Bylos Nr. T-121-1058/2019
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. sausio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistojo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo,
n u s t a t ė:
G. J. Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 5 ir 7 punktus, ir vadovaujantis BK 43 straipsniu, jam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – mirties bausmė sušaudant. Lietuvos Apeliacinio teismo 1995 m. liepos 26 d. nutartimi G. J. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. spalio 5 d. nutartimi G. J. kasacinis skundas patenkintas, Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendis ir Lietuvos Apeliacinio teismo 1995 m. liepos 26 d. nutartis buvo pakeisti, išimtinę mirties bausmę, paskirtą pagal BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktus, pakeičiant laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 26 d. nutartimi G. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 16 straipsnio 2 dalies, 118 straipsnio 4 dalies į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė palikta nepakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 105 straipsnio 5 ir 7 punktus, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Be to, Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu G. J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, paskira bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. spalio 5 d. nutartimi, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo G. J. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.
Teikime nurodoma, kad G. J. bausmę atlieka nuo 1994 m. lapkričio 5 d., kalėjime yra atlikęs 11 metų 10 mėnesių ir 28 dienas laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis apibūdinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo. Stengiasi valdyti savo jausmus ir emocijas. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais geri, jų tarpe autoriteto neturi. Santykius palaiko su giminaičiais, draugais. Dirba įstaigos gamybos bare. Motyvacija darbui stipri. Nusiskundimų dėl darbo kokybės ir drausmės nebuvo. Dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse, į jas reaguoja teigiamai. Bausmės atlikimo metu G. J. buvo skirtos 4 nuobaudos. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas. Elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę vertinamas gerai. Tačiau G. J. savo kaltę įvykdytame nusikaltime pripažįsta iš dalies, nėra linkęs analizuoti save. Mąstymas dažniausiai apsiriboja tik buitiniu lygmeniu. Nuteistasis nėra linkęs bendrauti nei su kitais nuteistaisiais, nei su prižiūrinčiu personalu. Nesiekiantis tobulėti ar kelti sau aukštesnių tikslų. Nuteistasis G. J. vykdomųjų raštų neturi. Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis nuteistasis G. J. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyti kriminogeniniai poreikiai, kurie gali būti susiję su nusikalstamu elgesiu: impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos stoka, riboti problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, pasekmių neįvertinimas, konkretus mąstymas. Nuteistojo resocializaciją bei jam kuriamų planų įgyvendinimą apsunkina, nuteistojo nepasitikėjimas bei nesiekimas įgyvendinti rekomenduotų priemonių. G. J. jam rekomenduotų intervencinių priemonių vykdymu nesidomi, dalyvauja tik pozityviame užimtume. Nuteistojo G. J. esminių elgesio pokyčių nestebima. Mažiau struktūruotoje aplinkoje, nuteistajam suteikus galimybę dirbti, G. J. pakankamai save realizuotų. Kita vertus, taip pat keliama prielaida, jog nuteistasis atsiskirs ir izoliuos save.
Atsiliepimų į Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimą nebuvo gauta.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
Sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas. Prioritetas nagrinėjamu atveju teikiamas ne formaliosioms sąlygoms, o saugumo (laisvės atėmimo vietos saugumui ir tvarkai) reikalavimams, pataisos namų darbuotojų bei kitų nuteistųjų, atliekančių bausmes pataisos namuose interesams, kad tokio asmens perkėlimas į pataisos namus nekeltų grėsmės (pavojaus). Pažymėtina, kad pagal BVK 65 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
Nagrinėjamu atveju G. J. yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kalėjime, bausmę nuteistasis atlieka paprastoje grupėje, taip pat yra gautas kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo, todėl G. J. atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą. Vis dėlto, kaip minėta, formalių kriterijų atitikimas yra tik nuteistojo perkėlimo svarstymo sąlyga, o ne tokio perkėlimo pagrindas.
Iš teismui pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtos G. J. charakteristikos matyti, jog G. J. elgesys atliekant bausmę vertinamas gerai. Nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, apibūdinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko santykius su giminaičiais, turiningai leidžia laisvalaikį. Nuteistojo motyvacija darbui stipri, G. J. dirba gamybos bare, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo elgesys pastaruoju metu keičiasi teigiama linkme. Vis tik sprendžiant dėl nuteistojo perkėlimo būtina vertinti jo elgesį viso bausmės atlikimo metu.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu G. J. baustas keturis kartus. Nors nuobaudos yra nebegaliojančios, toks elgesys bausmės atlikimo metu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jam sunku paklusti privalomoms taisyklėms ir polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Išvadoje nurodyta, kad G. J. jam rekomenduotų intervencinių priemonių vykdymu nesidomi, dalyvauja tik pozityviame užimtume, išlieka tikimybė, kad mažiau struktūruotoje aplinkoje atsiskirs ir stengsis izoliuotis. Iš nuteistojo charakteristikos matyti, kad G. J. nėra linkęs analizuoti save, jo mąstymas dažniausiai apsiriboja tik buitiniu lygmeniu, nelinkęs bendrauti nei su kitais nuteistaisiais, nei su prižiūrinčiu personalu. Psichologinės tarnybos specialisto išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, tarp jų išskiriami impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos stoka, riboti problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, pasekmių neįvertinimas. Toks nuteistojo požiūris į pataisos programas bei charakterio savybės jam būnant mažiau struktūrizuotoje įstaigoje - pataisos namuose, gali nulemti konfliktines situacijas, pavojingas tiek pačiam nuteistajam, tiek aplinkiniams. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra pasirengęs santykiams su kitais asmenimis (personalu ar nuteistaisiais) švelnesnio bausmės režimo sąlygomis.
Vertinant nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais saugumo reikalavimų kontekste pažymėtina, kad G. J. yra nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą bei pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą. Įvykdyti nusikaltimai pasižymėjo ypatingu žiaurumu bei agresyvumu, vienas jų sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, du nusikaltimai padaryti prieš mažametį vaiką, vieną nusikaltimą nuteistasis pasikėsino padaryti būdamas įkalinimo įstaigoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartimi nuteistasis G. J. jau buvo perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo. Vis tik, atlikdamas bausmę pataisos namuose, ir nepraėjus nei metams laiko nuo jo perkėlimo, G. J. veikdamas kartu su kitu nuteistuoju pasikėsino įvykdyti labai sunkų nusikaltimą prieš kitą kalinį (pasikėsino jį nužudyti), už ką buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu. G. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų skaičius, sukelti padarinius bei aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje buvo pasikėsinta padaryti labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei liudija didesnį jo asmenybės pavojingumą bei keliamą grėsmę tiek kitiems nuteistiesiems, tiek ir pataisos namų personalui. Tuo pačiu pastebėtina, kad tuo metu, kai nuteistasis buvo perkeltas bausmės atlikti į pataisos namus, jo adaptacinėje charakteristikoje buvo nurodoma, kad jo adaptacija pataisos namuose yra patenkinama, elgesys nestabilus, problematiškas. Šiuo metu Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuteistojo G. J. esminių elgesio pokyčių nestebima, kas patvirtina, jog nuteistojo elgesys nėra pasikeitęs, todėl nesavalaikis ir skubotas nuteistojo perkėlimas į pataisos namus neabejotinai pažeistų saugumo reikalavimus.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, dėl to atsiradusių pasekmių vertinimą, elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, teisingumo principo tinkamą įgyvendinimą, teismas daro išvadą, jog negalima teigti, kad G. J. šiuo metu jau gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad G. J. atliekant bausmę pataisos namų sąlygomis, bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Dėl to Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,
n u t a r i a:
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimo dėl nuteistojo G. J. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Telksnienė