Civilinė byla Nr. e2-373-512/2020
Proceso Nr. 2-06-3-06442-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.2.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,
sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovės atstovui advokatui Vidmantui Žylei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės V. B. priešieškinį ieškovui A. B. dėl to paties dalyko.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie A. B. ir V. B. (ikisantuokinė pavardė "M.") santuokos sudarymą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes – B., B.; nustatyti nepilnametės K. B. gyvenamąją vieta su V. B.; nustatyti A. B. ir nepilnametės K. B. bendravimo tvarką, ieškovas įsipareigojo nepilnametei K. B. teikti išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės – (duomenys neskelbtini), išlaikymą pervedant į V. B. banko sąskaitą, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti automobilį CITROEN C4 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur ir mopedą PEUGEOT JET FORCE 50 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 250 Eur, atsakovei, V. B., asmeninės nuosavybės teise, ieškovui priteisiant 1 125,00 Eur dydžio kompensaciją; nustatyti, kad prievolė UAB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr.0450718090287-34 yra asmeninė ieškovo A. B. prievolė, kurią po santuokos nutraukimo ir toliau vykdys ieškovas; ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovės V. B. naudai 8 393,39 Eur kompensaciją už santuokos metu iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų mokėtą asmeninį ieškovo kreditą; priteisti iš atsakovės ieškovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakove (duomenys neskelbtini) susituokė Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje, (duomenys neskelbtini), susilaukė dukters K. B. (a.k(duomenys neskelbtini) Susituokus jų santykiai klostėsi gerai, buvo darni šeima, tačiau laikui bėgant su atsakove pradėjo nesutarti. Bandė santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau su atsakove susitarti nepavyksta, todėl vienintelis būdas nutraukti santuoką yra pateikti ieškinį. Pastaruoju metu su žmona negyvena kaip sutuoktiniai, neveda bendro ūkio. Bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl skirtingų charakterių, požiūrių į šeimos gyvenimą, sutuoktinių pareigas, vaiko auklėjimą. Santuoka iširo, nes jo ir atsakovės santykiai pašlijo. Nė vienas nesistengia išsaugoti šeimos, nededa pastangų kurti ir plėtoti šeimos santykius, mano, kad išsaugoti santuokos neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės. Atsakovė V. B. iki santuokos sudarymo, 1994-02-28, dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įgijo ir savo vardu įregistravo butą adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr.(duomenys neskelbtini)). Šis turtas įgytas iki santuokos, todėl yra asmeninė V. B. nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas. Ieškovas iki santuokos sudarymo, 1998-05-22, pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe įgijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pagal 2004-12-13 Klaipėdos miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą Nr. I49-GN/04 pradėjo gyvenamojo namo statybas. Pritrūkus Lėšų gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statyboms su AB SEB banku 2007-01-19 ieškovas sudarė kredito sutartį Nr.0450718090287-34, pagal kurią gavo 36 552,69 Eur namo statybai ir 6890,31 Eur vartojimo kredito refinansavimui, iš viso 43 443,00 Eur kredito. 2015-06-02 gyvenamojo namo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigtos. 2019-07-25 dienai bendras kredito likutis buvo 15 855,37 Eur. Kadangi kredito sutartis Nr.0450718090287-34 su AB SEB banku sudaryta 2007-01-19, t.y. dar iki santuokos sudarymo, tai yra asmeninė ieškovo prievolė, kuri po santuokos nutraukimo ir lieka jo asmenine prievole. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu, nuo 2013-06-29 (santuokos sudarymo) iš bendrų su atsakove piniginių lėšų, priklausančių abejiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mokėjo savo asmeninį kreditą AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr.0450718090287-34, sudarytą iki santuokos sudarymo gyvenamojo namo statyboms, turi atsakovei kompensuoti pusę šių įmokų. Laikotarpiu nuo 2013-06-29 (santuokos sudarymo) iki 2019-08-08 AB SEB bankui iš viso sumokėjo 16 786,78 Eur, todėl po santuokos nutraukimo sutinka atsakovei išmokėti pusę šių lėšų - 8393,39 Eur kompensaciją už santuokos metu mokėtą mano asmeninį kreditą. Santuokos metu, 2017-08-01 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir atsakovės V. B. vardu įregistravo automobilį CITROEN C4 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Eur; 2019-06-19 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir atsakovės V. B. vardu įregistravo mopedą PEUGEOT JET FORCE 50 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 250 Eur. Prašo teismo nutraukiant santuoką automobilį CITROEN C4 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) ir mopedą PEUGEOT JET FORCE 50 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. B., ieškovui priteisiant 1125 Eur piniginę kompensaciją.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką, sudarytą 2013 m. birželio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo A. B. kaltės; priteisti iš ieškovo atsakovei 10 000 Eur neturtinę žalą, padarytą jai dėl santuokos nutraukimo; palikti santuokines pavardes „B.“, „B.“; nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės nustatyti kartu su mama V. B.; iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. B. 400 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jų mokėjimą pradedant nuo ieškovo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą periodinę išmoką indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaiko lėšų tvarkytoju V. B.; iš ieškovo priteisti laikiną išlaikymą V. B. 400 Eur dydžio periodines išmokas, jų mokėjimą pradedant nuo ieškovo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įvykdymo dienos ir kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti atsakovės V. B. ir nepilnametės dukros K. B. teisę iki jos pilnametystės į uzufruktą gyventi ieškovui A. B. teismo priteistose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad nepilnametės dukros K. B. tėvas A. B. bendraus su nepilnamečiu vaiku porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17 valandos iki sekmadienio 18 valandos; namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras registruotą A. B. vardu, padalinti pusiau, tai yra kiekvienam pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį nurodyto nekilnojamojo turto; VĮ „Regitra“ įregistruotą transporto priemonę CITROEN C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovės V. B. nuosavybe; prievolę AB SEB bankui pagal 2007 01 19 kredito sutartį Nr. 0450718090287-34 pripažinti solidaria; priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti tiek sutuoktinę, tiek nepilnametį vaiką, sukuria neįmanomas gyvenimui sąlygas ir nuolatinę įtampą. Atitinkamai, ieškovas neturi pagrindo kaltinti atsakovės, nes jis rodydamas iniciatyvą išsiskirti turi prisiimti atsakomybę už neįgyvendintus atsakovės lūkesčius, kurių atsakovė tikėjosi iš ieškovo, kuris neturi teisės atsisakyti teisių ir pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip sudarytos santuokos pasekmė. Vadinasi, galiojant įstatymo prezumpcijai, kad ieškovas paliko šeimą (nors žadėjo gimus vaikui dirbti ir gyventi Lietuvoje kartu su šeima) ir nebesirūpina ja, santuoka nutrauktina dėl ieškovo A. B. kaltės. Atsakovė ištekėjo už ieškovo gana solidaus amžiaus, ieškovo primygtiniu prašymu persikėlė nuolat gyventi į Klaipėdą, padėjo sukurti ir įteisinti šeimos gyvenamąjį būstą, pagimdė jam vaiką, kurio nėštumas buvo komplikuotas, Tačiau ieškovas dėl nesuprantamų priežasčių, tiesiog iškėlė nepagrįstą ieškinį, metė šeimą, realiai tikėdamasis gyventi įteisintose gyvenamosiose patalpose, kaip savo asmeninėje nuosavybėje ir išnaudoti laikinai materialiai priklausomą atsakovę, kuri prižiūri ir augina nepilnametį vaiką. Todėl, atsakovas nepatenkinęs visiems puikiai žinomų šeimos vertybių, privalo atsakyti už atsakovei daromą ir padarytą skriaudą, nepateisinus atsakovės lūkesčių išsaugoti šeimą. Šią skriaudą, kaip moralinę žalą atsakovei teismas gali įvertinti pinigais ir priteisti juos atsakovei kompensacijos ar išlaikymo forma, todėl, atsakovės nuomone, 10 000 Eur moralinės žalos priteisimas bus tinkama satisfakcija už atsakovei padarytas skriaudas ir sugriautą gyvenimą, ateityje keliamus rūpesčius vienai pasirūpinti vaiko ateitimi. Dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra pagal atsakovės siūlomą tvarką, dukros poreikiams tenkinti iš atsakovo priteistinas 400 Eur išlaikymas per mėnesį. Turto padalinimo klausimu negalima vadovautis ieškovo deklaruojama gera valia - vien sutikimu išmokėti atsakovei 8 393,39 Eur už santuokos metu mokėtą ieškovo asmeninį kreditą, nes namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 177 400 Eur (28 400,00 Eur vertės žemės sklypas ir 149 000 Eur vertės namas) ieškovas ir atsakovė statė abu. Atsakovei notaro G. B. kontoroje buvo išduotas įgaliojimas nurodyto namo dokumentų tvarkymui ir nuosavybės įregistravimui. Atitinkamai, nuo santuokos sudarymo momento iki namo pridavimo ir jo įteisinimo nekilnojamojo turto registre momento buvo sukurta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri dalintina lygiomis dalimis pagal įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Automobilis CITROEN C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe, nes ieškovas prieš kreipdamasis į teismą sąmoningai sumažino dalintino turto balansą, atsakovės ir ieškovo šeimos lėšų sąskaita įregistruodamas lengvąjį automobilį RENAULT, kuriuo naudojasi darbo reikalais, savo sesers I. B. vardu. Mopedas PEUGEOT JET FORCE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįtrauktinas į dalintino turto balansą, nes jis buvo padovanotas E. M. (vaikui iš pirmosios santuokos). Taip pat, dalinant turtą į jo balansą neįtrauktinas ir butas adresu: (duomenys neskelbtini), kuris buvo padovanotas dar iki pirmosios atsakovės santuokos. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas dalintinas pusiau, tai yra lygiomis dalimis, nustatytina, kad prievolė AB SEB bankui pagal 2007 01 19 kredito sutartį Nr. 0450718090287-34 yra solidari.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad vaiko minimaliems poreikiams tenkinti jų nuomone pakankama 500 Eur suma per mėnesį, kurią privalo teikti abu tėvai, neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei ieškovo siūlomai bendravimo su dukra tvarkai.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad A. B. ir V. B. neturi bendrų dalintinų įsipareigojimų AB SEB bankui, kurių modifikavimui būtų reikalingas banko sutikimas, numatytas Civilinio kodekso 6.116 straipsnio 1 dalyje. Ieškovo A. B. įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2007-01-19 kredito sutartį Nr. 0450718090287-34, atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp Ieškovo ir Atsakovės įregistruota 2013-06-29, o aukščiau minėta kredito sutartis su AB SEB banku sudaryta iki santuokos tarp Ieškovo ir Atsakovės sudarymo, laikytini asmeniniais A. B. įsipareigojimais AB SEB bankui, todėl tarp Ieškovo ir Atsakovės nėra dalintini.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad santuoką, šalys sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. vasaros kaip sutuoktiniai nebegyvena. Byloje kilo ginčas dėl kaltės dėl santuokos iširimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, jog tik kita pusė elgėsi netinkamai ir tik vienas kuris iš jų yra kaltas dėl šeimos iširimo. Jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių netinkamą ieškovo elgesį, atsakovė nepateikė. Šalys viena kitai priekaištauja dėl nesutvarkytų namų, neplautų indų, buitinių nesutarimų (ieškovas) ar dėl vykimo dirbti į užsienį, dėmesio stoka (atsakovė). Nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie bandymus šiuos nesutarimus išspręsti, rasti kompromisų, siekti išsaugoti šeimą.
Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Laikytina, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų nesutarimams išspręsti. Gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas šalių požiūris į vaikų auklėjimą, gyvenimo bei šeimos vertybes, trūko pagarbos vienas kito atžvilgiu.
Teismo nuomone, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, neieškojo bendro sutarimo, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).
Atsižvelgiant į šaliųs prašymą, po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės B. ir B. (CK 3.69 straipsnis).
Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo
CK 3.169 straipsnis numato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o, kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovė gali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, turi visas tam sąlygas. Todėl yra pagrindas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina (CK 3.169 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios, todėl skyrium gyvenantis tėvas iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; kt.).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovas sutinka nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės teikti 250 Eur išlaikymą kas mėnesį, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo po 400 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
Šiuo metu K. B. yra beveik septynerių metų amžiaus. Atsakovė nurodė, jog per mėnesį nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 800 Eur.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyti ypatingai specialūs vaiko poreikiai. Teismas pažymi, kad tėvai turi rūpintis vaikų laisvalaikiu, poilsiu, tačiau tokios išlaidos turi būti racionalios. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio, kurį nepilnamečiam vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. yra nustatyta 607 Eur minimalioji mėnesinė alga. Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių teismo nuomone, pagrįstos ir racionalios, protingos, vieno mėnesio išlaidos šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis yra apie 600 Eur.
Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas ilgą laiką dirba užsienyje, jo pajamos nėra mažos, jos stabilios, turi didesnės vertės turto, neturi prievolių kreditoriams ar kitų išlaikytinių. Atsakovė gyvendama su ieškovu ilgą laiką nedirbo, augino šalių vaiką, laikinai įsidarbinus jos pajamos buvo mažos, turėjo kitų išlaikytinių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš ieškovo priteistina didesnė vaikui reikalinga išlaikymo dalis.
Taip pat teismas įvertina ir tai, jog valstybės yra mokami vaiko pinigai po 60 Eur vaikui, kuriuos gauna ieškovė, nes su ja lieka gyventi šalių nepilnametė dukra. Pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.
Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.
Kadangi dukros gyvenamoji vieta nustatoma su motina, ji uzufrukto teise skiriama vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis).
Dėl uzufrukto nustatymo, išlaikymo buvusiai sutuoktinei priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo
Atsakovė prašo priteisti jai išlaikymą po santuokos nutraukimo po 400 Eur per mėnesį (CK 3.72 straipsnis), priteisti iš ieškovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ( CK 3.70 straipsnis), nustatyti uzufruktą į ieškovui priteistas gyvenamąsias patalpas atsakovei su dukra iki vaiko pilnametystės (CK 3.71 straipsnis).
Vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. skundą, bylos Nr. 3K-3-201/2006; kt.).
Siekiant užtikrinti Vaiko teisių apsaugos įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis).
Teismas ex officio turi įvertinti tokios vaikų teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms.
Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, kreditorių elgesį ir pan. Būtina apsvarstyti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas, kuo pirmiausia turi pasirūpinti tėvai, ir kad nebūtų neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės.
Toks aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria galimai iš dalies būtų apribotos hipotekos kreditorių teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-140/2014 ).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr.(duomenys neskelbtini)). Šis turtas įgytas iki santuokos, yra asmeninė V. B. nuosavybė. Atsakovė nurodė, kad šį butą panaudos teise yra suteikusi naudotis savo pažįstamiems. Šis turtas nėra apsunkintas jokiais suvaržymais. Ir priešingai - ieškovas A. B. turi įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2007-01-19 kredito sutartį Nr. 0450718090287-34, jo turimas namas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui, sutartis nėra modifikuota, todėl uzufrukto nustatymas nepilnamečio vaiko naudai būtų neproporcingas hipotekos kreditorės atžvilgiu ir taip pažeistų kreditorės trečiojo asmens AB SEB bankas teises ir teisėtus interesus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovei iš ieškovo yra priteisiama nemaža piniginė kompensacija, todėl laikytina, jog atsakovė neįrodė, kad negali pasirūpinti kito būsto įsigijimu ar nuoma ar su vaiku gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties, pagrindų nustatyti uzufrukto teisę atsakovei su nepilnamečiu vaiku gyventi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nėra.
CK 3.72 straipsnyje, reglamentuojančiame buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius, nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 dalis). Šio straipsnio antroje dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis).
CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus. Išlaikymo pareiga yra asmeninė prievolė, nors ir susijusi su tam tikrų turtinių pasekmių atsiradimu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą.
Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad ieškovas, sukūręs šeimą, inicijavo atsakovės nėštumą, dėl ko ženkliai pablogėjo atsakovės sveikata, o vėliau draudė atsakovei dirbti ir užsidirbti, kad ji būtų nepriklausoma nuo ieškovo.
Byloje nustatyta, kad atsakovė turi turtą (butą), kurį, jos teigimu, neatlygintinai yra perdavusi naudotis savo pažįstamiems asmenims. Teismo nuomone toks disponavimas turtu yra neekonomiškas ir neracionalus, atsakovė nesinaudojo galimybe gauti papildomas pajamas iš šio turto nuomos ar pan. Atsakovė yra darbingo amžiaus (46 m.), turi įgytą aukštąjį išsilavinimą – anglų kalbos mokytoja, vertėja, vykdo individualią veiklą. Jokių įrodymų, kad negalėtų įsidarbinti pagal specialybę ir gauti pajamas, užtikrinančias jos minimalias būsto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros ir kitų poreikių tenkinimą, nepateikė. Atsakovė pateikė medicininius išrašus apie tai, kad turi (duomenys neskelbtini) ligą, (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų apie tai, kad dėl sveikatos būklės jai būtų nustatytas nedarbingumas, apribotos galimybės dirbti pagal turimą specialybę, byloje nėra.
Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų visiškai save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Nenustačius šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Teismo nuomone atsakovė neįrodė, kad turi teisę ir jai reikalingas buvusio sutuoktinio išlaikymas.
Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Todėl teismas, pripažinęs, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, plačiau nepasisako dėl atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ji šioje byloje negali būti priteisiama.
Dėl turto padalijimo ir kreditorių
Ieškovas nurodo, kad dar iki santuokos sudarymo 1998-05-22 pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pagal 2004-12-13 Klaipėdos miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą Nr.l49-GN/04 pradėjo namo statybą. Paskutiniai statybos darbai atlikti 2005-09-30, t.y. dar iki santuokos sudarymo. Santuokos metu, 2015-06-02 formaliai užbaigtos gyvenamojo namo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statybos - 2015-06-02 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. l pagrindu A. B. vardu įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo) iki 2019-08-08 AB SEB bankui, ieškovas sumokėjo 16 786,78 Eur, todėl po santuokos nutraukimo sutinka atsakovei išmokėti pusę šių lėšų – 8 393,39 Eur kompensaciją už santuokos metu mokėtą asmeninį kreditą. Prievolė kreditoriui AB SEB bankas ir toliau lieka asmenine ieškovo prievole. Nurodo, kad santuokos metu 2017-08-01 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir atsakovės V. B. vardu įregistravo automobilį CITROEN C4 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Eur, 2019-06-19 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir atsakovės V. B. vardu įregistravo mopedą PEUGEOT JET FORCE 50 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 250 Eur. Prašo teismo nutraukiant santuoką automobilį CITROEN C4 ir mopedą PEUGEOT JET FORCE 50 priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. B., ieškovui priteisiant 1125 Eur piniginę kompensaciją.
Atsakovė nurodo, kad po santuokos sudarymo jai notaro G. B. kontoroje buvo išduotas įgaliojimas nurodyto namo dokumentų tvarkymui ir nuosavybės įregistravimui. Atitinkamai, nuo santuokos sudarymo momento – (duomenys neskelbtini), iki namo pridavimo ir jo įteisinimo nekilnojamojo turto registre momento - 2015-06-04, buvo sukurta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri dalintina lygiomis dalimis pagal įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Automobilis CITROEN C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas asmenine atsakovės nuosavybe. Be to, ieškovas prieš kreipdamasis į teismą sąmoningai sumažino dalintino turto balansą, atsakovės ir ieškovo šeimos lėšomis įgytą lengvąjį automobilį RENAULT, kuriuo naudojasi darbo reikalais, įregistruodamas savo sesers I. B. vardu. Mopedas PEUGEOT JET FORCE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįtrauktinas į dalintino turto balansą, nes jis buvo padovanotas E. M. (vaikui iš atsakovės pirmosios santuokos). Atsižvelgiant į tai - nekilnojamasis turtas dalintinas pusiau, tai yra lygiomis dalimis, nustatytina, kad prievolė AB SEB bankui pagal 2007 01 19 kredito sutartį Nr. 0450718090287-34 yra solidari sutuoktinių prievolė.
Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovės asmeninių investicijų į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas 1998-05-22 pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pagal 2004-12-13 Klaipėdos miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą Nr.l49-GN/04 pradėjo namo statybą. 2007-01-19 ieškovas su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr.0450718090287-34, pagal kurią gavo 36 552,69 Eur namo statybai ir 6890,31 Eur vartojimo kredito refinansavimui, iš viso 43 443,00 Eur kredito. 2007-01-03 atliktais kadastrinių matavimų duomenimis, namo baigtumas tuo metu buvo 83%, namo baigtumas - 2015-04-28 lygus 100%. Santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini). 2015-06-02 gyvenamojo namo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigtos. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo) iki 2019-08-08 (gyvenimo skyriumi) AB SEB bankui iš viso sumokėta 16 786,78 Eur.
Akivaizdu, kad ginčo žemės sklypas ir nebaigtas statyti namas ieškovo buvo įgytas (sukurtas turtas) dar iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Šioje byloje ieškovo, atsakovės paaiškinimais, apžiūrėtu statybos darbų žurnalu nustatyta, kad namo statybos darbai iš esmės buvo baigti dar 2005 m. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad po santuokos sudarymo iš bendrų lėšų buvo įsigyti tik keli baldai, mokamas kreditas. Atsižvelgiant į tai, kad dar 2007 m. namo baigtumas buvo 83%, santuokos laikotarpiu galėjo būti sukurta daugiausia 17% namo vertės, kas nuo 149 000 Eur sudarytų 25 330 Eur. Teismo nuomone, tai negali būti laikoma esminiu turto pagerinimu ir šis turtas netapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl atsakovei iš ieškovo priteistina pusė sumokėto kredito sumos - 8 393,39 Eur.
Ieškovas taip pat prašė priteisti automobilį CITROEN C4 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur ir mopedą PEUGEOT JET FORCE 50 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 250 Eur, atsakovei, V. B., asmeninės nuosavybės teise, ieškovui priteisiant 1 125,00 Eur dydžio kompensaciją. Ginčo dėl automobilio kainos ir dėl to, kad jis įgytas santuokos metu, nėra. Šiuo automobiliu naudojasi atsakovė, todėl po santuokos nutraukimo šis turtas asmeninės nuosavybės teise priteistinas V. B., o iš jos priteistina 1000 Eur piniginė kompensacija ieškovui (CK 98 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad mopedas PEUGEOT JET FORCE 50 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pirktas ne tik iš bendrų lėšų, bet prie šio pirkinio prisidedant ir tuo metu nepilnamečiui V. B. sūnui E. M. (vaikui iš pirmosios santuokos), kuris jam ir buvo padovanotas. Laikytina, kad šis turtas nedalytinas tarp šalių, o nepriteisiant kompensacijos perduodamas V. B. (CK 3.120 straipsnis).
Atsakovė prašė pripažinti, kad prievolė AB SEB bankui pagal 2007 01 19 kredito sutartį Nr. 0450718090287-34 yra solidari. Šis priešieškinio reikalavimas atmestinas. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Akivaizdu, kad 2007 m. sudarydamas kredito sutartį su banku, ieškovas lėšas leido savo asmeninių poreikių tenkinimui – namo statybos užbaigimui. Primintina, kad tuo metu namo statybos baigtumas jau buvo 83%. Minėta kredito sutartis su AB SEB banku sudaryta iki santuokos tarp ieškovo ir atsakovės sudarymo, atsakovė santuokos metu niekada neprašė šios sutarties modifikuoti, todėl įsipareigojimai pagal sutartį laikytini asmenine A. B. prievole AB SEB bankui.
Atsakovė taip pat buvo nurodžiusi, kad iš bendrų su ieškovu lėšų buvo nupirktas automobilis RENAULT, kuris įregistruotas ieškovo sesers vardu. Tačiau reikalavimo šio turto pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, jokių įrodymų, kad šis automobilis buvo įgytas iš šeimos lėšų, nepateikė.
Iš pateiktų Norvegijos banko Handelsbanken išrašų matyti, jog kreipimosi į teismą dienai 2019 m. rugpjūčio 28 d., ieškovo A. B. sąskaitoje buvo 86 120, 57 Norvegijos kronos. Kaip matyti iš Lietuvos banko pateikiamo valiutų santykio, 2019-08-28 Norvegijos kronos (NOK) ir euro santykis buvo 1 Eur = 9,9920 NOK. Tuo būdu, A. B. sąskaitoje tuo metu buvo 8 618,95 Eur. Atitinkamai Luminor Bank AS sąskaitoje A. B. tai dienai turėjo 36,09 Eur. Šios lėšos laikytinos bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl pusė jų – 4327,52 Eur priteistina atsakovei. Įrodymų apie kitas turėtas santaupas šalys nepateikė.
Atliekant tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 11 720,91 Eur kompensacija (8393,39 Eur + 4327,52 Eur – 1000 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys (priešieškinys) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Byloje ieškovas sumokėjo 101 Eur žyminį mokestį. Atsakovės pateikto priešieškinio suma buvo 89 825 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimas jai buvo atidėtas 2019 m. gruodžio 23 d. teismo nutartimi. Atsakovės turtinis reikalavimas patenkintas 11 720,91 Eur sumai, todėl nuo likusios atmesto reikalavimo dalies – 78 104 Eur iš jos priteistinas žyminis mokestis valstybei – 1757 Eur (78 104 Eur x 3% - 25%).
Už priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokėtinas 133 Eur žyminis mokestis (370 Eur x 3% x 12 mėn.) valstybei, kuris priteistinas iš ieškovo.
Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas 1500 Eur išlaidas advokato pagalbai, atsakovė turėjo 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas, todėl jam iš atsakovės priteistinas sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Kiti reikalavimai – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką, laikytini išvestiniais ir žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai priteisti išlaikymą vaikui, padalinti santuokoje įgytą turtą yra tenkinami iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta didesnė dalis ieškovo reikalavimo dėl turto padalijimo, o dėl išlaikymo vaikui dydžio patenkinta didesnė dalis atsakovės reikalavimo, kiekvienai iš šalių priteistina pusė jų turėtų advokatų pagalbos išlaidų. Atlikus turėtų išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 325 Eur bylinėjimosi išlaidų (750 Eur + 75 Eur – 500 Eur).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 265, 268 - 270, 284 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, palikti pavardes „B.“ ir „B.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. B., a. k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama V. B. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai K. B. po 370 Eur mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos – 2020 m. birželio 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti K. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise V. B..
Nustatyti A. B. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra K. B. tvarką – A. B. esant Lietuvoje: metų porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.; vasaros atostogų metu 14 d. iš eilės einančių kalendorinių dienų nuo pirmos bendravimo dienos 10 val. iki paskutinės bendravimo dienos 18 val.; tėvo ir dukros bendravimas per vasaros atostogas turi būti suderinamas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko; tėvas su dukra bendrauja neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų abi dienas nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 18 val.; porinių metų gruodžio 31 d. ir sekančių neporinių melų sausio 1 d., nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki sausio 1 d. 18 val.; porinių metų Šv. Velykų abi dienas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 10 val. iki antros Šv. Velykų dienos 18 val.; kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val.; tėvas turi teisę jam esant Lietuvoje ar užsienyje bendrauti su dukra mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo dukros poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos.
Po santuokos nutraukimo automobilį CITROEN C4 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) pripažinti asmenine V. B. nuosavybe.
Priteisti iš A. B. 11 720,91 Eur piniginę kompensacija V. B..
Nustatyti, kad prievolė UAB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr.0450718090287-34 yra asmeninė A. B. prievolė.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš A. B. 133 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš V. B. 1757 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 325 Eur bylinėjimosi išlaidų A. B...
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti 2020 m. sausio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo, nuo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Egidijus Mickevičius