Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-238/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45915-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.1 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,

dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

nuteistojo E. N. gynėjui advokatui Pranui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams,

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir E. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant pradėti dirbti ir tęsti darbą, taip pat paskirta BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė 130,20 eurų turtinės žalos padarytos nukentėjusiam atlyginimas, žalą atlyginant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, solidariai iš E. N. ir M. K. priteista 130,20 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų dvidešimt centų) turtinei žalai ir 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam E. Z..

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, solidariai iš E. N. ir M. K. priteista 92,16 Eur (devyniasdešimt du eurai šešiolika centų) turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       E. N. nuteistas už tai, kad jis ir M. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų: 2019 m. birželio 24 d. apie 21.50 val. nuteistieji, veikdami bendrai, viešoje vietoje – ant liepto prie ežero, esančio sodų bendrijoje „Š“, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė muštynes, kurių metu sužalojo E. Z., t. y. M. K. tyčia smūgiuodamas tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bandė suduoti E. Z. į galvos sritį, tačiau nukentėjusiajam pavykus apsiginti, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą E. Z. į veido sritį ir pastūmė, po ko abiem susigrūmus, E. Z. užgriuvo ant tiltelio stovėjusio suolo, kėdės ir pastatomo skėčio, krentant į vandenį, E. Z. atsitrenkė į tiltelio metalinį kraštą, po ko E. N. tyčia metė ant tiltelio stovintį medinį stalą į vandenyje esantį E. Z., pataikydamas jam į dešinį šoną bei į dešinę ranką, taip bendrais savo veiksmais M. K. su E. N. padarė E. Z. dviejų šonkaulių lūžimą, o taip pat kraujosruvas dešinio žasto, krūtinės dešinės pusės srityje, muštinę žaizdą dešinės blauzdos srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dešinės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimas ir kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo padarydami E. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo E. Z.. 

2.       Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis E. N. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1.                      Skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kadangi teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik prielaidomis, todėl nuosprendis yra naikintinas. Teigiama, kad nuosprendyje apylinkės teismas nenurodė, kuo pasireiškė įžūlaus elgesio padariniai viešosios tvarkos apsektu, nepasisakė ir kaip pasireiškė įžūlus nepagarbos demonstravimas jo (E. N.) veiksmuose ir chuliganiškos paskatos. Apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

2.2.                      Teigiama, kad nukentėjusysis E. Z., duodamas parodymus, nurodė, kad M. K. pradėjo rėkauti, gąsdinti, o E. N. nesikišo ir jį matė pasilenkusį, kuomet stalas plaukė. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas jo (E. N.) atsakomybės klausimą nagrinėjo analizuodami bendro pobūdžio veiksmus, visiškai nesigilino į jo (E. N.) veiksmus. Nurodo, kad kiekvienas asmuo yra atsakingas tik už savo paties veiksmus ar neveikimą, asmeniui negali būti perkeliami kito asmens veiksmai, jo kaltė negali būti analizuojama pagal kito asmens atsakomybės ribas, kaip šiuo nagrinėjamu atveju padarė apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo (E. N.) atžvilgiu. Teigia, kad kaltinimo dalį apie tiesioginę E. N. tyčią paneigia net ir paties nukentėjusiojo E. Z. parodymai, o jis (E. N.) viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad kilus konfliktui tarp E. Z. ir M. K., jis tik turėjo tikslą juos išskirti. Taip pat skunde nurodo, jog yra pagrįstų abejonių dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nes kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties buvimo požymis turi būti konstatuojamas įrodymais, kurių visuma turėtų neginčijamai patvirtinti kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo E. N. gynėjas advokatas Pranas  Vytautas Gineika prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Osvaldas Stadalius prašė apeliacinį skundą atmesti.

4.       Nuteistojo E. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.       Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. 

6.       Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog E. N. pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Tačiau nepagrįstai jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. N. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą naikinama BPK 326 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje, BPK 328 straipsnio 1, 3 punkte, BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių. 

7.       Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisių bei laisvių apsaugą, išvengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo, neteisingos bausmės.

8.       Teisėjų kolegija pažymi tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos suponuoja įstatymų leidėją nustatyti tokį teisinį reguliavimą baudžiamosiomis ar kitokiomis priemonėmis, kuris leistų efektyviai įgyvendinti asmens ir viešojo intereso gynimą. BK nustatytų veikų uždraudimas reiškia tai, kad įstatymų leidėjas numato baudžiamąją atsakomybę už tokias neteisėtas veikas, kurios savo prigimtimi yra keliančios didesnį pavojų. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, numatytų BK 2 straipsnyje, – asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka tokio įstatymo (BK) numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. 

9.       BK 2 straipsnio 4 dalis nustato taisyklę, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai taip pat yra pakankami, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kiekviena pavojinga veika gali turėti daug įvairių požymių, kurių formalizuoti įstatyme neįmanoma. Įstatymų leidėjas turi išskirti tik pagrindinius, esminius požymius, pagal kuriuos pavojinga veika pripažįstama nusikalstama ir ją galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų arba teisės pažeidimų. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia ne tik atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos, nustatyti, kokios rūšies nusikalstama veika padaryta, bet ir atriboti vieną nuo kitos nusikalstamas veikas, turinčias panašius požymius. Baudžiamosios teisės doktrina įvardija objektyviuosius (objektą ir objektyviąją pusę) bei subjektyviuosius (subjektą ir subjektyviąją pusę) nusikalstamos veikos sudėties elementus. Kiekvieną iš paminėtų elementų apibūdina tam tikri požymiai, pavyzdžiui, objektyviąją pusę - veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, veikos padarymo laikas, vieta, būdas, įrankiai, priemonės ir kitos aplinkybės, subjektą - amžius ir pakaltinamumas bei pan. Būtina pažymėti, kad visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai įtvirtinti įstatyme. Visų nusikalstamos veikos sudėties požymių apibūdinimui panaudojamos tiek BK Specialiosios, tiek Bendrosios dalies normos.

10.       Taigi, baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamajame įstatyme numatytos aplinkybės, todėl teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą, privalo įvertinti, ar asmuo padarė tokią veiką, kuri, kaip nusikalstama veika, uždrausta Baudžiamajame kodekse. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma. 

11.       Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

12.       Kolegija pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

13.       Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. 

14.       Kolegija daro išvadą, kad vertindamas E. N. veiksmus ir spręsdamas klausimą dėl kaltės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, teismas padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, o dėl to ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

15.       Kaip minėta, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis apibrėžiama BK specialiosios dalies straipsnio (jo dalies) dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, motyvuotos teismo išvados dėl byloje įrodytomis pripažintų aplinkybių būtinos tam, kad asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas būtų išspręstas teisingai.

16.       Kaltė yra pagrindinis subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis. Baudžiamosios teisės teorijoje kaltė apibrėžiama kaip asmens, padariusio pavojingą veiką, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Esant materialioms nusikalstamų veikų sudėtims, kaltės formos išreiškia asmens psichinį santykį ne tik su pačia padaryta pavojinga veika, bet ir su įstatyme numatytais padariniais. Pati kaltė, kaip subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, dar turi du vadinamuosius momentus. Asmens psichinis santykis su pačia pavojinga veika bei priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių formavimusi vadinamas kaltės intelektualiuoju momentu, o psichinis santykis su padariniais – kaltės valiniu momentu.

17.       Kolegijos nuomone, kaltinimas ir teismo išvada dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo, nepagrįsta. Daroma išvada, kad E. N. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apylinkės teismas privalėjo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

18.       BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19.       BPK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį.

20.       E. N. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį.

21.       Pažymėtina, kad dėl kiekvienos nusikalstamos veikos kaltininko kaltė turi būti nustatoma atskirai ir bylos įrodymai turi būti įvertinti ne tik pareikšto kaltinimo, bet ir konkretaus BK straipsnio, pagal kurį kaltinamas asmuo, sudėties kontekste.

22.       Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė nustatęs tokias šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: kaltinamieji E. N. ir M. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų: 2019 m. birželio 24 d. apie 21.50 val. nuteistieji veikdami bendrai, viešoje vietoje – ant liepto prie ežero, esančio sodų bendrijoje „Š“, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sukėlė muštynes, kurių metu sužalojo E. Z., t. y. M. K. tyčia smūgiuodamas tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bandė suduoti E. Z. į galvos sritį, tačiau nukentėjusiajam pavykus apsiginti, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą E. Z. į veido sritį ir pastūmė, po ko abiem susigrūmus, E. Z. užgriuvo ant tiltelio stovėjusio suolo, kėdės ir pastatomo skėčio, krentant į vandenį, E. Z. atsitrenkė į tiltelio metalinį kraštą, po ko E. N. tyčia metė ant tiltelio stovintį medinį stalą į vandenyje esantį E. Z., pataikydamas jam į dešinį šoną bei į dešinę ranką, taip bendrais savo veiksmais M. K. su E. N. padarė E. Z. dviejų šonkaulių lūžimą, o taip pat kraujosruvas dešinio žasto, krūtinės dešinės pusės srityje, muštinę žaizdą dešinės blauzdos srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dešinės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimas ir kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo padarydami E. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo E. Z.. 

23.       Taip teismas konstatavo, kad E. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

24.       Kolegija pažymi, kad BK

25.       Pažymėtina, jog tik šio nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) sudaro būtiną pagrindą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu, būtina nustatyti minėtų požymių visumą.

26.       Byloje nustatyta ir nukentėjusiojo E. Z. parodymai patvirtina aplinkybes apie tai, kad įvykio metu jis buvo ant tiltelio, priplaukė valtis, iš jos iššoko M. K., priėjo prie jo ir jie grūmėsi, abu krito į vandenį ir krisdamas nukentėjusysis susižalojo. Iš nukentėjusiojo E. Z. parodymų nustatyta, kad muštynes sukėlė M. K., tuo momentu kai grūmėsi E. Z. ir M. K., kai nukentėjusysis E. Z. krito į vandenį bei susižalojo, ant tiltelio ir šalia konfliktuojančių asmenų (E. Z. ir M. K.) nebuvo E. N., jis tuo metu buvo valtyje ir atitinkamu atstumu nuo nukentėjusiojo E. Z. ir M. K.. Tik tuomet kai E. Z. įkrito į vandenį ir jau buvo vandenyje, ant tiltelio atėjo E. N. ir metė stalą. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. Z. nurodė, kad stalas pataikė į petį. Taip pat nukentėjusysis nurodė tai, kad šonkauliai lūžo krentant į vandenį, atsitrenkus į ant liepto buvusius kampuočius (apvadus), o kaip atsirado kraujosruvos – paaiškinti negalėjo.

27.       Šiuos nukentėjusiojo E. Z. parodymus patvirtino liudytojų L. V., J. Z., L. D., G. B. parodymai.

28.       Liudytoja L. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įvykio dieną būdama namie, apie 21 val. išgirdo triukšmą, pamatė atplaukiančią valtį link kranto ir žvejojantį nuketėjusįjį. Nurodė, jog matė, kad valtyje sėdėjo keturi asmenys ir priplaukę prie liepto krašto, vienas asmuo (t. y. M. K.) išlipo iš valties ir sėdinčiam nukentėjusiajam (E. Z.) sudavė smūgį, o šis pradėjo gintis, jiedu susikibo, būdami apsikabinę, krito ant kėdės, nulaužė skėtį ir abu virto į vandenį. Tuo momentu, kai jie susikibę krito į vandenį, iš valties išlipo kitas vyras (nustatyta, kad tai buvo E. N.), ir nukentėjusiajam bandant išlipti iš vandens, jis (E. N.) paėmęs stalą kirto juo nukentėjusiajam.

29.       Liudytoja J. Z. patvirtino, kad po įvykio kalbėjosi su nukentėjusiuoju E. Z., ir jis jai (liudytojai J. Z.) nurodė, kad šonkauliai galėjo lūžti, kuomet grūmėsi su M. K. ir abu krito į vandenį.

30.       Liudytoju apklaustas G. B. parodė, kad krentant į vandenį susikibusiems asmenis, E. N. nuo nukentėjusiojo buvo maždaug 2 metrų atstumu. Analogiškai nurodė ir liudytojas L. D..

31.       Iš 2019 m. birželio 24 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad nukentėjusysis E. Z. kreipėsi į policiją ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2019 m. birželio 24 d. apie 21.50 val., jam būnant sodų bendrijoje „Š“, prie (duomenys neskelbtini) ežero, ant tiltelio M. K. sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį, įstūmė į vandenį. Būnant vandenyje, pribėgęs M. K. draugas E. N., paėmęs medinį staliuką, metė jį į jį (E. Z.).

32.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. G 370/2019 (09) patvirtino, kad E. Z. klinikiniais duomenimis konstatuota dviejų šonkaulių lūžimas, o taip pat kraujosruvos dešinio žasto, krūtinės dešinės pusės srityje, muštinė žaizda dešinės blauzdos srityje. E. Z. konstatuota muštinė žaizda dešinės blauzdos srityje ir kraujosruva dešiniame žaste, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dešinės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimas ir kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje - nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. E. Z. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. E. Z. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-06-24. E. Z. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais poveikiais. Taip specialisto išvada patvirtino, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl dešinės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimo ir kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje. 

33.       Kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys patvirtina aplinkybes apie tai, kad E. Z. nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas M. K. veiksmų pasekmėje, bet nebuvo E. N. veiksmų pasekmė. Įvertinama ta aplinkybė, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas (dešinės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimas ir kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje) nukentėjusiajam buvo padarytas grumiantis su M. K., griūnant ir atsitrenkiant į daiktus ir po to įkritus į vandenį E. Z., tai yra iki to momento kai E. N. atėjo ant liepto, metė stalą ir pataikė juo nukentėjusiajam į petį. Byloje nustatyta, kad E. N. nebuvo ant tiltelio tuo momentu kai E. Z. ir M. K. grūmėsi, nukentėjusysis krito ir atsitrenkė į daiktus, krito į vandenį. Byloje nustatyta, kad stalą E. N. metė tuomet kai E. Z. jau buvo vandenyje ir juo pataikė jam į petį. Byloje nenustatyta, kad stalu nukentėjusiajam buvo sulaužyti šonkauliai ir buvo padaryta kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje. Todėl E. N. negali būti siejamas su nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu E. Z.. Nenustatyta ir E. N. bendrininkavimo požymių su M. K., padarant E. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl E. N. negali būti atsakingas už nesunkaus sveikatos sutrikdymą padarytą E. Z., nes jis neatliko veiksmų, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sužalojimą, o jo atlikti veiksmai (stalo metimas ir pataikymas petį) minėto sužalojimo nepadarė, taip tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Byloje nėra įrodymų, kad M. K. ir E. N. susitarė sužaloti E. Z., ar kad E. N. prisidėjo, palengvino padaryti nusikaltimą (nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam) bei pritarė M. K. veiksmams.

34.       Kolegija konstatuoja, kad nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad abu kaltinamieji atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, dėl kurių atsirado padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir šiuos veiksmus atliko bendrais veiksmais, kad jiedu veikė kaip bendrininkai. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nėra įrodyta, kad būtent E. N. atliko veiksmus, kurie sukėlė pasekmes - nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kad smurtinio pobūdžio veiksmus jie (M. K., E. N.) būtų atlikę kaip bendrininkai. Nei nuteistasis M. K., nei nuteistasis E. N. nepatvirtino to, kad tarp jų buvo išankstinis susitarimas sužaloti nukentėjusįjį. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų jų veiksmų bendrumą, siekiant nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį.

35.       Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas nepagrįstai E. N. veiką kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį nuteisė. Kolegija, įvertinusi visus baudžiamosios bylos duomenis bei įrodymus, konstatuoja, kad E. N. veikoje nenustatytas būtinas subjektyvusis BK 138 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis (tyčia) ir nusikaltimo objektyvioji pusė (veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių). Nuteistasis E. N. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuosprendis keičiamas BPK 326 straipsnio 3 dalies, 4 dalies, BPK 328 straipsnio 1, 3 punkto, BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje (dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą) apeliacinio skundo argumentai pagrįsti ir ši apeliacinio skundo dalis tenkinama.

36.       Kolegija daro išvadą, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad E. N. nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Todėl ši apeliacinio skundo dalis atmestina.

37.       Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

38.       Kaip iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, nusikalstamos veikos padarymo vieta – ežero pakrantė, prieinama visiems žmonėms, jos atviras ir viešas pobūdis neabejotinas, kaip teisingai ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas. Įvykio metu E. N. viešoje vietoje, be jokio pagrindo smurtavo prieš nukentėjusįjį (metė stalą ir juo pateikė į petį), tai darė matant kitiems asmenims, dėl nuteistųjų veiksmų buvo kviečiama policija, reagavo nukentėjusio kaimynai. Viešoje vietoje atliktais tyčiniais įžūliais veiksmais nuteistasis E. N. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl to buvo sutrikdytas kitų sodų bendrijos narių įprastas elgesys, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

39.       Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad nuteistieji suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad kiekvieno veiksmai reikšmingi nusikalstamam rezultatui, įžūliais veiksmais, vartodami smurtą, chuliganiškais motyvais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog dėl E. N. ir M. K. įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, yra teisinga ir pagrįsta.

40.       Darytina išvada, kad E. N. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, jis pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Todėl šioje dalyje (dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnį) apelianto apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

41.       Konstatavus, jog E. N. yra nekaltas dėl nukentėjusiojo E. Z. sužalojimo, todėl žalos atlyginimas, tiek nukentėjusiajam E. Z., tiek Valstybinei ligonių kasai, priteistinas tik iš M. K.. Nenustačius, kad E. N. savo veiksmais padarė sužalojimus E. Z., naikintina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, taip pat naikintina civilinių ieškinių priteisimas solidariai iš E. N., paliekant, kad civiliniai ieškiniai priteistini tik iš M. K..

42.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. N. (3 t., b. l. 18). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 77,94 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas iš dalies. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dalinai iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, BPK 329 straipsnio 1 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 

n u s p r e n d ž i a :

Nuteistojo E. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. N. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Šioje dalyje priimti naują nuosprendį: E. N. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir E. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. 

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant pradėti dirbti ir tęsti darbą, taip pat paskirta BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė 130,20 eurų turtinės žalos padarytos nukentėjusiam atlyginimas, žalą atlyginant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje solidariai iš E. N. priteista 130,20 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų dvidešimt centų) turtinei žalai ir 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam E. Z..

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje solidariai iš E. N. priteista 92,16 Eur (devyniasdešimt du eurai šešiolika centų) turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje paliktas galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Miknonių k. Gudelių sen. Marijampolės sav., uždraudžiant disponuoti automobiliu VW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN numeris, 1680 Eur vertės.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš E. N. 35 Eur (trisdešimt penkis) – antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai                                                        Kęstutis Dargužis

                                                       Evaldas Gražys

                                                       Danguolė Šiugždinytė