Administracinė byla Nr. I-2-519/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 16.5; 74;
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Gražvydas Poškus,
sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui M. Ž.,
dalyvaujant pareiškėjo atstovės Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei D. M.,
dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities VPK atstovui A. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. pateiktą prašymą bei patikslintą prašymą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Telšių apskrities VPK viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 86-03/S-13933 ,,Dėl atsiskaitymo už darbą“ panaikinimo ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas M. Ž. 2009 m. spalio 7 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu, o 2010 m. vasario 25 dieną su patikslintu prašymu prašydamas: 1) panaikinti 2009 m. rugsėjo 7 d. Telšių apskrities VPK sprendimą Nr. 86-03/S-13933 ,,Dėl atsiskaitymo už darbą“; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti už 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. spalio 31 d. laikotarpiu poilsio dienomis dirbtą ir neapmokėtą laiką – 6100,65 litų; 3) priteisti iš atsakovo delspinigių sumas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d.; 4) nepatenkinus antro bei trečio prašymo reikalavimų, įpareigoti atsakovą Telšių apskrities VPK pakartotinai atlikti atsiskaitymo už 2006 m. sausio 1 d. 2008 m. spalio 31 d. laikotarpiu atliktą darbą tvarkos teisėtumo vertinimą, apskaičiuoti jam priklausančias neišmokėtas darbo užmokesčio sumas bei jas išmokėti.
Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme bei patikslintuose prašymuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ne kartą yra dirbęs poilsio dienomis, tačiau už tai nebuvo skiriama ir mokama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priemoka. Pareiškėjo teigimu, dalį nurodytu laikotarpiu poilsio dienomis dirbto laiko, nesant jo prašymo, atsakovas savavališkai kompensavo papildomomis poilsio dienomis, tačiau už šias dienas įstatymų nustatyta tvarka neapmokėjo. M. Ž. teismui pateiktame patikslintame prašyme (I t, b.l. 144) nurodė, kad ginčijamų santykių metu (2006-2008 m. laikotarpiu) galioję teisės aktai numatė tris alternatyvius atsiskaitymo už darbą poilsio dienomis būdus: 1) mokant Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą priemoką arba 2) pareigūno prašymu vietoje šios priemokos už darbą poilsio dienomis kompensuojant per mėnesį jam suteikiant kitą mokamą poilsio dieną, arba 3) tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) (toliau – Įstatymas). Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai bei neteisėtai apribojo jo pasirinkimo teisę bei 2009 m. rugsėjo 7 dieną priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 86-03/S-13933 ,,Dėl atsiskaitymo už darbą“, kuriuo atsisakė apmokėti už poilsio dienomis dirbtą ir neapmokėtą laiką. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, jog jo darbas yra laikomas pamaininiu, todėl už darbą poilsio dienomis turėjo būti atsiskaityta tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka. Savo argumentus pareiškėjas grindžia vadovaudamasis Statuto 29 straipsnio 1-3 dalimis. Jo manymu, tam kad konkretus pareigūnas būtų laikomas dirbančiu pamainomis, būtina nustatyti juridinių faktų visumą: 1) pareigūnas turi dirbti nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančioje vidaus reikalų įstaigoje; 2) jo užimamos pareigos turi būti įtvirtintos Sąraše; 3) pareigūnas turi faktiškai dirbti pamainomis; 4) turi būti priimtas vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimas dėl pamaininio darbo režimo tam tikras pareigas užimantiems pareigūnams nustatymo. Pareiškėjas pažymi, jog Sąrašo 1.19 punkte yra numatyta, kad tyrėjo pareigybė priskiriama prie nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių, tačiau, jo nuomone, vien ši aplinkybė neleidžia pagrįstai bei vienareikšmiškai teigti, jog visi tyrėjo pareigas užimantys pareigūnai yra laikomi dirbančiais pamainomis. Jo nuomone, tyrėjo pareigybės įtvirtinimas Sąraše reiškia, kad tyrėjo pareigas užimantys asmenys gali būti laikomi dirbančiais pamainomis, tačiau tik tuo atveju, jei yra nustatoma visų išvardintų juridinių faktų visuma. Pareiškėjas pabrėžė, jog jo įprastas darbo laiko režimas – penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis (šeštadienį ir sekmadienį), dirbant po aštuonias valandas per dieną, išskyrus atvejus, kai pagal grafikus yra paskiriamas į operatyvinės grupės sudėtį ir savo pareigas vykdo 12 valandų, tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir nustatomi atskiriems Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK tyrėjams keletą kartų per mėnesį. Pareiškėjas posėdžio metu pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti už darbą poilsio dienomis jam neišmokėto užmokesčio dalį 6100,65 litų už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. bei delspinigius už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. 0,06 proc. ir 0,07 proc. už kiekvieną uždelsimo dieną nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjo atstovė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė D. M. posėdžio metu pasisakė, jog sutinka su pareiškėjo prašymo bei patikslintų prašymų reikalavimais. Atstovė nurodė, kad pasikeitus mokėjimo tvarkai, pareiškėjui už darbą poilsio dienomis operatyvinėje grupėje pradėta mokėti nuo 2009 m. sausio mėnesio. Jos nuomone, ši data (nuo 2009 m. sausio 1 d.) ir yra ta, kada pareiškėjas sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą. Pabrėžė, kad būtent nuo tos dienos, kai buvo pradėta mokėti pareiškėjui už analogiško pobūdžio darbą, už kurį iki tol nebuvo mokama, jam kilo abejonių, ar iki to laiko buvusi apmokėjimo tvarka už darbą yra teisėta. Darbas šeštadieniais ir sekmadieniais operatyvinėje grupėje, atstovės manymu, turi tiek pamaininio darbo laiko, tiek budėjimo požymių, tačiau pilnai neatitinka nė vieno iš jų. Pasak atstovės, Vidaus tarnybos statuto 31 str. yra apibrėžiamas laikas, kurį pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką pareigūnas turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas į budėtojų tarnybą galėtų iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Taip pat atstovė išreiškė savo nuomonę dėl LR darbo kodekso komentaro, kuriame nurodyta, kad budėjimo metu darbuotojas neatlieka savo tiesioginių funkcijų, t.y. pagal savo pobūdį tai yra buvimas iš anksto sutartoje vietoje arba tarnybos vietoje, laukiant iškvietimo. Pasak atstovės, tai laukimas laisvu nuo tarnybos metu, ir teismui pateikti darbo grafikai yra bendri, tai reiškia, kad nėra atskirai sudarytų darbo grafikų darbui operatyvinėje grupėje. Dėl šios priežasties lieka neaišku, koks laikas yra laikytinas laisvu nuo tarnybos. Pareiškėjo atstovės nuomone, toks darbas pagal savo pobūdį negali būti pripažintas budėjimu, be to, pareiškėjas darbo operatyvinėje grupėje metu nesant jokių iškvietimų vykdė savo funkcijas – dirbo su medžiagomis. Jos nuomone, šis darbas laikytinas darbu poilsio dienomis. Pažymėjo, jog pripažinus, kad darbas operatyvinėje grupėje šeštadieniais, sekmadieniais pagal savo pobūdį nėra laikytinas darbu poilsio dieną, būtina įvertinti bendrą darbo laiko apskaitos ir atsiskaitymo už darbą tvarkos teisėtumą, nes iš pateiktų pažymų (t.y. iš lentelių) akivaizdu, jog ne už visas valandas buvo kompensuota, nes nesutampa bendros sumos tomis laisvomis dienomis.
Atsakovo Telšių apskrities VPK atstovas A. Š. posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu bei patikslintais prašymais. Savo nesutikimą atsakovo atstovas motyvavo remdamasis Statuto 29 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150, kuriuo buvo patvirtinti pareigūnų, dirbančių pamainomis, sąrašai, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai. Atsakovo atstovo teigimu, vadovaujantis nurodytais norminiais teisės aktais buvo nustatytas darbo laiko režimas ir aprašytas 2004 m. spalio 6 d. Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 1V-147 patvirtinto Mažeikių rajono policijos komisariato darbo reglamento IV skyriaus dalyje ,,Operatyvinė grupė“. Pasak atsakovo, pareiškėjui buvo privaloma dirbti operatyvinėje grupėje pagal atskirus grafikus, tai yra numatyta Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.18 punkte.
Pareiškėjo M. Ž. prašymas bei patikslinti prašymai atmestini kaip nepagrįsti.
Ginčas šioje nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo mokėti pareiškėjui priemokas už darbą poilsio dienomis, numatytą Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. dirbo Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju, nuo 2008 m. spalio 1 d. dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju (II t., b.l. 3). Taigi pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, tarnybą, statusą, socialines ir kitas garantijas, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentavo Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisminę praktiką ir teisminius precedentus administracinėse bylose, 2008-06-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A575- 2063/08 konstatavo, kad aiškinant teisės normas būtina atsižvelgti į tai, kad įstatymų leidėjas visų pirma siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu nei Darbo kodeksas įstatymu – Vidaus tarnybos statutu. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis (,,Pareigūnų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių (,,Darbo laikas“). Iš to akivaizdu, kad įstatymų leidėjas siekė pareigūnų darbo laiko normas reglamentuoti Vidaus tarnybos statutu išsamiai. Šia teismo nutartimi taip pat konstatuota, kad Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos, kurios gali būti dvejopos – 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t.y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtinto Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo 1.19 punkte numatyta, kad prie Policijos departamento ir jam pavaldžių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, priskirta inter alia tyrėjo pareigybė. Todėl pareiškėjo motyvas, kad jie nedirbo nepertraukiamo darbo režimu, nepagrįstas, nes tyrėjo pareigybė yra nurodyta sąrašo 1.19 punkte.
Mažeikių r. PK viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-147 patvirtinto Mažeikių rajono policijos komisariato darbo reglamento 57 p. (II t, 188 b.l.) numato, jog bendrą operatyvinės grupės budėjimo grafiką pagal tarnybų vadovų patvirtintus darbo grafikus sudaro operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas ir tvirtina komisariato viršininkas; reglamento 58 p. apibrėžia, kas sudaro pilnos sudėties operatyvinę grupę, t.y. KNTS (ikiteisminį tyrimą atliekantis) pareigūnas, KNTS (operatyvinę veiklą atliekantis) pareigūnas, VP VTS Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės pareigūnas, Kriminalistinių tyrimų poskyrio pareigūnas, VP VTS viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnas, esant būtinybei į operatyvinę grupę gali būti įtraukti ir kitų tarnybų darbuotojai ar specialistai. Taigi, pareiškėjas, dirbdamas Mažeikių r. policijos komisariate, privalėjo laikytis šios vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovo patvirtintu Reglamentu nustatytos darbo laiko režimo tvarkos. Taip pat atsakovo atstovas nurodė, jog tokia pareiga yra numatyta Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7.18 punkte, kad pagal atskirus grafikus dirba operatyvinės-tardyminės grupės sudėtyje (III t., b.l. 11). Darytina išvada, kad operatyvinėje grupėje dirbto laiko trukmė yra laikytina realaus darbo trukme, t.y. yra laiku, kurio metu darbuotojas yra darbdavio žinioje ir turi laikytis jo nurodymų, negalėdamas laisvai užsiimti asmenine veikla.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2008 m. spalio 1 d. įvyko reorganizacija. Mažeikių rajono policijos komisariatas tapo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaliniu. Kadangi Telšiuose operatyvinės grupės narių darbas buvo organizuojamas kitaip, buvo nuspręsta, kad visoje apskrityje laikas turi būti apskaitomas vienodai. Liudytojas pabrėžė – jei operatyvinėje grupėje dirbantis pareigūnas dirba savaitgalį, tai jam už darbą yra apmokama, kaip už darbą poilsio dieną. Kadangi Mažeikių rajono PK tapo Telšių apskrities struktūriniu padaliniu, vadovaujantis Telšių apskrities VPK darbo reglamentu buvo nuspręsta, kad teisingiausia būtų už darbą mokėti visuose struktūriniuose padaliniuose vienodai, todėl pareiškėjui už poilsio dienas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta priemoka 594,47 litų (II t., b.l. 202).
Įvertinus tai, jog pareiškėjas M. Ž. privalėjo dirbti pagal operatyvinės grupės darbo grafikus bei operatyvininkų grafikus nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2008 m. rugsėjo mėnesio, darytina išvada, jog Mažeikių r. policijos komisariate darbas vyko pamainomis, darbuotojai pakeisdavo vieni kitus pagal tam tikrą modelį, kuris sudarė būtinybę darbuotojams dirbti skirtingu laiku per tam tikrą dienų ar savaičių laikotarpį. Taigi iš to darytina išvada, kad toks darbo pamainomis organizavimas, pagal kurį darbuotojai pakeičia vieni kitus darbo vietose pagal tam tikrą modelį ir kuris sudaro būtinybę darbuotojams dirbti skirtingu laiku per tam tikrą dienų ar savaičių laikotarpį, laikytinas pamaininiu.
Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjama situacija pagal faktines aplinkybes patenka į Statuto 29 straipsnio 3 dalimi nustatytą teisinį reglamentavimą, kadangi yra visi elementai, kurie leistų pripažinti, jog pareiškėjo darbo laiko trukmė galėjo tęstis 48 valandas per savaitę. Iš byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (I t., b.l. 46-137) bei atsakovo pateiktų pažymų Nr. 86-IL1068 (2008), Nr.86-IL-1068 (2007), Nr.86-IL-1068 (2006) (III t., b.l. 7-9) matyti, kad nuo 2006 metų sausio mėnesio iki 2008 metų rugsėjo mėnesio pareiškėjo faktiškai dirbtų valandų skaičius neviršijo tų mėnesių darbo laiko normų, t.y 2006 m. pareiškėjas iš viso dirbo poilsio dienomis 206 valandas, o suteikta poilsio valandų – 168, tačiau 2007 m. poilsio laikas jam buvo kompensuotas, nes dirbo 200 valandų poilsio dienomis, o suteikta buvo 254 valandos. Taigi atsižvelgdamas į tai, teismas nesutinka su pareiškėjo atstovo nuomone, jog ne už visas valandas buvo kompensuota, nes nesutampa bendros sumos tomis laisvomis dienomis. Pareiškėjo atstovė neatkreipė dėmesio, jog buvo mėnesių, kai pareiškėjas nedirbo poilsio dienomis, tačiau jam buvo suteikta už nedirbtą mėnesį poilsio valandų (pvz.: 2006 m. balandžio mėn. nedirbo, nors tą patį mėnesį jam buvo suteiktos 8 poilsio valandos). Pats pareiškėjas posėdžio metu sutiko, kad už darbą poilsio dienomis jam buvo suteiktos laisvos dienos, nors jas pasirinkdavo ne pats. Pareiškėjo argumentas, jog už darbą poilsio dienomis buvo suteiktos laisvos dienos, o ne mokama piniginė kompensacija, ir ankčiau to neginčijo, nes nebuvo pilnai susipažinęs su savo teisėmis, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo nuomone, pareiškėjas į vidaus tarnybos sistemą priimtas 2001 m. ir kaip statutinis valstybės tarnautojas privalėjo būti susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus tarnybos pareigūnų darbą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjui M. Ž. laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2008 m. rugsėjo mėnesio už darbą poilsio dienomis buvo suteikta daugiau papildomų poilsio dienų nei tai privalėjo būti padaryta, t.y. už darbą poilsio dienomis yra kompensuota tinkamai suteikiant papildomas poilsio dienas.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas konstatuoja, kad atsakovas Telšių apskrities VPK pagrįstai priėmė 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr.86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbą“ ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė skirti ir mokėti Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą priemoką, todėl naikinti šio teisės akto nėra pagrindo.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjo M. Ž. prašymą bei patikslintus prašymus: dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr.86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbą“ panaikinimo, įpareigojimo atsakovą išmokėti už 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu poilsio dienomis dirbtą ir neapmokėtą laiką pareiškėjui priklausančią darbo užmokesčio dalį – iš viso 6100,65 litų, priteisti iš atsakovo pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas delspinigių sumas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., nepatenkinus antro bei trečio prašymo reikalavimų, įpareigoti atsakovą Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakartotinai atlikti atsiskaitymo už 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu atliktą darbą tvarkos teisėtumo vertinimą, apskaičiuoti pareiškėjui priklausančias neišmokėtas darbo užmokesčio sumas bei jas išmokėti – atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjas Gražvydas Poškus