Administracinė byla Nr. AS-23-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00359-2021-9

                Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas B. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė 1) panaikinti Panevėžio apygardos Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakymą Nr. IBPS-S-432320-21 (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakymas), įpareigoti teismui pavaldų pareigūną išnagrinėti pareiškėjo pareiškimą - kreipimąsi (reg. Nr. 20620) ir priimti dėl jo tinkamą teisėjo nutarimą; 2) pareikalauti pradėti ir atlikti prokuratūroje išsamų, ne atmestinį ikiteisminį tyrimą (tyrimus) dėl pareiškėjo nurodytų konkrečių organizuotų nusikaltimų prieš Lietuvos gynėjus ir jų šeimų narius faktų, juolab, kad šios nusikalstamos veikos taip pat pažeidžia ir Lietuvos viešąjį interesą, kadangi 1941 m. birželio sukilėlių, partizanų, pogrindininkų, jų šeimų narių niekinimas ir įvairiapusis, rafinuotas susidorojimas su jais dėl jų konkrečių pasipriešinimo veiksmų TSKP LKP sistemai, yra tiesioginis Lietuvos pamatinių vertybių naikinimas; 3) atlikti veiksmus, kuriais bus panaikintas dokumentuose paminėtas LKP CK ir LKP LDDP LSDP nuosprendis pareiškėjo tėvui ir jo šeimos nariams, paskelbtas 1970 metais tėvui ir jam asmeniškai 1991 metais, vadovaujantis LKP CK 1957 m. sausio 16 d. slaptu nutarimu ir jį lydinčiais dokumentais, taip pat šio nuosprendžio pasekmės.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo B. K. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. 

Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 25 d. gautą skundą, parengė 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakymą „Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuroro G. Kazlausko 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakymo Nr.6-S-1462“, kurį pareiškėjas ginčija administraciniame teisme. Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakymo matyti, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. (reg. Nr. 20620) kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl organizuotų nusikaltimų prieš Lietuvos gynėjus ir jų šeimos narių faktų. Prokuroras G. Kazlauskas 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakymu Nr. 6S-1462 paliko pareiškimą nenagrinėtu, nurodydamas, kad nėra aiškus ir konkretus pareiškimo turinys. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakymu, jį apskundė, skundas buvo gautas Panevėžio apygardos prokuratūroje 2021 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjas prašė ne tik panaikinti prokuroro G. Kazlausko 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakymą, bet ir įpareigoti prokurorą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, priimti tinkamą nutarimą. Be to, B. K. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo nurodytų konkrečių organizuotų nusikaltimų prieš Lietuvos gynėjus ir jų šeimų narius, nes šios nusikalstamos veikos pažeidžia ir Lietuvos viešąjį interesą, kadangi 1941 m. birželio sukilėlių, partizanų, pogrindininkų, jų šeimų narių naikinimas, įvairiapusis, rafinuotas susidorojimas su jais dėl jų pasipriešinimo veiksmų TSKP LKP sistemai, yra tiesioginis Lietuvos pamatinių vertybių naikinimas.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakymu prokuroro G. Kazlausko 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakymą (kuriuo buvo paliktas pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 11 d. skundas nenagrinėtu) paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateiktame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su ikiteisminio tyrimo dėl jo skunde nurodytų aplinkybių pradėjimu, t. y. šiuo atveju ginčas susijęs su atsakovo veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jo, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reguliuoja specialusis įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - ir BPK). Visas baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka yra reguliuojami išimtinai BPK normų, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Ikiteisminio tyrimo pagrindus ir tvarką bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų (ar priimtų procesinių dokumentų) apskundimo tvarką reglamentuoja BPK XV skyrius.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama teisėsaugos institucijų sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmimo ar ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų teisėtumo.

Taip pat teismas išaiškino pareiškėjui, kad atsisakymas priimti skundą pareiškėjui neužkerta kelio realizuoti procesines teises, numatytas BPK normose.

III.

Pareiškėjas B. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas mano, kad skundžiama nutartis prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams, nuostatoms, dvasiai. Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis įteisina LKP CK vykdytus nusikaltimus žmoniškumui, nusikaltimus atitinkančius karo nusikaltimus prieš teisėtą okupuotos nepriklausomos Lietuvos vadą B. K. (duomenys neskelbtini) ir jo šeimos narius.

Pareiškėjas nurodo, kad Julius Gelumbauskas 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakymu nurodė, kad jo atsakymas yra skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, tokiu būdu jis buvo suklaidintas dėl 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakymo apskundimo tvarkos, pažeista jo teisė į teisminę gynybą.

Pareiškėjo nuomone, tiek prokurorai, tiek teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, įžūliai ignoruoja faktą, kad pareiškėjas reikalauja tirti nusikaltimus žmoniškumui ir nusikaltimus, prilygstančius karo nusikaltimams, vykdytus prieš jo tėvą bei kitus šeimos narius. Pareiškėjas teigia, kad pateikė faktus, kad tiek prokurorai, tiek teisėjai dangsto nusikaltimus, galimai naikina tai patvirtinančius įrodymus, nekvietė jo apklausai, nepateikė jam susipažinti kaltininkų apklausos dokumentus; galimai neapklausė nusikaltimus vykdžiusių asmenų ir šiuos nusikaltimus dangsčiusių pareigūnų, galimai asmeninės naudos sumetimais siekė slėpti nusikaltimus vykdžiusius asmenis ir organizacijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo B. K. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Visgi Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Atitinkamai ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Vadinasi, administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjo atskirojo skundo argumentais ir įvertinusi skundžiamo 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakymo turinį, prieina prie išvados, jog pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, susipažinus ir įvertinus pareiškėjo pareiškimą ir prokuroro ir vyriausiojo prokuroro priimtų raštų turinį, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad skundžiamas 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakymas priimtas ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje, t. y. dėl ikiteisminių tyrimų pradžios, baudžiamosios atsakomybės taikymo, atskirų procesinių klausimų baudžiamosiose bylose sprendimo.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimas administraciniam teismui nėra siejami su viešuoju administravimu, o iš esmės susiję šiuo atveju su prokurorų veiksmais, atliekamais BPK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1729-756/2021; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-297-575/2021; 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-602/2020; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020), nuo kurios nukrypti teisėjų kolegija nenustatė teisinių ar faktinių pagrindų (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėjo skundo nagrinėjimas administraciniame teisme neduotų tokio rezultato, kurio siekia pareiškėjas, reikšdamas pretenzijas dėl būtent ikiteisminių tyrimo klausimų, klausimų susijusių su baudžiamosiomis bylomis.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka administraciniam teismui, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodyti argumentai, be kita ko, atsižvelgus ir į 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakymo turinį, tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdžio nekeičia.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai nustatė pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė pareiškėjo skundą priimti kaip nepriskirtą administraciniam teismui. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė