įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, techniškai negali būti ieškoma atitikmens tarp bendrojo plano sprendinių ir rengiamų detaliųjų planų dėl mastelių skirtumo (teritorijų veiklos apibūdinimo skiriamoji riba turi būti konkretizuojama detaliuose planuose)“. Taigi, bendrasis planas nustato tik pagrindines teritorijos plėtros gaires ir miesto vystymo koncepciją planuojamam laikotarpiui, tai nurodyta ir bendrojo plano aiškinamojo rašto įvade. Bendrajame plane nėra net pažymėta D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvė. Tuo tarpu paminėti bendrojo plano aiškinamojo rašto reglamentai nurodo, kad teritorijų veiklos skiriamoji riba ir teritorinių funkcinių zonų ribos yra tikslinamos pagal specifinius teritorijų požymius, rengiant detaliuosius planus. Bendrajame plane nėra nustatytos tikslios atitinkamų teritorijų, tarp jų ir želdynų zonų, ribos, želdynų ribos planuojamoje teritorijoje ir gretimose teritorijose ((duomenys neskelbtini) g.) taip pat nėra konkretizuotos ir jokiuose kituose specialiuosiuose dokumentuose, schemose ar programose, t. y. pagal bendrojo plano sprendinius maryti, kad dalis planuojamo žemės sklypo patenka į želdynų teritoriją, tačiau jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose (išskyrus parengtą detalųjį planą) nėra nustatytos aiškios ir tikslios šios teritorijos ribos, tokių ribų nenurodė ir Inspekcija. Taigi, vadovaujantis paminėtais bendrojo plano reglamentais, atsižvelgiant į jau esamą urbanizuotą planuojamos teritorijos dalį (įregistruoti atitinkami statiniai), želdynų teritorijos ribos yra tikslinamos parengtame detaliajame plane: sklypo daliai, kurioje yra esamas įregistruotas pastatas, suplanuota gyvenamoji teritorija, o pastatais neužstatytai sklypo daliai – želdynų teritorija; toks reglamentavimas visiškai nepažeidžia Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, priešingai, juos konkretizuoja, kaip tai ir yra numatyta bendrojo plano aiškinamajame rašte.
2.1.5. Iš detaliojo planavimo dokumentų taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. ir Šilo g. sankryžoje visai arti upės kranto statomas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 6-osios komandos pastatas, nors pagal bendrojo plano sprendinius galima būtų daryti išvadą, kad visa ši teritorija turėtų būti priskiriama želdynų teritorijai; tačiau šios teritorijos detalusis planas yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, taigi, valstybinė teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija išdavė teigiamą išvadą dėl šio detaliojo plano sprendinių. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog bendrojo plano sprendiniai nustato tik teritorijos plėtros gaires, bendrajame plane sprendiniai yra pateikiami apibendrintai, tuo tarpu tiek želdynų, tiek gyvenamųjų teritorijų, numatytų bendrajame plane, ribos tikslinamos rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.
2.1.6. Itin svarbu, jog detaliajame plane suplanuotos gyvenamosios teritorijos riba sutampa su Sklype šiuo metu esamo įregistruoto, 1983 m. pastatyto, 2 706,23 m2 bendro ploto, pastato, užstatymo riba. Vilniaus miesto bendrasis planas iki 2015 m. patvirtintas 2006 m. pabaigoje, taigi, rengiant bendrąjį planą, bendrojo plano sprendiniais nustatoma želdynų teritorija neturėjo apimti jau faktiškai urbanizuotos teritorijos, t. y. esamų ir įregistruotų statinių, ir ši želdynų teritorija apima būtent tą Sklypo dalį, kuri nėra užstatyta įregistruotu pastatu. Tuo tarpu pagal detaliojo plano sprendinius, kaip minėta, esama urbanizuota teritorija nėra keičiama ir plečiama.
2.1.7. Detaliojo planavimo atitikimas išduotoms planavimo sąlygoms buvo patikrintas Komisijoje, kurios nariai, yra, be kita ko, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros bei Aplinkos apsaugos departamentų atstovai. Derinant parengtą detalųjį planą 2010 m. lapkričio 10 d.–11 d., visi Komisijos nariai raštu pritarė pateiktiems detaliojo plano sprendiniams, t. y. pritarė, kad detalusis planas parengtas laikantis išduotų planavimo sąlygų, tame tarpe – ir reikalavimo laikytis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių.
2.1.8. Taigi, patikrinimo akto Nr. TP1-362 išvada dėl detaliojo plano sprendinių prieštaravimo bendrojo plano sprendiniams ir Įstatymo 24 straipsnio 4 daliai nepagrįsta nei faktais, nei teisės aktų normomis, iš esmės paremta tik prielaidomis ir gretimų pastatų gyventojų nepagrįstomis pretenzijomis, bet ne konkrečiais ir tiksliais bendrojo plano sprendiniais, kadangi tikslios bendrajame plane nurodytų atskirų teritorijų ribos nėra nustatytos ir nurodytos; detaliajame plane neformuojamas naujas sklypas, nekeičiamos esamo sklypo ribos, nekeičiamos gamtinių rajono elementų naudojimo rekreacijai sąlygos, taip pat Sklypas nepatenka į saugomas teritorijas, į Neries upės vandens apsaugos juostą, jame nėra saugomų medžių arba retų ir išskirtinių rūšių želdynų, nėra saugomos bioįvairovės. Be to, Neries pakrantės teritorijos želdyno ir infrastruktūros (takų, pravažiavimo , inžinerinių tinklų) būklė aplink planuojamą sklypą yra apleista, o detaliojo plano rengėjai pateikė projekte kraštovaizdžio analizę ir parengtus projektinius pasiūlymus dėl visos pakrantės atkarpos sutvarkymo, taigi, sutvarkius apleistą žemės sklypo aplinką pagal detaliojo plano sprendinius, prognozuojamas tik teigiamas poveikis teritorijos gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui, kas pažymėta ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelėje, t. y. bus sutvarkyti ir apšviesti pėsčiųjų praėjimai pakrante, šalia pastato esanti teritorija apželdinta, suprojektuotas dviračių ir pėsčiųjų takas ir lygiagretūs upei kiti pėsčiųjų takai su vaikų žaidimo aikštelėmis, tokiu būdu bus padidintas socialinis teritorijos saugumas ir padidinta Neries pakrantės rekreacinė kokybė. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba, 2010 m. liepos 29 d. pritarusi užstatymo galimybei esamo požeminio garažo vietoje.
2.2. Dėl tariamo detaliojo planavimo sprendinių prieštaravimo planavimo sąlygų 5 punkto reikalavimui neviršyti gretimų pastatų aukštingumo
2.2.1. Patikrinimo akte Nr. TP1-362 nurodyta, jog detaliojo planavimo sprendiniai neva prieštarauja planavimo sąlygų 5 punktui, kuriame nustatyti imperatyvūs reikalavimai neviršyti gretimų pastatų aukštingumo, kadangi detaliajame plane planuojami iki 7 aukštų pastatai, tačiau ši išvada – nepagrįsta. Nagrinėjamame detaliajame plane nustatomas Sklypo naudojimo ir teritorijos tvarkymo režimas, taigi, ir užstatymo kokybiniai bei kiekybiniai parametrai. Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, rengiant detalųjį planą, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus galima tik detalizuojant bendrojo ir specialiojo plano sprendinius. Planuojamoje teritorijoje nėra galiojančio specialiojo plano, reglamentuojančio statinių užstatymo parametrus, taigi, būtina vadovautis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais. Pagal bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelę intensyvaus užstatymo gyvenamojoje teritorijoje maksimalus pastatų aukštingumas rekomenduojamas iki 5 aukštų, tačiau leidžiama iki 20 proc. gyvenamosios teritorijos aukštingumo numatyti nuo 6 iki 9 aukštų; pagal detaliojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje numatyta statyti 3, 5 ir 7 aukštų pastatus, teritorija, kurią numatoma užstatyti 7 aukštų pastatais, sudaro ne daugiau kaip 11 proc. visos teritorijos, likusioje teritorijos dalyje numatyta statyti 3 ir 5 aukštų pastatus. Taigi, planuojamo statyti pastato aukštingumas neviršija bendrajame plane nustatytų reikalavimų.
2.2.2. Kita vertus, nagrinėjamu atveju jokiame norminiame teisės akte ar kitame dokumente neįtvirtinta, kad naujai projektuojamo pastato aukštį šioje Antakalnio seniūnijos dalyje apibrėžtų trijų arčiausiai esančių pastatų aukštų vidurkis. Planavimo sąlygų reikalavimas neviršyti greta esančių pastatų aukštingumo nesudaro pagrindo teigti priešingai. Vertinant planavimo sąlygose nurodytą sąvoką „greta esantys pastatai“, pažymėtina, kad planavimo sąlygose nepateiktas šios sąvokos išaiškinimas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad greta esantys pastatai turi būti vertinami, kaip nurodyta Vilniaus miesto bendrajame plane, t. y. kvartalo kontekste, o ne tik vertinant dviejų pastatų aukštingumą iš šiaurinės ir pietinės planuojamos teritorijos pusės. Bendrojo plano aiškinamojo rašto dalyje „Miesto struktūra“ 2.4 punkte numatyta, kad rengiant pavienių sklypų detaliuosius planus, numatant teritorijų renovavimą, konversiją ar naujo užstatymo įterpimą nebaigtose formuoti teritorijose, analizuojamas visas rajonas, kuriame numatomas užstatymas (atskirais atvejais gali būti analizuojama teritorija, apimanti ne mažiau kaip kvartalą, apribota gatvių, natūralių gamtinių elementų ir pan.). Taigi, greta esantys pastatai turi būti vertinami ne tik kaip kaimyniniame žemės sklype esantys statiniai (šiuo atveju pastatyti dar sovietiniu laikotarpiu), o analizuojant viso urbanizuoto kvartalo užstatymą.
2.2.3. Nagrinėjamu atveju urbanistinė kvartalo užstatymo kompozicija betarpiškai susijusi su platesne teritorija: vyraujantis kvartalo aukštingumas yra 5 aukštai, du 9 aukštų daugiabučiai, kurie sudaro tūrinę kompoziciją su Antakalnio poliklinikos pastatu, esančiu kitoje gatvės pusėje, t. y. kaip matyti iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio, planuojamo žemės sklypo gretimybėje išsidėstę ne tik 5 aukštų pastatai, tačiau ir 9 aukštų ir 5 aukštų tūrių kompozicijos daugiabutis (duomenys neskelbtini) (iš rytinės planuojamos teritorijos pusės) ir 9 aukštų daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (iš pietrytinės planuojamos teritorijos pusės). Taigi, planuojami tūriai neprieštarauja esamam teritorijos užstatymui, o prisiderina prie esamos kompozicijos, ją papildydami. Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba taip pat pažymėjo, jog naujas statinys pagyvintų monotonišką užstatymo charakterį nuo Neries upės pusės, duotų impulsą pakrantės rekreacinės kokybės pagerinimui. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 5 aukštų pastatų, esančių planuojamos teritorijos šiaurinėje ir pietinėje pusėje, tiek architektūrinė vertė, kultūrinė svarba, svarba aplinkai, tiek atkūrimo ir išsaugojimo reikšmė yra vertinama vidutiniškai arba prastai, taigi, detaliajame plane numatomas statinys neabejotinai atitinka bendrajame plane miesto teritorijos plėtrai keliamus tikslus ir uždavinius.
2.2.4. Detaliajame plane neplanuojami maksimalaus aukščio pastatai (9 aukštų), o siūloma atitinkamai reljefui ir kraštovaizdžiui žemėjanti upės link kompozicija nuo 7 aukštų viršutinėje dalyje, viduryje – 5 aukštų, apatinėje terasoje – 3 aukštų užstatymas. Taigi, net ir neanalizuojant viso kvartalo užstatymo, kaip tai numatyta pagal bendrąjį planą, t. y. visos teritorijos, apribotos (duomenys neskelbtini). ir Vileišio g., nuo Šilo tilto iki Antakalnio universitetinės ligoninės parko, kurioje miestovaizdžio perspektyvas sudaro žemesnių ir aukštesnių tūrių kompozicijos (5 aukštų ir 9 aukštų pastatai), o vertinant tik planuojamos teritorijos gretimybėje esančių statinių aukštingumą, darytina išvada, kad detaliojo plano sprendiniais nepažeidžiami planavimo sąlygų reikalavimai neviršyti gretimų pastatų aukštingumo, kadangi gretimybėje išsidėstę tiek 5 aukštų, tiek 9 aukštų pastatai. Taigi, patikrinimo akto Nr. TP1-362 išvada dėl detaliojo planavimo sprendinių prieštaravimo planavimo sąlygų 5 punkto reikalavimui neviršyti gretimų pastatų aukštingumo yra nepagrįsta.
2.3. Dėl tariamo detaliojo planavimo sprendinių prieštaravimo planavimo sąlygų 5 punkto reikalavimui siekti išlaikyti (duomenys neskelbtini) g. esamų 5 aukštų pastatų užstatymo liniją
2.3.1. Planavimo sąlygų 5 punkte apibrėžti planavimo uždaviniai nėra imperatyvūs planavimo sąlygų reikalavimai, ir Inspekcijos išvadai, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja planavimo sąlygų 5 punktui, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Departamento išduotose planavimo sąlygose buvo nustatyta: „pastatą komponuoti, siekiant išlaikyti (duomenys neskelbtini) g. esamų penkiaaukščių namų užstatymo liniją“. Šiuo metu planuojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. užstatymo linija detaliajame plane nėra keičiama, šią aplinkybę patvirtina tiek sklypo (duomenys neskelbtini) tiksliųjų matavimų planas, (1995 m), tiek SĮ „Vilniaus planas“ GIS duomenų skyriaus išduotas teritorijos planas, tiek detaliojo plano papildomi brėžiniai, tiek šiame skunde jau nurodytos aplinkybės. Vertinant galimą užstatymo liniją ir aplinkybę, ar detaliajame plane ji išlaikoma, turi būti atsižvelgiama ne tik į greta esančius 2 daugiabučius pastatus ir jų užstatymo liniją, tačiau ir į planuojamoje teritorijoje esantį pastatą. Pažymėtina, jog nei bendrajame plane, nei jokiame specialiajame plane nėra nubrėžta, atvaizduota ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) g. užstatymo linija. Kaip pažymėta detaliojo plano aiškinamajame rašte, planavimo metu buvo išnagrinėti vizualiniai ryšiai tarp abiejų Neries upės krantų, parengtos krantinės kairiojo kranto želdyno analizės schemos, kurios iliustruoja, kad faktiška užstatymo linija yra virpanti: tai priartėjanti prie upės, tai nutolstanti. Planuojamas sklypas nutolęs nuo upės apie 80 m. Tuo tarpu papildomuose projektiniuose pasiūlymuose suprojektuotas dviračių ir pėsčiųjų takas 4,5 m pločio yra lygiagretūs upei. Kita vertus, planavimo sąlygose reikalavimas siekti išlaikyti esamą užstatymo liniją nekonkretizuotas ir nenurodyta, iš kurios gatvės pusės, t. y. (duomenys neskelbtini) g. ar (duomenys neskelbtini)., ši užstatymo linija turi būti išlaikoma. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad planuojamų pastatų užstatymo linija yra išlaikoma ne tik vertinant iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, tačiau iš detaliojo plano sprendinių taip pat matyti, kad ši užstatymo linija išlaikoma ir vertinant iš (duomenys neskelbtini) g. Nr. 27, 28 daugiabučių pagrindinio fasado linijos nuo (duomenys neskelbtini). pusės. Taigi, planavimo sąlygų reikalavimai neabejotinai yra įvykdyti ir nepažeidžiami.
2.3.2. Vertinant planavimo sąlygų reikalavimą „pastatą komponuoti siekiant ištaikyti (duomenys neskelbtini) esamų penkiaaukščių namų užstatymo liniją“, pažymėtina, kad šis reikalavimas, priešingai negu nurodyta patikrinimo akte Nr. TP1-362, nėra imperatyvaus pobūdžio. Nuostata „siekti išlaikyti užstatymo liniją“, vien vertinant ir analizuojant ją lingvistiškai, reiškia dispozityvų, rekomendacinio pobūdžio reikalavimą, tam tikrų rodiklių siekiamybę; akivaizdu, kad esant tokiai sąlygai, detaliojo planavimo procese paaiškėjus aplinkybėms, jog tokia siekiamybė – netikslinga, tokia dispozityvi nuostata nėra pažeidžiama. Net jeigu ši užstatymo linija detaliajame plane būtų buvusi neišlaikyta (nors pareiškėjos nurodytos aplinkybės patvirtina priešingai), pastaroji planavimo sąlygų dispozityvaus pobūdžio nuostata nebūtų pažeista.
Taigi, planavimo sąlygų reikalavimai neabejotinai yra įvykdyti ir nepažeidžiami, o jokiais teisės aktais neparemtas subjektyvus Inspekcijos teritorinio padalinio planavimo sąlygų aiškinimas negali sąlygoti papildomų reikalavimų detaliojo plano sprendiniams nustatymo; tokia nuostata įtvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtintame Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas) 11 punkte: priežiūros institucija negali reikalauti keisti dokumento sprendinius, jeigu jie neprieštarauja Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.
2.4. Ginčijamas administracinis sprendimas – patikrinimo aktas Nr. TP1-362 – neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu
2.4.1. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, patikrinimo aktas Nr. TP1-362 turi būti priimtas vadovaujantis griežtai įstatymuose nustatytos tvarkos, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juolab, kad jame pateikiama neigiama patikrinimo išvada, taigi, turi būti nurodyti aiškūs ir teisės normomis pagrįsti tokios išvados motyvai ir argumentai; be to, administracinis sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Patikrinimo akto Nr. TP1-362 surašymas, įrašant neigiamą patikrinimo išvadą, nesant objektyvių duomenų ir teisinio pagrindo tokiai išvadai priimti, nesąlygoja išvados, kad toks aktas laikytinas pagrįstu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies. prasme. Be to, remiantis Dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, neigiama patikrinimo išvada gali būti pateikiama, kai teritorijų planavimo procedūros ir dokumento sprendiniai neatitinka Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų (neatlikti privalomi planavimo proceso etapai, stadijos ar procedūros, lemiančios dokumento sprendinius, dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, suklastoti ar teisės aktų reikalavimų neatitinka planavimo procedūrų dokumentai), šiuo atveju patikrinimo akte surašomos motyvuotos pastabos dokumentui ir pasiūlymas planavimo organizatoriui, ištaisius dokumentą bei atlikus privalomas svarstymo ir derinimo procedūras, pateikti tikrinti pakartotinai.
2.4.2. Patikrinimo aktas Nr. TP1-362 nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), priešingai, prieštarauja faktinei detaliojo plano medžiagai: pirma, pagal detaliojo plano sprendinius planuojama teritorija nepažeidžia bendrajame plane nustatytos želdynų zonos, detaliajame plane, atsižvelgiant į bendrojo plano ir planavimo sąlygų reikalavimus, planuojamoje teritorijoje numatomi 2 atskiri teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai sklypo dalims, t. y. intensyvaus užstatymo gyvenamoji teritorija (2 893 m2) ir intensyviam poilsiui įrengiamų želdynų teritorija (1 368 m2), o planuojamas statyti pastatas nepatenka į intensyviam poilsiui įrengiamų želdynų teritoriją; antra, pastato aukštingumas nustatytas atsižvelgiant į gretimybėje esančių pastatų aukštį (5 ir 9 aukštų gretimybėje esančius pastatus); trečia, esama (duomenys neskelbtini) g. užstatymo linija nėra keičiama, kadangi planuojamo pastato ribos pagal detalųjį planą sutampa su šiuo metu žemės sklype esančio pastato ribomis.
2.4.3. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad detaliojo plano sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų normų, tuo tarpu Inspekcijos teritorinis padalinys patikrinimo akte Nr. TP1-362 nenurodė teisės normų, kuriomis remiantis konstatuotos priešingos aplinkybės. Vienintelė teisės norma, nurodyta ginčijamame akte – Įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, tačiau joje įtvirtintas bendro pobūdžio reikalavimas, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju detaliojo planavimo tikslas, nustatytas planavimo sąlygų sąvade, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, o detaliojo plano sprendiniai atitinka bendrojo plano sprendinius. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms pavesta ne kliudyti detaliajam planavimui, o nustatytos kompetencijos ribose prižiūrėti, kad detalusis planavimas vyktų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
2.4.4. Pasak pareiškėjos, neigiamos, nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstos patikrinimo išvados pateikimą sąlygojo detaliuoju planu nepatenkintų Antakalniečių bendruomenės raštai, kuriuose buvo reiškiama tik negatyvi pozicija planavimo procesui, ignoruojant teigiamus detaliajame plane planuojamos ūkinės veiklos aspektus. Pažymėtina, kad detaliuoju planu nėra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai: nepažeidžiami insoliacijos reikalavimai, neplanuojami nauji įvažiavimai į planuojamą žemės sklypą per kaimyninių žemės sklypų kiemus, nemažinami esamų rajono rekreacijos teritorijų ir krantinės želdynų plotai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-1240/06 konstatavo, jog „pareiškėjų norai, kad šalia jų gyvenamųjų namų nebūtų statomi nauji daugiabučiai pastatai, kad nepagausėtų gyventojų ir automobilių jų gyvenamojoje aplinkoje, kad nepadaugėtų triukšmo, kad aplink būtų statomi jų skonį ir pageidavimus atitinkantys pastatai ir pan., yra suprantami <...>, tačiau šių pareiškėjų interesų negarantuoja ir negina įstatymas. Gyvenamųjų namų statyba ir su tuo tiesiogiai susijęs gyventojų, automobilių skaičiaus, triukšmo padidėjimas yra normalus reiškinys, kurį turėjo numatyti pareiškėjai, apsigyvendami ginčo teritorijoje. Nurodytų aplinkos veiksnių išaugimas galėtų būti draudžiamas tik tuo atveju, kai tai viršytų teisės aktuose įtvirtintas ribines normas.“
2.4.5. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo akto Nr. TP1-362 motyvai dėl tariamo prieštaravimo bendrojo plano sprendiniams ir planavimo sąlygoms yra nepagrįsti ir neteisėti, parengto detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktams, kad patikrinimo akte Nr. TP1-362 daugiau nenurodyta jokių teritorijų planavimo dokumentų galimų ar tariamų trūkumų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jokie nauji reikalavimai, išdavus patikrinimo aktą (ir teismui jį panaikinus), negali būti keliami, darytina išvada, kad nėra jokių kliūčių priežiūros institucijai pateikti teigiamą patikrinimo išvadą.
II
Atsakovė – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 1-4) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. Inspekcija valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdo Įstatymo 34 straipsnio pagrindu. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868 patvirtinto Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4.1 punktu, Inspekcija pagal kompetenciją atlieka valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens bendrojo bei specialiojo teritorijų planavimo (išskyrus žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemėvaldos projektus bei planus, miškų tvarkymo schemas) ir valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų teritorijų detaliojo planavimo dokumentų, taip pat savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir detaliųjų planų priežiūrą; remiantis Tvarkos aprašo 2 punktu, šią priežiūrą sudaro: planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvadų atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimas; bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė; teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikties Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimas. Be to, Tvarkos aprašo 8 punkte nustatytos priežiūros subjektų funkcijas.
Inspekcija teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams vertinimą atlieka, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo gauti. Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad prašymą patikrinti dokumentą planavimo organizatorius pateikia institucijai raštu, prie jo pridėdamas viešai apsvarstytą ir suderintą dokumento originalą ir jo kopiją su brėžiniais, atitinkančias originalo spalvinius žymėjimus. Nagrinėjamu atveju 2011 m. sausio 18 d. buvo pateiktas patikrinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano projektas (toliau – ir Projektas).
2. Departamentas 2009 m. gruodžio 18 d. patvirtinęs planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Planavimo sąlygos) nustatė planavimo tikslus ir uždavinius UAB ,,Strateginiai sprendimai“ planuojamam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Sąlygose numatyta: teritorijos naudojimo būdo keitimas, statybos reglamentų nustatymas (užstatymas galimas tik sklypo dalyje, kurioje pagal Vilniaus m. bendrojo plano sprendinius numatyta intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos zona), neviršyti greta esančių pastatų aukštingumo, formuoti vizualinį ryšį tarp (duomenys neskelbtini). ir upės; pastatą komponuoti siekiant išlaikyti (duomenys neskelbtini) g. esamų penkiaaukščių namų užstatymo liniją; rengiant detaliojo plano projektą, išnagrinėti privažiavimų prie sklypo (duomenys neskelbtini) galimybes; parengti projektinius pasiūlymus gretimos teritorijos tvarkymui tarp upės ir (duomenys neskelbtini) g.
3. Inspekcija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, nustatė, kad Projekte numatytos gyvenamosios statybos teritorijos dalis patenka į Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2015 m. pažymėtas dviejų reglamentų zonas: intensyviam poilsiui įrengiamų želdynų ir intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų. Bendrojo plano tekstinių reglamentų 9 punkte aiškiai nurodyta, kad įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, techniškai negali būti ieškoma atitikmens tarp bendrojo plano sprendinių ir rengiamų detalių planų mastelio skirtumo (teritorijų veiklos apibūdinimo skiriamoji riba turi būti konkretizuojama detaliuosiuose planuose); 10 punkte nustatyta, kad bendrojo plano sprendiniai parengti ir vertinami mastelyje 1:25000 ir į tikslesnį mastelį netransformuojami. Rengiant kitos rūšies teritorijų planavimo dokumentus, bendrojo plano sprendiniai – teritorijų funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos tikslinami pagal specifinius požymius.
Pareiškėja Projekte nurodo, kad intensyvaus užstatymo teritorija turėtų būti patikslinta pagal jos siūlymus, kurie, Inspekcijos nuomone, neatitinka bendrojo plano reikalavimų ir tai teritorijai keliamų reikalavimų. Pareiškėja nori teritorijoje, kuri yra teisiškai registruota kaip inžinerinės infrastruktūros teritorija, vykdyti intensyvaus užstatymo gyvenamąją statybą, o tai nesuderinama su Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais ir nagrinėjamo detaliojo plano sprendiniais. Nagrinėdama visą teritoriją kompleksiškai, Inspekcija nustatė, kad nagrinėjama Projekto teritorija yra svarbi Vilniaus želdynų gamtinio karkaso dalis, užtikrinanti tinkamą poilsiui įrengiamų želdynų kiekį. Pareiškėja nepateikia duomenų, kad yra teritorijų planavimo dokumentų, numatančių galimybę vykdyti daugiaaukščių pastatų statybą; priešingai, sisteminė teritorijos analizė leidžia daryti išvadą, kad ginčo teritorija nebuvo planuota užstatyti, o planuota plėtoti rekreacinę zoną. Teritorijų funkcinių zonų ribų klausimas turėtų būti nagrinėjamas kartu su susiformavusiais užstatymo aukštingumo ir užstatymo linijos klausimais. Visi šie rodikliai kartu ir parodo ginčo teritorijos zonų ribų pagrįstumą.
4. Pasak pareiškėjos, šiuo atveju svarbu, ne tai, kad vyraujantis kvartalo aukštingumas yra 5 aukštai, o tai, kad yra du 9 aukštų daugiabučiai, kurie turėtų būti vertinami kaip svarbūs teritorijos objektai, tačiau nėra pagrindo su tuo sutikti, kadangi Planavimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad Projektas turėtų būti parengtas taip, kad nebūtų viršytas greta esančių pastatų aukštingumas. Pareiškėjos teiginys, jog turėtų būti vertinamas viso kvartalo aukštingumas, iškreipia sąlygų esmę, o siekiant pateisinti daugiaaukštę statybą negalima iškreipti sąlygų reikalavimų. Pažymėtina, kad Projekte neatsižvelgiama į tai, jog vienas iš greta esančių pastatų yra vieno aukšto ((duomenys neskelbtini)). Be to, Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad gyvenimo kokybei ginčo teritorijoje pagerinti trūksta gerai įrengtų ramaus ir intensyvaus rekreacinio poilsio vietų, todėl darytina išvada, kad pagal bendrąjį planą ginčo teritorijoje turėjo dominuoti intensyvaus naudojimui įrengiamų želdynų zona, o ne didinamas užstatymas, kuris neatitinka teritorijai keliamų reikalavimų.
5. Pažymėtina, kad aukštingumo reikalavimas tiesiogiai sietinas su kita sąlyga pastatas turi būti komponuojamas, išlaikant (duomenys neskelbtini) g. esamų penkiaaukščių namų užstatymo liniją, kuri puikiai matyti pagrindiniame Projekto brėžinyje ir sudaro gana aiškią pastatų grandinę, kurią projektuojamo sklypo užstatymas iškreipia. Be to, pareiškėjos pateikiami Projekto priešprojektinių pasiūlymų grafiniai vaizdai pateikti nuo upės pusės, tačiau nėra nė vieno, kuris parodytų, kaip ginčo sklype numatomi pastatai iškreipia užstatymo liniją, žiūrint iš vienos ir iš kitos pusės, t. y. žiūrint nuo esamų penkiaaukščių, matoma pakrantės linija iškreipiama ir užstojama. Darytina išvada, kad užstatymo linija neatitinka projektavimo sąlygose numatytosios ir Projektas negali būti tvirtinamas; taip pat užstatymo linijos disharmonija leidžia daryti išvadą, kad ginčo teritorijoje nepagrįstai išplėsta bendrajame plane nurodyta intensyvaus užstatymo zona, nes planuojamas statinys aiškiai sumažina želdynų juostą, kuri užtikrina tinkamą svarbios viso Vilniaus želdynų gamtinio karkaso dalies eksploataciją ir išsaugojimą.
6. Pareiškėja prašo pakartotinai tikrinti Projektą, tačiau neigiamos patikrinimo išvados atveju pakartotinai tikrinti teritorijos planavimo dokumentas gali būti pateiktas tik ištaisius jo patikrinimo akte nurodytus esminius trūkumus bei atlikus viešojo svarstymo ir derinimo procedūras, nepasibaigus planavimo sąlygų galiojimo terminui.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Strateginiai sprendimai“ atstovas – advokatas Kęstutis Virketis (2011 m. balandžio 14 d. išrašas iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 11-13 dėl teisinės pagalbos ir atstovavimo teisme (t. 1, b. l. 193); 2011 m. birželio 1 d. advokato orderis, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 4)), remdamasis pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, pašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Strateginiai sprendimai“ atstovai – Bendrovės direktorius A. R. (Juridinių asmenų registro trumpasis išrašas (t. 1, b. l. 173)) ir UAB „Senojo miesto architektai“ vykdančioji direktorė ir projektų vadovė D. S. (2011 m. birželio 1 d. įgaliojimas (t. 3, b. l. 5)) pritarė advokato K. Virkečio pozicijai ir prašė skundą tenkinti.
3. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Rinkevičiūtė (2011 m. kovo 3 d. įgaliojimas Nr. 7F-172 (t. 3, b. l. 6)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus
k o n s t a t u o j a :
1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:
1.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. spalio 5 d. įsakyme Nr. 30-1699 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo uždarajai akcinei bendrovei UAB „Strateginiai sprendimai“ (toliau – ir įsakymas Nr. 30-1699) (t. 1, b. l. 14; t. 2, b. l. 14) perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas UAB „Strateginiai sprendimai“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) organizuoti (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano rengimą.
1.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. gruodžio 18 d. Planavimo sąlygų sąvade detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąvadas) (t. 1, b. l. 27; t. 2, b. l. 27) ir Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28-29; t. 2, b. l. 28-29), be kita ko, nurodė:
1.2.1. Planuojamas žemės sklypas – (duomenys neskelbtini), teritorijos plotas – 0,4261 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos.
1.2.2. Planavimo tikslai ir uždaviniai (Sąvado 4 punktas, Planavimo sąlygų 5 punktas): teritorijos naudojimo būdo keitimas; statybos reglamentų nustatymas (užstatymas galimas tik sklypo dalyje, kurioje pagal Vilniaus m. bendrojo plano sprendinius numatyta intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos zona); neviršyti greta esančių pastatų aukštingumo; formuoti vizualinį ryšį tarp (duomenys neskelbtini). ir upės; pastatą komponuoti siekiant išlaikyti (duomenys neskelbtini) g. esamų penkiaaukščių namų užstatymo liniją; rengiant detaliojo plano projektą, išnagrinėti privažiavimų prie sklypo (duomenys neskelbtini) galimybes; parengti projektinius siūlymus gretimos teritorijos tvarkymui tarp upės ir (duomenys neskelbtini) g. užstatymo linijos.
1.2.3. Sąvadas ir sąlygos galioja 3 metus nuo sąlygų patvirtinimo datos.
1.3. Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba, apsvarsčiusi žemės sklypo p. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir projektinius pasiūlymus detaliajam planui (rengėjas – UAB „Senojo miesto architektai“), pateikė šias išvadas ir rekomendacijas (žr. 2010 m. liepos 29 d. protokolą Nr. 10-11 (t. 1, b. l. 64; t. 2, b. l. 64)):
1.3.1. Ekspertų taryba iš esmės pritaria užstatymo galimybei esamo požeminio garažo vietoje – daugumos ekspertų nuomone, naujas statinys pagyvintų monotonišką užstatymo charakterį nuo upės pusės, duotų impulsą pakrantės rekreacinės kokybės pagerinimui.
1.3.2. Tęsiant projektavimą, siekti, kad projektuojamas tūris nepablogintų (duomenys neskelbtini). ir upės pakrantės vizualinio ryšio, tikslinga projektuoti maksimaliai „prašviečiamą“ tūrinę kompoziciją, atsisakyti tūrinės jungties tarp dviejų statmenų upei tūrių.
1.4. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2010 m. lapkričio 10 d.–11 d. patikrinusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Antakalnio seniūnijoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą, nusprendė derinti šį teritorijų planavimo dokumentą (Komisijos protokolas Nr. 1-46-47 (t. 1, b. l. 169-170; t. 2, b. l. 49)).
1.5. Žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano projekto viešo svarstymo su visuomene ataskaitoje (t. 1, b. l. 92-94; t. 2, b. l. 93-95) pateikta išvada, jog detaliojo plano sprendiniai parengti vadovaujantis Įstatymu ir galiojančiais poįstatyminiais teisės aktais, detaliojo plano svarstymo su visuomene procedūros atliktos laikantis Įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų.
1.6. Asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ raštuose Vilniaus miesto merui dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (2010 m. liepos 29 d. raštas (t. 1, b. l. 160-162; t. 2, b. l. 164-166), 2010 m. gruodžio 23 d. raštas (t. 1, b. l. 124-125; t. 2, b. l. 126-127)), be kita ko, nurodė, jog projektas prieštarauja norminiams teisės aktams, bendram planavimo sąlygų sąvadui, projekto trūkumai pažeidžia statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 173 punkto reikalavimus bei išduotą bendrųjų planavimo sąlygų sąvadą, dėl rašte išvardytų priežasčių dabartinis projektas nėra tinkamas tolimesniam derinimui, todėl asociacija „Antakalniečių bendruomenė“ prieštarauja sklypo naudojimo būdo keitimui, taip pat prieštarauja dėl statinio – požeminio garažo – paskirties pakeitimo į antžeminį daugiaaukštį pastatą, sklypo detaliojo planavimo ir projektavimo sąlygų išdavimo, siūlė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai netvirtinti detaliojo plano, skubiai parengti žaliosios zonos, Neries pakrantės ir gatvės sutvarkymo planus, o savininkus įpareigoti apželdinti garažo stogą ir naudoti jį pagal paskirtį, bei prašė iš naujo įvertinti projekto sprendinių poveikio neigiamus aspektus.
1.7. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano projektas (t. 1, b. l. 12-166; t. 2, b. l. 12-186) 2011 m. sausio 18 d. pateiktas patikrinti Inspekcijai (žr. atsiliepimą į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 1-4)).
1.8. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, patikrinęs Projektą (planavimo organizatorius – UAB „Strateginiai sprendimai“, plano rengėjas – UAB „Senojo miesto architektai“ (projekto vadovė – D. S.), tikrinti pateikti dokumentai: detaliojo plano aiškinamasis raštas, brėžiniai, viešo svarstymo su visuomene ataskaita, procedūrų ir papildomi dokumentai), 2011 m. vasario 28 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-362 (t. 1, b. l. 167-168; t. 2, b. l. 10-11) pateikė neigiamą patikrinimo išvadą. Patikrinimo akte Nr. TP1-362, be kita ko, nurodyta:
1.8.1. Detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas, kuriame numatomi 3-7 aukštų gyvenamieji pastatai, patenka į Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2015 m. pažymėtas 2 funkcines zonas: intensyvaus užstatymo gyvenamąją ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų; bendrajame plane želdynų zonoje gyvenamoji statyba nėra numatyta.
1.8.2. Dalis detaliajame plane numatytos gyvenamosios statybos teritorijos patenka į želdynų zoną, tai prieštarauja bendrojo plano reglamentams ir Įstatymo 24 straipsnio 4 daliai.
1.8.3. Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Planavimo sąlygų 5 punktui, kuriame nustatyti imperatyvūs reikalavimai neviršyti gretimų pastatų aukštingumo ir išlaikyti (duomenys neskelbtini) g. esamų 5 aukštų pastatų užstatymo liniją, kadangi: pirma, planuojami iki 7 aukštų pastatai; antra, užstatymo linija priartinama prie upės, lyginant su esamų pastatų užstatymo linija.
1.8.4. Siūlymas tvirtinančiai institucijai: netvirtinti Projekto.
1.8.5. Siūlymas planavimo organizatoriui: pagal bendrojo plano sprendinius ir Planavimo sąlygų reikalavimus pakoreguoti detaliojo plano sprendinius, atlikti privalomas viešo svarstymo procedūras ir pateikti projektą tikrinti pakartotinai.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. vasario 28 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-362 (t. 1, b. l. 167-168; t. 2, b. l. 10-11) yra teisėtas bei pagrįstas. Kadangi patikrinimo akte Nr. TP1-362, be kita ko, nustatyta, kad detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame numatomi 3-7 aukštų gyvenamieji pastatai, patenka į Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2015 m. pažymėtas 2 funkcines zonas: intensyvaus užstatymo gyvenamąją ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų, kad bendrajame plane želdynų zonoje gyvenamoji statyba nėra numatyta, tai būtina įvertinti, ar skundžiamame patikrinimo akte Nr. TP1-362 yra pagrįstai konstatuota, kad detalusis planas neatitinka bendrojo plano.
2.1. Pabrėžtina, kad ginčo dėl Vilniaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, kurio reg. Nr. 010011001881 Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre, sprendinių atitikties aukštesnės juridinės galios aktams šioje administracinėje byloje nėra. Tačiau pareiškėja – UAB „Strateginiai sprendimai“ mano, kad atsakovė netinkamai aiškina Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, nes, pasak pareiškėjos, detaliuoju planu planuojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galima statyti ant viso garažų komplekso statinius, kad jokių apribojimų šiuo aspektu Vilniaus miesto bendrasis planas nenumato.
Todėl, vertinant, ar skundžiamame patikrinimo akte Nr. TP1-362 yra pagrįstai konstatuota, kad detalusis planas neatitinka bendrojo plano, būtina atskleisti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, ypač susijusius su detaliuoju planu planuojamu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
2.2. Vilniaus miesto bendrajame plane, jo pagrindiniame brėžinyje bei brėžinyje Nr. 5.1 „Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių sistema“, nustatyta, kad detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į dvi funkcines zonas – intensyvaus užstatymo gyvenamąją ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų zonas. Taigi, šiuo aspektu patikrinimo aktas Nr. TP1-362 yra atitinkantis tikrovę.
2.2.1. Vilniaus miesto bendrajame plane, jo 4.3.4 punkte „Želdynai“ (brėžinys Nr. 5.1 „Gamtos vertybės, želdynai ir viešųjų erdvių sistema“), be kita ko, nustatyta, kad „pagal želdynų įrengimo ir priežiūros principus tankiai apgyventoje miesto dalyje ir periferijoje išskiriamos želdynų teritorijų funkcinės zonos (brėžinys Nr. 5.1):
intensyviam naudojimui pritaikyti želdynai;
ekstensyviam naudojimui pritaikyti želdynai.
Bendrojo plano sprendiniai numato padidinti miesto želdynų plotą iki 6,5% miesto teritorijos:
palaipsniui transformuoti ir pritaikyti rekreacijai apie 2% miesto miškų;
įrengti želdynus upių, ežerų pakrančių ir slėnių agrariniuose plotuose;
įrengti želdynus gyvenamuosiuose rajonuose pagal gyvenamųjų teritorijų želdynų normavimo principus.
<...>
Skiriami šie miesto želdynų tipai (brėžinys Nr. 5.1):
pagrindiniai (viso miesto reikšmės);
rajoniniai (rajono reikšmės);
vietiniai (kvartalų grupės);
tiesioginės aplinkos (sklypo želdynai).
Bendrojo plano sprendiniuose pažymėti pagrindiniai ir rajoniniai želdynai. Vietiniai želdynai pažymėti tik susiformavusiose arba detaliai suplanuotose miesto dalyse. Naujos plėtros teritorijų funkcinėse zonose reglamentuojamas privalomas minimalus želdynų plotas. Vietinių želdynų teritorijos nustatomos žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose. Juose turi būti nustatomas bendro naudojimo žemės naudojimo būdas ir suformuojamas atskiras sklypas. Tiesioginės aplinkos (sklypo priklausomųjų želdynų) kiekį nustato statybos techniniai reglamentai. Vietinis (kvartalų grupės) želdynas skirtas 40–60 ha ploto teritorijai, apribotai ne žemesnės kaip C kategorijos gatvių ar kitų fizinių barjerų. Reikiamas vietinių želdynų plotas nurodytas pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje (rekomenduojama teritorijų struktūra). Minimalus vietinio želdyno plotas – 1 ha. Jei kvartalų grupė mažesnė nei 10 ha, atskiras vietinis želdynas neprojektuojamas. Tokiu atveju numatomas rajoninis želdynas kelioms kvartalų grupėms. Kai identifikuotoje naujos plėtros teritorijoje yra pažymėtas vietinis želdynas, jo plotas gali būti įskaičiuotas į normatyvinį vietinių želdynų plotą, nustatomą pagal kvartalų grupės gyventojų skaičių. Jeigu identifikuota plėtros teritorija ribojasi (nėra atkirsta A arba B kategorijos gatvių) su didelio rekreacinio potencialo ne draustinio mišku, tos teritorijos daliai, kurią formuoja 400 m pločio ruožas palei miško pakraštį, normatyviniai vietiniai želdynai, atsižvelgiant į vietos sąlygas, gali būti planuojami miško žemėje, miškotvarkos projektu numatant medynų ugdymą.
Gyvenamųjų teritorijų želdynų normavimas
Bendrojo plano sprendiniai įvardija rajoninių želdynų teritorijas. Šie želdynai paprastai sutapatinti su vertingomis gamtinio kraštovaizdžio teritorijomis. Jeigu identifikuotoje plėtros teritorijoje pažymėtas rajoninis želdynas ir jo ploto dalis, tenkanti vienam tos teritorijos gyventojui, yra ne mažesnė nei 20 m², vietiniai želdynai gali būti neprojektuojami, jeigu želdynų pasiekiamumas sudaro 300 m nuo labiausiai nutolusio būsto. Esamose didelio užstatymo intensyvumo gyvenamosiose teritorijose vietinių želdynų trūkumas kompensuojamas tiesioginės aplinkos želdynų įrangos kokybe. Kokybinius rodiklius nustato miesto centro ir senamiesčio bei viduriniosios miesto dalies želdynų įrengimo ir priežiūros standartai. Planuojant šių teritorijų modernizavimą ar konversiją, būtina numatyti 6 m² ploto vietinių želdynų vienam gyventojui. Naujos plėtros teritorijose būtina įrengti norminį vietinių želdynų plotą.“
Ypač pabrėžtina, kad Vilniaus miesto bendrajame plane, jo 6 skyriaus „Plėtros prioritetai“ 4 punkte „Gamtinės teritorijos ir želdynai“, įtvirtinta, kad turi būti formuojama miesto žalioji jungtis Neries pakrantėse tarp Valakupių ir Lazdynų tiltų su pėsčiųjų takais ir poilsio objektais. Dar daugiau, Vilniaus miesto bendrojo plano Miesto želdynų, sudarančių apie 2 852,3 ha plotą, sąraše yra nurodomi pagrindiniai viso miesto želdynai, o jų tarpe Neries upės pakrantės nuo Valakupių tilto iki Lazdynų tilto jungtis.
Dar daugiau, ypač pabrėžtina, kad Vilniaus miesto bendrajame plane, jo skyriuje „Gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų sąveikos zonų reglamentai“ nurodoma, kad Neries pakrančių, pašlaičių ir paslėnių pagrindinėje miesto dalyje, sudarančių 660 ha plotą, didinamas integruotumas tarp gamtinių (pakrantės, šlaitai) ir urbanizuotų elementų, stiprinamas viešojo naudojimo prioritetas, vizualiai saugomi šlaitai ir pakrantės. Neries upės pakrantės jungtis susieja atskirus pakrantės parkus, šoninėmis jungtimis su ja susiejami vietiniai gyv. kvartalų želdynai; visais būdais (net ir griovimu) stabdoma užstatymo invazija, rekultivuojamas pažeistas reljefas, kompleksiškai tvarkomi želdynai.
2.2.2. Apibendrinant konstatuotina, kad želdynuose pagal Vilniaus miesto bendrojo plano (bendrieji planai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra laikomi teisės norminiais administraciniais aktais, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007; 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-213/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-654/2009 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 7 (17), 2009, p. 389)) sprendinius nėra galima gyvenamoji statyba. Taigi, šioji Vilniaus miesto bendrojo plano nuostata atitinka taip pat ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme pateiktą želdyno definiciją, pagal kurią „želdynas – tai ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių“ (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 dalis), t. y. želdynuose negali būti statomi gyvenamieji statiniai. Dar daugiau, Želdynų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog želdynų ir želdinių apsauga ir tvarkymas organizuojami pagal šiuos principus: 1) želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė; 2) nemažinamas miestų ir miestelių bendrasis atskirųjų želdynų plotas; 3) formuojamas gamtinis karkasas šalies, rajono, miesto (ar jo dalių) mastu, kuriama vientisa tolygi želdynų sistema miestuose, miesteliuose ir kaimo kraštovaizdyje; 4) išlaikomi užstatytų ir atvirų, gyventojų poilsiui ir sveikatingumui skirtų teritorijų optimalūs ploto santykiai (nustatyti pagal galiojančias normas), ekologiniai ir estetiniai ryšiai; 5) išlaikomas istorinių želdynų ir juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksų ir jų tarpusavio funkcijų vientisumas; 6) atskirieji želdynai (parkai, tarp jų ir istoriniai, skverai, miesto ir miestelio sodai, dendrologiniai rinkiniai) neskaidomi į dalis, išskyrus jų teritorijoje esančių objektų sklypų formavimą; 7) pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė; 8) medžius ir krūmus prie saugotinų priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Pagal Želdynų įstatymo bei Vilniaus miesto bendrojo plano paminėtas nuostatas, aiškinant jas sistemoje, yra siekiama išsaugoti Vilniaus miesto viešąsias erdves (angl. public places), kuriomis yra ir parkai, želdynai ir pan., taip pat jų pagrindu yra įgyvendinama Vilniaus miesto bendruomenės darnaus vystymosi būtinybė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 7 (17), 2009, p. 377)), nuoseklus miesto dizainas (angl. urban design).
2.3. Ypač pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams; pagal šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalį detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, o pagal šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 8 d. redakcija) detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams (šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taiko imperatyviai, t. y. be jokių išlygų. Antai, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-900/2011, 2011 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556 - 1033/2011).
Byloje nustatyta, kad rengiamu detaliuoju planu (t. 1, b. l. 49, 52; t. 2, b. l. 51, 58) (taip pat žr. t. 1, b. l. 59) yra siekiama užstatyti visą požeminių garažų (jų plotas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 2 706, 23 kv. m, o bruto plotas – 3 101 kv. m (t. 1, b. l. 19-20)), priklausančių pareiškėjai, plotą (siekiama statyti– 2 893 kv. m), be to, ant dalies garažų siekiama pastatyti net 7 aukštų gyvenamuosius pastatus. Ypač pabrėžtina, kad iš visos planuojamos teritorijos (4 261 kv. m) siekiama užstatyti gyvenamaisiais namais 2 893 kv. m, o likusį plotą, t. y. 1 368 kv. m, užstatyti trumpalaikio poilsio statiniais (žr. detalųjį planą (t. 1, b. l. 49, 52; t. 2, b. l. 51, 58)). Teismas pabrėžia, kad želdynuose gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 dalis), tačiau jie negali užimti beveik visos želdyno teritorijos, kaip kad nurodoma detaliajame plane. Be to, iš detaliojo plano matyti, kad minėtame 1 368 kv. m plote (numatomo želdyno plote) yra numatomas antžeminis automobilių parkavimo būdas (žr. detalųjį planą (t. 1, b. l. 49, 52; t. 2, b. l. 51, 58), taip pat ypač žr. apie antžeminį parkavimą (t. 1, b. l. 46)), o neparodoma, kaip numatomi 4 parkuoti antžeminiu būdu automobiliai ten privažiuos (teismo vertinimu, būtina būtų tiesti keliuką per kitus plotus, nepriklausančius pareiškėjai, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o tai tik dar labiau paneigtų siekį puoselėti želdynus). Kitaip tariant, teismo vertinimu, detaliuoju planu tik sudaroma želdyno įkūrimo regimybė, numatomas želdynas yra menamas.
Todėl konstatuotina, kad detalusis planas neatitinka Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių (kuriuose nurodoma, kad detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į dvi funkcines zonas – intensyvaus užstatymo gyvenamąją ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų zonas), nes detaliuoju planu gyvenamųjų namų statyba numatoma ant Vilniaus miesto bendruoju planu planuojamų želdynų, kuriuose gyvenamoji statyba nėra galima. Vilniaus miesto bendrojo plano tekstinių reglamentų 9 punkte nurodyta, kad, įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, techniškai negali būti ieškoma atitikmens tarp bendrojo plano sprendinių ir rengiamų detalių planų mastelio skirtumo (teritorijų veiklos apibūdinimo skiriamoji riba turi būti konkretizuojama detaliuosiuose planuose); 10 punkte nustatyta, kad bendrojo plano sprendiniai parengti ir vertinami mastelyje 1:25000 ir į tikslesnį mastelį netransformuojami. Rengiant kitos rūšies teritorijų planavimo dokumentus, bendrojo plano sprendiniai – teritorijų funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos – tikslinami pagal specifinius požymius. Teismo vertinimu, pareiškėja siekia teritorijoje, kuri yra teisiškai registruota kaip inžinerinės infrastruktūros teritorija (žr. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ( t. 1, b. l. 17-18)), vykdyti iš esmės tik intensyvaus užstatymo gyvenamąją statybą, želdyną įkuriant menamai, o tai nesuderinama su Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais. Ginčo teritorija yra svarbi Vilniaus želdynų gamtinio karkaso dalis (detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso Neries upės pakrantės jungčiai (dėl to net nėra ginčo: žr. UAB „Senojo miesto architektai“ aiškinamąjį raštą (t. 1 (b. l. 41-48)), kurį pasirašė pareiškėjos atstovė – D. S.), kuri, kaip minėta, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą yra pagrindinių viso miesto želdynų rūšis. Teismas vertina, kad ginčo teritorijoje pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius planuota plėtoti rekreacinę zoną, o ne kurti menamus želdynus ir vystyti iš esmės tik gyvenamąją statybą.
2.4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skundžiamame patikrinimo akte Nr. TP1-362 yra pagrįstai ir argumentuotai konstatuota, jog detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas, kuriame numatomi 3-7 aukštų gyvenamieji pastatai, patenka į Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2015 m. pažymėtas 2 funkcines zonas – intensyvaus užstatymo gyvenamąją ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų, kad bendrajame plane želdynų zonoje gyvenamoji statyba nėra numatyta, kad dalis detaliajame plane numatytos gyvenamosios statybos teritorijos patenka į želdynų zoną, tai prieštarauja bendrojo plano reglamentams ir Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai. Todėl šioje dalyje patikrinimo aktas Nr. TP1-362 yra argumentuotas, pagrįstas teisės normomis (išdėstytomis Teritorijų planavimo įstatyme bei Vilniaus miesto bendrajame plane) ir teisėtas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ypač pabrėžtina, kad detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso Neries upės pakrantės jungčiai, kuri, kaip minėta, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą yra pagrindinių viso miesto želdynų rūšis: taigi, Vilniaus miesto bendruomenė turi viešąjį interesą šį želdyną puoselėti, saugoti. Pagal Želdynų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 7 punktą pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė, o šioje byloje vietos bendruomenė yra prieš detaliajame plane numatytas statybas, t. y. jos nuomonė yra neigiama (t. 1 (b. l. 101-105)). Teismas vertina, kad minėtoji visuomenės nuomonė yra pagrįsta, ypač atsižvelgiant į šiame sprendime pateiktus argumentus. Kita vertus, sutiktina su pareiškėjos pozicija, ginančia privatų savo, kaip savininkės, interesą, tuo aspektu, jog minėtame ginčo sklype galimos gyvenamųjų namų statybos, tačiau tik laikantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, Vilniaus miesto bendrojo plano ir kitų teisės aktų nuostatų bei juos realizuojančių sprendinių.
3.1. Kartu šiame kontekste teismas akcentuoja, kad pareiškėjos minimos Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos išvados ir rekomendacijos (žr. 2010 m. liepos 29 d. protokolą Nr. 10-11 (t. 1, b. l. 64; t. 2, b. l. 64)), t. y. ekspertų taryba iš esmės pritaria užstatymo galimybei esamo požeminio garažo vietoje – daugumos ekspertų nuomone, naujas statinys pagyvintų monotonišką užstatymo charakterį nuo upės pusės, duotų impulsą pakrantės rekreacinės kokybės pagerinimui; tęsiant projektavimą, siekti, kad projektuojamas tūris nepablogintų (duomenys neskelbtini). ir upės pakrantės vizualinio ryšio, tikslinga projektuoti maksimaliai „prašviečiamą“ tūrinę kompoziciją, atsisakyti tūrinės jungties tarp dviejų statmenų upei tūrių, yra labai abstrakčios, vertintinos tik kaip direktyvos galimoms statyboms (teismo vertinimu, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos išvados ir rekomendacijos yra tokio pobūdžio, kaip kad grožinės literatūros kūrinio teiginys, jog, minimoje Vilniaus vietoje pastačius gražius peršviečiamus rūmus, toje vietoje kraštovaizdis itin pagyvėtų): kaip minėta, teismas sutinka, kad ginčo sklype galimos gyvenamųjų namų statybos, tačiau tik laikantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, Vilniaus miesto bendrojo plano ir kitų teisės aktų nuostatų bei juos realizuojančių sprendinių.
3.2. Dar daugiau, nors Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2010 m. lapkričio 10 d.–11 d. patikrinusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Antakalnio seniūnijoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą, nusprendė derinti šį teritorijų planavimo dokumentą (Komisijos protokolas Nr. 1-46-47 (t. 1, b. l. 169-170; t. 2, b. l. 49)), tačiau pabrėžtina, kad atsakovė pagal teisės aktus yra kontroliuojanti institucija, todėl ginčijamas patikrinimo aktas Nr. TP1-362 gali visiškai neatitikti Komisijos sprendinių, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis yra argumentuotas, pagrįstas teisės normomis (išdėstytomis Teritorijų planavimo įstatyme bei Vilniaus miesto bendrajame plane) ir teisėtas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį.
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. gruodžio 18 d. patvirtino planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27-29) ir nustatė planavimo tikslus ir uždavinius UAB ,,Strateginiai sprendimai“ planuojamam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Planavimo sąlygose numatyta: teritorijos naudojimo būdo keitimas, statybos reglamentų nustatymas (užstatymas galimas tik sklypo dalyje, kurioje pagal Vilniaus m. bendrojo plano sprendinius numatyta intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos zona), neviršyti greta esančių pastatų aukštingumo, formuoti vizualinį ryšį tarp (duomenys neskelbtini). ir upės; pastatą komponuoti siekiant išlaikyti (duomenys neskelbtini) g. esamų penkiaaukščių namų užstatymo liniją; rengiant detaliojo plano projektą, išnagrinėti privažiavimų prie sklypo (duomenys neskelbtini) galimybes; parengti projektinius pasiūlymus gretimos teritorijos tvarkymui tarp upės ir (duomenys neskelbtini) g. Teismo vertinimu, Planavimo sąlygos detalizuoja Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, ypač konkretina reikalavimus pastatų aukštingumui – nurodoma pastatą komponuoti siekiant išlaikyti (duomenys neskelbtini) g. esamų penkiaaukščių namų užstatymo liniją. Teismo vertinimu, toje miesto vietovėje esantys 9 aukštų gyvenamieji pastatai yra arti (duomenys neskelbtini)., jie yra pakankamai nutolę nuo upės, o prie planuojamo statyti gyvenamojo pastato pastatyti būtent penkiaaukščiai pastatai (žr. fotonuotraukas (t. 1, b. l. 63)), todėl Planavimo sąlygose pagrįstai nurodoma, jog pastatą būtina komponuoti siekiant išlaikyti (duomenys neskelbtini) g. esamų penkiaaukščių namų užstatymo liniją.
Todėl ginčijamas patikrinimo aktas Nr. TP1-362 toje dalyje, kurioje nustatyta, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Planavimo sąlygų 5 punktui, kuriame nustatyti imperatyvūs reikalavimai neviršyti gretimų pastatų aukštingumo ir išlaikyti (duomenys neskelbtini) g. esamų 5 aukštų pastatų užstatymo liniją, kadangi: pirma, planuojami iki 7 aukštų pastatai; antra, užstatymo linija priartinama prie upės, lyginant su esamų pastatų užstatymo linija, yra atitinkantys tikrovę, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. vasario 28 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-362 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
6. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovę – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per įstatymuose nustatytą terminą iš naujo pateikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano projekto patikrinimo aktą, teikiant išvadą tvirtinti detalųjį planą, nes jo sprendiniai neprieštarauja Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. reglamentams ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. gruodžio 18 d. parengtam planavimo sąlygų sąvadui. Kadangi šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti patikrinimo aktą Nr. TP1-362, o pastarasis aktas yra pripažintas teisėtu bei pagrįstu, reikalavimas įpareigoti atsakovę per įstatymuose nustatytą terminą iš naujo pateikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano projekto patikrinimo aktą, teikiant išvadą tvirtinti detalųjį planą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjos – UAB „Strateginiai sprendimai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Ernestas Spruogis
Donatas Vansevičius