Civilinė byla Nr. 3K-3-246/2011

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01138-2009-5

      Procesinio sprendimo kategorijos:

23; 34.3

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės 17 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – V. Z., Varėnos 2-asis notarų biuras, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėja prašė pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po senelės J. A. mirties, priimti. Pareiškėjos tėvas V. A. mirė 2008 m. sausio 29 d. Jis buvo vienintelis pareiškėjos senelės J. A., mirusios 2009 m. balandžio 7 d., sūnus; pareiškėja – vienintelė mirusios senelės J. A. vaikaitė. Po senelės mirties liko jai priklausęs turtas: gyvenamasis namas su ūkio statiniais (duomenys neskelbtini), taip pat Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 9 d. sprendimu J. A. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 4,2 ha, 0,8 ha ir 0,65 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, apie turtą ji nieko nežinojo ir manė, kad senelė turto neturi, nes ji prieš mirtį gyveno pas globėją V. Z. Anot pareiškėjos, V. Z. 2009 m. lapkričio 10 d. paskambinusi pareiškėjos motinai pranešė, kad ji paveldės po senelės mirties likusį turtą, ir reikalavo, kad pareiškėja atsisakytų jai priklausančio palikimo. Po nurodyto pokalbio pareiškėja kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo ir sužinojo, kad V. Z. yra pradėjusi paveldėjimo bylą. Pareiškėjos nuomone, ji terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių pirmiau nurodytų priežasčių.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad J. A. nuosavybės teisėmis valdė 4,2 ha, 0,65 ha ir 0,8 ha žemės sklypus(duomenys neskelbtini). J. A. palikimą priėmė jos dukterėčia suinteresuotas asmuo V. Z., paduodama 2009 m. birželio 18 d. pareiškimą notaro biure. Apie J. A. mirtį pareiškėjai tapo žinoma jos mirties momentu – 2009 m. balandžio 7 d.; duomenys apie palikėjos nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus – viešai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuo 2008 m. gruodžio 17 d., 2009 m. sausio 12 d. Atkreipęs dėmesį į tai, kad pareiškėjos prašymas grindžiamas paveldėjimu atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis), teismas pažymėjo, kad pareiškėja po tėvo mirties nepriėmė palikimo; sprendė, kad pareiškėja, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, kaip įstatyminė įpėdinė po senelės mirties turėjo teisę palikimą priimti įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais, bet to nepadarė. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo V. Z. neturėjo pareigos pareiškėją laikyti įpėdine, kitų įpėdinių teisių ji nepažeidė (CK 5.59 straipsnis); tas faktas, kad pareiškėja, žinojusi apie palikimo atsiradimą, nežinojo apie palikimo turto kiekį, dydį, vertę ir pan., neturi esminės reikšmės terminui pratęsti, nes palikimas priimamas ne atskiromis dalimis (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad, mirus J. A., baigėsi jai įsteigta globa; pareiškėja aiškiai ir suprantamai žinojo, kad ji yra pirmesnės eilės įpėdinė, negu gali būti kiti asmenys, taigi turėjo teisę palikimą priimti ir jį įgyti. Pareiškėja galėjo arba turėjo savo subjektinę teisę dėl palikimo priėmimo įgyvendinti tinkamai, nes praėjus pusmečiui po palikėjos mirties ji sugebėjo surinkti įrodymus dėl palikėjos turto, gauti teisinę pagalbą dėl paveldėjimo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos aiškinimus, kad ją dėl termino galėjo suklaidinti suinteresuotas asmuo V. Z.; pareiškėja studijuoja socialinius mokslus, t. y. gali realiai suvokti esmines teisinių santykių nuostatas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos atskirąjį skundą, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį panaikino ir pareiškėjos prašymą patenkino. Kolegija nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. Z. kaip J. A. dukterėčia yra penktos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pareiškėja atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis) įgijo teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais, o jų nesant laikytina vienintele įpėdine atstovavimo teise. Paveldėjimo teisę reglamentuojantys įstatymai nesieja paveldėjimo teisės su palikėjo išlaikymu ar kitokios pagalbos jam teikimu; svarbu, kad palikėja nėra apribojusi įpėdiniams teisės priimti palikimą. Palikėja dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarų biurą 2009 m. lapkričio 13 d., praleidusi 4 mėnesių ir 6 dienų terminą palikimui priimti. Atsižvelgdama į pareiškėjos amžių, jos teisinį išprusimą, į tai, kad pareiškėja mažai bendravo su senele J. A. iki pareiškėjos pilnametystės, į J. A. sveikatos būklės pablogėjimą ir jos negalėjimą suprasti savo veiksmų, juolab aptarti klausimų, susijusių su palikimu, įvertinusi V. Z. suinteresuotumą palikimo savo naudai priėmimu, kolegija, vadovaudamasi CK 1.5 straipsniu, sprendė, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido nedaug, todėl atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes tenkino prašymą pratęsti terminą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nors vaikaičiai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, bet atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis) jie gali paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 5.12 straipsnyje nustatytą atstovavimo teisę turi teisę paveldėti, pirma, tik mirusiojo vaikaičiai ir provaikaičiai, antra, atstovavimo teise jie paveldi tik tuo atveju, jeigu yra aukštesnės eilės bent vienas įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-537/2006; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. T. v. notarė G. P., bylos Nr. 3K-3-539/2009). Mirusioji J. A. turėjo tik vieną vaiką – V. A., mirusį 2008 m. sausio 29 d., t. y. iki jos mirties, todėl pareiškėja, kaip mirusiosios vaikaitė, priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutartyje, negali būti įpėdinė atstovavimo teise.

2. Pareiškėja teismui nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas. Kasatorė pažymi, kad pareiškėja yra pilnametė, todėl civilinėje byloje nėra viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009). Pasisakydamas dėl kitų termino palikimui priimti pratęsimo priežasčių, nenurodytų pareiškėjos, apeliacinės instancijos teismas peržengė atskirojo skundo ribas.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.57 straipsnio 1 dalį, nes terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik nustačius svarbias termino praleidimo priežastis, tačiau pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Teismas tik įvertino pareiškėjos amžių, nors byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl jauno amžiaus pareiškėja negalėtų savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, kad jos veiksnumas būtų apribotas ar kaip nors kitaip būtų buvę trukdoma pasinaudoti teise į palikimą. Socialinių mokslų studijos aukštojoje mokykloje lemia asmens išsilavinimą ir gebėjimą suvokti, kaip surasti reikiamą informaciją ar pasinaudoti specialistų pagalba. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263, 265, 270 straipsnių reikalavimus, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas įrodymais ir aplinkybėmis, kurios būtų ištirtos civilinėje byloje.

4. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas praleistas, ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. T. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-115/2010). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pareiškime nurodė visas priežastis, dėl kurių ji praleido terminą, teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl tokių priežasčių svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-103/2007).

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino paaiškinimų apie tai, kad pareiškėja, palikimo atsiradimo metu žinodama, kad palikėja turėjo nekilnojamojo turto, įstatymo nustatytu laiku nesikreipė, nes iš viso neketino priimti senelės palikimo. Nustatyta, kad pareiškėja pradėjo siekti priimti palikimą tik tada, kai sužinojo, jog palikimo sudėtyje yra žemės sklypai, į kuriuos buvo atkurtos palikėjos nuosavybės teisės: žemės sklypų teisinė registracija J. A. vardu atlikta iki jos mirties, t. y. 2008 m. gruodžio 17 d. ir 2009 m. sausio 12 d. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. T. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-115/2010). Jei asmens (įpėdinio) norą priimti palikimą nulėmė vien tik vėlesnis, pagausinęs palikimą, turto atsiradimas, tai ši aplinkybė nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėja nuo palikėjos mirties momento žinojo apie palikimo atsiradimo faktą, o tai, kad ji nežinojo apie palikimo turto kiekį, dydį, vertę ir pan., neturi esminės reikšmės termino pratęsimui. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kokias aplinkybes turi nustatyti ir įvertinti teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006). Skundžiamoje nutartyje nurodytos termino pratęsimo aplinkybės, kasatorės teigimu, neturi įtakos įpėdinio teisėms į palikimą ir palikimo priėmimo įgyvendinimui ir ne jos sutrukdė pareiškėjai per tris mėnesius kreiptis dėl palikimo priėmimo.

6. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo 21 metų, ji universitete studijuoja socialinius mokslus, yra išsilavinęs žmogus. Pareiškėja pripažįsta, kad žinojo apie dalį palikimo (gyvenamąjį namą); kaip protingas ir išsilavinęs žmogus turėjo žinoti, kad turi atlikti tam tikrus veiksmus, kad įgyvendintų savo teises, tačiau neišreiškė valios paveldėti. Kiekvienas asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu; pažeistos teisės gali būti ginamos, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. ir kt. v. O. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-676/2006). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino pratęsimo klausimą, jeigu jos sutrukdė arba dėl jų asmuo neteko galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį. Taigi šios priežastys turi pateisinti tiek tokių veiksmų neatlikimą per tris mėnesius, tiek ir šio termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-523/2007). Apeliacinės instancijos teismas nepagristai netyrė priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai priimti palikimą, jos elgesio motyvų; neišsiaiškino pareiškėjos valios dėl palikimo priėmimo, nors byloje nustatyta, kad pareiškėja nepretendavo į senelės gyvenamąjį namą.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176-203 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai pareiškėjos paaiškinimams ir pateiktiems įrodymams suteikė svaresnę įrodomąją reikšmę, negu byloje esančiam įrodymų visetui, nepasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių, nagrinėtų pirmosios instancijos teisme ir nurodytų pirmosios instancijos teismo nutartyje. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog palikimo atsiradimo momentu pareiškėja nežinojo, kad gyvenamasis namas yra parduotas. Aplinkybė, kad kasatorė nepranešė pareiškėjai apie jos teisę paveldėti, neturi reikšmės sprendžiant šią bylą, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu. Kasatorės elgesys taip pat negalėjo paveikti pareiškėjos elgesio, ji netrukdė pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu atlikti veiksmus palikimui priimti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Svarbios priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, yra pagrįstos, nes ji nežinojo, kad po senelės mirties liko turto; dar iki senelės mirties jai priklausęs turtas – gyvenamasis namas, pastatai – buvo parduoti; apie senelei atkurtas nuosavybės teises į žemę pareiškėjai nebuvo žinoma iki 2009 m. lapkričio 10 d., t. y. iki kasatorės pareikalavimo, jog pareiškėja atsisakytų jai priklausančio palikimo – žemės sklypo (miško). Kasatorės siekį gauti palikimą patvirtina ir tai, kad pareiškėja nebuvo įtraukta suinteresuotu asmeniu senelės globos nustatymo byloje ir apie vykusį teisminį procesą neturėjo jokios informacijos.

2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjos amžių, jos teisinį išprusimą, į tai, kad pareiškėja mažai bendravo su senele iki pilnametystės, į senelės sveikatos pablogėjimą ir negalėjimą suprasti savo veiksmų, negalėjimą aptarti palikimo klausimų, taip pat į tai, kad dėl termino atnaujinimo palikimui priimti yra praėję nedaug laiko. Būtų visiškai nelogiška ir neteisėta apeliacinės instancijos teismą laikyti peržengus atskirojo skundo ribas, teismui pirmiau nurodytas priežastis pripažinus svarbiomis. Teismas pasisakė ir dėl kitų teisinę reikšmę turinčių priežasčių, trukdžiusių pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. T. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-115/2010), taigi esminio teisės pažeidimo nepadarė ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

3. Nepagrįsti kasatorės argumentai, kad teismas pažeidė CPK 263, 265, 270 straipsnių reikalavimus. Priešingai, teismo nutartis yra pagrįsta įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos civilinėje byloje, visi pateikti byloje įrodymai yra išsamiai ištirti, įvertinti, nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006). Kasatorė kasaciniame skunde dėl proceso teisės normų pažeidimų neįrodo, kad visų aplinkybių teismas visapusiškai neįvertino (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

4. Byloje nenustatyta faktų, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Priešingai, teismas nurodė dėl kasatorės suinteresuotumo savo naudai gauti palikimą. Priežastys, kad pareiškėja nežinojo, jog kasatorė pardavė senelės gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus su žemės sklypu teismo leidimu – taigi senelės mirties dieną nurodyto turto J. A. vardu nebuvo. Taip pat nežinojo apie senelei atkurtas nuosavybės teises į žemę. Šios priežastys pateisina pareiškėjos tokių veiksmų neatlikimą per tris mėnesius ir šio termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-523/2007). Pareiškėja nepretendavo į senelės gyvenamąjį namą, nes nebuvo į ką pretenduoti – šis turtas kasatorės buvo parduotas dar esant J. A. gyvai, o senelė gyveno pas kasatorę. Taigi šiuo atveju pareiškėjos valios dėl palikimo priėmimo teismui nustatyti nereikėjo.

5. Pareiškėjos nuomone, kasaciniame skunde vardijami teisės pažeidimai ir juos pagrindžiantys argumentai nėra pagrįstai motyvuoti, kad nurodyti teisės pažeidimai yra esminiai ir kad yra toks teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui ir kuriuo keliamos teisinės problemos išsprendimas turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu formuoti. Kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurių išsprendimas būtų aktualus formuojamai teismų praktikai ir teisės plėtojimui visoje Lietuvos Respublikoje. Cituojamos kasacinio teismo nutartys, tačiau argumentuotai nepagrindžiama, kad šios nutarys ir nagrinėjama byla sutampa ir kaip bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasaciniame skunde nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo

 

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios ji praleido terminą po J. A. mirties atsiradusiam palikimui priimti – nebuvo paveldimo turto, o apie senelės vardu atkurtą nuosavybės teisę į žemę ir mišką ji nieko nežinojo; apie tai sužinojo tik pranešus suinteresuotam asmeniui V. Z., kuri apie tai pranešė pareiškėjos motinai.

Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkindamas pareiškėjos prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėja mažai bendravo su palikėja iki pilnametystės, kad palikėjos sveikatos būklė pablogėjo ir ji negalėjo suprasti savo veiksmų, juolab aptarti klausimų, susijusių su palikimu. Teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjos teisinį išprusimą, įvertino ir suinteresuoto asmens V. Z. suinteresuotumą palikimo priėmimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog pareiškėja nežinojo, kad po senelės mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį ji turi teisę paveldėti, nebendravimas su palikėja, taip pat kitos apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovavosi teismas, pratęsdamas palikimo priėmimo terminą, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Taip pat pažymėtina, kad viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po senelės mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Akivaizdu, kad pareiškėjos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po senelės mirties nebuvo suvaržyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pareiškėja aiškiai ir suprantamai žinojo, kad ji yra pirmesnės eilės įpėdinė, negu gali būti kiti asmenys, kad terminas palikimui priimti negali būti pratęsiamas vien tik tuo pagrindu, kad to pageidauja suinteresuotas asmuo. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir pareiškėjos elgesį (dėl termino palikimui priimti pratęsimo), atsižvelgė į jos nurodytas subjektyvias aplinkybes, pasirinktus bendravimo santykius su palikėja. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, vertinant pareiškėjos elgesį, negalima konstatuoti, kad ji buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Konstatuotina, kad dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo apeliacinės instancijos teismas priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos prašymas atmestas.

Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, juose nurodyti pažeidimai neturėjo įtakos skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Tenkinant kasacinį skundą ir panaikinant apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinės instancijos teisme patirta 19,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 106); kasaciniame teisme – 51,15 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu); iš viso 70,75 Lt. Šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį.

Priteisti iš pareiškėjos V. A. (duomenys neskelbtini) 70,75 Lt (septyniasdešimt litų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Egidijus Baranauskas

 

 

 

Juozas Šerkšnas

 

 

 

Pranas Žeimys