Civilinė byla Nr. e2A-270-425/2023

                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01092-2022-1

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                          2.1.1.3.3; 2.1.2.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2447-1105/2022 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. K., tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lenndy“ ir SIA „Lenndy“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teismui pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. K. 37 053,21 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip prašė tenkinus visiškai ar iš dalies ieškovės pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl 38 500,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovo, atitinkamai taikyti restituciją ir priteisti atsakovo R. K. naudai iš ieškovės V. M. 38 500,00 Eur dydžio investicinį portfelį SIA „Lenndy“ platformoje, kuris atsakovo R. K. 2021 m. liepos 2 d. prašymu buvo perleistas ieškovei V. M. (8 500,00 Eur investicinis portfelis, kurio Nr. ID (duomenys neskelbtini), operatorius G. P., ir 30 000,00 Eur investicinis portfelis, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), operatorius F. F.).

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino M. 2019 metais. Civilinės bylos šalių santykiai buvo draugiški, atsakovas jai papasakojo, kad sėkmingai investuoja į skolinimosi platformą „Lenndy“, iš to nuolatos uždirba. Ieškovė susidomėjo atsakovo investavimu, todėl pati susikūrė paskyrą „Lenndy“ platformoje, investavo nedidelėmis sumomis. 2020 metų vasarą ieškovė buvo grįžusi į Lietuvą, planavo įsigyti žemės sklypą, tačiau jo nenusipirkusi kartu su atsakovu jo automobiliu vyko atgal į M.. Pakeliui į M. abu kalbėjosi apie investavimą, ieškovė teiravosi kaip jį galėtų turimą didelę pinigų sumą investuoti vienerių metų laikotarpiui su didžiausia įmanoma grąža. Atsakovas pats pasiūlė investuoti jos turimą pinigų sumą per jo paskyrą „Lenndy“ platformoje. Ieškovė žinojo, kad už turimą portfelį atsakovas gauną 2 procentų dydžio palūkanas, todėl abu sutarė, kad atsakovas investuos jos pinigus į paskolas su maksimaliomis palūkanomis, taip pat su išpirkimo garantija. Grįžusi į M. ieškovė pasidomėjo atsakovo asmenybe, internete rado informacijos, kad jis yra mokslininkas, vykdęs daugelį projektų, todėl juo pasitikėjo. Tokiu būdu, ieškovė keturiais bankiniais pavedimais pervedė atsakovui 38 500,00 Eur, o 2020 m. rugsėjo 7 d. pasirašė atsakovo surašytą susitarimą dėl atsakovui pervestų pinigų.

3.       2021 metų pavasarį ieškovė suabejojo atsakovo sąžiningumu, nes pastarasis nemokėjo jai sutartų palūkanų, be to, informavo ieškovę, kad skolinimosi platforma „Lenndy“ susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl investuotų piniginių sumų, taip pat palūkanų išmokėjimas yra sustabdytas. Ieškovė išsigandusi ar nėra atsakovo apgaudinėjama, taip pat norėdama stebėti, kas vyksta su jos pinigais, paprašė atsakovo perkelti jo turimo investicinio portfelio dalį 38 500,00 Eur sumai į jos paskyrą. Atsakovas tai padarė 2021 metų vasarą. Ieškovei supratus, kad turimas portfelis yra nuostolingas, paprašė atsakovo grąžinti visus jam pervestus pinigus, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad jis nebėra ieškovei skolingas. 2021 m. spalio 19 d., po to, kai ieškovė kreipėsi į teisininkus, atsakovas sumokėjo 1 234,51 Eur palūkanų. 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovė raštu pareikalavo atsakovo grąžinti 38 500,00 Eur skolą, atsakovas nurodė, kad skolą ieškovei yra grąžinęs, perleisdamas turimo investicinio portfelio dalį skolos sumai. Po ieškinio reikalavimo pateikimo teismui ieškovė bandė atsakovui grąžinti jo perkeltą investicijų portfelį, tačiau atsakovas nesutiko jį priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis tiek paskolos, tiek atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismas sprendė, jog sudarytas šalių susitarimas visiškai atitinka atlygintinų paslaugų sutarčių požymius. Teismas, atsižvelgdamas į abiejų civilinės bylos šalių sutampančią valią ir teismo posėdžių metų aiškiai išreikštą bendrą ketinimą ieškovės V. M. turimas 38 500,00 Eur dydžio pinigines lėšas investuoti SIA „Lenndy“ skolinimosi platformoje per atsakovo R. K. paskyrą, taip pat pasitelkiant būtent atsakovo turimas žinias ir įgūdžius investuojant savo asmenines pinigines lėšas šioje platformoje, sprendė, jog bylos šalių 2020 m. rugsėjo 7 d. pasirašytas susitarimas patvirtina, kad šalys sutarė dėl investuojamos sumos, investavimo laikotarpio bei investavimo sąlygų, nurodydamos, kad ieškovės piniginės lėšos turi būti investuojamos tik į pelningiausias paskolas su 15 procentų dydžio palūkanomis, kurios yra užtikrintos išpirkimo garantija. Iš civilinės bylos šalių 2020 m. rugpjūčio 26 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad pastarieji iki ginčo sandorio sudarymo tarėsi ir dėl atsakovo atlygio, t. y. dėl 1 procento dydžio palūkanų nuo ieškovės investuotos sumos. Įvertinus 2020 m. rugsėjo 7 d. pasirašyto susitarimo ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. elektroninio susirašinėjimo turinį matyti, kad šalys taip pat sutarė dėl to, kad atsakovas padės ieškovei greitai išimti jos investuotus pinigus iš Lenndy platformos, ką abu taip pat aptarė ginčo susitarimo 4 punkte nurodydami, kad ieškovės investuota pinigų suma su palūkanomis (15 proc.) bus sumokėta, kai to pareikalaus V. M.. Reikalavimas turi būti pateiktas bent prieš tris mėnesius. Susitarimo 5 punkte šalys numatė, kad visus mokesčius (tikėtina dėl pinigų išgryninimo) apmokės V. M..

9.       Dėl tinkamo prievolės įvykdymo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš ieškovės gautas 38 500,00 Eur dydžio pinigines lėšas po jų gavimo pervedė į savo paskyrą „Lenndy“ platformoje, ką visiškai patvirtino ir trečiųjų asmenų atstovas D. Š., kuris teismui taip pat nurodė, kad šios lėšos vėliau per trumpą laiką buvo intensyviai investuojamos. Ieškovė priešingų rašytinių įrodymų byloje nepateikė. Ginčo laikotarpiu atsakovo nuosavybėn įgytas nekilnojamasis turtas ir jo vertė, teismo vertinimu, byloje neturi jokios įrodomosios galios, nes teismui ieškovės pateikti nekilnojamojo turto išrašai nepatvirtina, kad būtent ieškovės pervestas pinigines lėšas atsakovas panaudojo šio turto įsigijimui ar, kad už šį turtą atsiskaitė iš ieškovės pervestų pinigų. Trečiajam asmeniui SIA „Lenndy“ rašyti elektroniniai laiškai, taip pat susirašinėjimai su atsakovu patvirtina, kad ieškovė neabejojo, jog jos pinigines lėšas atsakovas suinvestavo taip, kaip buvo numatyta 2020 m. rugsėjo 7 d. pasirašytame šalių susitarime, ieškovė atsakovui kėlė pretenzijas tik dėl palūkanų paskaičiavimo ir pervedimo į jos sąskaitą, kurias ji tikėjosi gauti kiekvieną mėnesį. Tokiu būdu, laikytina, kad atsakovas tarp šalių sudarytą susitarimą dėl 38 500,00 Eur investavimo „Lenndy“ skolinimosi platformoje vykdė tinkamai, laikydamasis šalių sudaryto susitarimo bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.717 straipsnio nuostatų.

10.       Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, jog tarp civilinės bylos šalių 2020 m. rugsėjo 7 d. sudaryto susitarimo turinys, konkrečiai jo 4 punktas, neapibrėžia kaip šio susitarimo šalys sutarė dėl atsakovui pervestų 38 500,00 Eur grąžinimo ieškovei. Teismo vertinimu, nei viena bylos šalių taip pat byloje nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas jam pervestas pinigines lėšas ieškovei turėjo grąžinti tokia pat forma, kokia jos buvo pervestos, t. y. grynais pinigais, kaip nurodo ieškovė, ar perkelti ieškovei turimo investicijų portfelio dalį, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovas. Todėl teismas sprendė, kad tikrąjį bylos šalių susitarimą dėl atsakovui pervestų ir investuotų piniginių lėšų grąžinimo demonstruoja šalių elgesys po ginčo susitarimo pasirašymo ir piniginių lėšų investavimo.

11.       Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pati ieškovė nuo 2021 metų birželio mėnesio nuolatos rodė iniciatyvą dėl per atsakovo paskyrą „Lenndy“ platformoje investuotų piniginių lėšų perkėlimo į jos paskyrą, kas dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad šalys buvo sutarę dėl atsakovui pervestų piniginių lėšų investavimo, t. y. atlygintinų paslaugų teikimo ieškovei, o ne paskolos teisinių santykių. Dėl pinigų perkėlimo į jos paskyrą „Lenndy“ platformoje ieškovė tarėsi ne tik su atsakovu, tačiau ir su pačiu trečiuoju asmeniu SIA „Lenndy“, rašydama jam elektroninius laiškus ir klausdama kokiu būdu tai būtų galima padaryti. 2021 m. birželio 10 d. laiške atsakovui pastaroji nurodė, kad ji gavo iš SIA „Lenndy“ pasiūlymą dėl piniginių lėšų perkėlimo į ieškovės paskyrą, taip pat atsakovui nurodė, kokio turinio prašymą turėtų parašyti atsakovas, kad piniginės lėšos būtų perkeltos. 2021 m. birželio 10 d. atsakovas nurodė, kad toks variantas yra visiškai įmanomas, prašė ieškovės elektroninio laiško turinį persiųsti į jo elektroninį paštą. Iš tolimesnių elektroninių susirašinėjimų matyti, kad 2021 m. birželio 14 d. atsakovas nurodė ieškovei, jog jau išsiuntė SIA „Lenndy“ prašymą dėl dalies reikalavimo teisių perleidimo. Ieškovė pasidžiaugė tokiu atsakovo veiksmu ir jam už tai padėkojo. Iš byloje esančio 2021 m. liepos 2 d. pranešimo matyti, kad atsakovas R. K. sutiko ir patvirtino, kad perleidžia savo aktyvias reikalavimo teises 38 500,00 Eur sumai V. M., nurodydamas, kad 8 500,00 Eur savo aktyvių teisių perleidžia iš „active claims“ paskyros pagal ID (duomenys neskelbtini) (operatorius G. P.) ir 30 000,00 Eur pagal ID (duomenys neskelbtini) (operatorius F. F.). 2021 m. liepos 23 d. ieškovė V. M. elektroniniu laišku atsakovui patvirtino, kad „Lenndy“ platformoje jos investicijos jau yra perkeltos į jos paskyrą. Atsakovas 2021 m. spalio 13 d. informavo ieškovę, kad SIA Lenndy nuo 38 500,00 Eur investuotos sumos paskaičiavo 1 234,51 Eur dydžio palūkanas. 2021 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu atsakovas pervedė ieškovei 1 234,51 Eur dydžio palūkanas. Tos pačios dienos elektroniniu pranešimu ieškovė informavo atsakovą, kad perlaidą gavo. Trečiųjų asmenų atstovas D. Š. teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovo aktyvių reikalavimo teisių 38 500,00 Eur sumai perkėlimo dienai, t. y. 2021 m. liepos 23 d., ieškovės turimas investicijų portfelis buvo pelningas ir likvidus. Šios faktinės aplinkybės ieškovė neginčijo, su atsakovo piniginės prievolės grąžinimo būdu sutiko. Be kita ko, ieškovė teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad po to, kai atsakovas jai perleido savo galiojančias reikalavimo teises 38 500,00 Eur sumai, ji žinojo ir suprato, kad atsakovas nebeturi galimybės nei matyti ieškovės paskyros ir turimų investicijų bei jomis naudotis. O ieškovės aiškinimą apie tai, kad ji savo investicijas perkėlė į naudojamą paskyrą tik tam, kad jas galėtų stebėti, teismas vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant susigrąžinti pinigines lėšas iš atsakovo. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, remiantis byloje surinkta rašytine medžiaga bei teismų praktika, teismas sprendė, kad CK 6.39 straipsnio 2 dalies, 6.123 straipsnio 1 dalies prasme, atsakovas laikytinas tinkamai įvydžiu piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškinio reikalavimas jo atžvilgiu yra atmetamas.

12.       Dėl atsakovo reikalavimo skirti ieškovei baudą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio pagrindu teismas nurodė, jog byloje esančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės kreipimasis į teismą siekiant apginti galimai pažeistą jos teisę, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu ar jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, o jos pareikštas reikalavimas negali būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu. Teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatė, kad ieškovė netinkamai elgėsi procese, reiškė nepagrįstus prašymus, vilkino civilinės bylos nagrinėjimą ar kitaip trukdė teismui greičiau nagrinėti civilinę bylą. Todėl CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos ir atlygintinių paslaugų teisinius santykius, taip pat nepagrįstai ieškovės ir atsakovo raštu sudarytą 2020-09-07 sutartį kvalifikavo ne kaip tikslines paskolos sutartį, o kaip atlygintinų paslaugų sutartį.

13.2.       Ieškovė, atlikdama pavedimus atsakovui pavedimo paskirtyse nurodė, kad yra pervedama skola bei paskola, ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Be to, šalys 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarė raštišką sutartį, kurios turinys, ieškovės vertinimu, atitinka tikslinės paskolos sutarties turinį bei esmę. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šalių santykius kvalifikuoti kaip atlygintinių paslaugų sutartį, juo labiau kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių šalių valią sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto akivaizdu, kad šalių susitarimo esmė buvo ta, kad ieškovė perduoda atsakovui pinigų sumą, o jis ją per nustatytą terminą grąžina su palūkanomis. Ieškovei nebuvo reikalingos joks atsakovo atlygintinų paslaugų teikimas; neegzistuoja paslauga, kurią atsakovas tariamai suteikė ieškovei; ieškovė neįsipareigojo mokėti atsakovui jokio atlygio už tariamos paslaugos suteikimą nei pagal 2020-09-07 sutartį, nei pagal kokius nors el. susirašinėjimus.

13.3.       Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiformavusius teisinius santykius, o taip pat nepagrįstai laikė, kad atsakovas, perleisdamas ieškovei 38.500 Eur dydžio investicinius portfelius (reikalavimo teises), tariamai įvykdė prievolę pagal 2020-09-07 sutartį, t.y. grąžino ieškovei 38 500 Eur dydžio skolą, nors šalys dėl tokio prievolės įvykdymo pakeitimo nei sudarė sutarties pakeitimą, nei ieškovė patvirtino, kad atsakovas įvykdė prievolę. Atsakovas turėjo pareigą grąžinti ieškovei 38 500 Eur lėšas tokia forma, kokia iš jos gavo, t. y. pinigus pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą. Taip pat teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei padarė klaidingas išvadas, kadangi iš esmės vadovavosi tik atsakovo ir trečiųjų asmenų žodiniais paaiškinimais, kurie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

13.4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio skolos užskaitymo investiciniais portfeliais (reikalavimo teisėmis) akto. 2020 m. rugsėjo 7 d. sutartyje nėra jokių išlygų, kad ieškovės atsakovui perduoti 38.500 Eur gali būti, ar bus grąžinti ne pinigais, bet kitu būdu – vertybiniais popieriais (reikalavimo teisėmis). Tai reiškia, kad nesant ieškovės raštu išreikšto sutikimo atsakovas negalėjo pakeisti prievolės vykdymo sąlygų, t.y. įvykdyti prievolės kitu būdu, nei jos įvykdymą lemia prievolės esmė, t.y. grąžinti 38.500 Eur ieškovei ne pinigais, o vertybinių popierių įskaitymu. Taigi, byloje nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad skola ieškovei buvo grąžinta, vien atsakovo žodinis aplinkybių aiškinimas negalėjo būti vertinamas kaip pakankamas prievolės įvykdymui patvirtinti.

13.5.       Apeliaciniame skunde papildomai pažymima, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas perkėlė ieškovei aktyvias ir likvidžias 38 500 Eur dydžio reikalavimo teises. Šiuo aspektu paaiškinama, kad nors teismas sprendimo 29 punkte patvirtino, kad atsakovas 2021-07-23 dieną perkėlė ieškovei reikalavimo teises, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje yra šalių 2021 m. liepos 15 d. el. susirašinėjimas, kuriuo pats atsakovas nurodė ieškovei, jog „Lenndy“ gražiuoju negrąžins pinigų. Tai reiškia, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir perkeldamas reikalavimo teises į ieškovės paskyrą „Lenndy“ platformoje kaip tariamą atsiskaitymą pagal 2020-09-07 sutartį jau žinojo, jog ieškovė jų negalės tiesiog išsigryninti ir dėl to reikės kreiptis į teismą.

13.6.       Apeliantė papildomai pabrėžia ir tai, jog priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, jei ieškovė būtų norėjusi investuoti tiesiogiai į „Lenndy“ paskolų skolinimo platformą, tai ji būtų asmeniškai tai atlikusi, nes ji turėjo tam pakankamai žinių ir įgūdžių, kadangi pati buvo dar 2019 m. gruodžio 9 d. susikūrusi asmeninę paskyrą „Lenndy“ platformoje. Be to, iš šalių 2020-09-28 el. susirašinėjimo matyti ne tai, kad ieškovė nurodė atsakovui kaip investuoti, o tik hipotetiškai pasvarstė, kur atsakovas galėtų investuoti, jei nebūtų rinkoje paskolų su nemažesnėmis kaip 15 proc. palūkanomis. Ieškovė niekada tiksliai nežinojo į kokias paskolas atsakovas investuoja ir atsakovui nenurodydavo, kaip tai daryti.

13.7.        Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, jog be atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovo žodinių paaiškinimų, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas gavęs iš ieškovės 38 500 Eur, juos pervedė į savo paskyrą „Lenndy“ platformoje. Taip pat, priešingai nei nurodė teismas, neegzistuoja jokie banko sąskaitos išrašai dėl tokios išvados. Taigi, teismas padarė išvadą iš įrodymų, kurie neegzistuoja. 

13.8.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas byloje dalyvavusių asmenų duotus parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, nes tai, kad atsakovas net jei ir persivedė ieškovės 38 500 Eur dydžio lėšas į „Lenndy“ paskyrą, nereiškia, kad jis jas investavo (panaudojo) ir juo labiau perkėlė ieškovei būtent tas investicijas, pagal kurias investavo ieškovės lėšomis. Nors investicijų (reikalavimo teisių) suma sutampa, t.y. 38 500 Eur, tačiau atsižvelgiant į jų investavimo datas, akivaizdu, kad atsakovas perkėlė ieškovei ne tas investicijas, kurias jis teigia neva atlikęs tik ką gavęs iš ieškovės 38 500 Eur pinigines lėšas. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad atsakovas neinvestavo ieškovės 38 500 Eur piniginių lėšų arba nors ir investavo, tačiau gudraudamas perleido ieškovei tas investicijas, kurios nėra pelningos ir likvidžios, ir tokiu būdu išsigrynino 38 500 Eur, kai dar 2021 m. pradžioje jam tapo aišku, jog „Lenndy“ susiduria su finansiniais sunkumais, nes nebeišmoka palūkanų ir dėl to jo anksčiau investuotos asmeninės lėšos realiai yra prarastos.

14.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko jį naikinti nėra pagrindo.

14.2.       Atsakovas pažymi, kad šalių sudarytame susitarime nebuvo kalbama apie paskolos santykių sukūrimą, o ieškovė perkėlus jai 38 500 Eur vertės investicinį portfelį, jokių pretenzijų nereiškė. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė sekė atsirandančias paskolas, tarėsi dėl pinigų investavimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią civilinę bylą nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose.

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius šalių procesinius dokumentus, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą, o taip pat byloje esančias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atsakovui pervestų piniginių lėšų paskirties bei grąžinimo aplinkybių.

Faktinės bylos aplinkybės

17.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. per keturis kartus ieškovė V. M. į atsakovo R. K. sąskaitą pervedė bendrą 38 500,00 Eur dydžio sumą (8 500,00 Eur sumą už V. M. pervedė E. J. M.). 2020 m. rugsėjo 7 d. abi civilinės bylos šalys anglų kalba pasirašė susitarimą, kuriame nurodė, kad V. M. perveda 38 500,00 Eur į R. K. sąskaitą (susitarimo 1 punktas). Šalys sutarė, kad ši suma bus investuojama į pasirinktas paskolas su išpirkimo garantija ir 15 procentų palūkanomis (susitarimo 2 punktas). Investavimo laikotarpis yra vieneri metai, iki 2021 m. rugsėjo 7 d. (susitarimo 3 punktas). Ši suma su palūkanomis (15 proc.) bus grąžinta, kai to pareikalaus V. M.. Reikalavimas turi būti pateiktas mažiausiai trys mėnesiai iki grąžinimo dienos (susitarimo 4 punktas). Visus reikiamus mokesčius apmoka V. M. (susitarimo 5 punktas).

18.       Kartu byloje esantis šalių susirašinėjimas rodo, kad tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek jį sudarius, ieškovė derino su atsakovu numatomo sudaryti sandorio detales, t. y. 2020 m. rugsėjo 26 d. aptarė su atsakovu, kad nuo visos investuotos sumos atsakovas gaus 17 procentų dydžio palūkanas, kurių 16 procentų atitektų ieškovei, o 1 procentas - atsakovui. Iš 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo elektroninėje erdvėje matyti, kad ieškovė „Lenndy“ skolinimosi platformoje pati sekė atsirandančias paskolas su 14 arba 15 procentų dydžio palūkanomis bei su atsakovu tarėsi dėl pinigų investavimo į šias paskolas.

19.       Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog ieškovė nuo 2021 metų birželio mėnesio nuolatos kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl per atsakovo paskyrą „Lenndy“ platformoje investuotų piniginių lėšų perkėlimo į jos paskyrą. Gaudama atsakymus, jog būtent atsakovas turi imtis atitinkamų veiksmų dėl to, jog būtų atliktas piniginių lėšų perkėlimas, ieškovė taip pat ne kartą kreipėsi į atsakovą. 2021 m. birželio 10 d. laiške atsakovui ieškovė nurodė, kad gavo iš SIA „Lenndy“ pasiūlymą dėl piniginių lėšų perkėlimo į ieškovės paskyrą, taip pat atsakovui nurodė, kokio turinio prašymą turėtų parašyti atsakovas, kad piniginės lėšos būtų perkeltos. 2021 m. birželio 10 d. atsakovas nurodė, kad toks variantas yra visiškai įmanomas, prašė ieškovės elektroninio laiško turinį persiųsti į jo elektroninį paštą. Iš vėlesnių elektroninių susirašinėjimų matyti, kad 2021 m. birželio 14 d. atsakovas nurodė ieškovei, jog jau išsiuntė SIA „Lenndy“ prašymą dėl dalies reikalavimo teisių perleidimo. Ieškovė pasidžiaugė tokiu atsakovo veiksmu ir jam už tai padėkojo. Iš byloje esančio 2021 m. liepos 2 d. pranešimo matyti, kad atsakovas R. K. sutiko ir patvirtino, kad perleidžia savo aktyvias reikalavimo teises 38 500,00 Eur sumai V. M., nurodydamas, kad 8 500,00 Eur savo aktyvių teisių perleidžia iš „active claims“ paskyros pagal ID (duomenys neskelbtini) (operatorius G. P.) ir 30 000,00 Eur pagal ID (duomenys neskelbtini) (operatorius F. F.). 2021 m. liepos 23 d. ieškovė V. M. elektroniniu laišku atsakovui patvirtino, kad „Lenndy“ platformoje jos investicijos jau yra perkeltos į jos paskyrą. Atsakovas 2021 m. spalio 13 d. informavo ieškovę, kad SIA „Lenndy“ nuo 38 500,00 Eur investuotos sumos paskaičiavo 1 234,51 Eur dydžio palūkanas. 2021 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu atsakovas pervedė ieškovei 1 234,51 Eur dydžio palūkanas. Tos pačios dienos elektroniniu pranešimu ieškovė informavo atsakovą, kad perlaidą gavo. Trečiųjų asmenų atstovas D. Š. teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovo aktyvių reikalavimo teisių 38 500,00 Eur sumai perkėlimo dienai, t. y. 2021 m. liepos 23 d., ieškovės turimas investicijų portfelis buvo pelningas ir likvidus.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo 

20.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė paskolos teisinių santykių egzistavimo, o byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šalių sudarytas susitarimas atitinka atlygintinių paslaugų sutarčių požymius.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir išsamiai aptarė teisės normas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, o taip pat savo išvadas grindė ir byloje esančiais įrodymais, papildomai visų aplinkybių nekartoja, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

22.       Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino arba jos negavo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).

23.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma – šalių sudarytas 2020 m. rugsėjo 7 d. susitarimas, tarpusavio susirašinėjimas bei pačios ieškovės aktyvūs veiksmai kreipiantis tiek į trečiuosius asmenis, tiek į atsakovą dėl piniginių lėšų perkėlimo į ieškovės paskyrą, neleidžia sutikti su apeliantės tvirtinimu, kad ji tik paskolino atsakovui pinigines lėšas ir atsakovas įgijo pinigines lėšas savo nuosavybėn.

24.       Vertinant paskolos teisinių santykių pobūdį vienas iš reikšmingų paskolos sutarties sudarymo aspektų yra tai, kad paskolos gavėjas iš esmės įgyja nuosavybę į suteiktą paskolą ir, išskyrus tikslines paskolas, turi veiksmų laisvę dėl tokių lėšų panaudojimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad būtent atsakovas siekė iš ieškovės gauti paskolą bei atitinkami ją panaudoti, įgydamas šias lėšas, kaip savo nuosavybę.

25.       Priešingai, pačios ieškovės nurodytos aplinkybės, kad būtent ji prašė atsakovo rekomendacijos dėl turimų piniginių lėšų investavimo, būtent ieškovė nurodė atsakovui, kad ji nenori pati investuoti į „Lenndy“, kaip tai daro, nes tokiu būdu ji turi investuoti 3-5 metų laikotarpiui neleidžia vertinti, kad atsakovas siekė pasiskolinti iš ieškovės pinigines lėšas ir jas panaudoti savo nuožiūra.

26.       Šalių sudarytame 2020 m. rugsėjo 7 d. susitarime aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kad ieškovė į atsakovo sąskaitą perveda nurodytas pinigines lėšas, kurios bus investuojamos į pasirinktas paskolas su išpirkimo garantija ir 15 proc. palūkanomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienas iš esminių šio susitarimo aspektų yra tai, kad būtent ieškovė įsipareigojo apmokėti visus mokesčius, nors tokio pobūdžio santykiuose, kai susitarimas sudaromas tarp dviejų fizinių asmenų, paskolos davėjas dažniausia ne tik nenurodo konkretaus lėšų panaudojimo tikslo, bet ir neprisiima jokių papildomų mokesčių dėl paskolos gavėjo atliktinų veiksmų, be to paskolos davėjas neįsipareigoja mokėti paskolos gavėjui atitinkamas pinigines lėšas kaip tarp šalių buvo sutarta šiuo atveju.

27.       Nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos šalių tarpusavio susirašinėjimo turinys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 26 d. aptarė su atsakovu, jog nuo visos investuotos sumos atsakovas gaus 17 procentų dydžio palūkanas, kurių 16 procentų atitektų ieškovei, o 1 procentas – atsakovui; šalys tarėsi dėl rizikų pasiskirstymo; ieškovė, kalbėdama apie gautinas palūkanas konkrečiai įvardijo, kad „mes pasidalintume po 1, tada 16 %“; taip pat ieškovė siuntė atsakovui pranešimus, jog pastebėjo, kad „yra 15 %, tik nerodė per mailą, ar su skydeliu“.

28.       Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už naudojimąsi pinigais (vadinamosios mokėjimo (pelno) palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-646-798/2022). Šiuo atveju nustatyta, kad palūkanų pagal šalių susitarimą mokėjimas nėra siejamas su piniginių lėšų paskolinimu atsakovui. Priešingai, šalys buvo sutarusios, kad atsakovas investuoja pinigines lėšas ir dalį gautos naudos pasilieka sau.

29.       Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, leidžia visiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog šalių sudarytas susitarimas atitinka ne paskolos teisinius santykius, o atlygintinų paslaugų sutarčių požymius, kadangi pati ieškovė buvo aktyvi bei iniciatyvi dėl jos atsakovui pervestų piniginių lėšų investavimo aplinkybių, tarp šalių buvo sutarta dėl atsakovo gautinos naudos, o be to atsakovas iš esmės neįgijo nuosavybės ir disponavimo teisių į ieškovės jam pervestas pinigines lėšas.

30.       Pirmiau išdėstytų išvadų nepaneigia ir apeliantės nurodomi argumentai, kad piniginių lėšų pavedimo paskirtyje buvo nurodyta, jog tai yra skola ir paskola, kadangi toks izoliuotas pavedimo paskirtyje nurodytų žodžių vertinimas atsiejant juos nuo aplinkybių visumos lemtų formalų bylos nagrinėjimą, pažeidžiantį esminius teisės principus, o taip pat leistų nepagrįstai išvengti iš sutarčių kylančių įsipareigojimų, kurias prisiėmė šalys ar tokius įsipareigojimus nustatyti, nors tikroji šalių valia tokia nebuvo. Papildomai pažymėtina, kad aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 17 punktą).

31.       Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl analogiškų ieškovės galimybių investuojant savarankiškai. Pažymėtina, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog norėjo investuoti, bet jai nebuvo siūlomos tokios sąlygos, nes atsakovas turėjo daugiau įdirbio, buvo investavęs didesnę sumą ir dėl to galėjo gauti papildomą naudą (2 proc. palūkanų). Taigi ieškovė, siekdama gauti kuo didesnę naudą, nusprendė pasinaudoti atsakovo turimomis žiniomis, patirtimi ir jau atliktais investavimo veiksmais tam, kad būtų gauta kuo įmanomai didesnė finansinė nauda. Tokios aplinkybės, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neleidžia vertinti, kad ieškovė pati galėjo investuoti pinigines lėšas į aptariamą platformą bei gauti analogišką rezultatą, kokį būtų gavusi investuodama per atsakovą.

32.       Pateiktame apeliaciniame skunde taip pat itin daug dėmesio skiriama argumentams, jog atsakovas galimai išvis neinvestavo ieškovės pervestų pinginių lėšų į platformą „Lenndy“. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš 2020 m. rugsėjo 28 d. šalių susirašinėjimo elektroninėje erdvėje matyti, kad ieškovė „Lenndy“ skolinimosi platformoje pati sekė atsirandančias paskolas su 14 arba 15 procentų dydžio palūkanomis bei su atsakovu tarėsi dėl pinigų investavimo į šias paskolas. Be to, išvadą, kad ieškovė vertino, jog atsakovas yra pervedęs jos perduotas pinigines lėšas į „Lenndy“ patvirtina ir pačios ieškovės šalių tarpusavio susirašinėjime nurodytos aplinkybės, jog ji gavo pasiūlymą iš „Lenndy“ ir norėtų, kad jos lėšos būtų perkeltos iš atsakovo į jos sąskaitą, taip pat nurodė, kad „paprasčiausia ir greičiausia būtų, jei jie perkeltų mano lėšas ir palūkanas man“. Kita vertus, tokia pati suma, kokią ieškovė buvo pervedusi atsakovui, buvo perleista į jos paskyrą „Lenndy“, o atsakovas nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad pinigines lėšas ieškovė pervedė į jo „Lenndy“ sąskaitą, todėl jis šias sumas investavo. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas pinigines lėšas panaudojo kažkur kitur, juo labiau kad pati ieškovė siekė piniginių lėšų perkėlimo į jos paskyrą „Lenndy“, byloje esantys duomenys patvirtina, kad piniginės sumos buvo investuojamos 2020 m. rugpjūčio mėnesį, o be to byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog atsakovas pinigus panaudojo kažkur kitur.

33.       Papildomai pažymėtina tai, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą padarė materialinės ar procesinės teisės pažeidimus ar netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, juo labiau kad ieškovė, kritiškai vertindama trečiojo asmens pasisakymus bei nurodytas aplinkybes, nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių abejoti trečiojo asmens duotais paaiškinimais.

34.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad, priešingai nei tvirtina ieškovė, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai atitinka ne paskolos, o atlygintinių paslaugų sutarčių požymis, todėl šioje dalyje keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

Dėl prievolės įvykdymo

35.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje esančio šalių tarpusavio susirašinėjimo turinys, o taip pat ieškovės SIA „Lenndy“ rašyti elektroniniai laiškai patvirtina, kad ieškovei niekada nekilo įtarimų, jog atsakovas jam pervestus pinigus naudojo ne pagal jų paskirtį, o atsakovo „Lenndy“ paskyroje esančias 38 500 Eur vertės lėšas vertino kaip savo.

36.       Kaip jau minėta pirmiau, ieškovė pati, tiek kreipdamasi į SIA „Lenndy“, tiek komunikuodama su atsakovu, nurodė, jog nori, kad jos piniginės lėšos būtų perkeltos į jos asmeninę paskyrą. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo nurodė, jog iš atsakovo paskyros aiškiai matyti, kad po 2020 m. rugsėjo 1 d. į pastarojo paskyrą buvo perkelta didelė pinigų suma, kuri per trumpą laiką buvo intensyviai investuojama į pasirinktas paskolas.

37.       Atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovei buvo perkeltas 38 500 Eur dydžio portfelis į jos asmeninė „Lenndy“ paskyrą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad šalys 2020 m. rugsėjo 7 d. susitarimu nebuvo konkrečiai aptarusios, kaip ir kokiu būdu ieškovei bus grąžintos jos pervestos piniginės lėšos, o ieškovė aktyviai bei sistemingai siekė, kad atsakovo turimas 38 500 Eur dydžio investicinis portfelis iš „Lenndy“ platformoje būtų perkeltas į jos asmeninę paskyrą, yra pagrindas spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pati ieškovė pasirinko būdą, kokiu ji siekia, kad būtų įvykdyta atsakovo prievolė grąžinti perduotus pinigus.

38.       Taigi, ką visiškai pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, laikytina, jog atsakovas tarp šalių sudarytą susitarimą dėl 38 500,00 Eur investavimo „Lenndy“ skolinimosi platformoje vykdė tinkamai, laikydamasis šalių sudaryto susitarimo bei CK 6.717 straipsnio nuostatų.

39.       Vieni esminių apeliacinio skundo argumentų šioje dalyje yra tie, kad ieškovei perkeltų aktyvių reikalavimo teisių įgijimo (investavimo į jas) laikotarpiai skiriasi nuo ieškovės pervestų piniginių lėšų laikotarpio, dėl ko ieškovei yra perduotos finansiškai nenaudingos reikalavimo teisės, o be to atsakovas perdavė reikalavimo teises į aptariamą sumą, žinodamas, kad iš esmės nėra galimybių šių lėšų atgauti iš „Lenndy“.

40.       Pirmiausia pažymėtina tai, jog ieškovė nuo 2021 metų birželio mėnesio nuolatos rodė iniciatyvą dėl per atsakovo paskyrą „Lenndy“ platformoje investuotų piniginių lėšų perkėlimo į jos paskyrą, rašė laiškus tiesiogiai „Lenndy“ bei atsakovui, informuodavo atsakovą apie „Lenndy“ jai atsiųstą informaciją, taip pat pati ieškovė atsakovui dar 2021 m. birželio 10 d. rašė, jog nori viską išspręsti taikiai bei nurodė iš kokių paskyrų, esančių pas atsakovą, jis sutinka perleisti aktyvias reikalavimo teise. Kartu pažymėtina, jog 2021 m. liepos 23 d. pati ieškovė nurodė, kad pagaliau investicijos yra perkeltos į jos paskyrą ir kad „dabar beliko laukti iš tavęs palūkanų...“. Tokių aplinkybių visuma, priešingai nei siekia įrodyti ieškovė apeliaciniame skunde, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ji pati pasirinko prievolės įvykdymo būdą bei pripažino dėl tokios prievolės tinkamo įvykdymo. Papildomai pažymėtina, jog ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovas jai perdavė aktyvias reikalavimo teises žinodamas apie piniginių lėšų atsiėmimo apsunkinimą ar net neįmanomumą, yra atmetami, kaip nepagrįstai, kadangi pati ieškovė žinojo, kad „Lenndy“ susiduria su veiklos sunkumais, nes kurį laiką negavusi palūkanų nuo atsakovui pervesto sumos, klausė atsakovo apie susidariusią situaciją ir ieškinyje patvirtino, kad 2021 m. pavasarį atsakovas ją informavo, jog „Lenndy“ susidūrė su finansiniais sunkumais ir visų investuotų pinigų sumų (palūkanų) išmokėjimas toje platformoje yra sustabdytas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovei „Lenndy“ siųstuose laiškuose buvo nurodytos konkrečios paskyros bei operatoriai, ji visą šią informaciją žinojo tiek prieš reikalavimo teisių perkėlimą, tiek po jo dar 2021 m. liepos mėnesį. Visa tai leidžia vertinti, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių reikšti atsakovui pretenzijas dėl perduotų reikalavimų turinio, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų nesutikusi su jai perduoto investicinio portfelio turiniu. Priešingai, kaip jau minėta pirmiau, jog 2021 m. liepos 23 d. pati ieškovė atsakovui nurodė, kad pagaliau investicijos yra perkeltos į jos paskyrą ir kad „dabar beliko laukti iš tavęs palūkanų...“, kas leidžia pagrįstai vertinti, kad perleistų reikalavimo teisių apimtis ir sudėtis ieškovei buvo priimtinos ir ji šiuos reikalavimus priėmė kaip tinkamą prievolės įvykdymą.

41.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų klausimų

42.       Taigi, atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė ieškvės apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų pažeidimų, nesuklydo vertindamas byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, priteistinos atsakovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 1 500,00 Eur (už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme rengiant teismui teikiamus dokumentus, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad atsakovo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisiamas iš ieškovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Eigirdas Činka

                                                                                                           Laimantas Misiūnas

                                        Dalia Pranckienė