Civilinė byla Nr. e2A-1774-852/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18607-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „TOC Sales and Marketing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FM17“ ieškinį atsakovui UAB „TOC Sales and Marketing“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „KamadoSpace“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „FM17“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TOC Sales and Marketing“ 23 162,21 Eur žalos atlyginimą, 571,12 Eur ikiteismines kompensacines palūkanas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 12 d. šalys sudarė Vienkartinę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 0412 (toliau – sutartis, arba pirkimo–pardavimo sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutarties sąlygomis ir nustatyta tvarka perduoti atsakovo nuosavybėn sutarties priede Nr. 1 – Prekių užsakyme (toliau – prekių užsakymas) nurodytas prekes – 145 vnt. HPL plokščių fasadų komplektų „ISLAND NT 10 mm HPL“ (toliau – prekės), o atsakovas įsipareigojo šios sutarties sąlygomis ir tvarka priimti prekes bei už jas sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Sutarties 1.1 p.). Prekių, nurodytų sutarties priede Nr.1, kaina su PVM – 22 692,70 Eur. Atsakovas įsipareigojo sumokėti visą sutarties kainą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo ieškovo pranešimo apie pagamintas ir paruoštas išsiųsti prekes (Prekių užsakymo 3 p.). Pažymėjo, kad prekės dar iki sutarties sudarymo su atsakovu ieškovo jau buvo pagamintos trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KamadoSpace“ užsakymu, tačiau šiai įmonei už prekes neatsiskaičius, jos buvo grąžintos ieškovui. Teigė, kad UAB „KamadoSpace“ užsakydavo ir pirkdavo iš ieškovo HPL plokščių fasadų komplektus grilio stalams; pagal susiklosčiusią praktiką UAB „KamadoSpace“ užsakydavo reikiamas prekes ir el. laiškuose nurodydavo, kada atvyks transporto priemonė jas priimti. Už pagamintas prekes (įskaitant ginčo prekes) 2021 metų rugsėjo–spalio mėnesiais UAB „KamadoSpace“ buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. Ieškovas nurodė, kad UAB „KamadoSpace“ dėl pablogėjusios finansinės padėties (įmonei 2022 m. birželio 1 d. buvo iškeltas bankrotas ne teismo tvarka) už pagamintas prekes pilnai neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo ieškovui už pagamintus 148 vienetus HPL plokščių fasadų komplektus, susidedančius iš 61 komplekto HPL plokščių fasadų „ISLAND D0801 NT“; 62 komplektų HPL plokščių fasadų „ISLAND D0070“ ir 25 komplektų HPL plokščių fasadų „ISLAND D5173 NT“. UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini) M. V. pasiūlė, jog prekes priimtų ir už jas sumokėtų (duomenys neskelbtini) įmonė UAB „TOC Sales and Marketing“. Juridinių asmenų registro išrašai patvirtina, jog minėto pasiūlymo ir vėliau sutarties sudarymo metu M. V. buvo UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini) (laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2022 m. birželio 17 d.) ir UAB „TOC Sales and Marketing“ (duomenys neskelbtini) (paskirtas nuo 2012 m. vasario 3 d.). Pasak ieškovo, minėto susitarimo sąlygas M V. nurodė 2022 m. balandžio 12 d. elektroniniame laiške, adresuotame ieškovo atstovui, nurodant, jog UAB „KamadoSpace“ grąžina ieškovui jo pagamintas prekes (145 HPL komplektus), už kurias neatsiskaityta, o ieškovui grąžintas prekes įsipareigoja nupirkti atsakovas. Pagal šalių susitarimą UAB „KamadoSpace“, grąžinus ieškovui prekes, išrašoma kreditinė sąskaita, sudaroma sutartis su atsakovu, kuriam pristatomos prekės ir pateikiama sąskaita už jas. Šį šalių sudarytą susitarimą patvirtina pridedamas M. V iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiųstas elektroninis laiškas. Paaiškino, jog minėtame M. V. el. laiške ieškovo įmonė yra įvardijama Exterus pavadinimu (ieškovo įmonė priklauso Exterus įmonių grupei). Pabrėžė, kad tarp UAB „KamadoSpace“, atsakovo, atstovaujamų jų (duomenys neskelbtini) M. V., ir ieškovo sudarytas susitarimas buvo įvykdytas. Taip pat ieškovas nurodė, kad UAB „KamadoSpace“ užsakymu ieškovo pagamintos prekės buvo grąžintos, išrašant dvi kreditines sąskaitas-faktūras: 2022 m. balandžio 26 d. kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr.EGR0000127 ieškovui grąžinti 145 vienetai HPL plokščių fasadų komplektų, o pagal 2022 m. gegužės 4 d. kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr.EGR0000128 ieškovui grąžinti 3 vienetai HPL plokščių fasadų komplektų. UAB „KamadoSpace“ grąžinus ieškovui šias prekes, vadovaujantis pirkimo–pardavimo sutartimi, jos buvo parduotos atsakovui. Siekiant suderinti buhalterinius likučius, šalių susitarimu atsakovas įsipareigojo nupirkti prekes didesne nei jos buvo parduotos UAB „KamadoSpace“ kaina (vietoje 126,56 Eur/vnt., buvo sutarta 129,34 Eur/vnt. kaina) bei trimis vienetais daugiau prekių nei nurodyta prekių užsakyme (vietoje 145 vnt., faktiškai nupirko 148 vnt.). Pabrėžė, kad sutarties priedo Nr.1 – Prekių užsakymo 3 punktu šalys buvo numačiusios, kad atsakovas už prekes turi sumokėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pardavėjo pranešimo apie pagamintas ir paruoštas išsiųsti prekes dienos. Sutarties sudarymo metu atsakovui buvo žinoma, jog prekės yra pagamintos ir paruoštos išsiųsti (faktiškai prekės buvo pagamintos dar 2021 m. rugsėjo–spalio mėn.), ką patvirtina M. V. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiųstas elektroninis laiškas. Atsižvelgiant į tai, atsiskaityti už prekes atsakovas turėjo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2022 m. balandžio 15 d., tačiau suėjus mokėjimo terminui atsakovas už prekes neatsiskaitė ir vengė prekes priimti, todėl ieškovas 2022 m. liepos 14 d. pakartotinai informavo atsakovą, jog prekės yra pagamintos ir saugomos ieškovo sandėlyje, taip pat ieškovas prašė apmokėti už prekes pateiktą 2022 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija FMS Nr. 01356 ir atsiimti prekes. Atsakovas 2022 m. liepos 14 d. elektroniniu paštu pareiškė nesutikimą atsiimti prekes ir atsiskaityti už jas, pareikalavo teikti jo nurodytus dokumentus. Pažymėjo, kad atsakovas niekada nereiškė dėl prekių jokių pretenzijų ir tik ieškovui 2022 m. liepos 14 d. pareikalavus apmokėti už prekes, vengdamas prievolės atsiskaityti, atsakovas savo įsipareigojimą pradėjo nesąžiningai neigti, motyvuodamas, kad prekės pagamintos pavėluotai bei ieškovas neturėjo teisės jų parduoti. Atkreipė dėmesį, jog atsakovo (duomenys neskelbtini) M. V. dar 2022 m. balandžio 12 d. elektroniniame laiške, adresuotame ieškovo atstovui, pats pripažino, jog dar iki sutarties sudarymo prekės jau buvo pagamintos (nurodė, jog jo siūlymu UAB „KamadoSpace“ grąžina ieškovui jo pagamintas prekes, o ieškovui grąžintas prekes įsipareigoja nupirkti atsakovas, su pastaruoju sudaroma sutartis), jog UAB „KamadoSpace“ pagamintomis prekėmis atsakovas savarankiškai prekiauja taip pat ir užsienyje. Taip pat ieškovas pažymėjo, jog atsakovo pozicija, kad jis negalėjo nupirkti prekių iš ieškovo, nes jis be prekių intelektinės nuosavybės teisių turėtojo UAB „KamadoSpace“ ir hipotekos kreditoriaus Peranto OU sutikimų negalėjo gaminti ir platinti prekių, yra nenuosekli ir nesąžininga, kadangi pats atsakovas nesant minėtų sutikimų platino UAB „KamadoSpace“ prekes Jungtinėse Amerikos Valstijose ir tai nebuvo kliūtis pirkimo sandorių sudarymui. Ieškovas paaiškino, kad 2022 m. liepos 19 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, kurioje pateikė paaiškinimus dėl atsakovo atsisakymo vykdyti sutartį ir pareikalavo nedelsiant apmokėti bei atsiimti pagamintas ir sandėliuojamas prekes. Atsakovas 2022 m. liepos 28 d. pranešimu informavo ieškovą, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. vienašališkai nutraukia sutartį. Ieškovas, atsakydamas į 2022 m. liepos 28 d. atsakovo pranešimą, informavo, jog su pranešime nurodytais sutarties pažeidimais nesutinka bei pranešimą apie sutarties nutraukimą dėl ieškovo kaltės laiko nepagrįstu ir neteisėtu. Ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovas pagal sutartį nupirko prekes, kurios dar iki sutarties sudarymo ieškovo buvo pagamintos ir parduotos 2021 m. rugsėjo–spalio mėnesiais UAB „KamadoSpace“ užsakymu, kuri tik 2022 m. birželio 13 d. įregistravo teises į kilnojamųjų kepsninių dizainą. Nors atsakovas nurodė, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį prekės buvo intelektinės nuosavybės objektas, saugomas autorių / dizaino teisės, ir be autorių teisių savininko sutikimo negalėjo būti parduotos, tačiau sutartis buvo sudaryta ir prekės parduotos UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini) M. V. iniciatyva ir veiksmais, kuris buvo abiejų įmonių – UAB „KamadoSpace“ (dizaino savininko) ir atsakovo (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. V., būdamas dizaino savininko UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini), pats inicijuodamas ir sudarydamas sutartį su ieškovu, akivaizdžiai sutiko ir leido, jog pagal sutartį būtų parduodamos prekės. M. V. sudarant sutartį nereikalavo ieškovo pateikti autorinių teisių savininko sutikimo, licencijų ar kitų dokumentų, pasirašė sutartį, įskaitant 5.2 punkto patvirtinimą, jog ieškovas turi teisę platinti prekes, kas pagrindžia, jog tokių atskirų dokumentų pateikti nereikėjo. Tokiu būdu M. V., būdamas UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini), konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą prekes parduoti ir taip pat neprieštaravo, kad šias prekes nupirktų atsakovas.
2. Atsakovas UAB „TOC Sales and Marketing“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų priteisimo; tuo atveju, jei teismas spręstų, kad ieškovas turi teisę į netesybų priteisimą, prašė jas sumažinti. Atsakovas nurodė, kad šalys 2022 m. balandžio 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį kartu su Priedu Nr. 1, kurios pagrindu atsakovas užsakė prekes–komplektą Island NT 10 mm HPL (145 vnt.). Prekes ieškovas įsipareigojo pagaminti per 3 savaites. Ieškovas 2022 m. liepos 14 d. pranešimu informavo atsakovą, kad prekės pagal sutartį pagamintos ir saugomos ieškovo sandėlyje, prašė apmokėti sąskaitą ir atsiimti prekes. Taip pat už prekes 2022 m. liepos 14 d. pateikė 2022 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija FMS Nr. 01356 iš viso 23 162,21 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas 2022 m. liepos 14 d. pateikė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, jog ieškovas pavėlavo pagaminti prekes, taip pat pateikė prašymą, kad pagal sutarties 5.2 p., ieškovas pateiktų duomenis, jog jis turi teisę gaminti ir platinti prekes, sudarytas licencines sutartis; dėl nurodytų aplinkybių, buvo sustabdytas atsakovo, kaip pirkėjo, prievolių pagal sutartį vykdymas, tame tarpe prekių priėmimas ar atsiskaitymas už jas (Sutarties Priedo Nr. 1 3 p., 5 p., 6 p., 7 p.). Pažymėjo, kad ieškovas 2022 m. liepos 19 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog prekės buvo pagamintos dar 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje ir, kad pagal sutartį buvo gaminamos gaminio detalės ir atsakovo pareiga buvo turėti teisę jas užsakinėti ar pateikti ieškovui informaciją, jog prekės yra intelektinės nuosavybės teisių objektas. Reaguodamas į tai, atsakovas 2022 m. liepos 28 d. pateikė ieškovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog užsakytos prekės yra saugomos dizainų ir autorių teisės, jos sukurtos pagal trečiosios šalies brėžinius, o ne pagal šalių brėžinius; prekės realizuoja „KamadoSpace Infinite Island“ lauko virtuvės baldo dizaino originalumą. Be to, ieškovas laiku prekių nepagamino, t. y. faktinis prekių pagaminimo terminas buvo daugiau nei 4 kartus ilgesnis, nei numatytas sutartyje). Atsakovas paaiškino, kad jis paprašė pateikti dokumentus, kurie pagrįstų sutartyje numatytą ieškovo prievolę turėti teisę gaminti ir platinti prekes, o ieškovas tokių dokumentų nepateikė. Todėl atsakovas vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutraukė sutartį. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad nesutinka su atsakovo įvykdytu sutarties vienašaliu nutraukimu ir pareikalavo iki 2022 m. rugsėjo 5 d. sumokėti skolą ieškovui. Atsakovas nurodė, kad sutarties priedo Nr. 1 4 punktu šalys sutarė, kad prekių pagaminimo laikas – 3 savaitės nuo šio priedo pasirašymo datos. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2022 m. liepos 28 d. pranešimu nutraukė sutartį nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. dėl ieškovo kaltės, kadangi jis nepateikė atsakovui duomenų, kad jis turi prekių autorių teisių ir dizaino teisių turėtojo sutikimą gaminti bei platinti prekes, yra sudaręs licencines sutartis (net ir paprašius tai padaryti 2022 m. liepos 14 d. atsakovo pranešimu ar 2022 m. liepos 28 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo). Pažymėjo, kad į bylą yra pateikta advokato, patentinio patikėtino G. P. 2022 m. spalio 31 d. teisinė išvada dėl fasadų komplekto dizaino, kurioje nurodyta, jog prekės yra intelektinės nuosavybės teisių objektas (saugomas tiek dizainų, tiek autorių teisės), priklausantis atitinkamam savininkui. Pasak atsakovo, tai patvirtina, kad jis pagrįstai reikalavo iš ieškovo pateikti duomenis apie pastarojo teisę gaminti ir prekiauti prekėmis (nes ieškovas gamina ir prekiauja kitam asmeniui priklausančiu intelektinės nuosavybės teisių saugomu objektu), yra sudaręs licencines sutartis (ar ieškovas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių gamindamas ir platindamas prekes, dėl ko ir atsakovui grėstų neigiamos pasekmės (Sutarties 6.2.1 p., CK 6.321 str. 1-3 p. p.)). Ieškovui tokių duomenų nepateikus ir jam pažeidus sutarties 5.2.2–5.2.4 punktų nuostatas, sutartis buvo atsakovo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. Pažymėjo, kad ieškovo ikiteisminėje komunikacijoje pateikta pozicija, kad prekės nėra originalus kūrinys ir dėl to nėra saugomas, nėra teisiškai reikšminga, kadangi yra akivaizdu, jog ieškovo gaminamos ir platinamos prekės priklauso trečiajam asmeniui, yra originalios bei saugomos dizainų bei autorių teisės, taigi tokių prekių be intelektinės nuosavybės teisių turėtojo sutikimo ieškovas tiesiog negali nei gaminti, nei platinti. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad šalims sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas neprašė pateikti jokių brėžinių, išmatavimų, gaminio charakteristikų. Sutarties priede Nr. 1 buvo nurodytas tik trečiosios šalies (UAB „KamadoSpace“) gaminio pavadinimas, net nepatikslinant, kokie ir kiek elementų sudaro „komplektą“. Jeigu prekių dizainas nebuvo sukurtas pardavėjo, tai reiškia, kad užsakytos prekės buvo gaminamos pagal pardavėjo turimą UAB “KamadoSpace” gaminio specifikaciją. Nurodė, kad 2022 m. birželio 12 d. ieškovas gavo UAB „KamadoSpace“ įmonės hipotekos turėtojo Peranto OU pranešimą, kuriame nurodyta, jog „UAB KamadoSpace“ nėra davusi sutikimo (hipotekos kreditoriui yra įkeistas visas UAB „KamadoSpace“ priklausantis turtas). Atsikertant į patikslinto ieškinio argumentus, dėl to, kad UAB „KamadoSpace“ „akivaizdžiai“ leido ieškovui gaminti ir platinti prekes, atsakovas laikėsi pozicijos, kad byloje turi būti vadovaujamasi teisiniais dokumentais, kurie galėtų būti intelektinės nuosavybės teisių turėtojo sutikimai ar licencinės sutartys, turimos ieškovo, gaminti ir platinti prekes, o ne suinteresuotos bylos baigtimi šalies teiginiais. Dėl to, kad atsakovą ir UAB „KamadoSpace“ sandorių metu atstovavo tas pats asmuo, neturi teisinės reikšmės, kadangi teisinis santykis yra susiklostęs tarp įmonių, o M. V. nėra su prekėmis susijusių intelektinės nuosavybės teisių turėtojas. Taip pat atsakovas pabrėžė, kad ieškovo pozicija dėl pagamintų prekių yra prieštaringa, nes nurodoma, kad prekės buvo pagamintos dar 2021 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, tačiau šalių komunikacijoje – 2022 m. liepos 19 d. ieškovo pretenzijoje, nurodyta jog prekės buvo pagamintos 2022 m. balandžio 29 d. Oficialus pranešimas pagal Sutartį atsakovui buvo pateiktas tik 2022 m. liepos 14 d. – pagal sutarties priedo Nr. 1 p. 3 – turėjo būti gautas pranešimas, o pagal Sutarties 9.2 p. – pranešimai siunčiami raštu. Taigi ieškovas pagamino prekes gerokai praleidęs sutartyje numatytą terminą, kuris baigėsi 2022 m. gegužės 3 d. Tai, kad ieškovas tik nurodytai datai pagamino prekes, patvirtina jo paties veiksmai, nes iki 2022 m. liepos 14 d. nebuvo pateiktas nei pranešimas dėl prekių pagaminimo pagal sutartį, nei išrašyta sąskaita už prekes.
3. Trečiasis asmuo UAB „KamadoSpace“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovui UAB „FM17“ iš atsakovo UAB „TOC Sales and Marketing“ 18754,30 Eur netesybų, 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 4558,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo – 1000,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas į valstybės biudžetą priteisė iš atsakovo 12,32 Eur pašto išlaidų ir iš ieškovo – 3,28 Eur pašto išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 12 d. šalys sudarė Vienkartinę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 0412, pagal kurią ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo sutarties sąlygomis ir nustatyta tvarka perduoti atsakovo (pirkėjo) nuosavybėn sutarties priede Nr. 1 (prekių užsakyme) prie šios sutarties nurodytas prekes – 145 vnt. HPL plokščių fasadų komplektų „ISLAND NT 10 mm HPL“, o atsakovas įsipareigojo šios sutarties sąlygomis ir tvarka priimti prekes bei už jas sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Sutarties 1.1 p.). Sutarties priede Nr.1 nurodyta prekių kaina su PVM – 22 692,70 Eur. Prekių užsakymo 3 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti visą sutarties kainą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo ieškovo pranešimo apie pagamintas ir paruoštas išsiųsti prekes, o ieškovas įsipareigojo prekes pagaminti per 3 savaites (Prekių užsakymo 4 p.). Sutarties priedo Nr. 1 (prekių užsakymo) 7 punktu šalys sulygo, jog pirkėjui vienašališkai nutraukus sutartį ne dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas turi pareigą sumokėti visą sutarties priede numatytą kainą ir tai laikoma minimaliais neįrodinėtinais pardavėjo nuostoliais.
6. Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl sutarties vykdymo, yra svarbu išanalizuoti sutarties turinį, t. y. nustatyti, kokias pareigas šalys prisiėmė sutartimi ir kokių tikslų jos siekė. Taip pat svarbu įvertinti, kaip šalys bendradarbiavo vykdydamos sutartį bei, ar atsakovui objektyviai buvo suteikta galimybė kontroliuoti sutarties vykdymą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje nesprendžiamas klausimas, ar ginčo prekės buvo intelektinės nuosavybės teisių objektas. Teismas nurodė, kad pagal 2022 m. balandžio 12 d. sutartį ir jos priedą Nr. 1 ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo perduoti atsakovo (pirkėjo) nuosavybėn sutarties priede Nr. 1 (prekių užsakyme) nurodytas prekes, o atsakovas įsipareigojo jas priimti ir atsiskaityti (Sutarties 1.1 p.). Šalys aiškiai detalizavo sutarties įvykdymo terminus (pagaminti prekes per 3 savaites) ir atsakomybę už netinkamą prievolių vykdymą (Sutarties priedo 7 p.). Teismas nurodė, kad remiantis ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog prekės dar iki 2022-04-12 sutarties sudarymo buvo ieškovo pagamintos pagal trečiojo asmens UAB „KamadoSpace“ užsakymą, tačiau įmonei neatsiskaičius, prekės buvo grąžintos ieškovui, tai patvirtina ir ieškovo 2022-04-26 ir 2022-05-04 išrašytos kreditinės sąskaitos trečiajam asmeniui, kuriose aiškiai ieškovas įvardintas tiekėju (prekes gauna), o tretysis asmuo – pirkėju (prekes grąžina). Byloje esantys rašytiniai įrodymai – el. laiškai 2021-04-30, 2021-05-03, 2021-05-04, 2021-05-05, 2021-05-06, 2021-05-10, 2021-05-26, 2021-09-22, 2021-09-23 patvirtina, kad UAB „KamadoSpace“ užsakydavo ir pirkdavo iš ieškovo HPL plokščių fasadų komplektus grilio stalams; tai patvirtina ir už prekes 2021 metų rugsėjo–spalio mėnesiais ieškovo trečiajam asmeniui UAB „KamadoSpace“ išrašytos 2021-09-07, 2021-09-22, 2021-10-06 ir 2021-10-18 PVM sąskaitos-faktūros. Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui UAB „KamadoSpace“ dėl pablogėjusios finansinės padėties 2022 m. birželio 1 d. buvo iškeltas bankrotas ne teismo tvarka, tačiau šis kreditorių sprendimas buvo panaikintas teismo ir Vilniaus apygardos teismas 2022-12-22 nutartimi iškėlė UAB „KamadoSpace“ bankroto bylą, nutartis yra įsiteisėjusi. Iš nutarties turinio nustatyta, kad įmonė dvejus metus iš eilės dirbo nuostolingai (2021 m. ir 2022 m.), nuosavas kapitalas tiek 2021 m., tiek 2022 m. buvo neigiamas. Juridinių asmenų registro duomenimis M. V. buvo UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini) nuo 2019-05-29 iki 2022-06-17, taip pat jis nuo 2012 m. eina atsakovo (duomenys neskelbtini) pareigas. Remiantis ieškovo paaiškinimais teismas nustatė, kad UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini) M. V., šiai įmonei negalint atsiskaityti, pasiūlė, jog prekes priimtų ir už jas sumokėtų (duomenys neskelbtini) įmonė, t. y. atsakovas UAB „TOC Sales and Marketing“. Šios aplinkybės M. V. neginčijo teismo posėdyje. Teismas teisiškai reikšmingu pripažino byloje esantį ir 2022-04-12 UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini) M. V. elektroninį laišką ieškovui (ieškovas įvardintas Exterus, tačiau kaip paaiškino ieškovo atstovas teismo posėdyje, ieškovas priklauso Exterus įmonių grupei), kuriame M. V. nurodė, jog „UAB „KamadoSpace“ grąžina ieškovui jo pagamintas prekes (145 HPL komplektus), už tą sumą kiek skolingi įmonei (22 692,70 Eur)“, taip pat pažymėjo, jog „grąžintas prekes laikinai įsipareigoja nupirkti TOCSM (sutartis), bet vėliau šį įsipareigojimą perims ir prekes nupirks mūsų firma USA“. Teismas pažymėjo, kad M. V. el. laiške neprašė atsakovo licencinių sutarčių dėl prekių gamybos, nes tuo metu, taip pat ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su ieškovu metu, trečiasis asmuo buvo prekių intelektinės nuosavybės teisių turėtoju ir M. V. jokių pretenzijų dėl to ieškovui nereiškė. Teismas pažymėjo, kad analizuojant M. V. 2022 m. balandžio 12 d. el. laiško turinį akivaizdu, jog faktas, kad ginčo prekės jau buvo pagamintos 2022 m. balandžio 12 d. (sutarties sudarymo metu), atsakovo (duomenys neskelbtini) M. V. buvo pripažintas. Todėl teismas sprendė, jog siekiant nukelti atsiskaitymo terminą, pastarasis pasiūlė ieškovui pasirašyti sutartį su atsakovu (jo paties valdoma įmone), nurodydamas, kad atsakovas nupirks grąžintas prekes. Juridinių asmenų registro išrašai patvirtina, jog pasiūlymo sudaryti sutartį metu ir 2022-04-12 sutarties sudarymo dieną, M. V. buvo ir UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini) (laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2022 m. birželio 17 d.), ir atsakovo UAB „TOC Sales and Marketing“ (duomenys neskelbtini) (nuo 2012 m. vasario 3 d. iki šiol), todėl jam buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens finansine padėtimi, galimybėmis ir galimais apribojimais. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2022 m. birželio 12 d. ieškovas gavo BUAB „KamadoSpace“ įmonės hipotekos turėtojo Peranto OU pranešimą, kuriame nurodyta, jog „UAB KamadoSpace“ nėra davusi sutikimo (hipotekos kreditoriui yra įkeistas visas UAB „KamadoSpace“ priklausantis turtas). Teismo vertinimu, tokio pobūdžio aplinkybės tik patvirtina, kad M. V., sudarydamas sutartį su ieškovu, suvokė, kad ateityje ji nebus įvykdyta dėl galimų suvaržymų; juolab, kad jis buvo trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) ir žinojo, kad įmonė dirbo nuostolingai (2021 m. ir 2022 m.), jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Teismas pažymėjo, kad sutartis buvo sudaryta 2022 m. balandžio 12 d., t. y. iki suvaržymų trečiojo asmens teisėms pritaikymo; M. V. neabejotinai disponavo informacija, kuri buvo esminė, sudarant ginčo sutartį, tačiau pastarasis šios informacijos ieškovui neatskleidė. Byloje faktinės aplinkybės liudija, jog ieškovas ir trečiasis asmuo bendradarbiavo, nes iš šalių susirašinėjimo (el. laiškai 2021-04-30, 2021-05-03, 2021-05-04, 2021-05-05, 2021-05-06, 2021-05-10, 2021-05-26, 2021-09-22, 2021-09-23) matyti, kad UAB „KamadoSpace“ užsakydavo ir pirkdavo iš ieškovo HPL plokščių fasadų komplektus grilio stalams; tai patvirtina ir už prekes 2021 metų rugsėjo–spalio mėnesiais ieškovo trečiajam asmeniui UAB „KamadoSpace“ išrašytos 2021-09-07, 2021-09-22, 2021-10-06 ir 2021-10-18 PVM sąskaitos-faktūros; tuo tarpu duomenų, kad trečiasis asmuo būtų reikalavęs licencijų iš ieškovo, byloje nėra. Tokio pobūdžio nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalys bendradarbiavo ir tarp jų buvo susiklosčiusi verslo praktika, todėl ieškovas pagrįstai neturėjo jokių abejonių dėl jo teisės gaminti ir platinti prekes, kurios kaip teigė atsakovas, buvo intelektinės nuosavybės objektas. Teismas nurodė, kad visiškai sutinka su ieškovo pozicija, jog sutarties sudarymo metu UAB „KamadoSpace“ leido ieškovui gaminti ir platinti prekes, ir dėl to ieškovui nekilo abejonių; juolab, kad sutarties sudarymo metu atsakovas nereikalavo iš ieškovo jokių licencinių sutarčių. Teismas vertino, kad atsakovo pozicija, kad jis negalėjo nupirkti prekių iš ieškovo, nes neturėjo prekių intelektinės nuosavybės teisių turėtojo UAB „KamadoSpace“ ir hipotekos kreditoriaus Peranto OU sutikimų gaminti ir platinti prekes, yra nenuosekli ir nesąžininga. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ankstesniuose sutartiniuose santykiuose jis reikalavo iš ieškovo prekių intelektinės nuosavybės teisių turėtojo sutikimų platinti prekes. Pasikeitus faktinei padėčiai (atsiradus tam tikriems ribojimams), M. V. prieš teikdamas pasiūlymą ieškovui grąžinti prekes ir sudaryti sutartį su atsakovu dėl pagamintų prekių apmokėjimo, turėjo pareigą atskleisti ieškovui esminę informaciją, susijusią su sutarties sudarymu. CK 6.163 str. nurodyta, kad ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai, o to paties straipsnio 4 d. numatyta, kad šalys privalo atskleisti informaciją viena kitai, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Kadangi atsakovas neatskleidė ieškovui esminės informacijos, susijusios su sutarties vykdymu, todėl jis nebuvo sąžiningas ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis (CK 1.137 str. 2 d.), ir jam tenka rizika dėl sutarties neįvykdymo. Tuo tarpu ieškovas, teismo vertinimu, visiškai pagrįstai turėjo pagrindą manyti, jog sudarydamas sutartį su atsakovu, kurį atstovavo M. V., ginčo Prekių dizaino savininkas, jis turi teisę platinti prekes ir tam nėra jokių apribojimų. Teismas vertino, kad ieškovas pagal CK 1.2 straipsnį turėjo pagrįstus lūkesčius, jog parduoti atsakovui prekes nėra kliūčių, o tuo labiau, kad sutarties sudarymo metu, M. V., būdamas UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini), nereikalavo iš ieškovo pateikti autorinių teisių savininko sutikimo, licencijų ar kitų dokumentų ir pasirašant sutartį, jį tenkino visos sąlygos, įskaitant ir sutarties 5.2 punktą.
7. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo teiginių, jog ieškovas laiku neįvykdė sutarties, atkreipė dėmesį, kad byloje nustatyta, jog UAB „KamadoSpace“ užsakymu ieškovo pagamintos prekės buvo grąžintos ir išrašytos dvi kreditinės sąskaitos-faktūras: 2022 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr.EGR0000127 ieškovui grąžinti 145 vienetai HPL plokščių fasadų komplektų, o pagal 2022 m. gegužės 4 d. kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr.EGR0000128 ieškovui grąžinti 3 vienetai HPL plokščių fasadų komplektų. Grąžinus nurodytas prekes ieškovui, jos 2022 m. balandžio 12 d. sutartimi buvo parduotos atsakovui. Todėl teismas vertino, kad ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, o atsakovas licencijų ir kitų dokumentų pradėjo reikalauti iš ieškovo tik tuomet, kai pastarasis paprašė sumokėti už prekes. Pagal sutarties priedo Nr.1 – Prekių užsakymo 3 punktą šalys sulygo, jog atsakovas už prekes sumokės ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pardavėjo pranešimo apie pagamintas ir paruoštas išsiųsti prekes dienos, o sutarties 4 punktu ieškovas įsipareigojo prekes pagaminti per 3 savaites. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir sutarties bei sutarties priedo Nr. 1 turinys suponuoja teismui išvadą, jog šalys, sudarydamos ginčo sutartį siekė nukelti atsiskaitymo terminą, nes buvo deramasi dėl jau faktiškai pagamintų prekių, todėl teigti, kad ieškovas pažeidė sutarties įvykdymo terminą nėra pagrindo. Teismas vertino, kad prekės buvo pagamintos ir paruoštos išsiųsti laiku, o ieškovas 2022 m. liepos 14 d. pakartotinai informuodamas atsakovą, jog prekės yra pagamintos ir saugomos ieškovo sandėlyje, šiuo pranešimu tik prašė apmokėti už prekes pagal pateiktą 2022 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija FMS Nr. 01356 ir atsiimti prekes.
8. Teismas, pasisakydamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, nurodė, kad atsakovui nevykdant sutarties, ieškovas 2022 m. liepos 19 d. kreipėsi į jį su pretenzija dėl sutarties vykdymo, kurioje nurodė, kad sutartis buvo įvykdyta 2022-04-29, o informacijos atsakovas apie tai, kad detalės yra intelektinės nuosavybės objektas, nepateikė. Prašė apmokėti už pagamintas prekes ir jas atsiimti. Atsakovas, reaguodamas į šią pretenziją, 2022 m. liepos 28 d. pranešimu informavo ieškovą, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. vienašališkai nutraukia sutartį pagal CK 6.217 str., nes ieškovas apie prekių pagaminimą informavo atsakovą tik 2022-07-14, todėl ieškovas pažeidė terminą daugiau nei 4 kartus ir nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų pardavėjo teisę platinti prekes. Ieškovas, atsakydamas į 2022 m. liepos 28 d. atsakovo pranešimą, informavo, jog su pranešime nurodytais sutarties pažeidimais nesutinka bei pranešimą apie sutarties nutraukimą dėl ieškovo kaltės laiko nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje jau konstatavo, kad ieškovas prekes pagamino laiku, tai patvirtina ir 2022-04-12 M. V. el. laiškas, taip pat 2022-04-26 ir 2022-05-04 ieškovo išrašytos kreditinės sąskaitos UAB „KamadoSpace“, taip pat ieškovo 2022-07-14 pakartotinis priminimas. Taip pat teismas vertino, kad nepagrįstas ir atsakovo argumentas dėl to, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį, nes neturėjo licencijos prekiauti prekėmis (Sutarties 5.2 p.). Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, numatyta CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal prievolės esmę griežtas prievoles sąlygų laikymąsi turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Teismas pažymėjo, kad vien tik formalus sutarties nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar sutarties 5.2 punkto pažeidimas gali būti kvalifikuotas esminiu pažeidimu, būtina išanalizuoti sutarties turinį, jos tikslus. Teismas pažymėjo, kad kaip minėta, teismas jau įvertino, jog ieškovas sutartį įvykdė laiku, kad prekės sutarties sudarymo metu faktiškai jau egzistavo, o sutartimi šalys siekė tik nukelti atsikaitymo terminą. Todėl sutarties 5.2 p. reikalavimą teismas vertino kaip formalų ir konstatavo, jog nebuvo esminio sutarties pažeidimo, sudarančio pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį.
9. Teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio nurodė, kad atsakovas prašė mažinti netesybas, teigdamas, kad jos yra neprotingai (aiškiai) per didelės, nes sudaro 23 162,21 Eur sumą, kuri lygi 100 proc. sutarties kainos su PVM. Atsakovo vertinimu, netesybų dydis negali viršyti 10 proc. darbų kainos, be to, ieškovas nepagristai prašo priteisti netesybas su PVM; taip pat ieškovas nepagrindė savo patirtų nuostolių dydžio. Teismas nurodė, kad netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sampratą netesybos – sutartyje numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, jog netesybos yra neprotingai didelės. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalių sudarytos sutarties priedo 7 punkte nurodyta, kad pirkėjui už sutarties nevykdymą (nutraukus sutartį prieš terminą ne dėl pardavėjo kaltės) skiriama bauda, kurią sudaro prekių kaina ir tai laikoma minimaliais neįrodinėtinais pardavėjo nuostoliais. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti baudą – netesybas, skaičiuodamas ją nuo prekių kainos, nurodytos kartu su pridėtinės vertės mokesčiu, bet pagal PVMĮ 3 straipsnio 1 dalį baudos, priteistinos CPK tvarka, nėra apmokestinamos PVM, todėl teismo vertinimu netesybų dydis negali būti skaičiuojamas nuo sutarties kainos su PVM, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį (PVMĮ 3 straipsnio 1 dalis), o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, netesybos yra tik civilinės atsakomybės forma, viena iš žalos atlyginimo priemonių, o ne savarankiška ekonominė veikla. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei formuojamą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016), teismas nusprendė ieškovui priteistinas netesybos skaičiuoti be PVM mokesčio, t. y. priteisti iš atsakovo 18.754,30 Eur netesybų. Teismas nurodė, kad netenkina atsakovo prašymo mažinti netesybas dėl to, kad jos yra neprotingai didelės. Teismas pažymėjo, kad sutartyje ir jos priede šalys individualiai aptarė jos sąlygas, t. y. detalizavo savo teises ir pareigas, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė atsakomybę už prievolių nevykdymą (priedo 7 p.), Taigi, šalys akceptavo sutarties sąlygas, o būtent – atsakovas, sudarydamas sutartį, sutiko su sutartinių netesybų dydžiu ir iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos netesybų dydžio neginčijo. Tokio pobūdžio aplinkybės patvirtina, jog atsakovas aiškiai suvokė ir žinojo, kokius įsipareigojimus prisiėmė. Duomenų apie tai, kad atsakovas siekė sutarties sąlygas dėl iš anksto nustatytų minimalių nuostolių dydžio pakeisti, nėra. Teismas nurodė, kad sutarties pažeidimas – vienašališkas sutarties nutraukimas ne dėl pardavėjo kaltės ir vengimas atsiskaityti už prekes – byloje konstatuotas. Be to, susitardamos dėl netesybų, šalys iš anksto nurodė galimus nuostolius, todėl ieškovui nereikia įrodinėti jų dydžio. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas nepagrindė savo patirtų nuostolių dydžio. Pažymėjo, kad atsakovas, pasirašydamas sutartį, išreiškė sutikimą su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir netesybų dydžiu, ir šios sąlygos jį tenkino. Sutarties sąlygų turinys ir formuluotė buvo išdėstyti aiškiai, nedviprasmiškai; todėl atsakovui kyla pareiga vykdyti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad pareiga įrodyti, jog netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas atsižvelgė, kad atsakovas yra juridinis asmuo, siekiantis pelno, turintis patirties derybų sferoje, veikiantis rinkoje daugiau kaip 10 metų. Taigi jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad atsakovas, sudarydamas sutartį ir jos priedą Nr. 1, turėjo (galėjo) įvertinti jų nuostatas bei savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydamas sutartį ir priedą Nr. 1, neturėjo realios galimybės derėtis dėl netesybų. Teismas nurodė, kad spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas nagrinėjamoje byloje, teisiškai reikšmingu laiko atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo laikotarpį, atsakovo nesąžiningą elgesį neatskleidžiant informacijos ieškovui, kurią jis laikė esmine ir ja disponavo. Byloje nustatyta, kad ieškovas geranoriškai sutiko sudaryti su atsakovu sutartį, taip nukeliant jos įvykdymo terminą; tačiau net ir ieškovui akceptavus atsakovo pasiūlymą ir sutikus priimti prekes iš trečiojo finansiškai nepajėgaus atsikaityti asmens, - atsakovo pasirinkta gynybinė versija siekiant visiškai išvengti savo prievolės vykdymo, vertintina kaip akivaizdžiai nesąžininga ir nesuderinama su sąžiningo verslo standartais. Teismo vertinimu, atsakovas žymiai praleido terminą prievolei įvykdyti, dėl ko nėra pagrindo sumažinti netesybas.
10. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat prašė priteisti 571,12 Eur palūkanas pagal sutarties 4.1 p., kurias paskaičiavo nuo 23 162,21 Eur sumos. Tačiau teismas vertino, kad priteistos 18 754,30 Eur netesybos yra pakankamos ir pilnai padengia ieškovo patirtus nuostolius, todėl ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė. Tuo tarpu ieškovo prašymą priteisti procesines palūkanas, teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu. Teismas nurodė, kad CK 6.261 straipsnyje nustatyta, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais, o kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Kadangi atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus pagal sutartį, ieškovas įgijo teisę pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį reikalauti 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už 18 754,30 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (atsižvelgiant į 2022 m. sausio 1 d. galiojusią fiksuotą palūkanų normą).
11. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad tam pagrindo nėra, nes ieškovas senaties termino nepraleido. Teismas pažymėjo, kad CK 1.125 str. 5 d. nurodyta, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Šiuo atveju ieškovas nurodė, jog atsakovas prekes turėjo priimti iki 2022 m. balandžio 15 d., vadinasi ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo jau 2022 m. balandžio 16 d. (CK 1.127 str. 1 d.). Taigi ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl netesybų pareikšti baigėsi 2022 m. spalio 16 d., o ieškinį ieškovas teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 12 d., todėl nurodyto ieškinio senaties termino nepraleido.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas UAB „TOC Sales and Marketing“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo UAB „FM17“ patikslintas ieškinys patenkintas ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; taikyti ieškinio senaties terminą UAB „FM17“ ieškinio reikalavimui dėl netesybų priteisimo; tuo atveju, jei teismas spręstų, kad ieškovė UAB „FM17“ turi teisę į netesybų priteisimą, apeliantas prašo netesybas sumažinti; priteisti atsakovui UAB „TOC Sales and Marketing“ iš ieškovo UAB „FM17“ 2 178 EUR bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino sutarties nuostatas (CK 6.193–6.195), dėl ko nepagrįstai sprendė, kad sutartį ieškovas įvykdė tinkamai, ignoravo ieškovo padarytus sutarties 5.2.2–5.2.4 p. ir sutarties priedo Nr. 1, p. 4. pažeidimus, tuo tarpu taikydamas atsakovui nepagrįstai taikė atsakomybę už sutarties nevykdymą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo, leidžiančio atsakovui vienašališkai nutraukti ginčo sutartį. Paaiškina, kad ieškovas po sutarties sudarymo datos (2022 m. balandžio 12 d.) pranešimo apie pagamintas prekes atsakovui nepateikė. Atsakovas neturi duomenų, ar ieškovas turėjo prekes pateikimui, kadangi po sutarties sudarymo jų niekuomet nematė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo nurodyti, kur šiuo metu yra prekės. Teismas neteisingai aiškino sutarties nuostatas, dėl ko neteisingai konstatavo, kad ieškovas sutarties nepažeidė. Apeliantas teigia, kad aiškindamas sutartį, teismas pirmiausia turėjo atsižvelgti į rašytinės sutarties tekstą. Šiuo atveju ieškovas pažeidė sutarties 5.2.2–5.2.4 p. nuostatas, nes nepateikė atsakovui dokumentų, patvirtinančių ieškovo teisę platinti prekes Lietuvoje, nors dėl jų aiškiai buvo susitarta. Sutarties 5.2.2 punkte ieškovas patvirtino ir garantavo, kad jeigu ieškovas parduoda prekes, kurios yra autorių teisių ar gretutinių teisių objektai (knygos, paveikslai, reprodukcijos, kompaktinės plokštelės, garso ir vaizdo kasetės ir pan.), ieškovas privalo turėti teisę platinti tokias prekes Lietuvoje. Sutarties 5.2.3 punktu ieškovas patvirtino ir garantavo, kad jis yra sudaręs atitinkamas licencines sutartis ir todėl, tiekdamas prekes atsakovui, nepažeidžia jokių trečių šalių teisių. Sutarties 5.2.4 punktu ieškovas garantavo, kad jis turi visas, Lietuvos Respublikos įstatymais numatytas sutartis, leidžiančias importuoti ir platinti prekes Lietuvos Respublikoje. Ieškovas niekuomet nepateikė atsakovui duomenų, kad jis turi prekių autorių teisių ir dizaino teisių turėtojo (trečiojo asmens) sutikimą gaminti ir platinti prekes, yra sudaręs licencines sutartis. Net kai buvo paprašytas tai padaryti 2022 m. liepos 14 d. atsakovo pranešimu ar kai gavo 2022 m. liepos 28 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ieškovas tokių dokumentų nepateikė. Apelianto įsitikinimu, teismas neteisingai sprendė, kad esant nurodytam esminiam sutarties pažeidimui dėl ieškovo kaltės, civilinė atsakomybė turi būti taikoma ne ieškovui, bet atsakovui. Teismas be pagrindo sprendė, kad UAB „KamadoSpace“ leido ieškovui gaminti ir platinti prekes. Teismas turėjo vadovautis teisiniais dokumentais ir aiškiais rašytiniais įrodymais, kurie tokių išvadų nepatvirtina. Dėl to, kad atsakovą ir UAB „KamadoSpace“ sandorių metu atstovavo tas pats fizinis asmuo, neturi teisinės reikšmės, kadangi teisinis santykis yra susiklostęs tarp juridinių asmenų – įmonių, o M. V. nėra sandorių šalis ar intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.
12.2. Apelianto vertinimu, teismas taip pat neteisingai konstatavo, kad ieškovas nepažeidė prekių pristatymo termino. Paaiškina, kad sutarties priedo Nr. 1, 4 punktu šalys sutarė, kad prekių pagamino laikas – 3 savaitės nuo šio priedo pasirašymo datos. Teismas neteisingai aiškino sutartį teigdamas, kad 2022 m. balandžio 12 d. pranešimas buvo pakankamas suprasti, kad prekės atsakovui yra pagamintos ir paruoštos perduoti. Teismas nesiaiškino ir nevertino, kur buvo prekės nuo tada, kai jos buvo grąžintos ieškovui, ar jis iš viso prekes turėjo iki 2022 m. liepos 14 d. pranešimo. Nepaisant to, kad 2022 m. balandžio 12 d. buvo nurodoma apie prekių pagaminimą ir išrašytos sąskaitos faktūros, šias prekes ieškovui grąžinus ir pasikeitus perkančiajam subjektui iš trečiojo asmens UAB „KamadoSpace“ į atsakovą, ieškovas turėjo informuoti atsakovą apie galimybę prekes atsiimti. Oficialus pranešimas apie prekių pagaminimą buvo gautas tik 2022 m. liepos 14 d., tuo pačiu metu buvo išrašyta sąskaita faktūra prekių apmokėjimui. Iš šio ir iš ankstesnio ieškovo elgesio galima spręsti, kad ieškovas išrašydavo sąskaitas tuo metu, kai yra prekes paruošdavo atsiėmimui. Priešingu atveju nesuprantama, kodėl ieškovas 3 mėnesius laukė ir atsakovui jokio raginimo vykdyti sutartį nesiuntė, sąskaitų už prekes neišrašė. Ieškovo pozicija dėl pagamintų prekių yra prieštaringa. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad prekės buvo pagamintos dar 2021 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, tačiau šalių komunikacijoje – 2022 m. liepos 19 d. ieškovo pretenzijoje nurodyta, jog prekės buvo pagamintos 2022 m. balandžio 29 d.
12.3. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai taikė atsakovui civilinę atsakomybę, be to, netinkamai vertino prašomų priteisti netesybų pagrįstumą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos netesybų mažinimo klausimu. Atsakovas pažymi, kad sutartis 2022 m. liepos 28 d. pranešimu buvo nutraukta ne dėl atsakovo, o dėl ieškovo atlikto esminio sutarties pažeidimo. Dėl atsakovo kaltės sutartis niekada nutraukta nebuvo. Sutinkamai su sutarties 3.3 p. ir sutarties priedo Nr. 1, 7 puntu sutarčiai esant nutrauktai dėl ieškovo kaltės, atsakovas neturėjo ir neturi pareigos nei priimti prekių, nei už jas apmokėti, nei atlyginti nuostolių ar sumokėti netesybų. Tuo atveju, jeigu visgi teismas įpareigotų atsakovą mokėti netesybas, jos turi būti ženkliai sumažintos, nes jos yra neprotingai didelės. Teismų praktikoje nurodoma, kad įprasta praktika yra tokia, kad netesybų dydis negali viršyti 10 proc. sutarties kainos, kas šiuo atveju sudarytu maždaug 1 875 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-414-943/2020; 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-544-330/2020, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-707-302/2020, kt.). Tuo tarpu šiuo atveju teismo priteistų netesybų dydis sudaro 100 proc. sutarties vertės be PVM. Nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kai atsakovas privalo sumokėti visą prekių kainą, nors tų prekių neturi ir negali jų priimti dėl jų neatitikimo sutarties reikalavimams ir pavėluoto sutarties vykdymo. Be to, apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovas neprivalėjo įrodyti patirtų nuostolių dydžio. Paaiškina, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartinių netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021). Netesybos taip pat turėjo būti mažinamos atsižvelgiant į atsakovo sąžiningumą vykdant sutartį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, gavęs 2022 m. liepos 14 d. ieškovo pranešimą apie prekių pagaminimą ir galėjimą atsiimti, nedelsiant (tą pačią dieną) sureagavo į šį ieškovo pranešimą, suteikė ieškovui laiko pateikti sutartyje numatytas licencines sutartis, ieškovas buvo iš anksto įspėtas, kad nepateikus prašomų dokumentų sutartis bus nutraukta.
12.4. Apeliantas mano, kad teismas sprendimu neįvertino, jog ieškovas praleido ieškinio senatį dėl netesybų priteisimo. Paaiškina, kad atsakovas prekes turėjo priimti iki 2022 m. balandžio 15 d. Jeigu laikytis ieškovo pozicijos, laikytina, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą žinojo jau 2022 m. balandžio 16 d. (CK 1.127 str. 1 d.). Taigi ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl netesybų pareikšti baigėsi 2022 m. spalio 16 d. Jeigu laikytis ir teismo pozicijos, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2022 m. gegužės 4 d., tokiu atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2022 m. lapkričio 4 d. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2022 m. rugsėjo 12 d., pradinis ieškinys buvo pareikštas dėl žalos atlyginimo, kuriam taikoma 3 metų senatis (CK 1.125 str. 9 p.), o reikalavimą dėl netesybų pagal sutarties 3.3 p. ir sutarties priedo Nr. 1, 7 punktą priteisimo ieškovas pareiškė tik 2023 m. sausio 5 d. patikslinęs ieškinį. Tai reiškia, kad tik nuo patikslinto ieškinio pateikimo ieškovas laikytinas kreipęsis į teismą dėl netesybų priteisimo, t. y. jau praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nepriklausomai nuo to, ar skaičiuojant pagal ieškovo poziciją, ar pagal skundžiamame teismo sprendime nurodomą datą.
13. Ieškovas UAB „FM17“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas teigia, kad jis teisėtai pardavė prekes atsakovui. Prekės buvo parduotos su intelektinių teisių turėjo UAB „KamadoSpace“ sutikimu. Teismas teisingai vertino tai patvirtinančias bylos aplinkybes, o atsakovas nepagrįstai atskiria juridinio asmens UAB „KamadoSpace“ ir M. V., kaip šio juridinio asmens (duomenys neskelbtini), veiksmus. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad tarp ieškovo ir įmonės UAB „KamadoSpace“ buvo susiklosčiusi verslo praktika, pagal kurią, vadovaujantis įmonės UAB „KamadoSpace“ užsakymais, ieškovas gamindavo prekes ir jas parduodavo įmonei UAB „KamadoSpace“. Pagal minėtą praktiką, dar iki 2022 m. balandžio 12 d. sutarties sudarymo buvo pagaminta prekių už 22 692,70 Eur. Kaip visada trečiasis asmuo UAB „KamadoSpace“ už jas turėjo sumokėti, tik šį kartą UAB „KamadoSpace“ negalėjo atsiskaityti už šias prekes dėl prastos finansinės padėties. Todėl tarp UAB „KamadoSpace“, atsakovo ir ieškovo buvo pasiektas susitarimas, pagal kurį turėjo būti sudaryta sutartis, kurios pagrindu prekes priims ir už jas sumokės atsakovas. Šį susitarimą patvirtina 2022-04-12 M. V., kaip atsakovo ir UAB „KamadoSpace“ atstovo elektroninis laiškas ieškovui. Susitarimas, jo esmė ir tikslas aiškiai suponavo objektyviai suvokiamą UAB „KamadoSpace“, atsakovo ir ieškovo valią, pagal kurią ieškovas neturi jokių ribojimų parduoti prekes atsakovui. Ieškovas teigia, kad atsakovas, veikdamas per M. V., kuris žinojo visą reikalų padėtį įmonėje UAB „KamadoSpace“, sudarant susitarimą ir pirkimo–pardavimo sutartį, neatskleidė visos informacijos ir tai rodo, kad būtent atsakovas tinkamai nebendradarbiavo ir vėliau siekė pasinaudoti tokia padėtimi. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovas pažeidė sutarties įvykdymo terminą. Teigia, kad prekės buvo pagamintos ir paruoštos išsiųsti laiku. UAB „KamadoSpace“ grąžino ieškovui pagamintas prekes. Prekių grąžinimą patvirtina ieškovo 2022-04-26 ir 2022-05-04 išrašytos kreditinės sąskaitos. Ieškovas 2022-07-14 pranešimu tik papildomai informavo atsakovą, jog prekės yra pagamintos ir vis dar saugomos ieškovo sandėlyje. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas turėjo mažinti priteistas netesybas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė jo patirtų nuostolių dydžio. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/080). Nagrinėjamu atveju teismas netesybų dydį nustatė, atsižvelgęs į šias bylos aplinkybes: atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo laikotarpį, atsakovo nesąžiningą elgesį, neatskleidžiant informacijos ieškovui, kurią jis laikė esmine ir ja disponavo. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentu, jog nežinant, kokius nuostolius ieškovas realiai patyrė, teismas neturėjo pagrindo vertinti, ar netesybos yra neprotingai didelės, atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus. Vienas iš sutartinių netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Sutartinėmis netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai – šiuo atveju atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo pažymėta, kad netesybos neprivalo sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Ieškovas teigia, kad nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Paaiškina, kad ieškinį dėl netesybų priteisimo teismui pateikė 2022-09-12, todėl senaties termino (6 mėnesių) nepraleido, 2023-01-05 ieškovas pareiškė ne naują ieškinį dėl netesybų, o pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje patikslino pradinio 2022-09-12 ieškinio pagrindą, toliau palaikydamas pareikštus reikalavimus, todėl ieškovo kreipimosi dėl netesybų diena laikytina pradinio ieškinio pateikimo teismui data, t. y. 2022-09-12. Ieškovas pažymi, kad jau 2022-09-12 ieškinyje reikalavimas priteisti prekių kainą buvo formuojamas būtent netesybas nustatančių sutarties 2.6, 3.3, 4.5 punktų ir 2022-04-12 sutarties priedo Nr. 1, 7 punkto pagrindu. Taigi nesuėjus 6 mėn. terminui jau buvo pareikštas reikalavimas teisme priteisti pinigų sumą netesybas nustatančių 2022-04-12 sutarties nuostatų pagrindu. Be to, ieškovas pažymi, kad apmokėjimas už prekes turėjo būti atliktas tik po pranešimo gavimo, kuris buvo gautas 2022 m. liepos 14 d., o tai reiškia, kad net senaties terminą skaičiuojant pagal atsakovo nurodytas aplinkybes, senaties terminas dėl netesybų turėtų būti skaičiuojamas tik nuo 2022 m. liepos 14 d., kas reiškia, jog net jei laikant, kad patikslintas ieškinys buvo pareikštas tik 2023 m. sausio 5 d., 6 mėn. senaties terminas vis tiek nėra praleistas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
15. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo ir netesybų taikymo kaltajai sutarties šaliai, netesybų dydžio, ieškinio senaties.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „TOC Sales and Marketing“ 2022 m. liepos 28 d. pranešimu (e. bylos t. 1, b. l. 50) įspėjo ieškovą UAB „FM17“, kad vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įspėdamas ieškovą prieš 30 dienų terminą, vienašališkai nutraukia 2022 m. balandžio 12 d. Vienkartinę pirkimo–pardavimo sutartį nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. Pranešime atsakovas pažymėjo, jog pagal sutartį ieškovas turėjo pateikti prekes per 3 savaičių terminą (t. y. iki 2022 m. gegužės 3 dienos) (sutarties priedo Nr. 1, 4 punktas), privalėjo turėti teisę platinti tokias prekes Lietuvoje (Sutarties 5.2.2. ir 5.2.4. punktai) ir turėjo būti sudaręs atitinkamas licencines sutartis, kad nepažeistų trečiųjų šalių teisių (Sutarties 5.2.3. punktas). Pranešime konstatuojama, kad ieškovas netinkamai vykdė paminėtas nuostatas, t. y. apie prekių pagaminimą informavo tik 2022 m. liepos 14 d., t. y. faktinis prekių pagaminimo terminas buvo daugiau nei 4 kartus ilgesnis, nei numatytas sutartyje, be to, pirkėjui paprašius pateikti dokumentus, kurie pagrįstų sutartyje numatytą pardavėjo prievolę turėti teisę platinti prekes, tokių dokumentų nepateikė. Atsakovas nurodo, kad jis kaip nukentėjusi šalis iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, todėl nurodytas aplinkybes laiko esminiu sutarties pažeidimu ir remiantis CK 6.217 straipsniu vienašališkai nutraukia sutartį.
17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, kiek tai susiję su ieškovo kalte dėl sutarties pažeidimo, pripažino, kad atsakovo pranešime apie vienašalį sutarties nutraukimą nurodytos priežastys nėra pakankamai svarbios ir neįrodo, kad sutartį iš esmės pažeidė ieškovas. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti šias teismo išvadas ir konstatuoti, kad būtent ieškovas pažeidė sutarties vykdymo terminą ir neturėjo privalomų dokumentų pagal sutartį, ir pripažinti, kad tai buvo esminis sutarties pažeidimas.
18. Tačiau teisėjų kolegija patikrinusi bylą apskųstoje dalyje įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo kitaip vertinti vienašalio sutarties nutraukimo aplinkybes.
Dėl prekių pagaminimo ir pristatymo termino pažeidimo
19. Byloje nustatyta, kad M. V. buvo UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2022 m. birželio 17 d. ir kad jis taip pat nuo 2012 m. eina atsakovo UAB „TOC Sales and Marketing“ (duomenys neskelbtini) pareigas. Nustatyta, kad M. V., veikdamas kaip UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 12 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą (byloje nebuvo ginčo, kad ieškovas šiame laiške įvardintas kaip Exterus, nes priklauso Exterus įmonių grupei), jog „UAB „KamadoSpace“ grąžina ieškovui jo pagamintas prekes (145 HPL komplektus), už tą sumą kiek skolingi įmonei (22 692,70 Eur)“, taip pat pažymėjo, jog „grąžintas prekes laikinai įsipareigoja nupirkti TOCSM (sutartis), bet vėliau šį įsipareigojimą perims ir prekes nupirks mūsų firma USA“. Nustatyta, kad atsakovas „TOC Sales and Marketing“, atstovaujamas (duomenys neskelbtini) M. V., kaip ir minima jo paties elektroniniame laiške, tą pačią dieną, t. y. 2022 m. balandžio 12 d., sudarė su ieškovu Vienkartinę pirkimo–pardavimo sutartį ir jos priedą Nr. 1, kurias įsipareigojo nupirkti, 145 vnt. HPL plokščių fasadų komplektų „ISLAND NT 10 mm HPL“.
20. Teisėjų kolegija, vertindama aplinkybes, susijusias su UAB „TOC Sales and Marketing“ 2022 m. liepos 28 d. pranešime nurodytu prekių pristatymo termino pažeidimu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pirkimo–pardavimo objektu buvusios prekės realiai egzistavo 2022 m. balandžio 12 d. sutarties sudarymo metu ir atsakovui apie tai buvo žinoma. Atsakovas teigia, kad pagal sutartį ieškovas turėjo pateikti prekes per 3 savaites (t. y. iki 2022 m. gegužės 3 d.) (sutarties Priedo Nr. 1, 4 punktas), bet apie tai, kad prekės yra pagamintos, atsakovą informavo tik 2022 m. liepos 14 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad M. V. 2022 m. balandžio 12 d. elektroniniame laiške ir 2022 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 1 yra kalbama apie tas pačias prekes, t. y. kad M. V. žinojo, kad šios prekės yra realiai pagamintos ir kur jos iš tikrųjų yra saugomos sutarties sudarymo metu. Teismas teisingai vertino įrodymus ir teisingai konstatavo, kad prekės buvo pagamintos dar 2021 m. rugsėjo–spalio mėnesiais ir, kad tai patvirtina ieškovo pateiktas susirašinėjimas su UAB „KamadoSpace“ dėl užsakymo vykdymo eigos bei kiti rašytiniai įrodymai: 2021 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaita-faktūra FMS Nr. 01023, 2021 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita-faktūra FMS Nr. 01037, 2021 m. spalio 6 d. PVM sąskaita-faktūra FMS Nr. 01056, 2021 m. spalio 6 d. PVM sąskaita-faktūra Serija FMS Nr. 01058, 2021 m. spalio 18 d. PVM sąskaita-faktūra FMS Nr. 01067 (e. bylos t. 1, b. l. 39 43).
21. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieškovas 2022 m. rugpjūčio 29 d. rašte nurodo, kad prekes pagamino 2022 m. balandžio 26 d. (e. bylos t. 1, b. l. 51-53), bet kaip matyti, šiame rašte ieškovas nurodo ne apie prekių pagaminimą, o apie tai, kad tuo metu pasikeitė prekių saugojimo vieta, t. y. UAB „KamadoSpace“ jas grąžino ir tuo tikslu buvo išrašytos kreditinės sąskaitos (e. bylos t. 1, b. l. 44). Kaip minėta šiuo laikotarpiu, t. y. 2022 m. balandžio 26 d., UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo M. V., kuris būdamas ir UAB „TOC Sales and Marketing“ (duomenys neskelbtini), neabejotinai žinojo ir apie pirkimo–pardavimo sutartį, kurią pats sudarė su ieškovu, ir apie prekių buvimo vietą, nes pats sprendė dėl disponavimo šiomis prekėmis.
22. Apeliantas, remdamasis termino praleidimu, kaip sutarties pažeidimu, taip pat teigia, kad ieškovas nepateikė oficialaus pranešimo apie pagamintas prekes. Sutarties priedo Nr. 1, 3 punkte yra numatyta, kad „pirkėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pardavėjo pranešimo apie pagamintas ir paruoštas išsiųsti prekes, sumoka pardavėjui 100 proc. prekės bendros kainos“ (e. bylos t. 1, b. l. 18). Atsakovas teigia, kad tokį pranešimą ieškovas pateikė tik 2022 m. liepos 14 d. (e. bylos t. 1, b. l. 46). Tačiau teismas taip pat kaip ir ieškovas vertina, kad sutarties priedo Nr. 1, 3 punkte kalbama apie atsiskaitymo tvarką, o ne apie pardavėjo pareigą „oficialiai“ pranešti, jog prekės yra pagamintos. Atsakovas be pagrindo sureikšmina tokį pranešimą, kaip pagrindą prekėms atsiimti, nes kaip minėta, vertinant visas sutarties sudarymo aplinkybes, šios sutarties šalims buvo suprantama, jog sandorio objektu buvusios prekės realiai jau buvo pagamintos ir, kad nurodytas 3 dienų atsiskaitymo terminas iš tikrųjų turėjo būti skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo momento.
Dėl dokumentų, patvirtinančių ieškovo teisę platinti prekes
23. Apeliantas teigia, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad jis turi autorių teisių ir dizaino teisių turėtojo sutikimą gaminti ir platinti prekes, nepateikė įrodymų, kad yra sudaręs licencines sutartis. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad tai nėra sutarties pažeidimas, nes taip buvo numatyta pirkimo–pardavimo sutarties 5.2.2–5.2.4 punktuose, pagal kuriuos pardavėjas privalėjo turėti teisę platinti tokias prekes Lietuvoje ir turėjo būti sudaręs atitinkamas licencines sutartis. Apeliantas pažymi, kad ieškovas garantavo, jog jis turi visas Lietuvos Respublikos įstatymais numatytas sutartis, leidžiančias importuoti ir platinti prekes Lietuvos Respublikoje, o atsakovui paprašius pateikti tokius dokumentus, jų nepateikė.
24. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad tam tikrų dokumentų, susijusių su prekių kilmės atitikimu ar leidimu jas platinti, trūkumas šiuo atveju reiškia esminį sutarties pažeidimą, už kurį yra atsakingas ieškovas. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal rašytinius bylos dokumentus matyti, jog UAB „KamadoSpace“ nuo 2022 m. birželio 13 d. į tarptautinę registraciją įtraukė penkis kilnojamų kepsninių dizainus, dizainų registracijos Nr. DM/222226 (e. bylos t. 1, b. l. 146). Tačiau tai taip pat rodo, kad įregistruota dizaino apsauga yra kilusi po to, kai šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. po 2022 m. balandžio 12 d., ir iš esmės po to, kai ši pirkimo–pardavimo sutartis jau turėjo būti įvykdyta, jei atsakovas būtų tinkamai ją vykdęs ir priėmęs prekes. Be to, įvertinus tai, kad dizaino apsauga nebuvo įregistruota sutarties sudarymo metu, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirkimo–pardavimo sutarties 5.2.2–5.2.4 punktuose numatytos nuostatos, numatančios pardavėjo pareigą turėti dizaino teisių turėtojo sutikimą gaminti ir platinti prekes arba turėti sudarytas licencines sutartis, buvo individualiai aptartos ir buvo esminės. Nėra pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, kad pagal susiklosčiusius gamybos santykius su trečiuoju asmeniu UAB „KamadoSpace“, ieškovas galėjo net nežinoti apie prekėms taikomus intelektinės nuosavybės apsaugos reikalavimus.
25. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju taip pat buvo itin reikšminga nustatyti, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai sudarant sutartį ir, ar atsakovas iš tikrųjų negavo tai, ko pagal sutartį pagrįstai galėjo tikėtis. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasi įrodymų vertinimo praktikos, visapusiškai įvertino ir teisingai atskleidė 2022 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, kurios patvirtina, jog sandorio sudaryme dalyvavo faktinis dizaino ir autorinių teisių savininkas, t. y. UAB „KomadoSpace“, kuris tokiam sandoriui ne tik neprieštaravo, bet buvo suinteresuotas, kad toks sandoris būtų sudarytas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir ieškovo argumentams, kad rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis ir jos priedas Nr. 1 atspindi tik dalį viso sandorio, o kita šio sandorio dalis apima susitarimą tarp ieškovo UAB „FM17“ ir UAB „KomadoSpace“ dėl šios įmonės užsakytų ir nusipirktų prekių grąžinimo ir „buhalterinės skolos“, kuri minima M. V. 2022 m. balandžio 12 d. elektroniniame laiške, panaikinimo. Nėra abejonių, kad be tokio susitarimo, apimančio ir ieškovo leidimą grąžinti trečiajam asmeniui UAB „KamadoSpace“ pristatytas prekes, ir UAB „KamadoSpace“ sutikimą, jog ieškovas prekes parduotų būtent atsakovui, ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis iš viso nebūtų sudaryta. Tokį susitarimą įrodo M. V. elektroninio laiško turinys bei kitos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, jog UAB „KamadoSpace“ tuo metu susidūrė su finansiniais sunkumais ir negalėjo atsiskaityti su ieškovu už pagamintas ir pristatytas prekes, kurių kiekis iš esmės buvo toks pat kaip ir parduotų atsakovui.
26. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, kaip pardavėjas, pagaminęs prekes pagal UAB „KamadoSpace“ užsakymą, taip pat turėjo ir šios įmonės, kaip faktinio dizaino ir autorinių teisių turėtojo, sutikimą šiam sandoriui sudaryti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, taip pat sutinka su ieškovo argumentais, kad prekių disponavimui, t. y. jų realizavimui prekes parduodant atsakovui, nebuvo ribojimų, susijusių su intelektinės nuosavybės apsauga, nepaisant to, kokią pozicija dėl šio sandorio bylos nagrinėjimo metu vėliau išreiškė dizaino ir autorinių teisių turėtojas UAB „KamadoSpace“. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas 2022 m. liepos 28 d. gavęs atsakovo pretenziją, privalėjo pateikti su dizaino savininku sudarytą licencinę sutartį, o neturėdamas tokio rašytinio susitarimo, padarė esminį pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad formalūs sutarties vykdymo neatitikimai, teismų praktikoje niekada nelaikomi sutarties pažeidimu, pateisinančiu vienašalį jos nutraukimą, o šiuo atveju atsakovo nurodyti sutarties 5.2.2., 5.2.4 ir 5.2.3. punkto nuostatų pažeidimai kaip tik ir atspindi formalių sutartinių reikalavimų nesilaikymą, t. y. grindžiami tuo, kad šalys neįformino faktinių susitarimų rašytine sutartimi. Be to, teisėjų kolegija taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas atsižvelgia į sutarties sudarymo aplinkybes, kurios patvirtina, kad šių sutarties nuostatų, susijusių su intelektinės nuosavybės apsauga, šalys individualiai neaptarė ir, kad pagrindinis sutarties tikslas, kaip minėta, buvo susijęs su trečiojo asmens UAB „KamadoSpace“ skolos ieškovui „buhalteriniu sudengimu“. Bylos aplinkybės aiškiai rodo, jog sutarties sudarymo metu sandorio šalys žinojo, kad ieškovas neturi rašytinių susitarimų su autorinių teisių ar dizaino teisių turėtoju, ir tokių susitarimų nelaikė nei būtinais, nei reikšmingais. Iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad atsakovui poreikis turėti licencinę sutartį dėl prekių platinimo kilo po to, kai M. V. nustojo eiti UAB „KamadoSpace“ (duomenys neskelbtini) pareigas ir, kai ši įmonė įregistravo dizainą Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijoje, tačiau šios aplinkybės negali būti priskirtos pardavėjo kaltei ir nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pirkėjui vienašališkai nutraukti prekių pirkimo–pardavimo sutartį dėl pardavėjo kaltės.
Dėl netesybų dydžio
27. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, kad jeigu pirkėjas atsisako priimti prekes ar nutraukia šią sutartį, pirkėjas įsipareigoja sumokėti visą prekės kainą, kas tokiu atveju yra laikoma minimaliais pardavėjo nuostoliais. Tokiu atveju prekės kaina sumokama ne vėliau kaip PVM sąskaitos-faktūros pateikimo pirkėjui dieną. Be to, sutarties Priedo Nr. 1, 7 punkte šalys susitarė, kad jeigu pirkėjas daugiau nei 7 kalendorines dienas nepriima prekių ar vengia mokėti už prekes prekių užsakymo 3 punkte nurodytomis sąlygomis ar vienašališkai nutraukia šią sutartį ne dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas turi pareigą sumokėti visą prekių užsakyme numatytą kainą ir tai laikoma minimaliais neįrodinėtinais pardavėjo nuostoliais.
28. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas atsisakė priimti prekes ar, kad sutartis yra nutraukta dėl atsakovo kaltės. Tačiau būtent tokios aplinkybės yra konstatuotos ir jos yra teisingos, nes pardavėjo sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį reiškia, kad pirkėjas tuo pačiu atsisakė priimti prekes, o vienašalis sutarties nutraukimas, neįrodžius, jog pardavėjas iš esmės pažeidė sutartį, taip pat reiškia, kad sutartis yra nutraukta nuo pirkėjo nurodytos datos dėl jo paties kaltės. Apeliantas be pagrindo teigia, kad sutartis nėra nutraukta, o tik sustabdyta.
29. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė už sutarties pažeidimą pagal sutarties priedo Nr. 1, 7 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad susitarimas dėl netesybų šiuo atveju buvo individualiai aptartas, jis yra įtvirtintas pirkimo–pardavimo sutarties priede, kuriame konkrečiai nurodytos prekės, jų kaina, pagaminimo ir pristatymo terminai ir taip pat netesybos bei jų dydis. Susitarimas, kad netesybų dydis už sutarties pažeidimą bus prilyginamas visai prekių kainai, nėra neįprastas susitarimas, tačiau nėra ir standartinis susitarimas tokio pobūdžio komerciniuose santykiuose. Sutarties sudarymo aplinkybės leidžia spręsti, kad toks susitarimas buvo atskirai aptartas ir suderintas su pirkėju. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo objektu buvo prekės, pagamintos pagal individualų užsakymą, o ne prekės, kuriomis ieškovas pats laisvai prekiauja rinkoje. Be to, byloje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta tik dėl to, kad pirminis prekių užsakovas UAB „KamadoSpace“ jau ilgą laiką dėl finansinių sunkumų negalėjo atsikaityti už užsakytas, ieškovo pagamintas ir realiai trečiajam asmeniui pristatytas prekes. Todėl susitarimas dėl netesybų dydžio, t. y. dėl to kad atsakovas kaip trečiojo asmens teisių ir pareigų perėmėjas, pažeidęs sutartį turės mokėti netesybas, prilygintas visai prekių vertei, nelaikytinas aiškiai nesąžiningu ar neatitinkančiu susiklosčiusios verslo situacijos. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, kad susitarimas dėl netesybų šiuo atveju buvo viena iš esminių sąlygų sutarčiai su atsakovu sudaryti.
30. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad 18754,30 Eur dydžio bauda nėra aiškiai per didelės netesybos, taikytos atsakovui už sutarties pažeidimą. Ieškovas pagrįstai teigia, kad pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai – šiuo atveju atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą mažinti netesybas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo nesąžiningumą vykdant sutartį, taip pat į tai, kad sutarties vykdymo terminas yra ženkliai praleistas. Apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė realių nuostolių, teigia, kad sutartinės netesybos negali viršyti 10 procentų sutarties vertės. Tačiau teismų praktikoje nėra tokių precedentinių teisės taikymo išaiškinimų, kurie galėtų būti pritaikyti šiai bylai. Sutartinės netesybos neprivalo sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos atitinka atsakovo padarytą sutarties pažeidimą, o realūs ieškovo nuostoliai yra tikėtini, dėl jau nurodytų priežasčių, t. y. dėl to, kad ginčo prekės yra pagamintos pagal individualų užsakymą ir, kad ieškovo galimybės realizuoti šias prekes gali būti ribotos dėl taikytinos intelektinės nuosavybės apsaugos.
Dėl ieškinio senaties
31. Apeliantas prašo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą netesyboms. CK 1.125 str. 5 d. nurodyta, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.
32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos aplinkybes, nenustatė, kad šis ieškinio senaties terminas būtų praleistas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teisė į sutartines netesybas pagal pirkimo–pardavimo sutarties priedo Nr. 1, 7 punktą atsirado po to, kai sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Šiuo atveju pirkimo–pardavimo sutartį vienašališkai nutraukė atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. (e. bylos t. 1, b. l. 50), todėl 6 mėnesių ieškinio senaties terminas nebuvo suėjęs nei ieškovui teikiant ieškinį (2022 m. rugsėjo 5 d.), nei tikslinant ieškinio pagrindą (2023 m. sausio 5 d.). Nors pirmosios instancijos teismas kitaip skaičiavo senaties terminą, tai nekeičia reikalo esmės.
Dėl procesinės bylos baigties ir kitų apelianto argumentų
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Apeliantas nėra pateikęs argumentų dėl nesutikimo su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinio reikalavimai yra atmesti, t. y. dėl reikalavimo priteisti mokėjimo palūkanas, taip pat dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija nenustatė viešo intereso ar kitų pagrindų, dėl kurių teismas turėtų peržiūrėti šią teismo sprendimo dalį savo iniciatyva. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas irgi nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
37. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
38. Ieškovas į bylą pateikė prašymą priteisti 3 678,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.
39. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant šį komercinį ginčą apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo UAB „TOC Sales and Marketing“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „FM17“, juridinio asmens kodas 304457412, iš atsakovo UAB „TOC Sales and Marketing“, juridinio asmens kodas 302720925, 3 678,40 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko