ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir J. K. patikslintą ieškinį atsakovams P. K., M. M., D. K., M. K., R. J., N. K., L. B., R. B., M. J., J. P., L. G., G. G., I. I., M. I., J. Č., G. R., V. Z. R., J. G., V. G., D. V., R. K., L. T., A. J. B., I. L., L. S., G. V., V. V., D. L.-T., E. V.-B., tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Jurdas“, Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, dėl butų savininkų susirinkimo dalies sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. K. ir J. K. (toliau – ir ieškovai) pareikštu patikslintu ieškiniu (2020-08-24, DOK-(duomenys neskelbtini)) prašė teismo panaikinti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2020-02-07 dienos susirinkimo sprendimą rinkti po 2,6 Eur už kvadratinį metrą 2020 metais (Sprendimo 2 punktas) ir sprendimą apmokėti bendrijos pirmininkės patiriamas teisinių paslaugų išlaidas (Sprendimo 6 punktas); priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas darė išvadą, kad 2020-02-07 vyko visuotinis daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimas, todėl atsakovių D. V. ir D. L.-T. teiginius, jog nurodytą dieną vyko bendrijos narių susirinkimas, atmetė kaip nepagrįstus.

3.       Teismas nurodė, kad 2020-02-07 vykusio susirinkimo metu priimtiems sprendimams ginčyti yra taikytinas CK 4.85 straipsnio 9 dalyje numatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, o ne CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovai ieškinį, kuriuo ginčijama dalis 2020-02-07 susirinkimo metu priimtų sprendimų, teismui pateikė 2020-08-07, CK 4.85 straipsnio 9 dalyje numatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

4.       Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju klausimas dėl stogo keitimo darbams lėšų kaupimo nustatymo (2 klausimas) yra klausimas dėl bendrojo naudojimo objekto sukūrimo ar tvarkymo, tuo tarpu klausimas dėl pirmininkės patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms, susijusioms su atstovavimu bendrijai, yra klausimas susijęs su bendrų interesų tenkinimu (6.2 klausimas). Teismas vertino, kad minėti klausimai pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį pagrįstai spęsti savininkų, o ne bendrijos narių susirinkime.

5.       Teismas sutiko su ieškovų teiginiais, kad susirinkimo protokole neteisingai yra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name yra 25 butai ir patalpos (pagal nenuginčytus VĮ Registro centro duomenis, minėtame name yra 26 butai ir patalpos). Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju svarbu yra įvertinti tai, kad minėta neįrengta pastogė, kuri ir jos bendrasavininkiai nėra nurodyti susirinkimo dalyvių sąraše, priklauso asmenims, kurie visi yra įtraukti į minėtą dalyvių sąrašą kaip kitų butų ar patalpų savininkai, taigi apie minėtą susirinkimą jie, kaip ir visų kitų patalpų savininkai, buvo tinkamai informuoti (DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis bei bendrijos įstatų 77.1 punktas nustato, kad skelbimai (tame tarpe ir apie visuotinį namo savininkų susirinkimą) skelbiami namo skelbimų lentoje). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš 26 butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime dalyvavo 19 savininkų, vadinasi, kvorumas spendimų priėmimui buvo.

6.       Teismas sprendė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog stogo remontui, kurio poreikio ir būtinybės iš esmės ieškovai neginčijo, 2020-02-07 būtų užtekę mažesnės nei 80000 Eur sumos.

7.       Tesimas pažymėjo, kad bendrijos pirmininkės patirtų teisinės pagalbos išlaidų paskirstymas tarp butų savininkų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir gali būti ginčijamas atskirų butų savininkų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8.       Apeliaciniu skundu ieškovai J. K. ir V. K. (toliau – ir apeliantai) prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą 2022-03-25 Nr. (duomenys neskelbtini) ir apeliantų ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovų apeliantų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas vertino, kad susirinkimo metu patvirtinta stogo keitimo darbams lėšų kaupimo suma buvo pagrįsta, tačiau jokių motyvų tokiai išvadai pagrįsti nepateikė. Apeliantai ieškinyje buvo nurodę, jog šiuo konkrečiu atveju buvo priimtas sprendimas nustatyti kelis kartus didesnį mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, nei jis yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2015-04-21, Nr. 2015-06085). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių argumentų, kurie buvo nurodyti ieškinyje ir buvo tiriami bylą nagrinėjant teisme, todėl apeliantai prašo apeliacinės instancijos teismo papildomai ištirti šias aplinkybes.

8.2.                      Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl kaupimo sumos dydžio. Byloje buvo tiriamos aplinkybės, susijusios kaupimo sumos dydžio nustatymu, o byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog sąmata neegzistavo ir kaupimo sumos dydis nebuvo apibrėžtas, tačiau pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo vertino, jog kaupimo sumos dydis buvo apibrėžtas.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl stogo remonto objektų. Pirmosios instancijos teismas tyrė, tačiau nepasisakė dėl to, ar ginčijamas sprendimas galėjo būti priimtas be statinio techninės priežiūros patikrinimo akto, nenustačius, koks remontas turi būti atliktas, nenustačius objektų, kurie turi būti remontuojami, nesudarius sąmatos bei nepriėmus atitinkamų bendrijos sprendimų.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčijamo sprendimo realaus rezultato. Pirmosios instancijos teismas tyrė šias aplinkybes bei nustatė faktą, jog stogo remonto klausimas iš esmės buvo išspręstas tik 2021-11-22 d. sprendimu, tačiau neapsisakė dėl teisinės tokių įrodymų reikšmės bei ginčijamo spendimo tikslų, kurie faktiškai buvo realizuoti visiškai kitus sprendimu įgyvendinus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

8.5.                      Dėl sprendimo apmokėti bendrijos pirmininkės patiriamas teisinių paslaugų išlaidas pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino priimto savininkų sprendimo teisinę reikšmę, todėl padarė netinkamą išvadą dėl tokį sprendimą priimančio organo kompetencijos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčijamo savininkų sprendimo turinį – iš esmės teismas tokį savininkų sprendimą prilygino sprendimui sudaryti teisinių paslaugų sutartį. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta, nes jei savininkai būtų sprendę klausimą dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo, būtų apibrėžtas tokios sutarties tikslas, jos dalykas ir kaina.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. V. prašo atmesti J. K. ir V. K. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai yra teisėti, jeigu jie yra priimti balsų dauguma. Kaip teisingai yra pažymėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-25 sprendime, kad nagrinėjamu atveju iš 26 butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime dalyvavo 19 savininkų, vadinasi, kvorumas sprendimų priėmimui buvo.

9.2.                      Stogas ir jo konstrukcijos ginčo sprendimo priėmimo metu buvo avarinės būklės, todėl buvo faktinis poreikis stogo ir jo konstrukcijų neišvengiamam remontui. Šios pirmosios instancijos teisme nustatytos aplinkybės patvirtina, jog susirinkime spręstas klausimas dėl stogo keitimo darbams lėšų kaupimo nustatymo buvo pagrįstas, o priimtas sprendimas yra teisėtas, nes jis yra priimtas balsų dauguma.

9.3.                      Dėl teisinių išlaidų padengimo sprendimą priėmė visuotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Susirinkimas vyko nepažeidžiant jokių sušaukimo ar kitų procedūrinių reikalavimų ir sprendimas priimtas balsų dauguma. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog sprendimas dėl teisinių išlaidų padengimo priimtas CK 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. L. – T. prašo atmesti ieškovų J. K. ir V. K. apeliacinį skundą; priteisti iš ieškovų atsakovų naudai patirtas išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nurodomų argumentų, tačiau tokio reikalavimo apeliantai nekėlė pirmosios instancijos teisme savo reikalavimuose. Ieškinyje apeliantai prašė panaikinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimus, tačiau neprašė teismo išaiškinti lėšų kaupimo sumos tarifų pagrįstumo, lėšų kaupimo sumos dydžio, stogo remonto objektų, rezultato ir kt., todėl ir apeliaciniame skunde atitinkamai reikalavimai negali būti keliami.

10.2.                      Vien tai, kad skundžiamame sprendime ne į visas aplinkybes tiesiogiai „pasisakė“ teismas, nesudaro teisinio pagrindo naikinti išsamų, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

10.3.                      Taip pat atmestinas ir apeliantų argumentas, kad teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybių dėl lėšų kaupimo sumos tarifų pagrįstumo, lėšų kaupimo sumos dydžio, stogo remonto objektų, rezultato, nes ginčas nėra susijęs su apeliacijoje prašomais išaiškinti teisiniais santykiais. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

10.4.                      Dėl sprendimo apmokėti bendrijos pirmininkės patiriamas teisinių paslaugų išlaidas apeliaciniame skunde keliami klausimai tokiu aspektu, kuriais nebuvo remtasi nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, todėl apeliacine tvarka neturi būti sprendžiami.

10.5.                      Bendrijos savininkų aktyvus dalyvavimas, svarstant ginčijama klausimą dėl turėtų teisinių lėšų apmokėjimo iš bendrijos sąskaitos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti sprendimo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str.) bei nepagrįstai paneigtų svarstymuose dalyvavusių daugumos savininkų dalyvavimą ir savo valią išreiškusių savininkų teises bei teisėtus lūkesčius. Todėl aplinkybė, kad ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų teisiniu vertinimu ir padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas tarp šalių kilusiam ginčui išnagrinėti. 

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašo V. K. ir J. K. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš apeliantų V. K. ir J. K. Bendrijos naudai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų, organizuojant ir vykdant 2020-02-07 susirinkimą, todėl ieškovų argumentai dėl 2020-02-07 susirinkimo atmestini kaip nepagrįsti ir žinomai melagingi.

11.2.                      Apeliacinėje instancijoje bus nagrinėjamas 2020-02-07 sprendimas, su kuriuo sutiko ir įvykdė 99 proc. namo bendrasavininkų, todėl būtų tikslinga atsižvelgti į šią aplinkybę, sprendžiant dėl sprendimo teisėtumo.

11.3.                      Ieškovai ieškinyje nurodė, kad priimant ginčo sprendimą buvo visiškai neaiškūs tokių piniginių lėšų kaupimo tikslai, nėra surašytas joks statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, o sprendimas priimtas net nenustačius, koks remontas turi būti atliktas, kokie būtent objektai turi būti remontuojami, net nežinant tokio remonto sąmatos, o ir pati bendrija nebuvo priėmusi jokių sprendimų šiuo klausimu bei iš ginčijamo sprendimo nėra galimybės nustatyti, ar kaupiamos lėšos yra apskritai susiję su privalomų teisės aktų įgyvendinimu. Tokie ieškovų teiginiai neatitinka ne tik faktinių aplinkybių, bet yra ir žinomai melagingi.

11.4.                      Sprendimą dėl teisinių išlaidų padengimo priėmė visuotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Susirinkimas vyko nepažeidžiant jokių sušaukimo ar kitų procedūrinių reikalavimų ir sprendimas priimtas balsų dauguma. Todėl laikytina, kad sprendimas dėl teisinių išlaidų padengimo priimtas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dalį sprendimų, priimtų 2020-02-07 vykusio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkimo metu.

Dėl naujų įrodymų

14.       Apeliacinės instancijos teismui apeliantai pateikė 2022-05-25 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų ir bendrijos narių susirinkimo protokolą, kuris, pasak apeliantų, patvirtina aplinkybę, jog ginčijamu sprendimu savininkai niekada neketino vykdyti ginčijamo sprendimo dėl jo ydingumo.

15.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą.

17.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai.  Apeliantai nenurodė svarbių aplinkybių, kad naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantų pateiktą naują įrodymą atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės        

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-02-07 vyko namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Susirinkime, be kitų sprendimų, buvo priimtas ginčijamas sprendimas rinkti po 2,6 Eur už kvadratinį metrą 2020 metais (Sprendimo 2 punktas) ir sprendimas apmokėti bendrijos pirmininkės patiriamas teisinių paslaugų išlaidas (Sprendimo 6 punktas).

Dėl 2020-02-07 susirinkimo procedūrinių klausimų

19.       Savininkų susirinkimai, kai jie vyksta kaip į savininkų bendriją susitelkusių bendrijos narių susirinkimai ar kaip daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai, yra įforminami susirinkimo protokolais. Ar buvo vykdytas bendrijos narių ar namo savininkų susirinkimas, iškilus ginčui sprendžiama pagal susirinkimo šaukimo ir organizavimo dokumentuose esančius duomenis (protokolus, pranešimus, registracijos lapus ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019).

20.       CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami šių savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje išvardyti sprendimai priimami dėl: 1) bendrojo naudojimo objektų sukūrimo; 2) bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; 3) bendrojo naudojimo objektų disponavimo. Šie klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Kiti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nenurodyti klausimai, pavyzdžiui, susiję su visų ar dalies savininkų įkurtos bendrijos veikla (ataskaitų tvirtinimu, bendrijos vadovavimo organų veiklos aspektų reguliavimu, atlyginimu už darbą bendrijoje ir kt.), gali būti sprendžiami bendrijos narių susirinkime.

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu  pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad 2020-02-07 vyko visuotinis daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimas. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl stogo keitimo darbams lėšų kaupimo nustatymo (2 klausimas) yra klausimas dėl bendrojo naudojimo objekto sukūrimo ar tvarkymo, tuo tarpu klausimas dėl pirmininkės patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms, susijusioms su atstovavimu bendrijai, yra klausimas susijęs su bendrų interesų tenkinimu (6.2 klausimas), todėl minėti klausimai pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį pagrįstai spęsti savininkų, o ne bendrijos narių susirinkime.

22.        Nagrinėjamu atveju iš 26 butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime dalyvavo 19 savininkų, vadinasi, kvorumas spendimų priėmimui buvo. Pagal ieškovų ginčijamus sprendimus (2 ir 6.2 klausimai) už juos atitinkamai balsavo 15 ir 17 savininkų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad balsų skaičiaus požiūriu šie sprendimai yra teisėti, t. y. priimti.

Dėl susirinkimo sprendimo rinkti po 2,6 Eur už kvadratinį metrą 2020 metais

23.       Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl savininkų susirinkimo sprendimo rinkti po 2,6 Eur už kvadratinį metrą lėšų kaupimo sumos dėl pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, sprendime nepasisakė dėl lėšų kaupimo sumos tarifo pagrįstumo, dėl kaupimo sumos dydžio apibrėžtumo, teismas taip pat nepasisakė ir dėl stogo remonto objektų, kaip kaupimo sumos rinkimo pagrindo, o taip pat nepasisakė ir dėl ginčijamo sprendimo realaus rezultato, kaip savininkų sprendimo tikslo.

24.       CK 4.82 straipsnio 4 dalyje yra tiesiogiai įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

25.       2018 m. gruodžio mėnesį buvo atlikta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo bei kitų konstrukcijų dalinė ekspertizė ir surašytas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 1A3p, esančio (duomenys neskelbtini), virš negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų būklės, medinės stogo konstrukcijos dėl susiformavusio puvinio yra avarinės būklės; pastato išorinėje sienoje ir mūrinėje sąramoje ties tiriama pastoge užfiksuota mūro erozija; pastatas dengtas čerpių danga, kuri yra susidėvėjusi, nesandari, turi kiaurymių; vandens nuvedimo nuo stogo sistema susidėvėjusi, pažeista korozijos, dėl to drėkinamos pastato sienos; gyvenamojo namo stogo konstrukcijų bei dalies išorinių sienų ir kaminų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas, 1996 m. kovo 19 d. Nr. 1-1240, 4 straipsnis). Ekspertizės akte yra nurodyti ir visi būtini atlikti darbai, siekiant pašalinti avarinės būklės vietas bei užtikrinti pastato konstrukcijų stovio atitikimą privalomiems reikalavimams.

26.       2019-05-14 UAB „Pastatų ūkio valdymas“ atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir konstatavo iš esmės tuos pačius pastato pažeidimus, kurie buvo nustatyti ir ekspertizės akte, taip pat pateikė panašias rekomendacijas dėl darbų atlikimo.

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šiuos bylos duomenis, pagrįstai sprendė, kad stogas ir jo konstrukcijos ginčo sprendimo priėmimo metu buvo avarinės būklės ir neatitiko privalomų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl buvo poreikis ir neišvengiama būtinybė stogo ir jo konstrukcijų remontui.

28.       Iš bylos duomenų matyti, kad iki bendrijos įsteigimo pastato (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Naujininkų ūkis“ vykdė rangovo parinkimo konkursą pastato avarinio stogo ir jo konstrukcijų remontui ir pigiausia pasiūlyta darbų kaina buvo apie 115 000,00 Eur. Į bylą pateiktas UAB „Rakursas“ 2019-06-11 komercinis pasiūlymas dėl stogo remonto už 74 757,32 Eur sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų, jog stogo remontui užtektų mažesnės nei 80 000,00 Eur sumos. Taip pat pažymėtina, kad ginčijamo susirinkimo metu nebuvo tvirtinama konkreti suma stogo remontui, o sprendžiama dėl stogo keitimo darbams lėšų kaupimo sumos nustatymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, jog nėra pagrindo spręsti, kad aptarta 80 000,00 Eur suma yra nepagrįstai per didelė.

29.       Nesutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl stogo remonto objektų. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai išdėstė sprendimo motyvus, pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, nors konkrečiai neaptarė stogo remonto objektų, tačiau juos vertino pagal ekspertizės aktą. Pažymėtina, kad ekspertizės akte yra nurodyti visi būtini atlikti darbai. Vien tik ta aplinkybė, jog teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka apeliantų pozicijos, sprendime nėra aptarti visiškai visi apeliantų ieškinyje išdėstyti teiginiai, automatiškai nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas.

30.       Apeliantai teigia, kad konkrečiu atveju buvo priimtas sprendimas nustatyti kelis kartus didesnį mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, nei jis yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2015-04-21, Nr. 2015-06085). Vadovaujantis minėto aprašo 7 punkto nuostatomis, maksimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas yra 0,33 Eur, tuo tarpu susirinkime buvo nustatytas net 2,6 Eur/m2 tarifas.

31.       Pažymėtina, kad didesnį nei Vyriausybės numatytasis kaupiamųjų lėšų mėnesinį dydį (tarifą) gali nustatyti savininkai, tai turi patvirtinti daugiau nei pusė visų savininkų. Nagrinėjamu atveju už 2 sprendimą balsavo 15 savininkų. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sprendimo priėmimo metu stogo būklė buvo avarinė ir neatitiko privalomų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. 2020-02-07 namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas 5 klausimu nutarė „per šiuos metus pakeisti namo stogą“, ,,už‘‘ balsavo visi dalyvavę – 19. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vertintina, jog savininkai nepažeidė minėto nutarimo, nusprendę kaupti didesnį kaupiamųjų lėšų mėnesinį dydį (tarifą).

Dėl  sprendimo apmokėti bendrijos pirmininkės patiriamas teisinių paslaugų išlaidas

32.       Apeliantai teigia, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl savininkų susirinkimo sprendimo apmokėti bendrijos pirmininkės patiriamas teisinių paslaugų išlaidas, neatskleidė teisinių santykių turinio, dėl to netinkamai aiškino teisės normas. Kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ginčijamo savininkų sprendimo turinį, netinkamai nustatė tokį sprendimą galintį priimantį organą. Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

33.       Skundžiamu 6.2. sprendimu buvo nutarta: „Pirmininkės patirtas teisines išlaidas atstovaujant bendriją taip pat įtraukti į bendrijos apskaitą ir dalinti visiems savininkams pagal turimą registruotą butų plotą.“ Balsuota: „už“ – 17, ,,prieš“- 2. Įvertinus šią sprendimo formuluotę, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog čia aptariamos bendrijos pirmininkės patirtos išlaidos, atstovaujant bendriją, tai reiškia, kad tokios išlaidos skirtos bendrų interesų tenkinimui ir naudojamos atstovaujant visų namo gyventojų interesus. Nepagrįstai apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tokį savininkų sprendimą prilygino sprendimui sudaryti teisinių paslaugų sutartį, priešingai, teismas darė išvadą, kad tai išlaidos, susijusios su bendrijos interesais. Klausimas dėl pirmininkės patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms, susijusioms su atstovavimu bendrijai, yra klausimas, susijęs su bendrų interesų tenkinimu ir pagrįstai spęstas savininkų susirinkime.

34.       Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad tuo atveju, kai ginčai vyksta tarp bendrijos ir vieno iš bendraturčių, bendraturčiui, kuris bylinėjasi su bendrija, negali būti nustatyta prievolė dengti bendrijos patiriamas išlaidas – tokiu atveju dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžiama laikantis CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, nes reikalauti iš bendraturčio, su kuriuo bylinėjasi bendrija, prisidėti prie tokiame ginče bendrijos patirtų teisinės pagalbos išlaidų neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas priimtas dėl ateityje patiriamų teisinių išlaidų dengimo. Nėra konkrečiai nurodoma, už kokias išlaidas bus sumokama. Teisėjų kolegijos vertinimu netikslinga būtų kiekvienu atveju, kai bus patirtos išlaidos už teisines paslaugas, sušaukti susirinkimą ir spręsti dėl jų apmokėjimo. Jeigu susiklostytų tokia situacija, kad iš apeliantų būtų prašoma padengti teisinių paslaugų išlaidas, kurios patirtos byloje tarp bendrijos ir apeliantų, tokiu atveju apeliantai galėtų kreiptis į teismą atskiru ieškiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu toks, koks yra priimtas 6.2. sprendimas, apeliantų teisių šiuo metu nepažeidžia, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

36.       Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

37.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovų apeliacinį skundą, ieškovams neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). 

39.       Atsakovė D. L. – T. ir trečiasis asmuo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašo iš apeliantų priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Trečiais asmuo pateikė įrodymus, kad patyrė 720,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 500,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

40.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jiems jas priteisia iš ieškovų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovų J. K. ir V. K. priteisti atsakovei D. L. – T. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje ir trečiajam asmeniui Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 720,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.