Civilinė byla Nr. e2-11661-1045/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06899-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė,

sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovui G. K. (G. K.),

ieškovo atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ atstovui advokatui Robertui Balikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bankinglab Operations“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS INVEST“ (toliau – ieškovė) kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovei UAB „Bankinglab Operations“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 41 703,02 euro skolą, 1828,99 euro pelno palūkanas, 6268,61 euro delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Teismo 2024 m. spalio 17 d. posėdžio metu ieškovė pakeista ieškovu G. K. (toliau – ieškovas). Ieškovas ieškinyje pareikštų reikalavimų nekeitė.

3.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė sudarė tris finansavimo sandorius:

2.1.       2023 m. sausio 10 d. paskolos sutartį Nr. 20230110MV (toliau – ir Sutartis Nr. 1), kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 15 189 eurų dydžio paskola, o atsakovė Sutartyje Nr. 1 nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti finansavimo sumą iki 2023 m. liepos 9 d. bei sumokėti kitas pagal Sutartį Nr. 1 mokėtinas sumas;

2.2.       2023 m. sausio 16 d. paskolos sutartį Nr. 20230116MV (toliau – ir Sutartis Nr. 2), kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 16 267,40 euro dydžio paskola, o atsakovė Sutartyje Nr. 2 nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti finansavimo sumą iki 2023 m. liepos 15 d. bei sumokėti kitas pagal Sutartį Nr. 2 mokėtinas sumas;

2.3.       2023 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį Nr. 20230405MV (toliau – Sutartis Nr. 3), kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 10 246,58 euro dydžio paskola, o atsakovė Sutartyje Nr. 3 nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti finansavimo sumą iki 2023 m. liepos 4 d. bei sumokėti kitas pagal Sutartį Nr. 3 mokėtinas sumas.

4.       Ieškinyje teigiama, kad, suėjus paskolos sutartyse nustatytam paskolų grąžinimo terminui, atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaitė su ieškovu, todėl susidarė atsakovės skola ieškovui. Atsakovės negrąžintos skolos ieškovui likutį sudaro 41 703,02 euro. Paskolos sutartyse nurodyta, jog atsakovė įsipareigoja mokėti palūkanas už naudojimąsi paskola. Sutarties Nr. 1, Sutarties Nr. 2 bei Sutarties Nr. 3 įtvirtintu 3.4. punktu šalys susitarė dėl 10 proc. dydžio metinių palūkanų, nurodant, jog jos yra skaičiuojamos nuo sutarčių pasirašymo dienos bei yra mokamos paskolos grąžinimo dieną kartu su paskolos grąžinimu. Atsakovės nesumokėtas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas sudaro: 1) pagal Sutartį Nr. 1 – 759,45 euro; 2) pagal Sutartį Nr. 2 – 813,37 euro; 3) pagal Sutartį Nr. 3 – 256,16 euro. Paskolų sutarčių 3.7. punktuose nustatyta, kad, atsakovei vėluojant atlikti bet kokį pagal sutartį mokėtiną mokėjimą, atsakovė ieškovui moka 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi atsakovė laiku nėra sumokėjusi visų pagal Sutartį Nr. 1, Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3 mokėtinų sumų, tai už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles atsakovės ieškovui mokėtini delspinigiai sudaro 6268,61 euro (43 532,01 euro x 0,08 proc. x 180 d., už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. balandžio 29 d.). Delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį ne ilgesnį kaip 180 d. iki ieškinio pareiškimo.

5.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. sausio 5 d. sudarytos paskolų sutartys (su vėlesnėmis, t. y. 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. balandžio 5 d., redakcijomis) yra niekinės ir negalioja ab initio ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl pelno palūkanų ir netesybų priteisimo arba teismo nuožiūra išspręsti ieškinio reikalavimo dėl 41 000 eurų paskolų sumų priteisimo pagrįstumo klausimą ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl pelno palūkanų ir netesybų priteisimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad atsakovė ir ieškovas 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. sausio 5 d. sudarė paskolų sutartis. Ieškovas, remdamasis šiomis sutartimis, suteikė atsakovei atitinkamai 15 000 eurų, 16 000 eurų ir 10 000 eurų paskolas, o atsakovė įsipareigojo nustatytais terminais grąžinti paskolas ir mokėti pelno palūkanas. Paskolų sutartys 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. balandžio 5 d. buvo išdėstytos naujomis redakcijomis, taip pratęsiant jų grąžinimo terminą. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas tiek paskolų sutarčių sudarymo, tiek šių sutarčių atnaujinimo metu ėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas, t. y. ieškovas, veikdamas atsakovės vardu, sudarė paskolų sutartis su pačiu savimi. Ieškovo vienašališkai nustatytos pelno palūkanų normos (viena vertus, susitarimas dėl pelno palūkanų mokėjimo, įskaitant ir pačių palūkanų dydį, a priori yra dvišalis sandoris, kita vertus, ieškovas veikė abiejų sandorio šalių vardu, todėl egzistuoja pagrindas konstatuoti, kad jis vienašališkai nustatė pelno palūkanų normas) gerokai viršijo ieškovo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutines palūkanų normas, galiojusias paskolų sutarčių sudarymo ir atnaujinimo momentais:

5.1.       Pirminėse, t. y. 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. sausio 5 d., paskolų sutartyse buvo įtvirtintos atitinkamai 5 procentų, 10 procentų ir 7 procentų dydžio pelno palūkanų normos, o komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, kurios galiojo ir buvo taikomos įmonėms paskolų sutarčių sudarymo momentais, siekė atitinkamai 4,47 procento (2022 m. spalio mėn.), 4,74 procento (2022 m. lapkričio mėn.) ir 4,90 procento (2023 m. sausio mėn.);

5.2.       Atnaujintose, t. y. 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. balandžio 5 d., paskolų sutartyse buvo įtvirtintos 10 procentų dydžio pelno palūkanų normos, o komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, kurios galiojo ir buvo taikomos įmonėms pasirašant atnaujintas paskolų sutarčių redakcijas, siekė atitinkamai 4,90 procento (2023 m. sausio mėn.) ir 5,83 procento (2023 m. balandžio mėn.).

7.       Pirmiau nurodytos aplinkybės, atsakovės teigimu, patvirtina, kad ieškovas suteikė (duomenys neskelbtini) paskolas gerokai brangiau negu paskolų suteikimo metu skolino kredito įstaigos. Paskolų sutartyse įtvirtinta sutartinė civilinė atsakomybė netesybų forma už netinkamą finansinių įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą. Delspinigių norma – 0,08 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (paskolų sutarčių 3.7 punktai). Tokia delspinigių norma per metus sudaro netgi 29,20 procento. Paskolų sutartyse įtvirtinta žymiai griežtesnė sutartinė civilinė atsakomybė negu yra būdinga bendrais atvejais. Bendrovės (duomenys neskelbtini), bendrovės vardu sudarydamas sandorį su pačiu savimi, privalo įstatymo nustatyta tvarka pranešti kitiems juridinio asmens organams arba dalyviams apie tokį sandorį. Bendrovės (duomenys neskelbtini), bendrovės vardu sudarydamas atlygintinį finansavimo sandorį su pačiu savimi, iš kurio jis bendrovės sąskaita gauna finansinę naudą, veikia interesų konflikto sąlygomis, todėl jis ne tik turi informavimo pareigą, bet jis privalo užtikrinti jam tenkančių fiduciarinių pareigų įgyvendinimą, t. y. privalo užtikrinti, kad, sudarant tokį sandorį, pirmenybė būtų teikiama (duomenys neskelbtini) bendrovės interesams. Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neinformavo atsakovės valdybos ir akcininkų apie šiuos finansavimo sandorius. Atsakovės finansinė padėtis paskolų sutarčių sudarymo metu buvo gana sudėtinga, atsakovė patyrė nuostolius. Ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini), žinojo arba turėjo žinoti, kokia yra atsakovės finansinė padėtis. Atsakovės įsitikinimu, egzistuoja pagrindas pripažinti, kad ieškovas, žinodamas arba turėdamas žinoti, kokia yra atsakovės finansinė padėtis, ir sudarydamas paskolų sutartis tokiomis nenaudingomis atsakovei sąlygomis, veikė priešingai atsakovės interesams, t. y. pirmiausia siekė atsakovės sąskaita patenkinti savo asmeninius poreikius ir taip pažeidė savo, kaip (duomenys neskelbtini), fiduciarines pareigas.

8.       Atsakovės vertinimu, joks vidutiniškai rūpestingas ir atidus bendrovės (duomenys neskelbtini) nesiektų pasipelnyti (duomenys neskelbtini) bendrovės sąskaita. Priešingai, bet kuris vidutiniškai rūpestingas ir atidus bendrovės (duomenys neskelbtini), veikdamas geriausiais (duomenys neskelbtini) bendrovės interesais, suteiktų paskolas kuo palankesnėmis pačiai bendrovei sąlygomis. Ieškovo elgesys, sudarant paskolų sutartis, objektyviuoju požiūriu yra nesąžiningas. Kadangi ieškovas žinojo arba turėjo žinoti, kad atsakovės finansinė padėtis yra gana sudėtinga, kartu jis suvokė, kad jis, sudarydamas paskolų sutartis tokiomis sąlygomis, kokiomis jos buvo sudarytos, atsakovės sąskaita tenkina savo asmeninius interesus, tai jo elgesys ir subjektyviuoju požiūriu yra nesąžiningas. Nesąžiningumas yra nesuderinamas su gera morale, todėl egzistuoja pagrindas pripažinti, kad paskolų sutartys prieštarauja gerai moralei, todėl yra niekinės ir negalioja ab initio (nuo pradžių).

9.       Dublike ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad paskolos buvo teikiamos atsakovės finansiniams poreikiams, apyvartinių lėšų papildymui bei investicijoms. Vien ta aplinkybė, jog paskolų sutartimis sutartų mokėjimo palūkanų dydis, kuris yra nustatomas šalių sutarimu, viršijo ieškovo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas, sudarydamas paskolų sutartis su atsakove, veikė priešingai atsakovės interesams. Teisės aktai (duomenys neskelbtini) nenustato tokio draudimo. Atsakovės organai buvo informuoti apie sudarytus sandorius, nes šie sandoriai buvo patvirtinti atsakovės valdybos pirmininko parašu. Ieškovo turimais duomenimis, paskolų sutartyse numatyta mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų bei delspinigių norma buvo taikoma visoje atsakovės įmonių grupėje (t. y. UAB „Bankinglab“, UAB „Bankinglab Operations“, UAB „Bankinglab Processings“), o dėl sudarytų paskolų sandorių su minėtomis bendrovėms vyksta teisminiai ginčai, nes šios nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Dėl atsakovės kaltės, nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų bei neatsiskaičius laiku su ieškovu, jai kyla pareiga sumokėti ieškinyje prašomus priteisti delspinigius.

10.       Dublike taip pat nurodoma, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog sudaryti paskolų sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys, nes prieštarauja gerai moralei. Vien ta aplinkybė, jog šalys susitarė dėl mokėjimo palūkanų bei netesybų, nesudaro pagrindo spręsti, kad šie sandoriai prieštarauja gerai moralei. Atsakovės pozicijos, kad paskolų sandoriai yra sudaryti gerokai blogesnėmis nei rinkos finansavimo sąlygomis, nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

11.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir teismo iniciatyva konstatuoti, kad ieškovo ir atsakovės 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. sausio 5 d. sudarytos paskolų sutartys (su vėlesnėmis, t. y. 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. balandžio 5 d., redakcijomis) yra niekinės ir negalioja ab initio ir netaikyti restitucijos.

12.       Triplike remiamasi atsiliepimo į ieškinį argumentais ir papildomai nurodoma, kad 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. sausio 5 d. paskolų sutartys, pagal kurias susiformavo atlygintiniai finansavimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės, nebuvo pasirašytos buvusio atsakovės valdybos pirmininko. Vadinasi, pirminių sandorių, nulėmusių šių santykių atsiradimą, sudarymas nebuvo žinomas ir buvusiam atsakovės valdybos pirmininkui. Viena vertus, atnaujintose paskolų sutartyse yra buvusio atsakovės valdybos pirmininko parašai. Kita vertus, nėra aišku, kada buvęs atsakovės valdybos pirmininkas pasirašė atnaujintose paskolų sutartyse. Be to, šie parašai patys savaime nereiškia, kad atsakovės valdyba buvo informuota apie paskolų sutartis ir pritarė šiems finansavimo sandoriams. Atsakovė prideda prie tripliko rašytinį įrodymą – likusių atsakovės valdybos narių 2024 m. birželio 27 d. patvirtinimą, kuris pagrindžia, kad šie valdybos nariai tiek individualiai, tiek kolegialiai visos valdybos lygmeniu nebuvo informuoti apie paskolų sutarčių sudarymą ir kad valdybos lygmeniu nebuvo derinamos ir tvirtinamos tiek pačios sutartys, tiek atskiros sutarčių sąlygos. Dėl to, atsakovės nuomone, teiginys, kad atsakovės organai buvo informuoti apie paskolų sutarčių sudarymą, yra nepagrįstas.

13.       Triplike nesutinkama su dubliko argumentais, kad paskolų sutartyse įtvirtintos palūkanų ir delspinigių normos buvo taikomos visos atsakovės įmonių grupės lygmeniu. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė nuorodas į oficialų informacijos apie komercinių bankų taikytas vidutines palūkanų normas, galiojusias paskolų sutarčių sudarymo momentais, šaltinį. Šie Lietuvos banko skelbiami duomenys yra pirminis įrodymas, patvirtinantis, kad ginčo paskolų sandoriai buvo sudaryti gerokai blogesnėmis finansavimo sąlygomis negu rinkoje buvusios sąlygos. Be to, paskolos faktiškai buvo panaudotos ne atsakovės veiklos, o paties ieškovo asmeninių poreikių tenkinimo tikslais – transporto priemonių aptarnavimo, draudimo, kuro išlaidoms padengti, be to, šiomis lėšomis buvo dengiamos draudimo įmokos pagal ieškovo asmeninę gyvybės draudimo sutartį ir ieškovo darbo užmokestis. Dėl to, atsakovės teigimu, tikrieji paskolų sutarčių sudarymo tikslai – atsakovės sąskaita užtikrinti ieškovo asmeninių poreikių tenkinimą.

14.       Ieškovas, iki 2024 m. spalio 17 d. dalyvavęs byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodyta, kad atsakovės materialinis atsiliepimo į ieškinį ir tripliko reikalavimas negali būti tenkinamas, nes atsakovė nereiškia byloje priešieškinio, nemokėjo teismui žyminio mokesčio. Tik esant pareikštam savarankiškam reikalavimui, teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes. Todėl atsakovės teiginiai apie paskolos sutarčių pripažinimą niekinėmis ir negaliojančiomis nenagrinėtini šioje byloje. Jeigu atsakovė pareikštų priešinį reikalavimą dėl paskolos sutarčių nuginčijimo, tai atsakovė turėtų teisę ginčyti tik paskutinių paskolos sutarčių redakcijų palūkanų dydį išimtinai tik dalyje, kuri viršija tuo metu galiojusią komercinių bankų paskolų vidutinę palūkanų normą, o ne visas paskolų sutartis. Iki civilinės bylos inicijavimo atsakovė nė karto nekomunikavo su ieškovu dėl pradelsto paskolų sumų grąžinimo, neprašė mokėjimo terminų pratęsimo, nekėlė jokių klausimų dėl palūkanų normos keitimo. Priešingai, atsakovė visiškai ignoravo ieškovo priminimus dėl paskolų grąžinimo, neatsakinėjo į rašytinius reikalavimus. Ieškovas daugiau negu pusmetį laukė atsiskaitymo, tikėjosi geranoriško bendradarbiavimo, iki kol ieškovas buvo perleidęs turimas reikalavimo teises pradinei ieškovei. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos lėšos buvo panaudotos neteisėtai ar ne pagal paskirtį. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė būtų galėjusi tęsti veiklą be ieškovo paskolintų asmeninių lėšų.

15.       Ieškovas taip pat nurodo, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą užtikrinti savalaikį atsakovės finansinių įsipareigojimų vykdymą, atsiskaitymą su tiekėjais ir darbuotojais. Atitinkamai, piniginių lėšų poreikis konkrečiai sumai visada būdavo formuojamas buhalterijoje, dažniausiai 1-2 dienos iki atsakovės darbuotojams mokėtinų atlyginimų termino arba mokesčių valstybei mokėjimo termino. Tada ieškovas skolindavo asmenines lėšas atsakovei, o piniginės lėšos buvo naudojamos išimtinai tik atlyginimų ir mokesčių mokėjimams arba kritiškai būtinoms paslaugoms pirkti. Poreikiai vyravo nuo kelių tūkstančių iki keliolikos tūkstančių eurų, priklausomai nuo buvusios finansų srautų būklės. Dėl reguliarių finansinių sunkumų ir pačios atsakovės jauno amžiaus, kredito istorijos neturėjimo atsakovė objektyviai negalėjo pasiskolinti lėšų kredito įstaigose dėl per didelės rizikos. Todėl visose grupės įmonėse egzistavo reguliari praktika, kai apyvartinėms lėšoms skolindavo akcininkai ir bendrovių (duomenys neskelbtini). Asmeniškai ieškovas skolindavo savo lėšas tiek atsakovei, tiek UAB „Bankinglab Processing“, tiek ir UAB „BankingLab“ bendrovei.

16.       Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Ieškovo atstovas paaiškino, kad paskolos teisinių santykių atsiradimo metu ieškovas buvo tiesiogiai suinteresuotas atsakovės veikla, jos tęstinumu ir finansiniu stabilumu, nes ėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas bei buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat buvo holdingo bendrovės, įsteigtos Olandijoje, (duomenys neskelbtini). Ši holdingo bendrovė valdė visą „Bankinglab“ bendrovių grupę, kurią sudarė atsakovė, UAB „Bankiglab“, UAB „Bankinglab Processing“ ir UAB „AutoKYC“. Ieškovas skolino savo asmenines lėšas pagal atsakovės poreikį dėl lėšų trūkumo. Lėšų trūkdavo, nes atsakovė kūrė informacinių technologijų produktus finansų sektoriui – bankines sistemas, jas pritaikydami išimtinai bankams arba finansinių įstaigų statusą turinčioms bendrovėms naudotis ta bankine sistema, ją aptarnauti, aptarnauti bankines operacijas. Šis procesas buvo brangus, ilgalaikis, reikalavęs didelių darbo sąnaudų. Vystant produktą, atsakovei susidūrus su finansiniais sunkumais, siekiant juos išspręsti, ieškovas paskolino savo lėšas. Lėšų poreikis atsirado ne tik dėl atsakovės, bet ir dėl kitų, grupės įmonių veiklos. Paskolos teisiniai santykiai egzistavo tarp visų grupės bendrovių. Atsakovė vengia mokėti skolą dėl tarp šalių susiklosčiusio konflikto, susijusio su grupės bendrovių valdymu. Atsakovė neginčija fakto, kad pinigus pagal paskolų sutartis gavo, sutartys buvo tinkamai įformintos ir pasirašytos. Pati atsakovė nereiškia priešieškinio, todėl jos procesiniuose dokumentuose pateikti materialiniai reikalavimai yra nepagrįsti. Atsakovė turi pareigą grąžinti jai suteiktas paskolas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad nustatytos palūkanos būtų neprotingai didelės, atsižvelgiant į susiklosčiusius šalių santykius. Sprendžiant dėl palūkanų normos pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama į tai, kad buvo didelė rizika skolinti, nes atsakovė turėjo finansinių sunkumų. Paskolos buvo suteiktos dėl to, kad, siekiant atsakovei išsaugoti gerą reputaciją, buvo būtina skubiai atsiskaityti su darbuotojais, sumokėti mokesčius. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad šalių sulygtas delspinigių dydis yra neproporcingai didelis.

17.       Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovės (buvusi UAB „Mokėjimų vizija“) (duomenys neskelbtini) tapo nuo (duomenys neskelbtini) metų. Taip pat ieškovas yra netiesioginis atsakovės (duomenys neskelbtini), nes atsakovė priklauso Olandijoje įsteigtai Bankinglab Holding, kurios (duomenys neskelbtini) yra ieškovas. Ieškovo vienas iš uždavinių buvo užtikrinti atsakovės vystymąsi ir finansinį stabilumą. Bet kokie finansiniai sunkumai, atsižvelgus į rinką, kurioje klientus aptarnauja atsakovė, gali labai rimtai pakenkti atsakovės reputacijai. Šiuo metu atsakovė yra labai išaugusi, todėl atsakovė turėjo stipriai didinti technologijų ir personalo resursus. Atsakovė 2018-ais metais turėjo apie 20 darbuotojų, o 2023 – beveik 80 žmonių. Toks augimas lėmė didelį piniginių lėšų poreikį. Dalį lėšų gaudavo pati atsakovė iš savo veiklos, bet pinigų srautai visada buvo labai „nestabilūs“, nebuvo projektų, kurie neštų nuolatines pajamas. Todėl, siekiant užtikrinti veiklą, buvo ieškoma sprendimų. Ieškovas visada turėjo lėšų tam atvejui, jeigu reikėtų jo grupės (duomenys neskelbtini) bendrovėms skolinti, siekiant išsaugoti veiklą. Ieškovas patvirtino, kad lėšos, kurias jis turėjo sukaupęs, buvo šeimos pinigai. Ieškovas, būdamas holdingo bendrovės (duomenys neskelbtini), tvirtindavo UAB „AutoKYC“ finansines ataskaitas. Ieškovo vertinimu, jo sandoriai su atsakove nesukėlė jokio interesų konflikto. Skolinant lėšas grupės bendrovėms, buvo taikomos vienodos sąlygos. Atsakovės valdyba apie atsakovės sandorius su ieškovu žinojo, atsakovės valdyboje taip pat buvo ir ieškovo verslo partneris bei buhalterė, kuri informuodavo apie lėšų poreikį. Atsakovę valdančios Bankinglab Holding akcininkai apie ieškovo sandorius su dukterinėmis bendrovėmis, taigi, ir atsakove, turėjo būti informuojami, jeigu sandorių sumos viršydavo 100 000 eurų. Ieškovas paaiškino, kad prieš keletą metų buvo kreiptasi į kredito įstaigas dėl kredito linijos suteikimo atsakovei, tačiau atsakovė gavo neigiamą atsakymą. Penkių procentų palūkanų normos riba pagal susitarimą tarp akcininkų nesikeitė iki pat 2022 metų pabaigos, o 10 procentų palūkanų norma buvo pradėta taikyti 2022 metų pabaigoje – 2023 metų pradžioje, padidėjus infliacijai. 2023-iais metais atsakovė nesikreipė dėl kredito suteikimo į kredito įstaigas, nes lėšos buvo reikalingos ne kokiems nors projektams, o įprastinėms piniginėms operacijoms – atsiskaitymai su darbuotojais, mokesčiai. Ieškovas, paaiškindamas delspinigių normos – 0,08 proc. – dydžio taikymo priežastis nurodė, kad tai lėmė tos pačios aplinkybės, kurios lėmė palūkanų normos didinimą. Iš UAB „AutoKYC“ atsakovė nesiskolino, nes UAB „AutoKYC“ neturėjo tokių finansinių galimybių, kad galėtų atsakovei suteikti poreikius atitinkančias paskolas. Visas grupės bendroves aptarnaudavo viena buhalterė, kuri visada iš anksto informuodavo apie lėšų poreikį, pateikdavo visus reikalingus duomenis. Tokie veiksmai buvo atliekami dažniausiai 2 savaitės iki mokėjimų, kuriems būdavo reikalingos lėšos.

18.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atsakovės žiniomis, jokių inicijuotų ginčų dėl ieškovo atleidimo nėra. Ieškovas 2018-ais metais buvo (duomenys neskelbtini), 2023-iais metais dėl atsakovės lėšų švaistymo, jų naudojimo asmeninių poreikių tenkinimui buvo atleistas iš atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigų. Ginčo sandoriai, remiantis įstatymais, kelia interesų konfliktą ir ieškovas apie tokius sandorius neinformavo atsakovės valdybos. Atsakovės valdybos nariai, išskyrus valdybos pirmininką, nurodė, kad nieko nežinojo apie ginčo paskolos sutartis. Atsakovės atstovas teigia, kad atsakovės valdybos pirmininko parašo anksčiau nebuvo ir parašas galbūt atsirado bylos nagrinėjimo metu. Paskolos sutartyse nustatyti palūkanų ir delspinigių dydžiai buvo neprotingai dideli, siekiant pasipelnyti. Dėl ieškovo padarytos žalos atsakovei, švaistant jos lėšas, yra nagrinėjamas ginčas teisme. Atsakovės finansinė situacija iš esmės priklausė nuo to, kiek jai sumokėdavo kita grupės įmonė –
UAB „Bankinglab“, kuriai atsakovė teikė paslaugas. UAB „Bankinglab“ turėjo klientų. Atsakovei ginčo paskolos sutartys buvo nenaudingos, todėl atsakovė nemoka paskolos.

Ieškinys tenkintinas (visiškai)

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (toliau – ir šalys) 2022 m. spalio 10 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20221010MV, pagal kurią paskolos davėjas (ieškovas) suteikė paskolos gavėjai (atsakovei) 15 000 eurų dydžio paskolą iki 2023 m. sausio 10 d. (paskolos sutarties 2.1, 3.1 punktai). 2023 m. sausio 10 d. šalys sudarė paskolos sutarties pakeitimą, kuria pakeitė paskolos suteikimo laikotarpį, t. y. pratęsė jį iki 2023 m. liepos 9 d., nustatė 10 proc. dydžio palūkanas už naudojimąsi pinigais ir 5 proc. dydžio kompensacines palūkanas pakeitė 0,08 proc. dydžio delspinigiais.

20.       Šalys 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20221116MV, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 16 000 eurų dydžio paskolą iki 2023 m. sausio 16 d. (paskolos sutarties 2.1, 3.1 punktai). 2023 m. sausio 16 d. šalys sudarė paskolos sutarties pakeitimą, kuria pakeitė paskolos suteikimo laikotarpį, t. y. pratęsė jį iki 2023 m. liepos 15 d., padidino nustatytus delspinigius iki 0,08 proc.

21.       Šalys 2023 m. sausio 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20230105MV, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 10 000 eurų paskolą iki 2023 m. balandžio 5 d. (paskolos sutarties 2.1, 3.1 punktai). 2023 m. balandžio 5 d. šalys sudarė paskolos sutarties pakeitimą, kuria pakeitė paskolos suteikimo laikotarpį, t. y. pratęsė jį iki 2023 m. liepos 4 d., padidino nustatytus delspinigius iki 0,08 proc. ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki 10 proc.

Dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ex officio (pagal pareigas)

22.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike prašo pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. sausio 5 d. sudarytos paskolų sutartys (su vėlesnėmis, t. y. 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. balandžio 5 d., redakcijomis) yra niekinės ir negalioja ab initio (nuo pat pradžių).

23.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ex officio (pagal pareigas) teismas niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes taiko tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu yra akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas nulemia ieškinio pagrindas ir dalykas. Todėl tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022).

24.       Vadovaudamasis minėta kasacinio teismo praktika, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu atsakovei išaiškino, kad, nesant atsakovės pareikšto savarankiško reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas šioje byloje (savo iniciatyva), nustatęs, kad sandoris (-iai) nėra akivaizdžiai niekinis (-iai), t. y. atitinkamų atsakovės išdėstytų argumentų įvertinimas reikalauja atskiros analizės, atsakovės reikalavimo pripažinti ginčo paskolos sutartis negaliojančiomis ab initio nenagrinės.

25.       Atsakovė tiek triplike, tiek teismo posėdžio metu ir toliau palaikė savo procesinį prašymą teismui savo iniciatyva pripažinti sandorius niekiniais, tačiau priešieškinio, kuriame būtų pareiškusi tokį savarankišką reikalavimą, taip ir nepateikė. 2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teismo paprašė suteikti laiko paruošti priešieškinį, kuriame atsakovė galėtų suformuluoti savarankišką reikalavimą. Šio teismo posėdžio metu teismas atsakovės atstovo prašymo netenkino, nurodydamas, kad toks prašymas pateiktas pavėluotai, kai bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir užvilkintų bylos nagrinėjimą.

26.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog šalių sudaryti sandoriai – paskolos sutartys – yra akivaizdžiai niekiniai (paskolos sutartys sudarytos įgaliojimų jas sudaryti turėjusio asmens, laikantis paskolos sutartims nustatytos formos ir turinio reikalavimų), todėl, sprendžiant, ar jos galėtų būti pripažintos negaliojančiomis ab initio, teismas turėtų papildomai aiškintis ir nustatinėti reikšmingas tokiam reikalavimui išspręsti aplinkybes. Kadangi byloje nepareikštas atsakovės priešieškinis dėl ginčo paskolų pripažinimo negaliojančiomis, tai teismas sprendžia, kad toks atsakovės reikalavimas ir su juo susiję argumentai šioje byloje nenagrinėtini.

27.       Pažymėtina, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris viso proceso metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, ginčo pobūdis nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, todėl pagrindo teismui šioje byloje veikti aktyviai nenustatyta.

28.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš atsakovės nurodytų ginčo paskolos sutarčių ginčijimo pagrindų, jog paskolintos lėšos buvo panaudotos ieškovo asmeniniams poreikiams patenkinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1831-661/2024 pagal atsakovės, UAB „BankingLab Processing“, BankingLab Holding B.V. ir UAB „BankingLab“ ieškinį ieškovui ir A. D. dėl žalos atlyginimo. Šiose bylose pareikšti reikalavimai atlyginti žalą, t. y. priteisti iš ieškovo, atsakovės teigimu, jo asmeniniams poreikiams tenkinti panaudotas įmonės lėšas. Taigi nurodytoje byloje sprendžiami ieškovo atsakomybės už galimą įmonės lėšų naudojimą savo asmeniniams poreikiams tenkinti klausimai.

Dėl skolos priteisimo

29.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK  6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

30.       Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

31.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės iš viso 41 703,02 euro negrąžinto kredito skolą pagal 2023 m. sausio 10 d. paskolos sutartį Nr. 20230110MV, 2023 m. sausio 16 d. paskolos sutartį Nr. 20230116MV ir 2023 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį Nr. 20230405MV. Iš bylos duomenų matyti, kad šios sutartys pakeitė anksčiau sudarytas sutartis, t. y. 2022 m. spalio 10 d. paskolos sutartį Nr. 20221010MV, 2022 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartį Nr. 20221116MV ir 2023 m. sausio 5 d. paskolos sutartį Nr. 20230105MV. Byloje pateikti AB „Swedbank“ banko 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas minėtas paskolų sumas pervedė atsakovei. Sutartimi Nr. 1, Sutartimi Nr. 2 ir Sutartimi Nr. 3 (šių sutarčių 2.2. punktai) ieškovas suteikė paskolas atsakovei, užskaitydamas pinigus iš negrąžintų paskolų ir apskaičiuotas palūkanas pagal pirmines paskolos sutartis – 2022 m. spalio 10 d. paskolos sutartį Nr. 20221010MV, 2022 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartį Nr. 20221116MV ir 2023 m. sausio 5 d. paskolos sutartį Nr. 20230105MV. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį ir triplike, tiek teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybių, jog ginčo paskolos sutartys su ieškovu buvo sudarytos ir atsakovei buvo pervestos paskolos sumos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra šalių ginčo, jog jas sieja paskolos teisiniai santykiai ir atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal sudarytas paskolos sutartis. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ir grąžinusi ieškovui paskolintas sumas, atsakovė taip pat neginčija suteiktų paskolų dydžio. Aplinkybę, kad paskolos ieškovui nėra grąžintos, patvirtino ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu.

32.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ginčo paskolos sutartimis įsipareigojo grąžinti ieškovei suteiktas paskolas, o byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji būtų atsiskaičiusi su ieškovu, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu pagrindžia skolos faktą ir dydį, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 41 703,02 euro skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.4 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Dėl pelno palūkanų priteisimo

33.       Ieškovo ir atsakovės sudarytų 2023 m. sausio 10 d. paskolos sutarties Nr. 20230110MV, 2023 m. sausio 16 d. paskolos sutarties Nr. 20230116MV ir 2023 m. balandžio 5 d. paskolos sutarties Nr. 20230405MV 3.4 punktuose atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 10 proc. metinių palūkanų. Ieškovas, vadovaudamasis šių ginčo paskolos sutarčių 3.4. punktu, prašo iš atsakovės priteisti 1828,99 euro pelno palūkanas. Taigi, šalys ginčo paskolų sutartyse sutarė dėl konkretaus pelno (mokėjimo funkciją atliekančių) palūkanų dydžio (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). 

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

35.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašo ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškovo reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo. Savo prašymą atsakovė iš esmės grindžia tuo, kad palūkanos buvo nustatytos neprotingai didelės, tokio dydžio palūkanos rinkoje nebuvo taikomos, o ieškovas pasinaudojo sudėtinga atsakovės finansine padėtimi ir, suteikdamas atsakovei paskolas tokiomis nenaudingomis jai sąlygomis, veikė priešingai atsakovės interesams, t. y. pirmiausia siekė atsakovės sąskaita patenkinti savo asmeninius poreikius ir taip pažeidė savo, kaip atsakovės vadovo, fiduciarines pareigas. Be to, atsakovė procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad egzistuoja pagrindas pripažinti, jog paskolų sutartys prieštarauja gerai moralei, vadinasi, yra niekinės ir negalioja ab initio (nuo sudarymo momento).

36.       Atsakovės argumentai, susiję su ieškovo galbūt nesąžiningu elgesiu, iš esmės atitinka CK 6.228 straipsnio reglamentavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pelno (mokėjimo) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

37.       Vienas iš atsakovės argumentų, kurio pagrindu atsakovė prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo – esminė šalių nelygybė. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos minėto straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CP 6.228 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė (CK 6.228 straipsnio 3 dalis).

38.       Taigi pagal kasacinio teismo praktiką, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

39.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo suformulavusi jokio prašymo pagal CK 6.228 straipsnį pakeisti paskolos sutarčių sąlygas, susijusias su pelno palūkanų dydžiu, apskritai prašė atmesti ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, be kita ko, motyvuodama tuo, kad sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys nuo sudarymo momento. Teismas šiame sprendime jau pasisakė, kad teisinio pagrindo teismui šioje byloje ex officio (pagal pareigas) vertinti atsakovo nurodomas aplinkybes, susijusias su galimu sandorių negaliojimu, nenustatyta, taip pat nenustatyta pagrindo teismui šioje byloje veikti aktyviai.

40.       Taigi, atsakovei šioje byloje teigiant, kad paskolos sutarčių sudarymo metu atsakovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, laikantis pozicijos, jog atsakovė iš esmės galėjo skolintis iš komercinių bankų mažesnėmis palūkanomis ir ginčo paskolų palūkanas laikant neprotingai didelėmis, atsakovei byloje nepareiškus jokio reikalavimo dėl paskolos sutarčių sąlygų, susijusių su palūkanų dydžiu, pakeitimo, o prašant ieškinio reikalavimus dėl palūkanų priteisimo apskritai atmesti, nesant nuginčytų nei pačių sandorių, nei pakeistų atskirų sandorių sąlygų, teismas konstatuoja, kad atsakovės pozicija byloje dėl pelno palūkanų (ne) priteisimo yra teisiškai nepagrįsta ir nesudaranti pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.

41.       Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas byloje teikė argumentus, jog atsakovė, pradėjusi naują ir inovatyvią verslo veiklą, nuolat susidurdavo su apyvartinių lėšų trūkumu, bankai (neturint tinkamo užstato) paskolų nesuteikdavo (be to, lėšų reikėdavo greitai, einamiesiems klausimams spręsti), todėl lėšas skolindavo įmonių grupės, atskirų įmonių vadovai, o palūkanų dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į augančią infliaciją. Atsakovė, nors ir nurodydama, kad ieškovė galėjo skolintis iš bankų mažesnėmis palūkanomis, ieškovo nurodytų argumentų nepaneigė.

42.       Teismas, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu ir aptarta kasacinio teismo praktika, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 1828,99 euro pelno palūkanų yra įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

43.       Ieškinyje, be kitų, pateiktas reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės 6268,61 euro delspinigius, apskaičiuotus už pradelstas atsiskaityti 180 dienų, taikant 0,08 proc. dydžio delspinigių normą

44.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

45.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-95-313/2020).

46.       Nagrinėjamos bylos atveju šalys ginčo paskolos sutarčių 3.7 punkte susitarė, kad, atsakovei vėluojant atlikti bet kokį pagal paskolos sutartis ieškovui mokėtiną mokėjimą, atsakovė moka ieškovui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

47.       Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Taigi, pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

48.       Teismų praktikoje yra išaiškina, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 punktas).

49.       Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).

50.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų.

51.       Savo nesutikimą su delspinigių dydžiu atsakovė iš esmės motyvuoja tuo, kad ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli delspinigių procentine išraiška (delspinigių norma per metus sudaro 29,20 proc.). Anot atsakovės, ieškovas pasinaudojo savo padėtimi, savo iniciatyva nustatydamas neprotingai dideles netesybas.

52.       Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, be kita ko, pačių delspinigių procentine išraiška, teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo priteisiami ir didesnio dydžio nei prašoma šioje byloje, t. y. 0,1 proc., 0,5 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).

53.       Kaip matyti iš byloje pateiktų pradinių paskolos sutarčių, jose buvo nustatytas 0,04 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą grąžinti paskolą dieną. 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. sausio 5 d. paskolos sutartyse jau nustatytas 0,08 proc. delspinigių dydis. Per teismo posėdį ieškovas paaiškino, kad didesnės delspinigių normos nustatymą lėmė auganti infliacija ir būtinybė užsitikrinti, jog, atsakovei negrąžinant paskolos, bus dengiamas paskolintų lėšų nusivertėjimas iki jų grąžinimo; tokią delspinigių normą taikė visų įmonių grupės įmonių vadovai, skolindami vadovaujamoms įmonėms, bendru sutarimu. Teismas pažymi, kad tokia verslo praktika nelaikytina neįprasta. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę reikalauti iš prievolės įvykdymą pažeidusios šalies mokėti palūkanas, kurių dydį sudaro 8 procentiniais punktais padidinta, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma, fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Nors CK tokia galimybė nėra tiesiogiai numatyta, atsižvelgiant į civilinius teisinius santykius reglamentuojančių principų esmę, įvertinus tai, kad šalims nedraudžiama susitarti dėl sąlygų, kurios neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, šalims prisiimant naujas prievoles, nėra draudimo iš anksto pasirinkti netesybų dydį, atitinkantį pagrįstus šalies, kuri negavo pagal sutartį to, ko tikėjosi, lūkesčius netesybų mokėjimo atveju.

54.       Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad, finansų įmonėms suteikiant paskolas vartotojams (fiziniams asmenims), paprastai yra taikoma 0,05 proc. delspinigių norma, todėl, nagrinėjamu atveju nustačius, kad paskolos sutartis sudaryta tarp bendrovės vadovo ir bendrovės (verslo subjekto) nėra pagrindo spręsti, jog delspinigių dydis vertintinas kaip iš esmės pažeidžiantis šalių sutartinių teisinių santykių pusiausvyrą ir neatitinka taikomos verslo praktikos.

55.       Pažymėtina, kad paskolos pagal ginčo paskolos sutartis turėjo būti grąžintos iki 2023 m. liepos 4, 9, 15 d., t. y. jau beveik pusantrų metų atsakovė negrąžina ieškovui suteiktų paskolų. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, papildomai pagrindžia teismo padarytą išvadą, kad paskolos sutartyse nustatytas delspinigių dydis nelaikytinas nepagrįstu, neprotingai dideliu ir kad turėtų būti teismo iniciatyva mažinamas. 

56.       Kadangi atsakovė savo prievolės grąžinti jai suteiktas paskolas ir mokėti kitus mokesčius pagal ginčo paskolos sutartis laiku nevykdė ir nėra ieškovui grąžinusi paskolų ir sumokėjusi pelno palūkanų, tai ieškovei priteistini iš atsakovės 6268,61 euro delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 180 dienų (CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl procesinių palūkanų

57.       Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą
nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

58.       CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

59.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (49 800,62 euro) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal
CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas nepateikė prašymo priteisti išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Už ieškinį sumokėtas 972 eurų žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui priteistinas iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 972 eurai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaidų valstybei priteisimo

61.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,64 euro) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 285–287, 310 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti (visiškai).

Priteisti ieškovui G. K. (G. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“, juridinio asmens kodas 304757961, 41 703,02 euro (keturiasdešimt vieno tūkstančio septynių šimtų trijų eurų 2 ct) skolą, 1828,99 euro (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 99 ct) pelno palūkanų, 6268,61 euro (šešis tūkstančiu du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 61 ct) delspinigių, 6 (šešis) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (49 800,62 euro) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 972 (devynis šimtus septyniasdešimt du) eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti Lietuvos valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“, juridinio asmens kodas 304757961, 8,64 euro (aštuonis eurus 64 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5660. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Taurienė