Civilinė byla Nr. eB2-2191-852/2023
Procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-00527-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų mažosios bendrijos „Ffortuna“ ir F. S. A. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Topo pro“ 2023 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, įtvirtinto protokolu Nr. 1, panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai mažoji bendrija (toliau – MB) „Ffortuna“ ir F. S. A. 2023 m. gegužės 4 d. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Topo pro“ 2023 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, įtvirtintą protokolu Nr. 1.
2. Pareiškėja F. S. A. nurodė, kad yra BUAB „Topo pro“ akcininkė ir turi 50 vnt. akcijų, tačiau ji nebuvo informuota apie atsakovės BUAB „Topo pro“ nemokumą, jai nebuvo pasiūlyta spręsti atsakovės mokumo atkūrimo klausimą. Pareiškėja MB „Ffortuna“ yra atsakovės kreditorė, tačiau jai nebuvo pranešta apie atsakovės nemokumo proceso iniciavimą, kreditorių susirinkimą. Anot pareiškėjos MB „Ffortuna“, atsakovė pagal 2022-09-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FF125 yra skolinga 4 408,00 Eur (be PVM). Pareiškėja atsakovei teikė įspėjimą apmokėti sąskaitą-faktūrą, tačiau atsakovė to iki šiol neatliko.
3. Pareiškėjos taip pažymėjo, kad jog šiuo metu vyksta teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-1234-580/2023 tarp pareiškėjo MB „Ffortuna“ ir atsakovės BUAB „Topo pro“, iš kurios, kartu su kitais dviem solidariais skolininkais, reikalaujama solidariai priteisti 344 807,77 Eur sumą. Todėl atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka negalėjo būti pradėtas.
4. Atsakovė BUAB „Topo Pro“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juniver“ atsiliepime į skundą pažymėjo, kad sutinka su pareiškėjų skundo argumentu, jog atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka negalėjo būti pradėtas. Kreditorių susirinkimo nutarimas, įtvirtintas protokolu Nr. 1, turi būti panaikintas, nes šiuo metu vyksta teisminis ginčas pagal pareiškėjos MB „Ffortuna“ 2023 m. balandžio 12 d. pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. spendimo civilinėje byloje Nr. e2-1234-580/2023 dalies, kurioje viena iš atsakovių yra ir BUAB „Topo pro“. Papildomai pažymėjo, kad sutikrinus viešai prieinamus duomenis apie prekinius ženklus paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure fizinio asmens E. S. vardu yra registruotas žodinis prekinis ženklas „(duomenys neskelbtini)“ (paraiškos numeris: (duomenys neskelbtini), paraiškos pateikimo data: 2021-09-23, registracijos data: 2022-02-24) bei vėliau 2021-12-21 pareiškėjos MB „Ffortuna“ vardu buvo pateikta paraiška EUIPO dėl „(duomenys neskelbtini)“ vaizdinio ženklo registracijos ES ir ženklas EUIPO įregistruotas 2022-05-05 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl abiejų prekinių ženklų yra pateikti protestai, kurie šiai dienai nėra išnagrinėti.
5. Atsakovė nurodė, kad tarp perduotų nemokumo administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų prie skundo pareiškėjos MB „Ffortuna“ pateiktos 2022-09-14 sąskaitos-faktūros nėra bei minėta sąskaita-faktūra nėra įregistruota VMI išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i. MAS) elektroninis sąskaitų faktūrų posistemyje (i. SAF), dėl to pareiškėja negali būti laikoma atsakovės kreditore, turinčia finansinį reikalavimą, pagal minėtą sąskaitą-faktūrą. Kreditorius savo reikalavimą į skolininką įgyja pristatęs prekes, o ne išrašytų sąskaitų-faktūrų pagrindu, o pats sąskaitos-faktūros išrašymas neįrodo, kad prekės buvo pristatytos būtent tokiomis aplinkybėmis bei kiekiais, kokios užfiksuotos sąskaitose.
Teismas
konstatuoja :
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2023 m. kovo 13 d. įvyko BUAB „Topo pro“ kreditorių susirinkimas. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 1-uoju klausimu buvo nutarta atsakovės BUAB „Topo pro“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, bankroto administratore paskirti UAB „Juniver“, nustatyti atsakovei 30 dienų laikotarpį nuo sprendimo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka paskelbimo dienos pateikti nemokumo administratorei reikalavimus bei jų pagrindimo dokumentus, nustatyti 10 dienų laikotarpį nuo nutarimo priėmimo dienos atsakovės vadovui perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus, patvirtinti 500 Eur pirminių bankroto administravimo išlaidų sumą, pavesti nemokumo administratorei vykdyti įstatyme numatytas funkcijas. Kreditorių susirinkime dalyvavo ir už siūlomus klausimus balsavo kreditoriai, turintys 100 % susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos.
7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).
9. Įstatymas nustato imperatyvias nuostatas, kuomet bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka. Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu nutarimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis).
10. Pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016), t. y. ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nebuvimas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas, vykdant bankroto procedūras. Tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016).
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kreditorių susirinkimo šaukimo metu vyko teisminis ginčas tarp pareiškėjos MB „Ffortuna“ ir atsakovės BUAB „Topo pro“ dėl autorių teisių pripažinimo, neteisėtų veiksmų (prekių ženklo savininko, autorių teisių pažeidimų, nesąžiningos konkurencijos) nutraukimo, teisių į domenų vardus perdavimo, skolos, atlyginimo už neteisėtą kūrinių naudojimą ir žalos priteisimo. Ginčas nebuvo išnagrinėtas vykusio kreditorių susirinkimo metu bei nėra išnagrinėtas iki šiol. Pareiškėja 2023 m. balandžio 12 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. spendimo civilinėje byloje Nr. e2-1234-580/2023 dalies, procesinis sprendimas byloje dar nėra priimtas (civilinės bylos Nr. e2A-456-XX/2023).
12. Sutiktina su pareiškėjų skunde ir nemokumo administratorės atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, kad atsakovės bankroto procesas ne teismo tvarka negalėjo būti pradėtas, nes sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną tarp pareiškėjos ir atsakovės vyko teisminis ginčas, kuriame atsakovei, be kita ko, buvo pareikšti ir turtiniai reikalavimai (JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Teismo vertinimu, nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, kiti skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi esminės įtakos galutiniam klausimo dėl bankroto bylos ne teismo tvarka išsprendimo rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Pavyzdžiui, 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
14. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, kadangi vykusio kreditorių susirinkimo metu tarp pareiškėjos ir atsakovės buvo likusių neišspręstų ginčų, teismas sprendžia, kad atsakovės bankroto procesas negalėjo būti vykdomas ne teismo tvarka. Dėl to, 2023 m. kovo 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimti sprendimai, įtvirtinti protokolu Nr. 1, naikintini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
16. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
17. Tenkinus pareiškėjų MB „Ffortuna“ ir F. S. A. skundą, iš atsakovės BUAB „Topo pro“ pareiškėjoms priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja MB „Ffortuna“ 2023 m. birželio 5 d. teismui pateiktame prašyme atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (už skundo parengimą). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė šias išlaidas pagrindžiančią advokato 2023 m. gegužės 5 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 319 už suteiktas paslaugas bei sąskaitos apmokėjimą įrodančią mokėjimo nurodymo kopiją. Pareiškėjos MB „Ffortuna“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už skundo parengimą dydžio ir yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja F. S. A. teismui nepateikė patirtas bylinėjimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 55 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
tenkinti pareiškėjų mažosios bendrijos „Ffortuna“ ir F. S. A. skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Topo pro“ 2023 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, įtvirtinto protokolu Nr. 1, panaikinimo.
Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Topo pro“ 2023 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, įtvirtintą protokolu Nr. 1.
Priteisti pareiškėjos mažosios bendrijos „Ffortuna“ (j. a. k. 305656470) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Topo pro“ (j. a. k. 306007677) 605 Eur (šeši šimtai penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Andrius Verikas