Administracinė byla Nr. eI-878-362/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02070-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3
(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 31 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,
sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,
nedalyvaujant pareiškėjo viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovui,
nedalyvaujant atsakovui R. D.,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui R. D. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – ir pareiškėjas, VšĮ ŠRATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. D. 73,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31, ir bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. l d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 p. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis.
Remdamasi tuo, Kelmės rajono savivaldybės taryba 2007-05-24 sprendimu Nr. T-190 nuo 2007 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir 2006-10-26 sprendimu Nr. T-288 patvirtino Kelmės rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeisti 2, 007-10-29 sprendimu Nr. T-364, 2008-12-23 sprendimu Nr. T-429, 2009-12-1 sprendimu Nr. T-183). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.kelme.lt, ir kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartimi, esančia administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010, taryba priėmė šiuos sprendimus „įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje“ bei, kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“.
Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 28, 58 ir 59 p. rinkliavos lėšos įskaitomos į savivaldybės biudžetą.
Rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 4.2. p., 4.2.1. p. p. nustatyta tvarka, kur nurodoma, jog gyvenamosios paskirties patalpų vienas iš gyventojų moka vietinę rinkliavą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta pagal administratoriaus turimus duomenis nustatyta jo gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus. Nuostatų 30 p. nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.).
Atsakovas R. D. yra skolingas Viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 73,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31.
Atsakovas R. D. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdį, jo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, paskelbiant specialiame interneto puslapyje.
Pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas tenkintinas dalinai.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Atsakovas R. D. gyvena Kelmės rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje ir pagal nuostatų 7, 13 ir 27 p. yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra 73,42 Eur. Pareiškėjas teismui pateiktu prašymu prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31.
Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.). Šis teisinis reguliavimas lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju laikotarpiui nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, kadangi dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2017 metais, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (LR CK 6.38 str.).
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 susidariusį 56,04 Eur įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.
Teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras sumokėjo advokatui 18,60 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą, bei atstovaujant teisme. ABTĮ 40 str. 1 d. numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra tenkintinas, priteisiant bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkinto reikalavimo daliai, viso 14,20 Eur.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti dalinai ir priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 56,04 (penkiasdešimt šeši Eur 04 ct) Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31, bei 14,20 (keturiolika Eur 20 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje prašymą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusius teismo rūmus.
Teisėjas Arvydas Martinavičius