Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-606/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06641-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.5.4.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. R. nuteistas už tai, kad 2022 m. vasario 23 d., apie 22.20 val., būdamas neblaivus, prie namo, (duomenys neskelbtini), konflikto metu nukentėjusiajam S. D. kumščiu sudavė į veidą, dėl to pastarasis nugriuvo ant grindinio, bei gulinčiam S. D. sudavė ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į dešinę veido pusę, po to, S. D. besikeliant ir atsiklaupus ant kelių, spyrė į dešinį petį ir 2 kartus į krūtinę, tokiu būdu nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio lūžį ir dešinės akies sužalojimą, sukėlusį visišką aklumą dešine akimi, kurio atstatyti nėra galimybės. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam S. D. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir nepataisomai subjaurojo S. D. kūną (veidą).
2. E. R. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 17.14 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kavinės lankytojų, darbuotojų bei aplinkinių parduotuvių darbuotojų akivaizdoje, garsiai rėkdamas bei vartodamas necenzūrinius žodžius, puolė ant E. R. ir susikibo, po to abiem susigrūmus, E. R. elgėsi įžūliai, t. y. vieną kartą kaire ranka bei vieną kartą dešine ranka sudavė E. R. į galvą, po to stūmė E. R. nuo savęs, dėl to abu krito ant kavinėje buvusio fotelio, kurį nuvertė, po to abiem nuvirtus ant žemės, penkis kartus kumščiu sudavė E. R. į galvą ir taip pastarajam sukėlė fizinį skausmą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 17.46 val., iš kavinės „(duomenys neskelbtini) “ virtuvės pasiėmė virtuvinį peilį bei, demonstratyviai laikydamas jį rankoje, matant kavinės klientams, darbuotojams bei aplinkinių parduotuvių darbuotojams, išėjo į lauke esančią kavinės „(duomenys neskelbtini)“ terasą ir, priėjęs prie E. R., jam grasino, sakydamas „ateik čia“, taip mėgindamas vėl išprovokuoti konfliktą. Tokiu būdu E. R. įžūliu elgesiu grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam S. D. iki 10 000 Eur. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Apeliaciniame skunde aptariama CK 6.250 straipsnio 2 dalies dispozicija ir manoma, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, neracionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį neužtikrino pusiausvyrą tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų.
3.2. Apeliantas pažymi, kad konfliktą sukėlė būtent paties nukentėjusiojo S. D. elgesys, kai jis, būdamas neblaivus, sekė jį iki pat jo namų, kur jo (nuteistojo) ir liudytojų paaiškinimais nustatytas abipusis smūgių sudavimas vienas kitam. Būtent iš dalies nukentėjusiojo veiksmai išprovokavo muštynes ir šis faktorius yra esminis sprendžiant dėl neturtinės žalos sumažinimo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atsižvelgė ir į kitą reikšmingą kriterijų neturtinės žalos dydžio nustatymui – paties nuteistojo prastą turtinę padėtį. Jo mėnesinės pajamos yra minimalios, turi paėmęs būsto kreditą, už jį kiekvieną mėnesį moka 160 Eur. Iš likusios sumos išlaiko šeimą. Priteista milžiniška neturtinė žala kardinaliai apsunkintų jo išgyvenimo galimybes Lietuvoje, dėl to galbūt tektų emigruoti iš Lietuvos, rizikuojant šeimos iširimu. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į visumą sužalojimų pagal diagnozes: T01.0 žaizdos, apimančios galvą ir kaklą, T02 lūžiai, apimantys kelias kūno sritis, F43.2 adaptacijos sutrikimai ir organizmo funkcijų sutrikimai, nukentėjusiajam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis tik iki 2023 m. vasario 10 d. Nukentėjusysis pripažino, kad turėjo sveikatos problemų su nugara, todėl įtaria, kad 55 proc. darbingumo lygis buvo nustatytas ir dėl kitų sveikatos problemų, kurios egzistavo dar iki sumušimo. Akies aklumas sąlygoja tik 30 proc. darbingumo netekimo pagal sužalojimu prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelę, o kiti diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra gyjantys ir palyginus trumpalaikiai, todėl nedarbingumo lygis yra nuolat kintantis veiksnys. Taip pat pažymi, kad pats nukentėjusysis į psichologus kreipėsi pakankamai vėlai, tik po pusės metų po įvykio, kai buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas.
3.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo, kodėl nusprendė priteisti tokią didelę neturtinę žalą, kuri laikytina labiau ne kompensacinio, bet pasipelnymo pobūdžio, be to, visiškai neatsižvelgė į neturtinę žalą priteisiamą tokio pobūdžio bylose, t. y. aukštesnės instancijos teismų formuojamą sektiną praktiką, kai nukentėjusysis apanka viena akimi ir netenka 30 proc. (ir daugiau) darbingumo, mažiausia neturtinė žala sudaro 4 344,30 Eur sumą (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-665-245/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45/2012; vidutinio dydžio neturtinės žalos suma (nuo 5 647,59 Eur iki 11 584,80 Eur) buvo priteista šiose bylose: 5 647,59 Eur – Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. vasario 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-113-2009, 7 240,50 Eur – Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351/2008, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-81/2008, 8 688,60 Eur – Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-603-485-2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. vasario 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74/2014, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-417/2013, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-48-624/2010, 11 584,80 Eur – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-677/2015, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-134/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2010; didžiausia neturtinė žala priteista šiose bylose: 13 000 Eur – Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-919/2019, 14 4481 Eur – Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-297-493/2013, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-134-2013, 15 000 Eur – Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-492-1035/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017, 17 320 Eur – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019.
3.4. Remdamasis aptarta teismų praktika, apeliantas daro išvadą, kad iš esmės vyrauja vidutinio dydžio priteistinos neturtinės žalos sumos, tačiau nepaisant to, jis mano ir sutinka, kad šiuo atveju nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitiktų 10 000 Eur neturtinės žalos dydžio suma. Apelianto teigimu, nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo atveju teismas nevertino visų aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos dydžio nustatymu, nuosprendyje visiškai nieko nepasisakė dėl gynybos išsakytų argumentų, ir tai lėmė netinkamai išdėstytas faktines bylos aplinkybes nuosprendyje ir netinkamai išspręstą civilinio ieškinio klausimą, o tai yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Ž. prašo nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistos nukentėjusiajam S. D. 40 000 Eur neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur.
8. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
9. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.
10. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 135 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo S. D. sveikata sutrikdyta sunkiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.
11. Šioje byloje nukentėjusysis S. D. pareiškė nuteistajam E. R. civilinį ieškinį dėl 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tiek ieškinyje, tiek ir teisiamajame posėdyje motyvuodamas tuo, kad dėl nuteistojo E. R. veiksmų jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis liko aklas viena akimi, patyrė didelį stresą, psichologinį spaudimą, nemigą, visus metus yra nedarbingas, jam nustatytas 55 proc. darbingumas, niekada nebegalės dirbti savo mėgstamo šaltkalvio darbo. Tapo neįgaliu žmogumi visam gyvenimui, nepataisomas regėjimo sužalojimas atsilieps visam gyvenimui ne tik jam, tačiau ir jo šeimai, nes negalės dirbti sunkaus ir gerai apmokamo darbo, todėl šeimos gyvenimas finansiškai taps žymiai sunkesnis. Po sužalojimo atsirado didelės psichologinės problemos, lankėsi pas psichologą ir psichiatrą, jam nustatė adaptacijos sutrikimą. Be to, buvo subjaurotas veidas negrįžtamai, bus reikalingas akies implantas. Po patirtų sužalojimų gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jam buvo padaryta operacija, taip pat buvo nustatyta dešinėje žandinio ančio medialinės ir viršutinės sienelių skeveldriniai lūžiai, priekinės sienelės lūžis. Po operacijos jautė didelius skausmus, ilgai buvo sutinęs veidas, ant veido buvo kraujosruvos, turėjo valgymo sutrikimų, valgant jautė skausmus. Po gydymo ligoninėje buvo išleistas namo ir gydėsi ambulatoriškai tris mėnesius, lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus. Buvo psichologinė trauma, kreipėsi į psichologą, jie padėti negalėjo, tada nusiuntė pas psichiatrą, kuris nustatė adaptacinį sutrikimą. Jį kankina nemiga, su niekuo nebendrauja, sėdi namuose, į lauką išeina tik ligoninėje. Anksčiau užsiiminėjo sportu, namuose kilnodavo svarmenis, bėgiojo, dabar to daryti negali, kadangi akyje labai didelis spaudimas. Visus metus nedirbo, negali kelti daugiau kaip 15 kg, jam paskirta daug visokių apribojimų. Labai greitai pavargsta, pažiūri vieną filmą ir pavargsta akis, vaizdas pradeda „plaukti“. Niekada dienomis nemiegodavo, o dabar visada 1-2 val. turi pamiegoti. Iš akių teka skysčiai, gleivės, reikia plauti, lašinti į sveiką akį lašus penkis kartus per dieną, gydytojai aiškino, kad tai kažkokios ligos požymis. Iš tos pusės kur sužalota akis, labai skauda galvą, kiekvieną dieną nuo skausmo geria vaistus. Jo specialybė buvo gerai apmokama – dirbo šaltkalviu, dabar tokio darbo dirbti negalės. Ligoninėje jam pasakė, kad sužalota akis gadina sveikąją akį. Regėjimas sveika akimi per metus pablogėjo, nežinia kaip bus ateityje, gali likti visiškai aklas. Turės nuolatos tikrintis regėjimą, regėjimas ir kita akimi silpsta. Jaučia labai didelį nerimą, turi tik 55 proc. darbingumą. Turi nepilnametį vaiką su protine negalia, o šiuo metu gyvena iš žmonos lėšų. Jo pajamos šeimoje buvo pagrindinės šeimai išlaikyti, žmona dirba už minimumą. Su alkoholiu problemų neturi. Po įvykio pradėjo rūkyti, vartoti alkoholį. Dabar 4-5 mėnesius negeria visiškai.
12. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 469/2022 (03) nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktų medicininių dokumentų duomenis, S. D. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: dešinės akies sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies abiejose vokuose ir apie akį, kiauryminė dešinės akies viršutinio voko išorinės pusės muštinė žaizda, prasiskverbiančia dešinės akies obuolio junginės ir odenos žaizda su dešinės akies lęšiuko, rainelės, stiklakūnio, gyslainės ir tinklainės iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą ir į akį, kas sukėlė visišką aklumą dešine akimi (V-OD = 0), poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešiniame paakyje ir skruoste, viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio vidinės ir viršutinės sienelių skeveldriniai lūžiai su fragmentų poslinkiais ir priekinės sienelės lūžis be žymesnio poslinkio. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais paveikus dešinę galvos – veido sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2022 m. vasario 23 d. 22.21 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos trys galvos dešinės pusės trauminių kontaktų sritys – kaktos, dešinės akies ir apie akį bei viršutinio žandikaulio dešinės pusės žandinio ančio projekcijos, kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Dėl dešinės akies sumušimo pasekoje padaryto dešinės akies organų sužalojimo sukelto visiško aklumo dešine akimi, S. D. prarado didelę dalį – 35 proc. bendrojo darbingumo, kas, remiantis 2003 m. gegužės 23 d. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio sienų lūžiai sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl veido sumušimo pasakoje padarytas viršutinio žandikaulio lūžis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje yra nežymaus sveikatos surikdymo masto atitikties. Imant sužalojimų visumą, S. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl veido sumušimo pasakoje padaryto dešinės akies sužalojimo, sukėlusio visišką aklumą dešine akimi, S. D. liko visiškai aklas dešine akimi, kurio atstatyti nėra galimybės (t. 1, b. l. 114–116).
13. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R., prašydamas sumažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistos 40 000 Eur neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur, remiasi pirmosios instancijos teismų sprendimais, kuriais pagal teismų praktiką nesivadovaujama, taip pat remiasi ir 2008 m. – 2015 m. ne tik kasacinio teismo, bet ir apeliacinių teismų sprendimais, ir nurodo, kad, kai nukentėjusysis apanka viena akimi ir netenka 30 proc. (ir daugiau) darbingumo, priteisiamos neturtinės žalos dydis yra nuo 4 344,30 Eur iki 11 584,80 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodomuose sprendimuose, kuriais buvo nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nuo 4 344,30 Eur iki 11 584,80 Eur, neturtinė žala buvo vertinama ne eurais, bet dar litais, kuri būtent litais, pagal tuo metu buvusią ekonominę situaciją, sudarė nuo 15 000 iki 40 000 Lt ir daugiau. Pažymėtina, kad netgi jau 2015 m. dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, esant panašioms faktinėms bylos aplinkybėms, kai nusikalstama veika buvo padaryta 2011 m. sausio 1 d., t. y. gerokai anksčiau nei priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo, kasacinis teismas nustatė ir priteisė 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015). Apeliantas skunde taip pat remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017 dėl nustatyto 17 320 Eur neturtinės žalos dydžio, kai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau kartu pažymėtina, kad bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų, paprastai priteisiama nuo 7 000 iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K-427-693/206, Nr. 2K-337-489/2017, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-239-628/2019, Nr. 2K-84-458/2020), o kartu vėlgi atsižvelgtina, kad šiose baudžiamosiose bylose nusikalstamos veikos padarytos anksčiau nei priimti sprendimai, kuriais nustatyti priteistini neturtinės žalos dydžiai, o, kaip jau minėta, gyventojų ekonominė padėtis nėra statiška, todėl turi būti atsižvelgiama ir į besikeičiančią ekonominę situaciją, kai neturtinės žalos dydis negali nekisti. Apeliaciniame skunde remiamasi ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-492-1035/2022, kuria nustatytas neturtinės žalos dydis 15 000 Eur, pažymėtina, kai nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015 ir kt.).
14. Kaip jau aptarta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015 nustatė ir priteisė 20 000 Eur neturtinei žalai dėl daug anksčiau, t. y. 2011 m. sausio 1 d., nusikalstamais veiksmais padaryto tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo, kai, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta konflikto su nukentėjusiuoju metu, tačiau ne dėl suduotų smūgių, bet nuteistajam dujiniu pistoletu vieną kartą iššovus į nukentėjusįjį ir pataikius jam į kairę akį, kai dėl tokių tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam nustatytas kairės akies visiškas aklumas. Šioje aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, jog asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju. Kartu pažymėta, kad paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015).
15. Pažymėtina, jei asmuo patyrė skausmą ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustraciją dėl to, kad sutrikdžius sveikatą visam gyvenimui tapo neįgalus, jei asmuo, atėmus jo artimam asmeniui gyvybę, patyrė didelius išgyvenimus, neteko galimybės su tuo asmeniu palaikyti šiltų santykių ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
16. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiajam S. D. neabejotinai padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimo atveju jos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.).
17. Nagrinėjamu atveju aptartoje specialisto išvadoje S. D. dėl padaryto dešinės akies organų sužalojimo sukelto visiško aklumo dešine akimi konstatuota, kad S. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat konstatuoti ir viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio sienų lūžiai, kurie sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl dėl veido sumušimo padarytas viršutinio žandikaulio lūžis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, taip pat užfiksuota ir poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, kuri yra nežymaus sveikatos surikdymo masto atitikties.
18. Iš byloje esančių medicininių išrašų nustatyta, kad S. D. gulėjo ligoninėje, jam buvo atlikta akies operacija – akytkaulio celės užpildytos heterogenišku hemoraginiu turiniu, atliktos kitos būtinos procedūros, taip pat konstatuoti ir viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio sienų lūžiai, todėl akivaizdu, kad ne tik dėl akies sužalojimo, bet ir žandikaulio lūžio nukentėjusysis juto labai didelius skausmus ir diskomfortą, vienareikšmiškai nukentėjusiajam buvo apsunkintas valgymas, žandikaulio sužalojimas nebuvo trumpalaikis. Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad S. D. dešinės akies regėjimo atstatyti neįmanoma, jam reikalingas akies protezavimas, akivaizdu, kad nukentėjusiojo veidas yra subjaurotas negrįžtamai. Šiuo metu S. D. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Pažymėtina, kad būtent dėl padaryto dešinės akies organų sužalojimo sukelto visiško aklumo dešine akimi, S. D. prarado didelę dalį – 35 proc. bendrojo darbingumo, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusiajam apribotos galimybės dirbti, o dėl to, ne tik jis pats, bet ir visa šeima kenčia ne tik dvasiškai, bet ir finansiškai. Šiuo atveju medicininiai duomenys patvirtina ir aplinkybę, kad po sužalojimo nukentėjusiajam atsirado didelės psichologinės problemos, jis lankėsi pas psichologą ir psichiatrą, jam nustatė adaptacijos sutrikimą. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad dėl patiriamos įtampos ir nerimo dėl ateities, nukentėjusįjį kankina nemiga, dėl patirtų sužalojimų buvo apribotos jo bendravimo galimybės, o dėl subjauroto veido, kai dėl sužalojimo neteko akies, jo dvasinis išgyvenimas taip pat liks visam gyvenimui. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad dėl akies netekimo nukentėjusiajam apribota net kasdieninė veikla, medicininiai duomenys patvirtina, kad jam nuolat reikalingi lašai akims. Todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiajam specialisto išvadoje objektyviai konstatuotus sužalojimus ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad S. D. patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą, neabejotinai dėl netektos akies atsirado liekamieji reiškiniai visam gyvenimui, be jau patirto fizinio skausmo, jis išgyvena emociškai ir dėl iš esmės pasikeitusios jo gyvenimo kokybės, kai gali matyti tik viena akimi, kuri taip pat silpsta, jam vienareikšmiškai apribotos galimybės susirasti ir darbą, jis jaučiasi nepilnavertis žmogus. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirti išties dideli ir neigiami sveikatos padariniai dėl vienos akies netekimo yra akivaizdžiai visam likusiam gyvenimui, o be to, kaip jau buvo aptarta, nukentėjusysis patyrė ir žandikaulio sužalojimus, kurie taip pat sukėlė tiek fizinį skausmą, tiek ir nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad, nors kvalifikuojamoji aplinkybė, kuri paprastą tos rūšies nusikaltimą daro pavojingesnį visuomenei, nenustatyta, ir nuteistajam inkriminuota nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad nekvalifikuota nusikalstama veika sukelia mažesnes pasekmes būtent pačiam nukentėjusiajam, kai padaromas panašaus ar tokio pat pobūdžio sužalojimas. Šiuo atveju nusikaltimas, sukėlęs nukentėjusiajam sunkius padarinius, buvo padarytas veikiant tyčia, nors skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad konflikto metu, tačiau nuteistasis sudavė ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veidą, t. y. smūgiai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą, o S. D. jau keliantis nuo žemės ir atsiklaupus ant kelių, jam dar spirta į dešinį petį ir 2 kartus į krūtinę. Pažymėtina, kad liudytojos N. A. parodymai patvirtina, jog nukentėjusysis nieko nesakė, nesipriešino, o nuteistasis keturpėsčiam stovinčiam nukentėjusiajam dar spyrė kelis kartus (t. 1, b. l. 180–183). Iš liudytojos G. Č. parodymų taip pat nustatyta, kad nuteistasis nukentėjusiajam sudavė smūgius jau parkritusiam ant grindinio, kai šis buvo rankomis užsidengęs galvą (t. 1, b. l. 186–189). Ir tai parodo, kad nuteistasis E. R. neapsiribojo net kelių smūgių sudavimu, tačiau nukentėjusiajam net ir nugriuvus ant grindinio, vis dar elgėsi brutualiai.
19. Atsižvelgusi į visų šių išdėstytų aplinkybių visumą, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją dėl patirtų skriaudų, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam S. D. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis yra tinkamas ir visiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kartu pažymėtina, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar pan. Šiuo atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą ir kitas pasekmes. Skundžiamu nuosprendžiu išlaikyta ir teisinga nukentėjusiojo bei kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra, nes nuteistasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, todėl turi realias galimybes atlyginti visą iš jo priteistą neturtinės žalos atlyginimą, bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą. Taip pat, atsižvelgiant ne tik į nustatytus sužalojimus ir dėl to atsiradusias negrįžtamas pasekmes, bet ir į būtent nusikaltimo padarymo metu buvusį ir šiuo metu esamą bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius, be to, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas ir priteistas neturtinės žalos dydis – 40 000 Eur – nenukrypstant ir nuo teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais, kai padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas.
20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
n u t a r i a :
nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Kristina Kakurinė
Savinijus Katauskas
Edita Lapinskienė