Baudžiamoji byla Nr. 1-1970-1058/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28620-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,
sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,
vertėjaujant Eglei Smailienei, Olgai Macijauskienei,
dalyvaujant prokurorams Ryčiui Ivanauskui, Ritai Sabaitei,
kaltinamajam O. Š. (O. Š.), jo gynėjams advokatams Sauliui Juzukoniui ir Jonui Butkui,
nukentėjusiajai K. S., jos atstovui advokatui Zbignevui Jankovskiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
O. Š. nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą. Jis 2019 m. liepos 7 d., apie 15.40 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, konflikto su K. S. metu, tyčia sugriebė viena ranka jai už dešinės rankos riešo ir bandė užlaužti, o kita ranka – už žasto ir suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis O. Š. teisiamajame posėdyje apklaustas savo kaltės nepripažino ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, jog K. S. pagrobė vaiką iš (duomenys neskelbtini). K. S. su vaiku išvažiavo 2019 m. gegužės 8 d., jam teko važiuoti iš paskos. Kreipėsi į teismą, buvo priimtas sprendimas neišleisti vaiko, tačiau per vėlai, nes K. S. spėjo išvažiuoti. Nuo tos dienos ji darė viską, kad jis nematytų vaiko, apsigyveno pas gimines. Dešimt dienų iki vaiko išvežimo iš (duomenys neskelbtini) organizavo bylą prieš jį, apkaltino grasinus ginklu. Paskui buvo pradėta baudžiamoji byla, buvo daug pokalbių, advokatas patarė įrašinėti. Jis taip ir darė. Ji pareiškė ultimatumą, arba leidi išvažiuoti su vaiku, arba pradės bylą. Jam atvykus į Lietuvą neduodavo vaiko, slėpdavo, per teismą jis išreikalavo bendravimo tvarkos. Tuose ginčuose jis vaizduojamas kaip pavojingas asmuo, naudojantis šia byla. Jo bendravimas su vaiku vyksta prie kitų žmonių, kurie nuolatos keičiasi. Teismo sprendime yra sakinys kad motina gali dalyvauti tuose susitikimuose, bet jai neprivaloma. K. S. visuomet bandė kažką pasakyti Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, bet kai ateidavo žmonės vyresni, manipuliuoti negalėjo. Tikėjosi iš K. S. kažkokios provokacijos, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) teisme buvo sprendžiamas svarbus klausikas, kuris galėjo turėti įtakos Lietuvoje priimamiems sprendimams. Dėl to jis labai saugojosi provokacijos. Ta diena niekuo nesiskyrė nuo kitų, tačiau susitikime dalyvavo (duomenys neskelbtini) M. P. – jauna mergina. Nors susitikimas buvo skirtas tik jo bendravimui su vaiku, jam pravirkus K. S. pasiėmė jį nuraminti, o M. P. liepė vaiką duoti motinai ir ji nuėjo su vaiku į vonios kambarį. Vaikas vis tiek verkė, nenusiramino, po 10 min. jis nuėjo paklausti, kas vyksta. Vaikas tiesė rankas pas jį, o K. S. uždarinėjo duris. Jis pasakė, kad nerakintų, (duomenys neskelbtini) pasiūlė palikti duris atdaras. Nenustojus vaikui verkti jis nuėjo į vonios kambarį, norėjo paimti vaiką, o K. S. griebė vaiką, stipriai suspaudė, pradėjo rėkti. Vaikas išsigando, pradėjo verkti dar stipriau. (duomenys neskelbtini) atstovė atbėgo, pasakė, kad kvies policiją, dar abejodama paklausė ar reikia K. S.. Jis visiškai nesitikėjo, kad prieš jį pradės baudžiamąją bylą. Galvojo, kad K. S. tiesiog susinervinusi buvo, kad jis tėvui pasakė, jog ji pagrobė vaiką, kad renka medžiagą sukompromituoti. Jai tas nepatiko, išėjo į kitą kambarį. Atvykus policijai, jis valandą vaikščiojo su vaiku, kol ji rašė pareiškimą policijai. Būnant vonios kambaryje K. S. jam spyrė, dėl to nebuvo malonu, bet jis labiau išsigando dėl vaiko rėkimo. K. S. spyrė kaip boksininkas - padarė žingsnį atgal ir spyrė, stengdamasi pataikyti į tarpukojį. Jis norėjo paimti vaiką, ji vaiką į save traukė ir tuo momentu spyrė, pradėjo rėkti prisispaudusi prie sienos. (duomenys neskelbtini) darbuotojai jis pasakė, kad tai provokacija, bet apie skausmą nesakė. Apie tai pasakė areštinėje. Jam pasiūlė parašyti priešpriešinį pareiškimą, ką ir padarė. Mano, kad K. S. surėkė specialiai, kad atbėgtų mergina. Jis tuo metu stovėjo ir žiūrėjo. (duomenys neskelbtini) darbuotoja atbėgo per pora sekundžių. Butas mažas, atstumai maži. Mano, kad kraujosruvas ant rankos K. S. pasidarė pati, nes jis jos net neprilietė ir neįžeidinėjo. Kitą dieną po įvykio su ja nebuvo susitikęs, susitiko tik liepos 10 d., kartu dalyvavo teismo procese (duomenys neskelbtini). Nematė ant jos sužalojimu, atėjo su šypsena, normaliai atrodė. Ar 2019 m. liepos 7 d. pas ją buvo kokie nors sužalojimai – neatkreipė dėmesio. Nematė jų. Žiūrėjo į vaiką, jai buvo neįdomu, kaip ji atrodė į ją nežiūrėjo. Neatsimena, kaip buvo apsirengusi, logiška, kad su atvirais drabužiais, nes vasara. Su K. S. niekuomet nebuvo susituokę, bendro ūkio nevedė nuo 2019 m. gegužės 8-9 d., nuo to laiko kartu negyvena. Ji turi problemų su psichika. Problemos prasidėjo, kai pagimdė, jai kildavo klausimų kaip maitinti, kaip kas. Ji sakydavo, kad paliks jį su vaiku ir nusižudys, bandė žudytis, bet jis spėjo sulaikyti. Tai nebuvo juokai, ją išvežė į kliniką. Dabar jos elgesys neadekvatus, nori atimti vaiką visais įmanomais būdais, užvedamos vis naujos bylos. Dabar yra vedama viskas prie to, kad jam apriboti tėvo valdžią. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas O. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi jo buvusi sugyventinė K. S. išvežė į (duomenys neskelbtini) jų bendrą sūnų, nuo 2019 m. gegužės mėnesio jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Butą, kuriame gyvena, jis nuomoja. K. S. yra jo buvusi sugyventinė, kartu vedė bendrą ūkį apie 5 metus. Kartu visą tą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) iki to momento, kol ji išvažiavo kartu su jų bendru vaiku be jo žinios ir leidimo (pagrobė). Tarp jų vyksta vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procesas teisme (Lietuvos bei (duomenys neskelbtini) teisme dėl vaiko globos teisės ir gyvenamosios vietos nustatymo su juo). 2019 m. liepos 7 d., apie 10 val. į jo nuomojamą butą atvyko K. S. su jų bendru sūnumi. Pagal teismo sprendimą jam buvo paskirta diena bendrauti su vaiku, nes jie negali susitarti dėl vaiko bendravimo. Jų tarpusavio bendravimą visą laiką prižiūri (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną taip pat visą laiką dalyvavo (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad kai jų bendravimą prižiūri vyras specialistas, jo buvusi sugyventinė elgiasi santūriau. Kada jų bendravimą prižiūri jauna (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), jo buvusi sugyventinė elgiasi agresyviau, leidžia sau pasiimti vaiką iš jo rankų. Jie visi kartu t. y. jų bendras sūnus, K. S. ir (duomenys neskelbtini) buvo lauke, laiką leido visi kartu. Periodiškai K. S. bandė paimti vaiką jam iš rankų ir perimti bendravimą, nors pagal teismo sprendimą, tai yra jo laikas su vaiku. Kai jis pasiūlė eiti visiems namo, nes vaikas buvo išvargęs, jo buvusi sugyventinė labai blogai reagavo į jo norą eiti namo. Iš lauko jiems atėjus į butą, jų sūnus išvargo ir pradėjo verkšlenti, jo buvusi sugyventinė bandė jį apraminti, tačiau nesėkmingai. Jis jai bandė patarti, žino, kad jo vaikas mėgsta čiulptuką, jis apraminą vaiką. Sakė K. S., kad ji jam duotų čiulptuką, tačiau ji jį ignoravo ir jam pasirodė, kad ji specialiai nedarė to, ką jis jai sakė. Ji jam atsakė „Čiulpk pats“. K. S. kartu su vaiku nuėjo į vonios kambarį, jis atėjo pas juos, ji vis bandė su vaiku likti vienu du vonios kambaryje, tačiau jis pasakė, kad ji neuždarinėtų durų. (duomenys neskelbtini) pritarė jo žodžiams, kad K. S. neuždarinėtų durų į vonios kambarį. Vaikas visą laiką verkšleno. (duomenys neskelbtini) sėdėjo kambaryje. Ji nematė jų, jie buvo vonios kambaryje, tačiau durys buvo neuždarytos. Jo buvusi sugyventinė laikė ant rankų sūnų. Vaikas niekaip nesiliovė verkšlenti, jis moka apraminti savo vaiką, dėl to galvojo pasiimti vaiką ir nueiti su juo į koridorių pasivaikščioti. Sūnus ištiesė rankas į jo pusę, norėdamas eiti jam ant rankų. Jis taip pat ištiesė rankas, kad ji pasiimti, tačiau jo buvusi sugyventinė jėga pritraukė vaiką prie savęs. Staiga jo sugyventinė iš dešinės kojos, vieną kartą spyrė jam į tarpukojį. Vaikas taip ir liko pas ją, jis daugiau nebandė pasiimti vaiko. Po jos suduoto smūgio jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Po suduoto jam smūgio jo buvusi sugyventinė pradėjo garsiai šaukti. (duomenys neskelbtini) tai išgirdo ir atbėgo pas juos į vonios kambarį. (duomenys neskelbtini) jiems pasakė, kadangi tarp jų įvyko konfliktas vaiko akivaizdoje ji iškvies policijos pareigūnus. Vaikas dar labiau pradėjo verkti, jo buvusi sugyventinė bandė vaiką apraminti. Tačiau labai greitai atvyko policijos pareigūnai. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, o vėliau į areštinę (t. 1, b. l. 22). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis O. Š. atsisakė atsakyti į klausimą dėl kaltės ir parodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų. Papildomai nurodė, kad su gynėju parengė prašymą prokurorei sujungti šį ikiteisminį tyrimą su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-28623-19, kuriame yra jis nukentėjusysis, nes įvykio aplinkybės, vieta, laikas, data yra tos pačios ir mano, kad turi būti tiriami viename ikiteisminiame tyrime bei nustatomos bylai reikšmingos aplinkybės. Tuo pačiu sujungus ikiteisminius tyrimus, būtų reali galimybė jį pabaigti susitaikius, kadangi vyksta civiliniai santykiai dėl bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos (t. 2, b. l. 33).
Nukentėjusioji K. S. teisiamajame posėdyje apklausta parodė, kad su kaltinamuoju O. Š. niekada nebuvo susituokę, tiesiog turėjo bendrą vaiką ir kartu gyveno (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. gegužės 8 d. Vykdydama teismo nutartį 2019 m. liepos 7 d., apie 10 val. pristatė savo vaiką, adresu (duomenys neskelbtini), namo ir buto numerio nepamena, bendravimui su tėvu. Pagal teismo nutartį susitikime turėjo dalyvauti vaikų teisių atstovas, vaiko motina ir vaiko tėvas. Vaikui tuo metu nebuvo suėję (duomenys neskelbtini) metai. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai, leido laiką bute, apie 14 val. nusprendė išeiti pasivaikščioti, nuėjo į žaidimų aikštelę. Lauke buvo ji, O. Š., vaikas ir (duomenys neskelbtini). Būnant lauke tėvas pasikeitė, pasidarė agresyvus, pasakė, kad jie turi eiti į butą. Niekas neprieštaravo ir nuėjo į butą. Ten vaikas pradėjo žaisti, o tėvas labai energingai pradėjo vaikščioti po kambarį. Paskui pradėjo ją įžeidinėti, klausinėti, koks ten advokatas buvo teisme, kad jį laikė tą advokatą už kojos ir už rankos, ir kokie tarp jų santykiai. Ji O. Š. nieko neatsakė. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad vaiko tėvas yra įpykęs ir jos užklausė, ką tėvas sako. Kaip suprato, (duomenys neskelbtini) nelabai suprato kas vyksta, jai greitai paaiškino. Vaikas tuo metu pradėjo nerimauti, nes matė, kad kažkas vyksta. (duomenys neskelbtini) pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl sekančio bendravimo su vaiku. Pradėjus rašyti susitarimą vaikas, pradėjo atiminėti tušinuką. Paprašė O. Š. užpildyti, o pati pasirašys, nes vaikas neramus. Jis į tai atsakė, kad jai to reikia, tai ji ir turi rašyti. Pasirašė tą susitarimą ir su vaiku ant ranku ėjo link virtuvės raminti. Virtuvėje darė pieno mišinį, o tėvas tuo momentu toliau ją įžeidinėjo. Ji paėmė vaiką ir nuėjo į vonią, norėdama jį ten nuraminti. Matė, kad (duomenys neskelbtini) atstovė į tai niekaip nereaguoja, kaltinamojo neramina. Kai ji buvo vonioje, kaltinamasis su (duomenys neskelbtini) buvo koridoriuje ir svetainėje, vaikščiojo po butą, girdėjo, kad jie šnekasi. Kiek laiko praleido vonioje, negali pasakyti. Įbėgo kaltinamasis, tuo metu vaikas verkė ir O. Š. liepė duoti čiulptuką. Pasakė, kad vaikas jau atpratintas nuo čiulptuko, tada jis pareikalavo atiduoti jam vaiką. Paprašė O. Š. duoti jai laiko vaikui nuraminti ir tada duos jam. Uždarinėjo duris, bet jis atidarinėjo. Paskui išėjo, sugrįžo su specialiste, vėl bandė atimti vaiką, o ji toliau prašė leisti nuraminti vaiką. O. Š. įbėgdavo ir išbėgdavo iš vonios, ji ramino vaiką, o jis trukdė. Galimai jis supranta, kad tuo metu, kai jam nustatytas laikas bendrauti su vaiku, ji neturi turėti su vaiku jokio ryšio. Tačiau ji su tuo nesutinka. Vaikas yra labai mažas, prašėsi pas ją ant rankų, jai buvo leista nuraminti vaiką. Jokio susitarimo su (duomenys neskelbtini) atstove nebuvo, tokia bendravimo tvarka buvo nustatyta teismo. (duomenys neskelbtini) pasiūlė O. Š. palikti ją (K. S.) ramybėje ir išeiti iš vonios. Jie pasišalino, durų neuždarė, jos buvo praviros. Įėjus į vonią, po kairę yra dušas, tiesiai kriauklė, toliau tualetas. Ji stovėjo arčiau dušo, nugara į dušo sieną. Jai pavyko nuraminti vaiką ir tuo momentu įbėgo kaltinamasis, jis buvo įpykęs, agresyvus, griebė jai už dešinės rankos riešo, ir išsukinėjo ranką, o kita ranka paėmė už žasto (viršuje), spaudė ir stūmė link sienos. Kuria ranka O. Š. buvo įsikabinęs jai į ranką, kuria į žastą, neatsimena. Kaltinamasis ją suėmęs už rankos buvo trumpai. Dėl kaltinamojo veiksmų pajuto dideli skausmą, bandė ištraukti ranką, bet jis labai stipriai ją laikė, todėl rankos ištraukti nepavyko. Kai O. Š. įėjo į vonią, stovėjo maždaug metro atstumu iki sienos. Kai jis ją stūmė, neišlaikė pusiausvyros ir paslinko arčiau sienos. Su kojomis jokių veiksmų ji neatliko, kaltinamajam nespyrė, dėl šito įtarimo ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas. Vaikas tuo metu buvo pas ją ant kairės rankos, jis buvo į ją įsikibęs ir pradėjo garsiai klykti, buvo labai išsigandęs. Jeigu vaikas nebūtų įsikabinęs, būtų nukritęs kai kaltinamasis jai laužė ranką ir stūmė. Negali atsakyti, kodėl O. Š. taip darė. Tuo metu kaltinamasis nieko nesakė, pamena tik jo agresyvų žvilgsnį. Jo veiksmai buvo nukreipti ne į vaiko paėmimą, o į ją (K. S.), jeigu būtų norėjęs paimti vaiką, būtų leidęs jai jį nuraminti. (duomenys neskelbtini) išgirdusi jos ir vaiko šauksmą iškarto atbėgo į vonią, ji matė, kad kaltinamasis stovėjo vonios viduryje, o ji (K. S.) arčiau dušo sienos. (duomenys neskelbtini) paprašė O. Š. nusiraminti, tačiau jis toliau reikalavo vaiko. (duomenys neskelbtini) paklausė jos, ar kviesti policiją. Paprašė, kad kviestų, nes jai labai skaudėjo. Išėjusi iš vonios jautė, kad jai skaudą riešą ir buvo raudona, pareigūnams tą parodė, bet nenusirenginėjo ir savęs neapžiūrinėjo. (duomenys neskelbtini), kai ji įėjo, rodė riešą ir sakė, kad jai skaudėjo. Veiksmų, kaip viskas vyko nerodė, nes ant rankų laikė vaiką, jis buvo neramus. Pasakė tik, kad jos atžvilgiu O. Š. panaudojo fizinį smurtą. Kai jie išėjo iš vonios, girdėjo, kaip O. Š. prieštaravo tam, kad būtų iškviesta policija. Ji greitai surinko vaiko daiktus ir išėjo į koridorių, norėdama vaiką nuraminti, nes jis buvo išsigandęs. Kai atvyko pareigūnai, girdėjo, kad vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir vaikų teisių specialistės. Ji tuo metu su vaiku buvo koridoriuje, atvykusiems pareigūnams koridoriuje rodė riešą ir paaiškino, kas atsitiko. Pareigūnas tiesiog pažiūrėjo ir išėjo, jos nenurenginėjo. Riešas buvo raudonas, jautėsi skausmas. Atvykę pareigūnai pasiūlė jai išeiti į lauką ir mašinoje parašyti paaiškinimą. Į lauką išėjo visi kartu. Kol ji pildė dokumentus, vaikas buvo tai su ja, tai su vaikų teisių specialiste ir su O. Š.. Tada atvažiavo kitas ekipažas ir pradėjo vietoje esantiems pareigūnams aiškinti, ką reikia daryti. Klausė kolegų, ar jie nufilmavo, nufotografavo įvykio vietą. Jie atsakė, kad ne, jiems buvo liepta nueiti ir tai padaryti. Paskui pareigūnė parodė į kaltinamąjį, pasakė, kad tai yra įtariamasis ir jis turi būti sulaikytas. Tada pareigūnai ėmėsi veiksmų, sulaikė kaltinamąjį, atidavė jai vaiką, o (duomenys neskelbtini) paprašė duoti parodymus. Ji pasakė, kad dabar negali, turi išvykti. Liko su vaiku pareigūnų mašinoje, davė parodymus ir užpildė visus reikiamus dokumentus. Kai grįžo namo, sulaukė skambučio iš policijos, jos paprašė atvykti į policijos komisariatą Ševčenkos g. 26 ir duoti papildomus parodymus. Pasirūpino, kad su vaiku liktų jos motina, o pati nuvyko į komisariatą. Tą dieną įvykio metu buvo apsirengusi rožiniu megztiniu su iškirpte ir pilkomis kelnėmis, kaip buvo apsirengusi vakare, kai vyko į policija, nepamena, nežino, ar tuo metu spėjo persirengti. Komisariate jai buvo pasakyta, kad ji yra sulaikyta, jai buvo šokas, iš areštinės išėjo tik kitą dieną. Kas ją apžiūrėjo komisariate, nežino. Darė tą, ką liepė, atidavė daiktus, buvo liepta nusimauti kelnes, ir eiti į kamerą, tą ir padarė, megztuko nebuvo liepta nusirengti. Parodžius nukentėjusiajai byloje esančias nuotraukas (t. 1, b. l. 98), ji nurodė, kad nežino, kaip atsirado mėlynės ant blauzdos, būna, kad dažnai kur nors užkliūna. Nepamena, kad iki šio įvykio prieš ją būtų kažkas smurtavęs, taip pat nepamena, kad pati būtų galėjusi kur nors užsigauti. Šito įvykio pasekmes jaučia iki šiol, patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus dėl vaiko, kuris liko be mamos. Mama pasakojo, kad vaikas tą naktį labai blogai miegojo. Pajuto pažeminimą, buvo įpareigota kas dešimtą dieną žymėtis policijoje. Buvo išsigandusi, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), nes situacija buvo nekontroliuojama, kadangi dalyvaujant vaikų teisių specialistui vaiko tėvas smurtavo prieš ją, kai vaikas buvo jai ant rankų. Kreipėsi į psichologus, buvo išsigandusi dėl ateities, nes tėvas vis tiek turi bendrauti su vaiku, bijojo eiti į sekantį vaiko pasimatymą su tėvu. Kaltinamasis jos neatsiprašinėjo. Po įvykio vonioje iki kaltinamojo sulaikymo turėjo kontaktą su kaltinamuoju, bet tik dėl vaiko perdavimo jam. Po jos sulaikymo kaltinamąjį matė, kai buvo teisme (duomenys neskelbtini), kada tai buvo, tiksliai nepasakys. 2019 m. gegužės 8 d. buvo kreipusis į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kol negavo specialistų iš šalies (Vaikų teisių, Carito ir (duomenys neskelbtini)). Ieškojo pagalbos dar prieš tai, kai priėmė sprendimą išvykti su vaiku iš (duomenys neskelbtini). Iki 2019 m. liepos 7 d. įvykio susitikimai su vaiku vyko sklandžiai, nuo nutarimo dienos jie vyko apie mėnesį laiko, kas antrą dieną nuo 10 val. iki 17 val. Visą mėnesį viskas buvo gerai, bet vaikui buvo labai sunku, tokia bendravimo tvarka turėjo pasekmių vaikui, kadangi jis labai mažas, sutriko visas jo dienos režimas. Tokia tvarka buvo nustatyta apygardos teismo, ta tvarka vėliau buvo pakeista. Patikslino, kad pareikštas civilinis ieškinys susijęs su kaltinamojo veiksmais, su jos uždarymu į areštinę ieškinys nėra susijęs. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. S. buvo nurodžiusi, kad 2019 m. liepos 7 d. buvęs sugyventinis O. Š. konfliktavo, vaikas verkė, tam kad galėtų nuraminti vaiką, ji nuėjo į vonią, vonios durys nebuvo uždarytos. Vaikas buvo jai ant kairės rankos. Iš paskos atbėgo buvęs sutuoktinis O. Š., jis šaukė, kad duotų vaikui čiulptuką. Jis išbėgo ir vėl sugrįžo su (duomenys neskelbtini). Ji paprašė kad jie išeitų, jie abu išėjo, vaikas nusiramino. Tada vėl atbėgo O. Š., jis buvo agresyviai nusiteikęs, vaikas tuo metu jai buvo ant kairės rankos. O. Š. ranka griebė jai už dešinės rankos riešo, o kita ranka už dešinės rankos žasto ir suspaudė. Jis laikė ją už žasto ir stūmė prie vonios sienos, o kita ranka tuo metu bandė riešą užlaužti. Ji pajuto fizinį skausmą. Bandė ištraukti ranką, nes jai skaudėjo. Jis ją prispaudė prie sienos, ji negalėjo ištrūkti, be to ant kitos rankos buvo vaikas. Vaikas išsigando, vėl pradėjo verkti. Ji pradėjo šaukti, įbėgo (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ar reikia kviesti policiją. Ji atsakė „taip“. (duomenys neskelbtini) išėjo į kambarį, O. Š. jai iš paskos. Tik tada ji su vaiku galėjo išeiti iš vonios. Po įvykio ant dešinės rankos riešo buvo odos paraudimas ir mėlynės ant žasto (t. 1, b. l. 26).
Liudytoja M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš metus dalyvavo šios šeimos bendravimo su vaiku tvarkoje. 2019 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo sekmadienis, nuo ryto, kaip (duomenys neskelbtini), dalyvavo tėvo bendravime su vaiku. Buvo bute (duomenys neskelbtini), tarp vaiko tėvų kilo konfliktas, tiksliai aplinkybių nepamena. Prisimena, kad pasirašinėjo tokias formas dėl kito susitikimo, kur tėvas su vaiku susitiks po dviejų dienų. Mama pasirašinėjo ir vaikas norėjo iš jos atimti tą tušinuką, ar tai įsibrėžė su tuo tušinuku ir pradėjo verkti. Atrodo, motinai pavyko nuraminti vaiką būnant vonioje, tada prasidėjo konfliktas ir vaikas vėl pradėjo verkti. Visas konfliktas kilo dėl to, kad reikėjo nuraminti vaiką ir tėvai nesutarė, kaip vaikas turi būti raminamas. Tėvas sakė duoti vaikui čiulptuką, kad vaikas neverktų, motina pasakė, kad viena nueis jį nuraminti vonioje. Kodėl mama nuėjo būtent į vonią, tiksliai nežino, turbūt norėjosi privatumo, nes ten visur kitur buvo tokia bendra erdvė, vaikas verkė. Prieš K. S. nuėjus į vonią su vaiku, atrodė, kad tarp jos (K. S.) ir O. Š. vyrauja įtampa, kažkoks apsižodžiavimas, replikos, kadangi rusiškai nesupranta, negali tiksliai pasakyti, ką jie kalbėjo aukštu tonu, jautėsi, kad jie replikuoja. Prieš einant į vonią K. S. atrodė susierzinusi, bet čia tik jos interpretacija. Dar prieš tą įvykį, vienu metu O. Š. ir K. S. stovėjo prie durų ir nesutarė, ar vonios durys turi būti atidarytos, ar uždarytos, vyko durų stumdymas, jis nebuvo intensyvus, tiesiog tėvas nenorėjo, kad motina užsirakintų su vaiku. Tada buvo nuspręsta, kad durys bus paliktos atidarytos. O. Š. kažkiek palaukė, kol K. S. nuramins vaiką, bet po to greitu žingsniu nuėjo į vonią, buvo kelių žingsnių atstumas. Jo niekas nekvietė, tiesiog nuėjo. Jie tuo metu kalbėjo tarpusavyje. Tada ji (M. P.) išgirdo mamos šauksmą bei vaiko verksmą, ir atėjo. Mama jau buvo apsiverkusi, šaukė, vaikas irgi verkė, matė, kad K. S. buvo emociškai susijaudinusi, prašė kviesti policiją, sakė, kad jai bandė užlaužti ranką ar tai suėmė už rankos, vos nesmurtavo. Pati to, kas vyko vonioje, nematė. K. S. rodė jai rankas, bet ar matė kokias nors žymes ant jos rankų, nepamena. Iki kol išgirdo šauksmą, buvo sekundžių reikalas, bent taip jai pasirodė. Kai nuėjo pas juos, matė, kad mama stovėjo su vaiku ant rankų (ar viena ar dviem rankomis laikė, negali atsakyti), buvo atsirėmusi į dušo sieną ir šalia stovėjo O. Š.. Tarp jų atstumas buvo nedidelis, iki metro, neatsimena, kad O. Š. būtų paėmęs K. S. už rankos ar, kad jo rankos būtų ant K. S., to nematė. Išėjo į kitą kambarį ir iškvietė policiją. Tėvas atėjo paskui ją (M. P.). Ar O. Š. minėjo, kad prieš jį buvo smurtaujama, neatsimena. Atsimena, kad jis sakė, jog tai netiesa, tai provokacija. Nepamena, kad O. Š. būtų susirietęs ar susiėmęs už kažkurios tai vietos. Jis buvo susierzinęs, kad buvo iškviesta policija, sakė, kad smurto tikrai nebuvo. Atsakė, kad jau buvo įspėjusi, jog kvies policiją, jeigu bus konfliktai. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu ji įvykius geriau atsiminė ir sakė tiesą, galėjo sakyti, jog ant K. S. rankos matė raudonus dryžius, tuo metu buvo mažiau laiko praėję. Šiuo metu šių aplinkybių neatsimena. Laikas bendravimui su vaiku buvo skirtas tėvo bendravimui su vaiku, kodėl nukentėjusioji kišosi į tą bendravimą, nežino, vaikas verkė, prašėsi pas ją ant rankų, vaikas nėjo pas tėvą, matyt dėl to, nukentėjusioji pasiėmė vaiką ir bandė jį nuraminti. Tą dieną buvo lauke, bet ar buvo įvykusi kita konfliktinė situacija, nepamena. Viskas prasidėjo bute nuo to vaiko verkimo ir nuo durų darinėjimo. Prisimena, kad kaltinamasis į vonią buvo nuėjęs du kartus, vieną kartą dėl durų stumdymo, antrą kartą, kai jis greitu žingsniu nuėjo į vonią, tada pasigirdo riksmas ir kvietė policiją. Taip pat pamena, kad vieno bendravimo metu kaltinamasis bendravo su savo tėvu elektroniniu būdu, ar tai telefonu, ar per planšetę, neatsimena. Ar tai buvo būtent 2019 m. liepos 7 d., nepamena. Į susitikimus dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos darbuotojus paskirdavo skyrius, kas atitinkamą dieną galėdavo, tas ir važiuodavo. Bendravimas su vaiku vyko kas antrą dieną. Prieš tai tėvo bendravime su vaiku dalyvavo maždaug 4-5 kartus. Bendravimo metu, kai būdavo bute, ji sėdėdavo ant sofos at ant kėdės, tėvas užsiimdavo su vaiku, o mama sėdėdavo kažkur netoli. Būdavo tokių pasipykimų, tačiau jai labai sunku vertinti, kadangi rusų kalbos nesupranta, tik dalį žodžių. K. S. išversdavo jai jų su O. Š. pokalbių turinį savo iniciatyva, kartais pati jos paklausdavo. Negali tvirtinti, ar taip, kaip buvo jai išversta K. S. viskas ir buvo pasakyta, tarnybiniuose nurodė, kad išversta buvo iš motinos žodžių. Pati su O. Š. bendravo lietuvių kalba. Vonioje pokalbis vyko lietuviškai. Asmeniškai dalyvavo ir konflikto gydymo įstaigoje metu. Tuo metu nuvyko į gydymo įstaigą patikrinti vaiko sveikatos. Vaiko motina sakė, kad vaikas serga, kartu dalyvavo ir tėvas. Gydytoja sakė, kad rekomenduoja vaikui būti namuose ir gydytis, nes jis serga. Vaiko tėvas netikėjo gydytoja, bandė aiškintis, kodėl vaikas turi būti namuose, kodėl negali dalyvauti bendravimo tvarkoje ir būti su juo. Su ja (M. P.) O. Š. bendravo lietuviškai, su gydytoja – nepamena, atrodo irgi lietuvių kalba. Tada jie jau buvo įspėti, kad jeigu konfliktuos, kvies policijos pareigūnus. Iki 2019 m. liepos 7 d. įvykio su nukentėjusiąja bendravo tiek, kiek tai buvo susiję su bendravimo su vaiku tvarka. Kaip įvykio dieną buvo apsirengusi K. S., nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 7 d. dalyvavo tėvo O. Š. ir vaiko K. Š. bendravime. Bendravimas vyko adresu (duomenys neskelbtini) nuo 10 val. Bendravime dalyvavo ir vaiko motina K. S.. Bendravimo tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Apie 14 val. jie visi kartu išėjo į lauką. Iki tol viskas vyko gražiai, ramiai, jokių konfliktų nebuvo. Jie vaikščiojo žaidimų aikštelėje. Vaikas buvo ramus, žaidė, lakstė. Vaikas nukrito ir pradėjo stipriai verkti, abu tėvai pradėjo raminti vaiką. Vaikas buvo ant motinos rankų. Tėvas staigiai sugalvojo eiti namo. Jie visi nuėjo į tėvo namus aukščiau nurodytu adresu. Namuose vaikas nusiramino, žaidė. Vaiko tėvas vaikščiojo po kambarį, kažką kalbėjo rusiškai, ji nesupranta rusų kalbos, iš jo balso tembro, kalbėjimo manieros, veido išraiškos suprato, kad tėvas kažko nepatenkintas ir kalba neigiamus dalykus. K. S. nieko nesakė, šypsojosi. Ji jos paklausė, ką vaiko tėvas sako. K. S. atsakė, kad buvęs sugyventinis ją kaltina, kad teismo metu jos advokatas laikė ranką ant jos kojos ar rankos, sugyventinis jai išsakė susirūpinimą dėl neaiškių santykių tarp jos ir advokato. K. S. nelabai reagavo į jo žodžius, jam nieko neatsakė. Tėvas ragino motiną parašyti susitarimą dėl sekančio susitikimo. K. S. rašė, priėjo vaikas ir bandė atimti tušinuką, užsigavo pirštą ir pradėjo verkti. Motina paėmė vaiką ant rankų ir pradėjo raminti, nuėjo su vaikų į vonią. Tėvas nuėjo iš paskos į vonią, matė, kad jis buvo piktai nusiteikęs, tada ji nuėjo iš paskos. Tėvas ragino motiną, kad duotų vaikui čiulptuką, kad vaikas nusiramintų. Motina atsakė, kad vaikas didelis ir čiulptuko jam nereikia, ji bando vaiką atpratinti. Vonios durys buvo atidarytos, motina su vaiku ant rankų buvo vonioje, o tėvas koridoriuje. Vonios durys atsidaro į vidų. Motina pasakė, kad ji uždarys duris, nuramins vaiką ir ateis. Tėvas stūmė duris, kad jos būtų atidarytos, tai kartojosi kelis kartus. Ji paragino tėvą nueiti į svetainę, palikti atidarytas duris, kol motina nuramins vaiką. Tėvas grįžo į kambarį, ji taip pat. Jis ieškojo čiulptuko, sakė, kad vaikas kitaip nenusiramins ir panašiai. Tuo metu vaikas nurimo. Tėvas staigiai nubėgo į vonią ir ji staigiai išgirdo, kad klykia ir vaikas ir motina. Ji įbėgo į vonią. Motina buvo nugara įsirėmusi į sieną, ji atrodė išsigandusi, verkė, vaikas buvo ant jos rankų, jis klykė. Tėvas stovėjo priešais ją, jis atrodė įpykęs. Ji atsistojo tarp jų ir pasakė, kad kviečia policiją. Išėjo į kitą kambarį, tėvas ėjo iš paskos. Ji iškvietė policiją, jis piktinosi, kodėl ji kviečia policiją, jis nieko nedarė, tai buvo provokacija. Jos su tėvu pareigūnų laukė kambaryje. Motina su vaiku susirinko daiktus ir išėjo į laiptinę. Ji verkė, buvo susijaudinusi, drebėjo. Pačio smurto vonios kambaryje ji nematė, girdėjo tik K. S. ir vaiko klyksmą. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji ant K. S. rankos virš riešo, dabar jau negali pasakyti dešinės ar kairės, pamatė kelis raudonus dryžius, jie nebuvo labai ryškūs. Nepamena, kad O. Š. jai būtų sakęs, kad K. S. jam spyrė. Atvyko policijos pareigūnai ir motina pasakė, kad nori rašyti pareiškimą dėl smurto (t. 1, b. l. 40).
Liudytojas S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį matė prieš gerus metus, lyg vasarą. Pagal iškvietimą nuvyko į (duomenys neskelbtini) daugiabutį dėl smurto prieš buvusią žmoną. Atvykus pasitiko pranešėja. Pranešėja, atrodo, buvo nukentėjusioji. Neatsimena vardo, pavardės. Įėjus į patalpas paaiškėjo, kad dar buvo (duomenys neskelbtini) atstovė, kuri sėdėjo svetainėje. Ji paaiškino, kad buvo vaiko lankymo valandos, bendrauta prižiūrint. Pranešėja (vaiko mama) paaiškino, kad būnant tualete, ar prie tualeto vyras bandė sugriebti už rankos ir sukėlė jai skausmą. Jis apžiūrėjęs kažkokių žymių ar pėdsakų ant rankų nuospaudų, kraujosruvų, apdraskymų nematė. Gerai apžiūrėjo. Situacija tikrai neeilinė. (duomenys neskelbtini) atstovė teigė, kad tik girdėjo, jog šaukė, vyras aiškino, kad negriebė, norėjo tik vaiką paimti ar kažkas panašaus. Nelabai pavyko išsiaiškinti, nes pranešėja vieną teigė, o vyras kitą – kad nieko nebuvo, kad moteris specialiai vaikui įžnybė, ar kažką padarė, kad vaikas verktų, išsigąstų. (duomenys neskelbtini) atstovė nurodė, kad girdėjo tik garsą, paties įvykio nematė. Jie (pareigūnai) tiesiog ką rado, tą ir užfiksavo. Rašydama paaiškinimą nukentėjusioji skambino savo advokatui ir ilgai kalbėjo. Matyt advokatas jai ir paaiškino, jog turi parašyti, kad sukėlė fizinį skausmą. Dažniausiai tokioje situacijoje bendraujant su smurtą patyrusiais, ar galimai patyrusiais asmenimis, niekas nepuola iškarto skambinti advokatui ir tą paaiškinimą rašyti diktuojant ką rašyti. Ilgai rašė paaiškinimą, tai buvo nenatūralu ir gaila laiko. Nukentėjusioji skambino advokatui prieš rašant paaiškinimą. Prieš tai žodžiu buvo nurodžiusi aplinkybes. Bute paaiškino, kad sugriebė už rankos, bandė atimti vaiką, viskas vyko vonioje ar tai tualete. Neatsimena tiksliai, ar nukentėjusioji sakė, kad patyrė fizinį skausmą, bet savo sveikata tikrai nesiskundė. Dokumentų pildymas užtruko gana ilgai, apie 3 val. Jie buvo labiau į vaiką susikoncentravę, nes moteris aiškino, kad jai nuėjus į vonią, ar tai tualetą, vyras bandė iš jos rankų paimti vaiką, kad jie dėl vaiko kovojo. Bet jie (pareigūnai) nelabai suprato, nes bendravimą su vaiku prižiūrėjusi specialistė neužsiminė apie iki tol buvusį konfliktą, t. y. nebuvo jokios pradžios. Tiesiog nuėjus į vonią, ten kažkas įvyko. Buvo neaiški situacija, pranešėja vieną paaiškino, vyras kitą, vaikas negali nieko paaiškinti, nes mažametis, specialistė irgi nieko negali paaiškinti, nurodė, kad prieš tai nebuvo jokio konflikto. Kad nebūtų streso, nes ir vaikas mažas tame bute, išėjo į lauką su vaiko motina ir vaiku, bandė ją apklausti. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir patikslino, kad kai jie (pareigūnai) paklausė, ar nukentėjusioji patyrė fizinį smurtą, ji pasakė, kad patyrė fizinį skausmą. Vyras sakė, kad nieko nedarė, kad tai yra jo vaikas, nurodė, jog su moterimi sunkiai sekasi bendrauti, nes ji bando atimti iš jo vaiką, neleidžia bendrauti ir dažnai kyla konfliktai prie vaikų teisių. Bet tas dažniausiai vyksta lauke, motina bando įžnybti, bandant parodyti, kad vaikas nenori tėčio ir bando manipuliuoti tuo. (duomenys neskelbtini) negalėjo tiksliai pasakyti, kas įvyko ir pagrįsti tai kažkokiais realiais faktais. Bendravimas vyko lietuvių kalba, visi lietuviškai bendravo, bet sunkiai. Antras jo apklausos protokolas susijęs su tuo, kad, atrodo, vyras pranešė, jog prieš jį buvo smurtaujama, spiriant į sėklides. Įvykio vietoje jie labiau bendravo su moterimi, bet apklausė ir vyrą. Jis nepasakė, kad buvo spirta ar kažkas panašaus. Tokiuose įvykiuose turi nedaug patirties, nes yra Kelių policijos patruliai. Tai buvo gal antras ar pirmas atvejis. Pamena, kad vyras tikrai buvo ramus, gal šiek tiek išsigandęs, pasimetęs. Moteris, kuri patyrė smurtą, iš pradžių pasirodė nestabilios psichikos. Aiškino, kad viskas yra blogai su tėčiu. Kai atvyko į butą, vaikas buvo su mama, ji pasitiko prie buto durų koridoriuje, porą metrų prie durų, po to buvo įėjusi į patalpas. Bendravimas su abiem pusėmis buvo mandagus, niekas nesikišo, netrukdė. Paaiškinimą nukentėjusioji rašė lauke, už gerų 100 metrų, nes tik ten rado stovėjimo aikštelę. Pranešėja buvo labai stipriai susinervinusi, iš karto net negalėjo 100 proc. paaiškinti, kas įvyko, nes jie (pareigūnai) klausė, kaip taip gali būti, kad prižiūrint (duomenys neskelbtini) atstovei įvyksta kažkoks smurtas. Nelabai suprato, dėl ko ėjo į tualetą, atrodė nenatūralus išėjimas į nuošalią vietą. Nepamena, kaip nukentėjusioji buvo apsirengusi, atrodo, su trumpomis rankovėmis, kelnėmis, batukais. Iki alkūnių apžiūrėjo rankas. Policiją iškvietė (duomenys neskelbtini) atstovė, kuriai tai padaryti nurodė nukentėjusioji. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad 2019 m. liepos 7 d., jam atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja iš (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad moters prašymu iškvietė policiją, nes bendraujant abiem tėvams įvyko konfliktas, kurio pradžia anot pranešėjos, įvyko abiem tėvams būnant su mažamečiu vaiku ir bendraujant lauke, vyras O. Š., nuolatos priekaištavo buvusiai sugyventinei, kuri pradėjo teisminį ginčą dėl sūnaus globos ir jis patiria didelių nepatogumų ir diskomfortą. Anot (duomenys neskelbtini) darbuotojos, atėjus į (duomenys neskelbtini) butą, kuriame turėjo vykti bendravimas su vaiku, vyras O. Š. kėlė žodinį konfliktą, bandė engti, kurstyti neapykantą tarp sugyventinių. Toliau bendraujant su galimai smurtą patyrusia K. S., ji paaiškino, kad kažkuriuo metu jai su mažamečiu vaiku nuėjus į vonią, atėjęs vaiko tėvas griebė jai už dešinės rankos siekdamas atimti vaiką. Bendraujant su moterimi, jokių dešinės rankos sužalojimų nenustatyta, paraudimo, kraujosruvų nebuvo. Moteris tik nurodė kad ji patyrė fizinį skausmą ir didelį išgąstį. Moteris nuolatos pyko ant vaiko tėvo, kad jis ją užgaulioja bendraujant per šiuos susitikimus su vaiku (t. 1, b. l. 43). Liudytojas S. K. taip pat davė parodymus apie įvykį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28623-19, kuriame nukentėjusiuoju buvo pripažintas O. Š. (t. 2, b. l. 103).
Liudytoja J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. liepos mėn. dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini). Matė tiek nukentėjusiąją, tiek kaltinamąjį. Pamena, kad dalyvavo K. S. sulaikyme, tačiau nepamena, koks faktinis pagrindas tam buvo. Jei buvo sulaikyta, jos atžvilgiu buvo surašytas pareiškimas. Pagal patvirtintus generalinio komisaro algoritmus, asmuo turi būti sulaikytas, kai yra sukeliamas fizinis skausmas. Kuo baigėsi tyrimas nukentėjusiosios atžvilgiu, nesidomėjo. Nurodė, kad fizinę žmogaus apžiūrą atlieka areštinės pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Dėl K. S. sulaikymo aplinkybių nieko paaiškinti negali, neprisimena, kadangi smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai vykdoma nusikalstama veika, o aptariamas įvykis nieko ypatingai neišsiskiria iš kitų. Pagal susiformavusią praktiką į įvykį, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje pirmi reaguoja patrulinių tarnybų pareigūnai. Jie surenka pirminę medžiagą, įformina pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir kitus pirminius dokumentus, filmuoja įvykio vietoje mobiliojo ryšio telefonu, bei sulaikant įtariamąjį, ji pristato į policijos įstaigą. Pristačius į policijos įstaigą įtariamąjį, jie praneša, kad reikalingas NVRS pareigūnas ir OVS budėtojas nurodo, kuris iš NVRS pareigūnų turi dirbti su surinkta medžiaga. NVRS pareigūnas, susipažinęs su surinkta medžiaga ir nustatęs nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą ir atlieka būtinus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu ir įstatymu „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ įtariamas asmuo yra sulaikomas kol jam bus pareikšti įtarimai ir jis apklaustas ikiteisminiame tyrime (t. 2, b. l. 113).
Liudytojas A. S. (A. S.) teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš metus buvo su kolega iškvietime (duomenys neskelbtini) prospekte dėl smurto artimoje aplinkoje, visko gerai nepamena. Lauke juos pasitiko pranešėja, bute buvo (duomenys neskelbtini) darbuotoja, kurios akivaizdoje vyrui leidžiama susitikinėti su vaiku. Kažkokiu būdu, vonioje pranešėjai buvęs vyras bandė užlaužti ranką ar bandė suduoti, ar kažkas panašaus. Taip aiškino pranešėja, bet ką tiksliai sakė – neprisimena. Bute buvo ir kaltinamasis ir (duomenys neskelbtini) darbuotoja, kuri sakė, kad nematė paties įvykio, negalėjo paaiškinti kas vyko vonioje. Ką kaltinamasis aiškino, neprisimena, lygtai sakė, kad jie buvo vonioje, bet ar kažkas ten įvyko, neatsimena ar sakė. Sakė, kad pranešėja viską provokuoja. Sunku pasakyti, ar ant nukentėjusiosios matėsi smurto žymių, lyg tai ne. Viskas turėjo būti užfiksuota. Nukentėjusioji pareiškimą rašė pareigūnų mašinoje, skambino advokatei. Tuo metu tėvas vaikščiojo lauke su vaiku, nes norėjo daugiau su juo pabendrauti. Ar iki pareiškimo rašymo pasakojo, kas atsitiko, neprisimena. Visa pradžia, kaip, kas, kur buvo aprašyta jų (pareigūnų) pildytoje „penkialapėje“. Aplinkybes nurodė nukentėjusioji.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. liepos 7 d., 15.48 val. pranešėja (duomenys neskelbtini) M. P. iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad 2019 m. liepos 7 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp tėvų O. Š. ir K. S., tarp jų vyksta skyrybų procesas. Nurodė, kad tėvas norėjo atimti vaiką iš motinos, vaikui (duomenys neskelbtini) metai, verkia. Paršo policijos pagalbos, visi vietoje, GMP atsisakė (t. 1, b. l. 5-7).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Įrašo trukmė 2:41 min. Apžiūros metu nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino M. P. prisistačiusi moteris ir nurodė, jog yra iš (duomenys neskelbtini), stebi bendravimo su vaiku tvarką, tarp šalių vyksta teisminiai procesai. Nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), reikalinga policija, nes įvyko buitinis konfliktas, tėvas bandė iš motinos rankų išplėšti vaiką. Motina verkia, vaikas verkia. Greitosios, atrodo, nereikia. Pati tiksliai nematė, kas atsitiko, nes viskas vyko tualete (t. 1, b. l. 48).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja K. S. nurodė, jog 2019 m. liepos 7 d., apie 15.40 val., bute, (duomenys neskelbtini), bendraujant su buvusiu sugyventiniu, jis užlaužė jai dešinę ranką ir sukėlė fizinį skausmą. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja paaiškino, kad pagal teismo sprendimą 2019 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini), įvyko tėvo ir sūnaus bendravimas. Apie 15.30 val. vaiko tėvas staigiai pasidarė agresyvus ir pasakė, kad eis iš žaidimų aikštelės į butą. Bute vaiko tėvas pradėjo ją įžeidinėti, sakydamas, kad ji per anksčiau vykusį teismo procesą laikė savo advokatą už kojos, kad su juo miega, po to pradėjo klausinėti, kas ateis su ja į teismą (duomenys neskelbtini). Dar priminė psichologą iš (duomenys neskelbtini), pas kurį ji lankėsi, pasakė, kad ji su pastaruoju taip pat turėjo santykių, kad jam viskas aišku, jog ji yra pasileidusi ir t. t. Vaikas pajuto įtemptą situaciją ir pradėjo verkti, prašydamasis pas ją ant rankų. Pasiėmė vaiką ir nuėjo padaryti jam pieno mišinį, kad jis nurimtų. Kadangi vaiko tėvas nenustojo jos įžeidinėti, o vaikas toliau verkė, nusprendė pasišalinti su vaiku, nueidama į vonią. Jai būnant vonioje, su vaiku ant rankų, įbėgo tėvas ir užlaužė dešinę ranką, jai labai skaudėjo, pradėjo kviesti pagalbą, t. y. (duomenys neskelbtini). M. P. įbėgusi į vonią liepė vaiko tėvui nusiraminti, bet jis ir toliau reikalavo vaiko, tada ji pasakė, kad kvies policiją. Norėdama vaiką nuraminti, ji išėjo iš buto į bendro naudojimo patalpas, į koridorių, bet ten ir vėl pasirodė vyras ir vaikas dar labiau pradėjo verkti, sūnus buvo stipriai susijaudinęs. Konflikto metu jie abu buvo blaivūs (t. 1, b. l. 19-20).
Nukentėjusiosios K. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini), nuo 10 val. pagal nutartį įvyko tėvo bendravimas su vaiku. Apie 15.30 val. tėvas staiga pasidarė agresyvus ir pasakė, kad jie eis iš žaidimų aikštelės į butą. Bute vaiko tėvas pradėjo ją (K. S.) įžeidinėti, sakydamas, kad jį per teismo posėdį laikė savo advokatą už kojos, kad ji su juo miega, po to pradėjo klausinėti, kas ateis su ja į teismą (duomenys neskelbtini). Dar prisiminė psichologą iš (duomenys neskelbtini), pas kurį ji lankėsi, pasakė, kad ji su pastaruoju taip pat turėjo santykių, kad jam viskas aišku, jog ji yra pasileidusi ir t. t. Vaikas pajuto įtemptą situaciją ir pradėjo verkti, prašydamasis pas ją ant rankų. Pasiėmė vaiką ir nuėjo padaryti jam pieno, norėdama nuraminti. Kadangi vaiko tėvas nenujustojo įžeidinėti jos, vaikas toliau verkė, nusprendė pasišalinti su vaiku, nueidama į vonią. Jai būnant vonioje su vaiku ant rankų, įbėgo vaiko tėvas ir užlaužė jai rankas, jai labai skaudėjo, pradėjo kviesti pagalbą, t. y. (duomenys neskelbtini). M. P. įbėgusi į vonią pasakė, kad vaiko tėvas nusiramintų, bet jis toliau reikalavo vaiko, tada ji pasakė, kad iškvies policiją. Norėdama vaiką nuraminti, išėjo į koridorių, bet ten vėl pasirodė O. Š. ir vaikas pradėjo dar labiau verkti. Grįžo į vonią, bet vaikas jai pirštu parodė į vietą, kur įvyko fizinis smurtas ir kažką bandė atkartoti. Suprato, kad vaikas to įvykio labai išsigando, jo verksmas buvo kitoks, jis buvo labai susijaudinęs. Pati drebėjo po šito įvykio, nes toks vaiko tėvo elgesys pastaruoju metu buvo padažnėjęs. O. Š. ne kartą grasino ją nužudyti, ji jo bijo (t. 1, b. l. 9).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d., apie 15.49 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., iš Vilniaus OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), buvo smurtauta prieš buvusią sugyventinę, kuri teismo nustatyta tvarka su vaiku ir (duomenys neskelbtini) dalyvavo susitikime su vaiko tėčiu. Atvykus į įvykio vietą juos (pareigūnus) pasitiko (duomenys neskelbtini) M. P., kuri nurodė, kad įvyko konfliktas tarp tėvų. Ji paaiškino, kad ji yra stebėtoja ir stebi tėvų bendravimą su vaiku. Vykdoma teismo nutartis, pagal kurią darbuotoja prižiūri vaiko K. Š. ir tėvo O. Š. bendravimą, dalyvaujant vaiko mamai K. S.. Bendraujant tarpusavyje tarp vyro ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, dėl kurio mažametis vaikas galimai pradėjo verkti, vyras aiškino, kad mama specialiai įžnybė vaikui, kad jis verktų ir ji galėtų išeiti iš susitikimo. Moteris aiškina, kad vaikas jausdamas jos susijaudinimą pradėjo verkti. Moteriai nuėjus į sanitarinio mazgo patalpą su vaiku, vaikas jau verkė. Tėčiui įėjus į sanitarinį kambarį, mamos teigimu, jis bandė atimti iš jos vaiką ir sugriebė jai už rankos. Moteris pradėjo šaukti ir kviesti stebėtoją, paprašė, jos iškvieti policiją. Moteris ir jos vaikas jaučia nerimą bendraujant su vyru. O. Š. apie 18.10 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (t. 1, b. l. 8).
2019 m. liepos 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2294/2019(01) nurodyta, kad remiantis K. S. apžiūros duomenimis, K. S. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kietais bukais daiktais, galimai jos nurodytomis aplinkybėmis (sugriebus ranką kitam asmeniui ir ją užsukant) ir laiku, t. y. 2019 m. liepos 7 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 45).
2020 m. balandžio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1013/2020(01) nurodyta, kad K. S. 2019 m. liepos 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 2294/2019 (01) nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti jai nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą, plokštumą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis suspaudus sritis, kur rasti sužalojimai, pirštais ir plaštaka. Nustatyti, kokia jėga buvo padaryti sužalojimai negalima, nes tam nėra metodikų. K. S. 2019 m. liepos 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 2294/2019(01) nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus išvadoje nurodytas sritis (t. 2, b. l. 107-108).
UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0161/20 nurodyta, kad K. S. 2019 m. liepos 9 d. specialisto išvadoje Nr. G2294/2019(01) nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti jai nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą, plokštumą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis suspaudus sritis, kur rasti sužalojimai pirštais ir plaštaka. Nustatyti, kokia jėga buvo padaryti sužalojimai negalima, nes tam nėra metodikų. K. S. 2019 m. liepos 9 d. specialisto išvadoje Nr. G2294/2019(01) nustatyti trys sužalojimai: trys poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir viena poodinė kraujosruva dešiniame rieše, jos padarytos kietais bukais daiktais paveikus minėtas sritis. K. S. sužalojimai galėjo būti padaryti ne tik 2019 m. liepos 7 d., apie 15.40 val., bet jie galėjo būti padaryti kurį laiką – parą ar dvi – iki 15.40 val., nes kraujosruvos žalsvo atspalvio, kas nurodo, kad jos yra senesnės – 3-4 parų senumo (vertinant iki apžiūros) (t. 2, b. l. 171-174).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_201900707_175700“. Įrašo trukmė 45 sek. Vaizdo įraše matosi vyras, kuris vaikšto kambaryje. Vaizdo kamera pasisuka kairiau, matosi miegamasis, kuriame yra spinta, nepaklota lova. Vaizdo kamera juda dešiniau. Matosi sanitarinis mazgas: dušas, praustuvas, klozetas. Vaizdo kamera pasisuka kairiau, matosi virtuvė su buitine technika, stalas. Virtuvė sujungta su svetaine. Kambaryje vaikšto vyras šviesiais džinsais ir tamsia striuke. Jis kalba telefonu (pokalbio nesigirdi). Ant grindų išmėtyti vaikiški žaislai, jis pasilenkia pakelti. Įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 50).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) rašte nurodyta, kad skyriaus specialistai pastebėjo, jog tėvą O. Š. ir vaiką sieja glaudus emocinis ryšys, vaikas pažįsta tėvą, mėgsta su juo žaisti, bendrauti. Nerimą kelią abiejų tėvų nesubėgėjimas vengti konfliktų vaiko akivaizdoje bei O. Š. impulsyvumas K. S. atžvilgiu (t. 1, b. l. 106).
(duomenys neskelbtini) M. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d. nuo 10 val. iki 17 val. dalyvavo mažamečio K. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravime su jo tėvu O. Š.. Susitikime taip pat dalyvavo vaiko motina K. S.. Bendravimas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Susitikimo pradžioje vaiko tėvas namuose žaidė su sūnumi. Vėliau visi kartu išėjo į lauką, kur vaiko tėvas vežiojo vaiką vežimėlyje, kol sūnus užmigo. Grįžus namo tėvai paguldė vaiką į lovą ir jis kelias valandas miegojo. Vaikui pabudus vaiko tėvas su vaiku valgė, žiūrėjo filmukus ir žaidė. Vėliau buvo nuspręsta eiti į šalia esančią žaidimų aikštelę. Nuėjus į aikštelę vaikas čiuožinėjo nuo čiuožyklos, suposi ant sūpynių. Dar šiek tiek pasivaikščiojus, tėvas staiga nusprendė, kad reikia grįžti į butą (duomenys neskelbtini). Grįžus į butą tėvas telefonu kalbėjo su savo tėvu, filmavo sūnų, tėvui paklausus kas tie kiti žmonės (t. y. motina ir ji), jis nurodė, kad tai yra žmonės, kurie jį stebi ir renka „kompromatą“. Tėvas atrodė suirzęs, vaikščiojo po kambarį ir ragino pasirašyti susitarimą dėl kito jo ir sūnaus bendravimo, išsakė, kad jei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto nebus, jam motina vaiko neduos. Motina paraginta tėvo parašė susitarimą dėl susitikimo liepos 11 d. Tėvas rusiškai kažką aiškino motinai, paklausus motinos ką tėvas pasakė, ji nurodė, kad tėvas kaltino ją, jog per posėdį advokatas tariamai buvo uždėjęs jai ant kojos ranką. Motina į tėvo kalbas nieko neatsakė. Vėliau vaikas susierzinęs, kad motina neduoda rašiklio pradėjo verkti. Motina paėmė vaiką ant rankų ir nuėjo į vonią nuraminti. Tėvas nurodė, kad reikia vaikui duoti čiulptuką ir vaikas nurims, motina tam paprieštaravo ir paprašė leisti jai vienai vaiką nuraminti vonios kambaryje. Motina bandė uždaryti duris, tačiau tėvas jai sutrukdė ir liepė duris atidaryti. Tarpduryje jie susiginčijo ar durys turi būti atidarytos ar uždarytos, darinėjo duris pirmyn atgal. Paprašius tėvo išeiti ir leisti motinai nuraminti vaiką, ji (M. P.) ir vaiko tėvas nuėjo į svetainę. Po kelių sekundžių vaikas nurimo. Tėvas vėl greitai nuėjo į vonią ir pasigirdo garsus vaiko ir motinos klyksmas. Nubėgo į vonios kambarį, motina buvo atsirėmusi į sieną su vaiku ant rankų, verkė, tėvas stovėjo šalia, atrodė įpykęs. Motina paprašė iškviesti policiją, įvardino, jog jis jai laužė ranką, bandė iš rankų atimti vaiką. 15.48 val. paskambino ir iškvietė policiją. Tėvas pyko, kad buvo iškviesta policija, aiškino, kad motina jį provokuoja ir viskas yra išgalvota. Motina buvo labai išsigandusi, verkė ir susirinkus daiktus su vaiku išėjo į laiptinę laukti policijos. Atvykus pareigūnams motina nurodė, kad nori rašyti pareiškimą dėl smurto. Kol motina policijos automobilyje rašė pareiškimą, ji (M. P.) su vaiko tėvu ir vaiku vaikščiojo žaidimų aikštelėje iki 17.45 val. Atvykęs dar vienas ekipažas informavo, kad bus atliekama motinos apklausa, taip pat nurodė, kad atliks jos (M. P.) kaip liudytojos apklausą. Vienas policijos pareigūnas su vaiko tėvu išėjo į butą filmuoti aplinkos, vaikas buvo perduotas motinai ir ji (M. P.) išvyko (t. 1, b. l. 109-110).
Specializuotos pagalbos centro 2019 m. liepos 24 d. pažymoje apie žinomus smurto prieš K. S. ir jos mažametį vaiką faktus Nr. V. SPC – 2019/27 nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centras gavo policijos pranešimą apie smurto epizodą prieš K. S.. Prieš moterį smurtavo jos buvęs partneris ir vaiko tėvas O. Š., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-28620-19. 2019 m. liepos 12 d. moteris susisiekė su Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centru. Moteriai teikiama specializuota kompleksinė pagalba - iš viso 7 konsultacijos. Konsultacijų metu išaiškėjo, kad su smurtavusiu partneriu moteris susipažino prieš 5 metus, prieš 3 metus jie kartu išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Moters žodžiais, iš pradžių santykiai atrodė gražūs, tačiau ilgainiui situacija blogėjo, vyras ėmė kontroliuoti moterį, naudoti psichologinį ir fizinį smurtą. Moters žodžiais, ji nekartą sulaukė vyro grasinimų, jog ją sužalos ar nužudys, jei ji nutrauks su juo santykius. Moteris yra padariusi bent keletą garso įrašų, kuriuose girdėti, kaip vyras grasina ją nužudyti, nurodydamas būdus, kaip tai bus padaryta. Šie garso įrašai yra transkribuoti, patvirtinti ir pateikti teismui. Dėl grasinimų nužudyti moteris kelis kartus kreipėsi į policiją (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu taip pat vyksta ikiteisminis tyrimas dėl vyro smurto prieš ją. 2019 m. gegužės 8 d. moteris, bijodama dėl savo ir mažamečio vaiko sveikatos ir gyvybės, kartu su sūnumi parvyko į (duomenys neskelbtini). Smurtautojas, sužinojęs moters buvimo vietą, ją atsekė į (duomenys neskelbtini) ir ėmė ją čia terorizuoti. Vyras, siekdamas įbauginti moterį, kreipėsi į teismą dėl vaiko pagrobimo, tačiau (duomenys neskelbtini) teismas pripažino, jog motinos veiksmai atitinka mažamečio vaiko interesus, kuriam geriau augti su motina jos gimtojoje šalyje, kur ji turi artimųjų paramą ir visas sąlygas pasirūpinti vaiku. Nepaisant to, būdamas Lietuvoje, vyras dėl tos pačios priežasties vėl kreipėsi į teismą ir ši civilinė byla yra šiuo metu nagrinėjama. Vyras taip pat reikalavo nustatyti laikinąja bendravimo tvarką su mažamečiu sūnumi, kol byla bus išnagrinėta, reikalaudamas su vaiku matytis kas antrą dieną nuo 10 iki 17 val. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neįsigilinusi į tai, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, palaikė teisme smurtautojo reikalavimus ir šiuo metu tokia tvarka tebegalioja. Piktnaudžiaudamas savo tėvo teise matytis su vaiku, susitikimų metu vyras mažamečio sūnaus akivaizdoje toliau naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaiko motiną. Vaiko teisių apsaugos specialistų dalyvavimas neužtikrina moters ir vaiko saugumo susitikimų su vaiko tėvu metu, vyras toliau naudojo psichologinį, o specialistams į tai nereaguojant – fizinį smurtą prieš moterį. 2019 m. liepos 7 d. vaiko tėvas, (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, plūdo moterį necenzūriniais žodžiais, o vėliau ją ir sumušė - tuo metu, kai moteris laikė ant rankų mažametį sūnų. Pažymėtina, jog incidentas įvyko vonioje, todėl (duomenys neskelbtini) tiesiogiai įvykio nematė. Moteriai prašant specialistė iškvietė policiją ir dėl šio epizodo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-28620-19. Moters ir jos artimųjų liudijimu, šio smurtinio epizodo metu vaikas patyrė rimtą nervinį sukrėtimą ir visą naktį verkė, negalėjo miegoti, krūpčiojo, kas akivaizdžiai parodo, jog O. Š. savo elgesiu kenkia savo mažamečio sūnaus gerovei ir sveikatai. Jų ekspertine nuomone, vaiko tėvas nesirūpina mažamečio sūnaus gerove, o pasimatymus su vaiku naudoja kaip priedangą toliau smurtauti, terorizuoti ir gąsdinti vaiko motiną. Tai, kad asmuo nesibodi smurtauti net dalyvaujant tretiesiems asmenims valstybės tarnybų atstovams, rodo, jog situacija yra sunkiai kontroliuojama ir dėl to labai pavojinga. Pasilieka reali grėsmė, kad bendraudamas su tėvu mažametis ir toliau patirs rimtą žalą savo psichinei ir fizinei raidai (t. 1, b. l. 112-114).
Krizių centro „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 26 d. rašte nurodyta, kad Specializuotos kompleksinės pagalbos centro pažymos yra rengiamos apibendrinus informaciją gautą konsultacijų metu. Šiuo konkrečiu atveju pažyma Nr. V. SPC -2019/27 buvo parengta teikiant specializuotą kompleksinę, įskaitant specializuoto teisininko pagalbą K. S., pripažintai nukentėjusiąja byloje Nr. 01-1-28620-19, įvertinus situacijos pavojingumą jai ir jos mažamečiui sūnui. Iš viso buvo suteikto 8 konsultacijos. Pažymos rengiamos ir teikiamos ne asmenų, bet Specializuotos kompleksinės pagalbos centro, kaip institucijos, vardu, ir jose išdėstomi visi žinomi smurto prieš nukentėjusį asmenį faktai, t. y. joje atsispindi visa turima informacija, gauta laike išsitęsusių konsultacijų metu ir visuomet surinkta daugiau nei vieno asmens, Specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultanto ar specialisto intervencijų metu. Atsižvelgiant į tai, patvirtina, kad visa jiems žinoma su šia byla susijusi informacija yra išdėstyta pažymoje Nr. V. SPC – 2019/27 (t. 2, b. l. 111).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. liepos 7 d., 18.16 val. kaltinamasis O. Š. buvo blaivas (t. 2, b. l. 2).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. S. 2019 m. spalio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28623-19 K. S. atžvilgiu nutrauktas, jai 2019 m. liepos 7 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (t. 2, b. l. 89-90).
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-3434-855/2019, atmestas K. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir patikslinta vaiko tėvo O. Š. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Š. tvarka, iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje (t. 2, b. l. 5762).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole nurodyta, kad 2019 m. liepos 8 d., 00.49 val., apžiūrėjus K. S. buvo užfiksuotos kraujosruvos (mėlynės) ant dešinės blauzdos ir kairės šlaunies (t. 2, b. l. 98).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinės asmens medicinos kortelės išraše nurodyta, kad 2019 m. liepos 8 d., 06.12 val. apžiūrėjus K. S. nustatyta, jog ji sveikata nesiskundžia, bendra jos būklė gera, sąmonė aiški, širdies veikla ritmiška, yra dešinės blauzdos ir kairės šlaunies poodinės hematomos, kitų kūno sužalojimų nerasta (t. 2, b. l. 99).
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d., 2019 m. liepos 25 d. nutartimis nustatyta O. Š. bendravimo su K. Š. tvarka (t. 2, b. l. 49-53, 57-62). Antstolė V. Meškauskienė 2019 m. liepos 24 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos K. S. skyrimo už teismo nutarties, kuria nustatyta bandravimo su vaiku tvarka, nevykdymą (t. 2, b. l. 54-56).
Dėl veiksmų kvalifikavimo.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamasis O. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, K. S. veiksmus – šauksmą vonios kambaryje įvardino provokacija ir teigė, kad nukentėjusiajai ant dešinės rankos kraujosruvos galėjo atsirasti kitu metu. Vis tik ištyrus byloje surinktus įrodymus pasitvirtino K. Š. smurtavimo prieš K. S. faktas.
Nukentėjusioji K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis jai su vaiku būnant vonios kambaryje sugriebė jai už dešinės rankos riešo ir žasto dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir jos rašytiniame paaiškinime. Be nukentėjusiosios, kaltinamojo ir jų mažamečio vaiko vonios kambaryje daugiau nieko nebuvo, tad jie yra vieninteliai įvykių liudytojai. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę ilgalaikio pobūdžio konfliktiški santykiai dėl bendravimo su vaiku ir jo buvimo vietos, vyksta teisminiai ginčai ir nukentėjusioji ne visuomet laikosi Vilniaus apygardos teismo nustatytos jos sūnaus bendravimo su tėvu tvarkos, net ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nukentėjusioji inicijavo eilę teisinių procesų prieš kaltinamąjį, todėl išlieka galimybė, kad K. S. gali nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį. Dėl šios priežasties K. S. parodymų patikimumas vertintinas ypač atidžiai, gretinant juos su kitais byloje esančiais įrodymais.
Teisme apklausta liudytoja M. P. parodė, kad nors įvykio aplinkybių nematė, tačiau tiek savo paaiškinime ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama tyrėjo bei teisme nuosekliai parodė, kad iš pradžių tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu O. Š. buvo labai susierzinęs. Tarpusavyje jie pykosi ir dėl vaiko nuraminimo. Siekdama nuraminti vaiką, K. S. nusinešė jį į vonios kambarį, kur netrukus nuėjo ir O. Š.. Po to ji išgirdo nukentėjusiosios šauksmą. Per kelias sekundes atbėgusi į vonios kambarį jokių kaltinamojo veiksmų prieš nukentėjusiąją nematė, tačiau pastaroji sakė, kad kaltinamasis jai bandė užlaužti ranką, rodė savo rankas. Nors teisme liudytoja neprisiminė, ar matė kokias nors fizinio poveikio žymes ant rankų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji patvirtino, kad ant K. S. rankos, virš riešo matė raudonus dryžius. Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas S. K. parodė, jog nukentėjusioji pasakojo, kad jai su vaiku būnant tualete O. Š. griebė už rankos, bandė atimti vaiką, kad jie kovojo dėl vaiko, kad atvykus pareigūnams K. S. buvo labai susijaudinusi, net pasirodė nestabilios psichikos. Liudytojas A. S. nelabai prisiminė aplinkybes, bet parodė, kad pranešėjai buvęs vyras bandė užlaužti ranką ar suduoti. Taigi, nurodyti liudytojai patvirtino nukentėjusiosios parodymus dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Byloje yra pateiktos trys specialisto išvados, kuriose taip pat nėra prieštaravimų dėl kraujosruvų atsiradimo mechanizmo, t. y., kad jos galėjo būti padarytos pirštais, plaštaka sugriebus ranką kitam asmeniui ir ją užsukant. Tai atitinka K. S. parodymus, bei jos M. P. ir pareigūnui S. K. perpasakotus kaltinamojo veiksmus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadose nurodoma, kad kraujosruvos padarytos galimai 2019 m. liepos 7 d. 15.40 val. ir tai taip pat atitinka K. S. ir M. P. parodymus, pareigūnų iškvietimo į (duomenys neskelbtini) laiką. Šioms išvadoms iš esmės neprieštarauja ir kaltinamojo pateikta UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada, kurioje patvirtinama, jog K. S. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne tik 2019 m. liepos 7 d. apie 15.40 val., tačiau papildomai nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir dvejomis paromis anksčiau, t. y. iki 2019 m. liepos 7 d. apie 15.40 val. Toje pačioje UAB „Unge“ išvadoje remiamasi A. G., E. K., A. C. „Teismo medicina“ ištrauka, kur nurodoma, kad pirmosiomis valandomis kraujosruva būna raudonos arba raudonos ir violetinės spalvos, vėliau, parai įpusėjus, kraujosruvos įgauna mėlynai violetinę spalvą, 3-4 dieną kraujosruva pažaliuoja (t. 2, b. l. 174). Vadinasi, jei kraujosruvos buvo padarytos iki 2019 m. liepos 7 d. parą ar dvi, jos įvykio dieną turėjo būti aiškiai matomos. Tuo tarpu, liudytojas S. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio vietoje iki alkūnių gerai apžiūrėjo K. S. rankas ir jokių sužalojimų, kraujosruvų nepastebėjo. M. P. matė tik iš karto po įvykio atsiradusį paraudimą, tačiau ne kraujosruvas. Kraujosruvos ant riešo ir žasto taip pat nefiksuotos ir nukentėjusiosios asmens apžiūros ir kratos protokole 2019 m. liepos 8 d. 00.49 val. (t. 2, b. l. 98), vadinasi, praėjus devynioms valandoms po įvykio dar nebuvo išryškėjusios, arba jos apskritai nebuvo fiksuojamos, kadangi K. S. asmens apžiūra vyko dėl O. Š. pareiškimo dėl nukentėjusiosios smūgiavimo koja. Aplinkybė, jog pareigūnai neužfiksavo kraujosruvų ant K. S. rankų neprieštarauja M. P. parodymams, jog ji matė paraudimą ant nukentėjusiosios riešo. Kadangi iš karto matytas paraudimas galėjo išnykti iki atvykstant pareigūnams, o kraujosruvos išryškėti daug vėliau.
2019 m. liepos 9 d. 8.30 val. specialisto išvadoje K. S. padaryti sužalojimai – kraujosruvos dešinėje rankoje, įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, kuris sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokia išvada atitinka nuoseklius pačios nukentėjusiosios parodymus, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir jos pareiškime nurodytas aplinkybes, taip pat ir Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotą faktą, kad O. Š. sugriebus jos ranką, K. S. jautė fizinį skausmą. Teismo posėdyje į įvykio vietą atvykę pareigūnai nelabai prisiminė visas aplinkybes, tačiau S. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog K. S. sakė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą ir išgąstį. Liudytoja M. P. parodė, jog įbėgusi į vonios kambarį pamatė pakitusią nukentėjusiosios emocinę būseną, ji buvo ypač susijaudinusi ir verkė. Nors, pasak liudytojo S. K., K. S. rašydama pareiškimą ilgai tarėsi su advokate ką rašyti ir tai jam pasirodė labai nenatūralu, tačiau liudytojas taip pat parodė, kad savo paaiškinimus nukentėjusioji tiesiogiai pareigūnams davė dar iki pareiškimo rašymo, vadinasi aplinkybę apie fizinį skausmą ji nurodė savarankiškai, o ne patarta teisininkės. Atitinkamai teismas neturi pagrindo tuo netikėti.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad O. Š. 2019 m. liepos 7 d. apie 15.40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, sugriebė K. S. už dešinės rankos riešo ir žasto bei spausdamas ir bandydamas užlaužti, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kad kaltinamojo veiksmai buvo pakankamai stiprūs ir intensyvūs rodo ant K. S. rankos išryškėjusios kraujosruvos, todėl O. Š. negalėjo nesuprasti, jog stipriai sugriebdamas nukentėjusiajai už rankos mažiausiai gali sukelti jai fizinį skausmą. Nežiūrint į tai, akivaizdžiai buvo abejingas galintiems atsirasti padariniams, t. y. veikė netiesiogine tyčia.
Kaltinamasis ir nukentėjusioji niekuomet nebuvo susituokę, kaip matyti iš jų parodymų, nuo 2019 m. gegužės mėn. nebegyveno kartu. Tai patvirtina ir psichologės A. W. 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuomonėje nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai nutrūko 2019 m. balandžio 21 d., o 2019 m. gegužės 8 d. K. S. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 35-45). Iš čia seka, kad 2019 m. liepos 7 d. kaltinamasis ir nukentėjusioji nebuvo, nei sutuoktiniai, nei sugyventiniai, todėl O. Š. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir prokurorės pateiktame kaltinimo patikslinime kaltinamojo veiksmai pagal šį straipsnį kvalifikuoti teisingai. Kita vertus, pagal veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius O. Š. veiksmai pagal savo pavojingumą nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.
Iš M. P. parodymų matyti, kad kaltinamojo veiksmai truko vos kelias sekundes. Būtent tokį laiko tarpą nurodė liudytoja nuo to, kai išgirdo K. S. šaukimą iki atsidūrė vonios kambaryje, kur kaltinamasis prie nukentėjusiosios jau nesilietė. Iš „bodycam“ daryto vaizdo įrašo matyti, kad butas yra nedidelis ir virtuvės sritis, kurioje teigė buvusi M. P., kai išgirdo K. S. šaukiant, yra visai šalia vonios kambario, todėl liudytoja iš tiesų galėjo per kelias sekundes atbėgti pas nukentėjusiąją. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad M. P. nedelsiant sureagavo į nukentėjusiosios šauksmus, kadangi prižiūrėti bendravimą buvo jos užduotis. Iš čia seka, kad kaltinamojo veiksmai nors ir sukėlė K. S. skausmą, tačiau jie buvo itin trumpalaikio pobūdžio. Be to, jau iki įvykio K. S. su O. Š. konfliktavo dėl vaiko nuraminimo būdo, kaltinamasis siūlė duoti čiulptuką, O. S. tam prieštaravo, išsinešė vaiką į atskirą patalpą, kai tuo metu vaiko bendravimui buvo paskirtas išimtinai tėčio laikas. Taigi, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios veiksmai buvo neigiamai emocingi ir priešiški vienas kito atžvilgiu. Kaip matyti iš K. S. paaiškinimų, pranešimų Bendrajam pagalbos centrui ir S. K. tarnybinio pranešimo, pirminiuose duomenyse buvo akcentuojamas būtent siekis atimti vaiką iš motinos, reikalavimas vaiką perduoti tėvui (O. Š.), tačiau akivaizdu, kad K. S. nesutiko to padaryti, kas ir išprovokavo O. Š. tolimesnius veiksmus – griebimą už rankos. Taigi, įvertinus O. Š. pavartoto smurto pobūdį, stiprumą, aplinkybes ir priežastis, spręstina, kad kaltinamojo netiesiogine tyčia padaryti veiksmai, nors formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę, todėl yra pagrindas O. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baidžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BK 37 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina, kad iš esmės analogišku atveju kaltininko veiksmus kaip mažesnio pavojingumo vertino ir kasacinis teismas (2020 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2020).
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nutraukus baudžiamąją bylą BK 37 straipsnio pagrindu teismas taip pat gali išspręsti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-128-489/2020).
Nukentėjusioji K. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1 000 EUR neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą. Po visų įvykių dar buvo neteisingai apkaltinta smurtavusi prieš O. Š., todėl patyrė nemažus dvasinius išgyvenimus, nes buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Tuo metu jos vaikas liko be motinos. Nerimauja ir dabar dėl jai padarytų sužalojimų pasekmių, tai sukėlė depresiją, nepatogumus, būtinumą vasaros metu laikinai nešioti rūbus ilgomis rankovėmis, kad nesimatytų kraujosruvos, nenorėjo, kad darbe kiltų nereikalingos kalbos, kad sugyventinis prieš ją smurtavo (t. 2, b. l. 166-167).
Įvertinus nukentėjusiosios nurodytus išgyvenimus ir jų kilmę, matyti, kad ne visi jie tiesiogiai susiję su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Tai, kad K. S. buvo sulaikyta ir dėl to nukentėjusiosios vaikas kurį lakią buvo be mamos, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su jai padarytu sužalojimu, todėl šiuo pagrindu neturtinė žala negali būti priteisiama. Neabejotina, kad K. S. patyrė skausmą dėl kaltinamojo veiksmų, tai įrodyta byloje surinktais įrodymais, taip pat jai galėjo būti nesmagu prieš aplinkinius dėl ant rankų išryškėjusių kraujosruvų, kita vertus, tokie nukentėjusiosios nepatogumai nebuvo ilgalaikio pobūdžio, kaip nurodyta UAB „Unge“ specialisto išvadoje, kraujosruvų žymės išnyksta per 10-14 dienų. Atitinkamai ir patirtas skausmas negalėjo tęstis ilgesnį laikotarpį. Teigdama, kad šiuo metu nerimauja dėl padaryto sužalojimo pasekmių, K. S. neatskleidė, kokios tai pasekmės, tuo tarpu paprastai, esant tokio pobūdžio sveikatos sutrikdymui (kraujosruvoms), ilgalaikių pasekmių sveikatai nekyla. Nors nukentėjusioji tvirtino, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė jai depresiją, tačiau jokių ligos faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Apklausiama teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kreipėsi daug anksčiau – 2019 m. gegužės 8 d., t. y. toks kreipimasis nebuvo išprovokuotas 2019 m. liepos 7 d. O. Š. veiksmų. Taip pat negalima neatsižvelgti ir į tai, jog prie patirto sveikatos sutrikdymo iš dalies prisidėjo ir pati nukentėjusioji, principingai atsisakydama atiduoti vaiką tėvui, jo pasimatymo su vaiku metu, nors padedant bendravimo tvarką prižiūrinčiai specialistei turėjo galimybę tai padaryti laisva valia. Taigi, įvertinus padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, pobūdį ir aplinkybes, nukentėjusiosios dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir jų trukmę, tai, jog žala padaryta veikiant netiesiogine tyčia, o nusikalstama veika pripažinta mažareikšme, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, K. S. iš O. Š. priteisiant 300 EUR neturtinę žalą. Toks neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (kasacinė nutartis 2K-128-489/2020).
Dėl kitų klausimų.
O. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, šiuo metu yra galiojanti ir nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo patirtos proceso išlaidos – liudytojos J. S. kelionės išlaidos (t. 3, b. l. 27-28), taip pat nukentėjusioji prašė atlyginti 500 EUR išlaidas už advokato teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 168-170), tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso nutraukimo ar kaltinamojo išteisinimo atveju, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti O. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti, proceso išlaidos iš jo negali būti išieškomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017). Atsižvelgiant į tai K. S. prašymas priteisti iš kaltinamojo advokato atstovavimo išlaidas atmestinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB laikmena, esanti 1 tomo 119 A lapu pažymėtame voke, kompaktinis diskas, laikomas prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio, USB laikmena, esanti 3 tomo 46 lapu pažymėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
O. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
O. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
K. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš O. Š. K. S. naudai 300 EUR neturtinę žalą, likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
K. S. prašymą priteisti proceso išlaidas atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB laikmeną, esančią 1 tomo 119 A lapu pažymėtame voke, kompaktinį diską, laikomą prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio, USB laikmeną, esančią 3 tomo 46 lapu pažymėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Teisėja Giedrė Telksnienė