Civilinė byla Nr.2S-1269-259/2009
Pirmos instancijos teismo teisėja A. S.
Procesinio dokumento kategorija 106.8, 119.11, 121.14, 122.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. B. ir A. O. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-1362-652/2009, kuria panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-12-08 sprendimas civ. byloje Nr. 2-338-292/08, o ieškovų V. B. ir A. O. B. ieškinys paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje pagal ieškovų V. B. ir A. O. B. ieškinį atsakovui A. L. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
n u s t a t ė :
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-12-08 sprendimu civ. byloje Nr. 2-338-292/08 (t.2, b.l.31-35) iš dalies tenkino ieškovų V. B. ir A. O. B. ieškinį atsakovui A. L. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. 2009-02-27 atsakovas A. L. B. pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus rajono apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-338-292/08 (t.2, b.l.67-72). 2009-04-08 teismo posėdžio metu ieškovai sutiko su proceso atnaujinimu (t.2, b.l.94). Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-04-08 nutartimi atnaujino procesą civ. byloje Nr. 2-338-292/08 (t.2, b.l.95-96). Teismas 2009-04-10 nutartimi nustatė ieškovams 20 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. ieškinio reikalavimams tinkamai suformuluoti (t.2, b.l.97-98). 2009-05-04 teismo posėdžio metu, ieškovams prašant, teismas 2009-04-10 nutartimi nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti pratęsė iki 2009-05-18 (t.2, b.l.104).
Ieškovai 2009-05-15 pateikė teismui ieškinio patikslinimą (t.2, b.l.105-110). Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė:
1.1. Nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką:
- paskirti ieškovui V. B. patalpas gyvenamajame name, pažymėtas indeksais: 1-1 (2,5 m2),
1-2 (6,86 m2) ir 1-7 (15,95 m2), viso 25,18 m2, tai sudaro 52/100 dalis bendrame turte; - atsakovui paskirti patalpas gyvenamajame name, pažymėtas indeksais: 1-3 (11,31 m2), 1-4 (4,38 m2), 1-5 (4,49 m2), 1-6 (3,52 m2), viso 23,70 m2, tai sudaro 48/100 dalis bendrame turte; nustatyti, kad palėpe naudojamasi pusiau, skaičiuojant pagal pastato 6,42 m ilgio sienas: ieškovas naudojasi palėpės dalimi, esančia virš jam paskirtų patalpų 1-2 ir 1-7, o atsakovas - virš patalpų 1-3, 1-4, 1-5, 1-6. Įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui įsirengti patekimą į palėpę virš patalpos 1-7.
1.2. Nustatyti tokią naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką:
- ieškovui paskirti ūkinį pastatą, kurio indeksas 3I1/ž (17,19 m2) ir dalį pastato 4I1/m (22,13 m2); atsakovui paskirti ūkinį pastatą, kurio indeksas 511/m (17,66 m2), dalį pastato 4I1/m (21,65 m2) ir kiemo rūsį 210/b, sodybos kieme esantį šulinį palikti bendram naudojimui.
2. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės sodybos žemės sklypą, nustatant servitutus:
Ieškovui paskirti rytinę sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą ženkleliu - 2, 1195 m2 , atsakovui -vakarinę sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą ženkleliu - 1, 1295 m2. Nustatyti kelio servitutą įvažiavimui į sodybą ir servitutą naudotis šuliniu, žemės sklypo plane pažymėtą 1-2, 210 m2.
3.Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti nuosavybės teisę į žemės sklypus su mišku Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Alytaus r., taip:
3.1. Žemės sklype Nr. 363-1 (9,2000 ha) ieškovui asmeninės nuosavybės teise paskirti 2,7300 ha, ieškovui ir jo sutuoktinei A. O. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise paskirti 2,2800 ha, atsakovui A. L. B. paskirti 4,1900 ha žemės sklypus.
3.2. Žemės sklype Nr.363-4 (1,2700 ha) ieškovui asmeninės nuosavybės teise paskirti 0,6900 ha, atsakovui A. L. B. paskirti 0,5800 ha žemės sklypus.
3.3. Žemės sklype Nr.363-3 (7,2400 ha) ieškovui asmeninės nuosavybės teise paskirti 2,1400 ha, ieškovui ir jo sutuoktinei A. O. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise paskirti 1,8100 ha, atsakovui A. L. B. paskirti 3,2900 ha žemės sklypus.
4. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 1 000 Lt už žemės sklypo plano parengimą, 710 Lt už namų valdos žemės sklypo plano parengimą, žyminį mokestį, kitas turėtas išlaidas pagal pateikiamus dokumentus, bylos vedimo išlaidas.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-05-22 nutartimi (t.2, b.l.116-117) Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-12-08 sprendimą civ. byloje Nr. 2-338-292/08 panaikino, o ieškovų V. B. ir A. O. B. ieškinį paliko nenagrinėtą.
Teismas nustatė, kad ieškovai trečiuoju patikslinto ieškinio reikalavimu prašė atidalinti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pateikė pasidalijimui naudojimo planą (t.2, b.l.114). Todėl teismas sprendė, kad ieškovai neištaisė visų 2009-04-10 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, t. y. kad teismui teiktinas planas dėl atsidalijimo iš bendro žemės sklypo, turi būti pateikiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas ir patvirtintas Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Kadangi 2009-04-10 nutartyje ieškovams buvo išaiškintos ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmės, numatytos CPK 296 str. 1 d. 11 p., be to, 2009-05-04 teismo posėdyje, ieškovams paprašius pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, buvo detaliai akcentuoti nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, išklausyta šalių nuomonė dėl planuojamo pateikti teismui žemės atsidalinimo plano, ieškovai ir juos atstovaujanti advokatė suprato, kokius trūkumus teismas nurodė nutartyje, tačiau jų neištaisė, teismas ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtą.
Atskiruoju skundu (t.2, b.l.125-127) ieškovai V. B. ir A. O. B. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti ieškinio patikslinimą, dėl šių motyvų:
1) ieškovai patikslino ieškinio reikalavimus, atsižvelgdami į 2009-04-10 nutartį. I-ame reikalavimų punkte konkrečiai nurodomos prašomos V. B. paskirti patalpos gyvenamajame name pagal atsakovo pateiktą 2009-01-23 matininkės V. M. parengtą planą bei Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikaciją (t.2, b.l.73-75). 2-uoju ieškinio reikalavimu prašoma nustatyti kelio servitutą įvažiavimui į sodybą ir servitutą naudotis šuliniu, žemės sklypo plane pažymėtą 1-2, 210 m2. 3-asis ieškinio reikalavimas patikslintas, atsižvelgiant į sklypų dalis, valdomas asmeninės nuosavybės teise ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pateikti prašomų atidalinti žemės sklypų planai. Ieškinys atitinka ieškovų valią, CPK 226 str. reikalavimus ieškovai įvykdė. Ieškiniu ieškovai siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus. Nutartyje nenurodytas nei vienas CPK 111 str., 135 str. punktas, kuriais vadovaujantis ieškinys pripažintas neatitinkančiu ieškinio reikalavimų. Be to, ieškinyje reiškiamas ne vienas reikalavimas, o keletas, dėl kurių nagrinėjimo nutartyje nepasisakyta;
2) teismo išvada, kad ieškovai neištaisė visų nurodytų ieškinio trūkumų, nepateikdami žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka, nepagrįsta. LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr.635 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo" 12.1 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem arba daugiau asmenų, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų arba vieno iš jų, turinčio notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims. Vadinasi, sutartis dėl detaliojo plano parengimo galima tik esant visų bendraturčių sutikimui. Tai, kad ginčas sprendžiamas teisme, patvirtina, kad susitarimo tarp bendraturčių dėl disponavimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu nėra. Esant ginčui, teismui teikiamas šalies siūlomas variantas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kartu pateikiant žemės sklypo atidalijimo projektą. Minėtas LR Vyriausybės nutarimas priimtas, vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymu. LR Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr.695 patvirtinti „Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai", kuriuose nurodyti reikalavimai žemės sklypo planui, pateikiamam kadastro tvarkytojui dėl duomenų įregistravimo. Ieškovų pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas iš esmės atitinka šiuos reikalavimus. Projektas suderintas su Alytaus rajono žemėtvarkos skyriumi. Plane yra duomenys apie servitutus, nurodytos gretimybės, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Ieškovų pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas skirtas teisminiams ginčams, todėl, atsižvelgiant į kitos šalies motyvuotus pasiūlymus, pastabas, gali būti keičiamas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai prašo teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, toks yra jų noras ir tikslas, o geodezininkas žemės sklypų Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) planuose nurodo: „pasidalijimo naudojimui planas ", kadangi, geodezininko aiškinimu, jis negali šio plano pavadinti kitaip. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačių sklypų savininkai, pateikdami prašymą leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą. Taigi, privačios valdos savininkai turi turėti bendrus tikslus, interesus, jų norai turi sutapti, tik tada galimas projekto rengimas, planavimo sąlygų vykdymas. Tačiau su atsakovu susitarti nepavyko. Todėl proceso eigoje turi būti vadovaujamasi ieškovų pateiktais žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektais. Alytaus rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriuje ieškovams taip pat buvo paaiškinta, kad esant ginčui tarp bendraturčių, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nerengiamas;
3) priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė CPK 370 str. 4 d. reikalavimus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (t.2, b.l.131-133) atsakovas A. L. B. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas, nes ieškovai per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino (CPK 296 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog 20 dienų terminas trūkumams pašalinti buvo derintas su abiem ieškovais 2009-04-08 teismo posėdžio metu, vėliau terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas ieškovų ir jų advokatės prašymu;
2) ieškovų patikslintas ieškinys neatitinka CPK 135 str., 111 str. reikalavimų, todėl pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Ieškovai teismui pateikė žemės sklypų planus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o suformulavo reikalavimus dėl žemės sklypų atidalijimo, nutraukiant bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, buvo nurodęs, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis ir tokie planai dėl atsidalijimo rengiami Žemės įstatymo 40 str. nustatyta tvarka. Su šiais atsakovo argumentais 2009-04-08 posėdžio metu sutiko patys ieškovai, tačiau tinkamai suformuluotų ieškinio reikalavimų bei šiuos reikalavimus atitinkančių dokumentų teismui nepateikė;
3) iš patikslinto ieškinio 1.1 p. reikalavimo matyti, kad ieškovai be naudojimosi tvarkos nustatymo papildomai prašo įpareigoti atsakovą netrukdyti jiems įsirengti patekimą į palėpę virš patalpos 1-7. Tai yra namo rekonstrukcija ir tam reikalingas atsakovo, kaip bendraturčio sutikimas, projektinis pasiūlymas (brėžinys). Prieš gaunat atsakovo sutikimą, ieškovai privalo pateikti atsakovui susipažinti numatomos rekonstrukcijos projektą, pagal kurį atsakovas galėtų įvertinti, ar jo teisės nebus pažeistos. Sutikimo rekonstrukcijai vykdyti ieškovai neprašė, projekto nepateikė, žyminis mokestis už šį reikalavimą nesumokėtas (CPK 85 str. 10 p.);
4) ieškovų teiginiai, kad patikslintas ieškinys atitinka jų valią, todėl turėjo būti priimtas, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovai prašo teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančias žemės sklypo dalis, tačiau šiems reikalavimams pagrįsti pateikia žemės sklypo planus, paruoštus dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo;
5) ieškovai naudojasi kvalifikuoto teisininko pagalba, todėl privalėjo pateikti patikslintą ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. suformuotus reikalavimus, nevilkinti bylos nagrinėjimo (CPK 7 str. 2 d.).
Atskirasis skundas tenkintinas dalinai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovai 2007 12 29 kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A.L. B., kuriame pareiškė reikalavimus nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarką, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypus, priteisti kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį (1 t. b.l. 3-6). Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-12-08 sprendimu civ. byloje Nr. 2-338-292/08 (t.2, b.l.31-35) iš dalies tenkino ieškovų V. B. ir A. O. B. ieškinį atsakovui A. L. B. – nustatė naudojimosi gyvenamuoju ir ūkio pastatais tvarką, atidalijo kai kuriuos žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės, dalį reikalavimo dėl žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė.
2009-02-27 atsakovas A. L. B. pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus rajono apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-338-292/08 (t.2, b.l.67-72). 2009-04-08 teismo posėdžio metu pareiškėjas A.L. B. palaikė reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o ieškovai sutiko su proceso atnaujinimu (t.2, b.l.94). Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-04-08 nutartimi atnaujino procesą civ. byloje Nr. 2-338-292/08 (t.2, b.l.95-96). Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-04-10 nutartimi nustatė ieškovams 20 dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. ieškinio reikalavimams tinkamai suformuluoti (t.2, b.l. 97-98). 2009-05-04 teismo posėdyje teismas 2009-04-10 nutartimi nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti pratęsė iki 2009-05-18 (t.2, b.l.104).
Ieškovai 2009-05-15 pateikė teismui patikslintą ieškinį (t.2, b.l.105-110). Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 05 22 nutartimi konstatavo, jog ieškovai neištaisė visų ieškinio trūkumų, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, o 2008 12 08 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą panaikino (2 t. b.l. 116, 117). Teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje nurodė kad ieškovo prie patikslinto ieškinio pateiktas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos projektas neatitinka byloje 2009 01 23 VĮ Registrų centro atliktų gyvenamojo namo matavimo duomenų, netinkamai suformuluotas reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo, teismui pateiktas planas dėl atsidalijimo iš bendro žemės sklypo neatitinka Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas be faktinio pagrindo konstatavo, jog patikslinto ieškinio trūkumai nepašalinti (skundo 1 ir 2 p.), bei tuo teisiniu pagrindu, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas, t.y. LR CPK 370 str. 4 dalies nuostatas (skundo 3 p.).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėse bylose ir bylos nagrinėjimą pakartotinai, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Dėl to Alytaus rajono apylinkės teismo skundžiama nutartis dalyje, kurioje panaikintas 2008 12 08 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-338-292/08, naikintina (CPK 329 str. 1 d.), atnaujinta civ. byla Nr. 2-338-292/08 perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 370 str. 4 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 370 str. numato prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką. Pagal šį straipsnį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų, t. y. prašymo atnaujinti procesą priėmimas (CPK 370 str. 2 d.), prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 d.) ir bylos nagrinėjimas pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, priėmė nagrinėti, išnagrinėjo prašymą teismo posėdyje ir nutarė bylą nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias LR CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.), kadangi 2009-04-08 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-338-292/08 (t.2 b.l.95-96). Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 04 10 nutartimi suteikė ieškovui procesinę teisę (LR CPK 42 str. 1 d.), bet ne pareigą patikslinti pirminį ieškinį pareikštą byloje, kurią teismas jau nutarė nagrinėti pakartotinai LR CPK 370 str. 4 dalyje numatyta tvarka. Ieškovui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsisakius patikslinti ieškinį ar teismui konstatavus, jog pateiktas patikslintas ieškinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, teismas pagal įstatymo leidėjo nustatytas taisykles privalėjo atnaujintą bylą išnagrinėti iš esmės pagal pareikštą pirminį ieškinį teismo posėdyje ir priimti vieną iš procesinių sprendimų (LR CPK 370 str. 4 d., 371 str.).
Alytaus rajono apylinkės teismas iš esmės neišnagrinėjęs bylos, kurioje atnaujintas procesas, pažeidė ne tik procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą (LR CPK XVIII), bet ir įstatymo leidėjo civiliniame procese įtvirtintas nuostatas dėl proceso tikslų (LR CPK 2 str.), taip pat rungimosi, dispozityvumo ir betarpiškumo principus (LR CPK 12 str., 13 str., 14 str.). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog patikslintas ieškinys yra pateiktas su trūkumais, kurie neištaisyti. Iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ieškovo prie patikslinto ieškinio pateiktas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos projektas neatitinka byloje 2009 01 23 VĮ Registrų centro atliktų gyvenamojo namo matavimo duomenų, patikslintame ieškinyje netinkamai suformuluotas reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo, nors byloje yra du ieškovai, reikalavimai ieškinio dalyke formuluojami vieno ieškovo vardu. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį nagrinėti teisme, paliktina galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, 3 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą patenkinti dalinai.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 05 22 nutarties dalį, kuria panaikintas 2008 12 08 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-338-292/08.
Kitoje dalyje Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 05 22 nutartį palikti nepakeistą.
Atnaujintą civilinę bylą Nr. 2-338-292/08 perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui iš esmės iš naujo.
Kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Arvydas Žibas
Kolegijos teisėjai Rūta Palubinskaitė
Jolita Cirulienė