Civilinė byla Nr. e2-7879-1089/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06473-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,

sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,

dalyvaujant ieškovės atstovams vadovui T. M., advokatei S. I.,

atsakovės atstovams D. K., advokatui Ąžuolui Čekanavičiui ir advokato padėjėjui Viliui Norvaišui,

viešame teismo posėdyje, rengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prodest“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Creditinfo Lietuva“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prodest“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Creditinfo Lietuva“ 19 679,78 Eur skolą, 5 041,45 Eur delspinigius, 10,50 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje:

1.1.                      Ieškovė ir atsakovė 2021 m. kovo 3 d. sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo už atlyginimą teikti atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas. Atsakovė 2022 m. lapkričio 18 d. raštu pranešė ieškovei, kad nutraukia Sutartį nuo 2023 m. sausio 1 d. Atsakydama į šį raštą, ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. lapkričio 24 d. informavo atsakovę, kad Sutartis pagal jos 33 punktą gali būti nutraukta tik nuo 2023 m. vasario 18 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo. Dėl to ieškovė iki 2023 m. vasario 18 d. toliau vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus: palaikė paruoštą infrastruktūrą ir paliko ją naudoti atsakovei.

1.2.                      Atsakovė už ieškovės nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 18 d. suteiktas paslaugas yra skolinga 19 679,78 Eur. Įmonei išrašytų sąskaitų atsakovė laiku neapmokėjo, todėl, vadovaujantis Sutarties 29 punktu, atsakovė turi pareigą sumokėti 5 041,45 Eur dydžio delspinigius.

2.       Atsakovė UAB „Creditinfo Lietuva“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

2.1.                      Atsakovė sutartį nutraukė nuo 2023 m. sausio 1 d. remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalimi. 2023 m. sausio 2 d. atsakovė atsiėmė iš ieškovės Lietuvos banko išduotus USB raktus, kuriuos įrašyti sertifikatai, be kurių paslaugų teikimas atsakovei yra techniškai neįmanomas. Sutartis apėmė tik vieną paslaugą – „LB infrastruktūros sprendimas“, kurios pagalba Lietuvos bankas galėjo priimti duomenis iš atsakovės klientų per ieškovės palaikomą sprendimą. Šiai paslaugai teikti buvo būtini sertifikatai.

2.2.                      Sutartyje buvo numatytas fiksuotas 11 979 Eur dydžio atsakovės ieškovei mokėtinas mokestis per mėnesį. Sutartyje nebuvo įtvirtinta kintamų apimčių ar svyruojančių kainų, taip pat susitarimo dėl minimalaus per mėnesį mokamo mokesčio, kuris būtų taikomas nepriklausomai nuo to, ar paslaugos teikiamos, ar ne. Taigi, jeigu paslaugos neteikiamos, atsakovei negali kilti pareiga už jas atsiskaityti. Paslaugos atsakovei ieškovės nurodytu laikotarpiu negalėjo ir nebuvo teikiamos.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 27 d. nutarties 24 punkte konstatavo, kad Sutartis nutraukimo data yra 2023 m. vasario 18 d., o nutarties 27 punkte nurodė, jog byloje turi būti išsiaiškinta, ar ieškovė teikė atsakovei paslaugas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 18 d. ir, jeigu taip, kokia apimtimi paslaugos suteiktos.

4.       Ieškovė UAB „Prodest“ 2024 m. kovo 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė šiuos argumentus:

4.1.                      Nuo 2023 m. sausio 2 d., kai atsakovė atsiėmė USB raktus, ieškovė ir toliau vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Šį faktą patvirtina ne tik įmonės vadovo paaiškinimai, bet ir virtualizacijos platformos log failas. Kad užtikrintų nenutrūkstamą paslaugų teikimą, ieškovė pirko paslaugas iš AB Telia Lietuva, rūpinosi, jog nuolat budėtų ieškovės darbuotojas, pasirengęs bet kuriuo paros metu komunikuoti su atsakove dėl paslaugos teikimo. Kitam subjektui atitinkamas paslaugas ieškovė pradėjo teikti tik nuo 2023 m. kovo 1 d. Ieškovės paslaugomis atsakovė nesinaudojo savo pasirinkimu.

4.2.                      Pareikšti reikalavimai turėtų būti sprendžiami taip, kaip teismų praktikoje sprendžiamos bylos dėl atsiskaitymo už mokymo paslaugas, kai klientai paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis nesinaudojo (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1632-656/2016; Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1226-1009/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-817-826/2023). Be to, teismų praktikoje nagrinėti ir klausimai, ar ryšių paslaugų sutartis pasirašę asmenys turi sumokėti už ryšių paslaugas, kai klientai paslaugomis nesinaudojo (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-601-258/2017; Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6168-1103/2023). Nurodytose bylose teismai sprendė, kad aplinkybė, jog klientas nesinaudojo užsakytomis ryšio paslaugomis, neatleidžia kliento nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

5.       Atsakovė UAB „Creditinfo Lietuva“ 2024 m. kovo 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė šiuos atsikirtimus:

5.1.                      Sutartyje numatytų paslaugų teikimas be sertifikatų yra techniškai neįmanomas. Dėl to po sertifikatų grąžinimo ieškovė jokių paslaugų pagal Sutartį nesuteikė. Dirbtinis paslaugos palaikymas, žinant, kad atsakovė ja negali pasinaudoti, yra nesąžiningas veikimas. Po sertifikatų grąžinimo ieškovė tolesnį paslaugos „palaikymą“ atliko išimtinai savo rizika.

5.2.                      Šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė Sutartį ir ji baigėsi 2023 m. sausio 2 d., kai atsakovė atsiėmė USB raktus (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

6.       Ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, taip pat atsakovės atsikirtimų turinys patvirtina, kad teisminio nagrinėjimo dalyką pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apibrėžė du klausimai: 1) kada pasibaigė Sutartis; 2) ar ieškovė nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 18 d. teikė atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas.

7.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 24 punkte konstatavo, kad Sutartis nutraukta nuo 2023 m. vasario 18 d. Bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo Vilniaus apygardos teismas grąžino, kad būtų nustatyta, ar ieškovė teikė atsakovei paslaugas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 18 d. ir, jeigu taip, kokia apimtimi paslaugos suteiktos. Taigi Sutarties galiojimo pabaigos momento klausimas yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi ir pakartotinai negali būti keliamas. Dėl to atsakovės atsikirtimas, kad Sutartis – atsižvelgiant į šalių konkliudentinius veiksmus, baigėsi 2023 m. sausio 2 d., yra nepagrįstas. Formuluodama šį atsikirtimą, atsakovė ignoruoja, kad ieškovė nuo momento, kai atsakovė pranešė apie Sutarties nutraukimą, vienareikšmiškai nurodė, jog nesutinka su atsakovės valia. Be to, USB raktų atsiėmimas iš ieškovės buvo vienašalis atsakovės veiksmas. CK 6.183 straipsnio 2 dalies norma gali būti taikoma tik situacijose, kai abiejų sandorio šalių veiksmai yra nulemti priešpriešinių tarpusavyje sutampančių interesų.

8.       Taigi nagrinėjant bylą pakartotinai turi būti atsakyta tik į bylos šalių iškeltą teisminio nagrinėjimo klausimą, ar ieškovė nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 18 d. teikė atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas.

Dėl paslaugų teikimo

9.       Nustatyta, kad Sutarties 3.1 punktu ir Užsakymo Nr. 1 prie Sutarties 2 punktu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei paslaugą, pavadintą „LB infrastruktūros sprendimas“. Ši paslauga Užsakymo Nr. 1 prie Sutarties 2.1 papunktyje aprašyta taip: „Paslauga apima Prodest serverio, USB hubų, virtualios vmware platformos, Prodest tinklo nuomą, Prodest serverio talpinimą Prodest serverinėje ir viso sprendimą paruošimą, kliento sertifikatų surišimą su platforma.“. Iš bylos šalių paaiškinimų aišku, kad nurodytą paslaugą atsakovė pirko tam, jog per atsakovės platformą klientai galėtų gauti duomenis iš Lietuvos banko ir juos pateikti.

10.       Ieškovės vadovo T. M. paaiškinimai patvirtina, kad, vykdydama Sutartį, ieškovė parengė programinį sprendimą, skirtą užtikrinti duomenų apsikeitimą su Lietuvos banku, ir įsipareigojo užtikrinti, jog sprendimas, patalpintas ieškovės serveryje, veiks nepertraukiamai. Ieškovė sutinka su atsakovės atsikirtimu, kad duomenys Lietuvos bankui galėjo būti pateikti tik pajungus į ieškovės parengtą platformą Lietuvos banko sertifikatus, patalpintus atsakovei išduotuose USB raktuose. Ginčo taip pat nėra dėl to, kad Lietuvos banko išduotus USB raktus atsakovė iš ieškovės atsiėmė 2023 m. sausio 2 d. Šalys sutaria, kad nuo šio momento atsakovė faktiškai nebesinaudojo ieškovės paslaugomis. Ieškovė neįrodinėja, kad įmonės parengta platforma buvo pritaikyta naudoti sertifikatus, patalpintus ne USB raktuose. Dėl to bylos šalių proceso eigoje iškeltas klausimas, ar Lietuvos bankas leido nurodytu metu naudoti sertifikatus, patalpintus ne tik USB raktuose, yra nereikšmingas.

11.       Tiek iki bylos iškėlimo, tiek nagrinėjant bylą ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad, atsakovei atsiėmus USB raktus, ieškovė toliau užtikrino, jog platforma, būtina paslaugai teikti, toliau nepertraukiamai veiktų. Nėra pagrindo abejoti šia pozicija. Ieškovė pateikė AB Telia Lietuva, UAB Blue Bridge MSP sąskaitas, išrašytas už ieškovei suteiktas paslaugas (interneto ryšio, duomenų laikymo), reikalingas Sutarčiai vykdyti, ir virtualizacijos platformos log failą, kuris, kaip galima spręsti iš ieškovės vadovo paaiškinimų, pagrindžia, kad platforma veikė ir po to, kai atsakovė atsiėmė USB raktus. Atsakovės atstovų G. R., A. S. paaiškinimai log failo reikšmės nepaneigia.

12.       Faktą, kad platforma buvo įjungta ir palaikoma, parodė ir liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas (IT administratorius, prižiūrintis serverių ir sistemų veiklą) T. R. (2024 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 44 min. 15 sek.–2 val. 44 min. 56 sek.). Jis taip pat patvirtino, kad serveris, kuriame buvo patalpinta platforma, galėjo būti bet kada išjungtas, serveriui įjungti ir platformos veiklai atstatyti, jeigu serveris nebūtų panaudotas kitam tikslui, būtų turėję pakakti 10–20 min. (2024 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 49 min. 32 sek.–2 val. 49 min. 48 sek.; 2 val. 52 min. 58 sek.–2 val. 53 min. 51 sek.). Be to, liudytojas parodė, kad vienu metu prižiūri ne vieno, o visų ieškovės klientų serverius (2024 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 47 min. 3 sek.–2 val. 47 min 27 sek.). 

13.       Nurodyti faktiniai duomenys suponuoja, kad ieškovė, gavusi atsakovės pranešimą apie paslaugų atsisakymą ir atsakovei atsiėmus USB raktus, toliau palaikė pagal Sutartį parengtos platformos veikimą. Tačiau ieškovė turėjo galimybę išjungti platformą ir esant poreikiui skubiai atkurti jos veiklą. Ieškovė akcentuoja, kad ir po 2023 m. sausio 2 d. turėjo užtikrinti nepertraukiamą platformos funkcionavimą, stebėseną. Visgi to nebuvo būtina daryti dėl to, kad, nesant pajungtų USB raktų, nevyko duomenų apsikeitimas. Tai yra, nevykstant duomenų apsikeitimui nereikia užtikrinti platformos veiklos nepertraukiamumo. Be to, ieškovė neturėjo patirti papildomų sąnaudų, susijusių su nurodytais veiksmais, nes ieškovės darbuotojai tuo pačiu metu prižiūrėdavo ne vieno kliento serverių ir sistemų veiklą.  

14.       Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. vasario 18 d. Sutarties tikslas negalėjo būti pasiektas dėl atsakovės veiksmų, nes, atsiimdama USB raktus, atsakovė faktiškai atsisakė ieškovės paslaugų. Nepaisant to, ieškovė įrodė, kad iki 2023 m. vasario 18 d. užtikrino, jog, atsakovei pareiškus valią, duomenų apsikeitimas su Lietuvos banku galėtų būti nedelsiant atstatytas. Ieškovės įsipareigojimų naštos apimtis po to, kai atsakovei buvo perduoti USB raktai, pasikeitė. Įmonei tebuvo būtina nepanaudoti atsakovei skirtos platformos kitiems tikslams. Antra vertus, Sutartyje paslaugų kaina apibrėžta konkrečia suma, jos nesiejant su jokiais rodikliais (pvz., ieškovės sąnaudomis).

15.       Šio sprendimo 5 punkte nurodyta, kad Sutartis buvo nutraukta 2023 m. vasario 18 d. Taigi iki šios datos abi šalys toliau siejo Sutartimi prisiimti įsipareigojimai. O tai reiškia, kad ieškovė turėjo pareigą tinkamai vykdyti savo prievoles iki pat Sutarties pabaigos. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas Sutarties nutraukimo momentą, be kita ko, įvertino ir atsakovės atsikirtimus, kad Sutarties 33 punkto sąlyga, nustačiusi minimalų pranešimo apie sutarties nutraukimo pateikimo terminą, neleistinai apsunkino atsakovės teisę nutraukti Sutartį. Apeliacinės instancijos teismas šį atsakovės atsikirtimą atmetė kaip nepagrįstą. Tokios teismo išvados, be kita ko, reiškia, kad, priešingai nei įrodinėjo atsakovė, Sutartyje nebuvo įtvirtintos nuostatos, kurios dirbtinai ištęstų Sutarties galiojimą, o Sutarties 33 punkto sąlyga yra sąžininga ir atitiko abiejų šalių sutartinius interesus.

16.       Sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovė – nesant ieškovės neteisėtų veiksmų, turėtų teisę stabdyti paslaugos pirkimą ar atsisakyti pirkti paslaugą kitaip nei nutraukdama Sutartį laikantis 33 punkte nustatytos tvarkos ir terminų. Sutarties 37 punkte nustatyta, kad sutarties nutraukimas arba konkrečios paslaugos atsisakymas neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas ir įrangos nuomą iki Sutarties nutraukimo ir (ar) paslaugos atsisakymo dienos. Aiškinant Sutarties 33 ir 37 punktų sąlygas bendrai ir atsižvelgiant į jų kalbinę reikšmę akivaizdu, kad atsakovė, nutarusi vienašališkai nutraukti Sutartį, prisiėmė prievolę pirkti paslaugą ne trumpiau kaip tris mėnesius iki nutraukimo dienos. Tokį šios sąlygos tikslą įvardijo ir ieškovės vadovas T. M..

17.       Ginčo nėra, kad Sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės parengtas ir atsakovei pateiktas sąlygas. Nepaisant to, kitaip aiškinti nurodytų Sutarties sąlygų objektyviai negalima dėl vienareikšmės jų esmės (CK 6.193 straipsnio 1, 4 dalys).

18.       Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą. Be to, pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientui vienašališkai nutraukiant paslaugų sutartį turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015).

19.       Šio sprendimo 12 ir 13 punktuose aprašyti nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad po to, kai atsakovė atsiėmė USB raktus, ieškovė toliau atlikinėjo Sutarčiai vykdyti būtinus veiksmus, kuriuos būtų atlikusi, jeigu atsakovė nebūtų atsiėmusi USB raktų. Taigi formaliai paslaugą ieškovė teikė, atsakovė tiesiog ja nesinaudojo. Atsakovė išskiria, kad faktiškai paslaugos negavo. Tačiau tokia paslaugos teikimo apimtis, kaip ją apibrėžia atsakovė, susiklostė dėl vienašalių ir Sutarties sąlygų neatitinkančių atsakovės veiksmų. USB raktų atsiėmimas negali būti vertinamas kaip paslaugos teikimo nutraukimo momentas. Priešingu atveju, būtų ne tik paneigtos minėtos Sutarties sąlygos, bet ir iš jų kylantys ieškovės interesai.

20.       Sudarydama Sutartį, atsakovė, be kita ko, prisiėmė pareigą laikytis joje nustatytų reikalavimų. Sutartyje numatytas fiksuotas užmokestis už paslaugą, nenustatyta, kad atsakovė galėtų stabdyti paslaugos ar jos dalies pirkimą (atsisakyti paslaugos ar jos dalies, vienašališkai nutraukti Sutartį) kitaip nei nustatyta 33 punkte. Taigi ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad, atsakovei nutartus pasinaudoti teise nutraukti Sutartį, Sutartis bus vykdoma abiejų šalių ne trumpiau kaip tris mėnesius iki nutraukimo dienos. Šioje vietoje pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties 23 punkte išskirta, jog Sutarties sąlygų teisėtumui ir sąžiningumui, o tuo pačiu ir šalių interesų pusiausvyros išlaikymui, reikšmės neturi paslaugų kaina, ieškovės, vykdant Sutartį, gauto pelno dydis.

21.       Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog po 2023 m. sausio 2 d. atliko visus veiksmus, kad galėtų suteikti atsakovei Sutartyje nurodytą paslaugą, o faktiškai paslauga visa apimtimi nebuvo teikta tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Minėta, kad, sprendžiant šalių ginčą, turi būti užtikrinta, jog nebūtų paneigtas Sutarties 33 ir 37 punktų sąlygų privalomumas, o tuo pačiu išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju atsakovė veikė ignoruodama savo laisva valia prisiimtas sutartines pareigas. Jau pasisakyta, kad pačios atsakovės veiksmai negali paneigti paslaugos teikimo fakto. Juolab, kad ieškovė pagrindė, jog iš savo pusės atliko viską, ką būtų atlikusi ir tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų paėmusi USB raktų. Dėl to pripažįstama, kad ieškovė nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 18 d. teikė atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas. Paslaugos formali apimtis pasikeitė išimtinai dėl atsakovės veiksmų, neatitinkančių Sutarties sąlygų. Atsakovė negali būti atleista nuo pareigos įvykdyti sutartinę prievolę, juolab, kad ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį dėl Sutarties vykdymo.

22.       Nurodytos išvados nepaneigia faktas, kad ieškovė turėjo galimybę ginčo laikotarpiu išjungti platformą ir ją įjungti tik atsakovei išreiškus pageidavimą. Paslaugos teikimo atkūrimo kaštai, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, nėra reikšmingi. Atsakovės prievolės apimtis negali priklausyti nuo ieškovės sąnaudų dydžio. Atsakovė negalėjo turėti lūkesčio, kad ieškovė po to, kai atsakovė atsiėmė raktus, panaudos atsakovei parengtą platformą kitiems tikslams, o ne toliau vykdys Sutartį. Taip pat atsakovė negalėjo turėti lūkesčio išvengti sutartinių prievolių vykdymo remdamasi vien tuo, kad dėl pačios įmonės neteisėtų veiksmų Sutarties vykdymas visa apimtimi formaliai nebus įmanomas. Dėl to nėra pakankamai apibrėžto pagrindo abejoti ieškovės veiksmų sąžiningumu. Sutarties 33 ir 37 punktais šalys iš anksto apsibrėžė tarpusavio interesų suderinimo tvarką. Atsakovė be pagrindo siekė nuo jos nukrypti.

Dėl bylos baigties

23.       Nustačius, kad ieškovė nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 18 d. teikė atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas, darytina išvada, jog atsakovė turi pareigą apmokėti ieškovės už paslaugas išrašytas sąskaitas: 2023 m. sausio 31 d. Serija Nr. 13 ir 2023 m. vasario 28 d. Serija 2023 Nr. 20. Sąskaitų apmokėjimo terminai yra pasibaigę, sąskaitų atsakovė nėra apmokėjusi. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 19 679,78 Eur skolą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnis).

24.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 041,45 Eur dydžio delspinigius. Sutarties 29 punkte šalys sulygo, kad, jei atsakovė laiku neatsiskaito su ieškove, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 0,4 procento delspinigių nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

25.       Nurodyta sąlyga dėl netesybų taikymo yra tinkamai apibrėžta ir yra galiojanti (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis). Gindamasi nuo ieškinio atsakovė neatsikirtinėjo, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai būtų neprotingai dideli, neprašė mažinti jų dydžio, jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovė turi juos mokėti. Visgi pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį netesybų dydį teismas gali mažinti ir savo iniciatyva.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, todėl valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus tik esant pakankamam pagrindui, siekiant apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

27.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priteistinų delspinigių dydžio svarbu atsižvelgti į tai, kad abi Sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, galintys numatyti prisiimamų įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Nepaisant to, pastebėtina, kad Sutarties 29 punkte nustatyta išskirtinai didelė taikytinų delspinigių norma (pvz., pradelsusi apmokėti 2023 m. sausio 31 d. sąskaitą 180 dienų, atsakovė turėtų mokėti 8 625,60 Eur delspinigius). Kitaip tariant, šalių sulygtas taikyti delspinigių normos dydis turi ne tik kompensavimo, bet ir baudimo požymių. Kad nebūtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tačiau tuo pačiu išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, papildomai įvertinus atsakovės padaryto pažeidimo mastą ir faktą, kad atsakovė pažeidė piniginę prievolę, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažinami per pusę ir ieškovei iš atsakovės priteisiami 2 520,73 Eur (5 041,45 Eur / 2) delspinigiai (CK 6.258 straipsnio 1 ir 3 dalys).

28.       Patenkinus ieškovės reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ir 10,50 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29.       Patenkinti 89,80 procentai (24 721,23 Eur / 22 200,51 Eur) ieškinio reikalavimų, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos skirstytinos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlaidų paskirstymo taisyklę.  

30.       Ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai pagrindžia, kad įmonė už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo bendrą 1 114 Eur žyminį mokestį, o už advokato teisinę pagalbą – 8 080,88 Eur. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir buvo būtinos. Išlaidos advokato teisinei pagalbai atitinka suteiktos pagalbos apimtį, turinį ir ginčo pobūdį (CPK 98 straipsnio 2 dalis). O atsakovė už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 18 505,54 Eur. Atsakovės išlaidų teisinei pagalbai dydis yra aiškiai per didelis ir kad būtų užtikrinta, kad ieškovei nebūtų perkelta našta dengti nepagrįsto atsakovės išlaidavimo, mažinamas iki 12 000 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisiamas 8 257 Eur (1 114 Eur + 8 080,88 Eur) × 89,80 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovės – 1 224 Eur (12 200 Eur × 10,20 procentų). Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 7 033 Eur (8 257 Eur – 1 224 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

31.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur, todėl jų atlyginimas į valstybės biudžetą nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Prodest“ iš atsakovės UAB „Creditinfo Lietuva“ 19 679,78 Eur (devyniolikos tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 78 ct) skolą, 2 520,73 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų dvidešimties eurų 73 ct) delspinigius, 10,50 (dešimties ir penkiasdešimties šimtųjų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 200,51 Eur (dvidešimt du tūkstančius du šimtus eurų 51 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 033 Eur (septynių tūkstančių trisdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                              Linas Virkutis