Administracinė byla Nr. A-327-146/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01652-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 33.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus Vista“ dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Alytaus RATC) pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–2), kurį patikslino (I t., b. l. 78–83), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) direktoriaus 2013 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. T1-66.
Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. T1-66 (toliau – ir Agentūros Įsakymas Nr. T1-66) nustatė, jog UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, kuris pagal 2001 m. gruodžio 13 d. patvirtintą Sanglaudos fondo (ISPA) projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas“ (toliau – ir Projektas Nr. 2001/LT/16/P/PE/003) yra galutinis paramos gavėjas, vykdydamas sutartį „Alytaus ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas: mobilios technikos sąvartynui (įskaitant mobilią kompostavimo techniką) įsigijimas. Krovininis automobilis“ (toliau – ir Sutartis Nr. 2006/16/A/PT/LT), netinkamai panaudojo Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšas, t.y. pagal Sutartį įsigijo keleivinį automobilį (universalą), kuris nėra krovininis automobilis, tuo Alytaus RATC pažeidė 2001 m. gruodžio 13 d. patvirtinto Sanglaudos fondo (ISPA) projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas“ finansinį memorandumą (toliau – ir Finansinis memorandumas), pakeistą 2009 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendimu.
Agentūros Įsakyme Nr. T1-66 nurodyta, kad Alytaus RATC per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos privalo į Agentūros sąskaitą grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 51 626,99 Lt (ES lėšos – 34 073, 81 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 17 553,18 Lt) bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM – 9 292,86 Lt, o pavėlavus grąžinti, mokėti 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną.
Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas Nr. T1-66 yra nepagrįstas, neteisėtas, nes priimtas netinkamai pritaikius teisės normas, todėl turėtų būti panaikintas. Įsakyme Nr. T1-66 nenurodytos faktinės aplinkybės, aplinkybės ir argumentai, lėmę šio įsakymo priėmimą, esą Alytaus RATC pažeidė Projekto memorandumą. Įsakyme Nr. T1-66 atsakovas nepateikė jokių savarankiškų motyvų ir nevertino pareiškėjo pateiktų atsikirtimų, o tik formaliai perrašė Valstybės kontrolės audito ataskaitos kai kuriuos teiginius ir teisės aktus Todėl Įsakymas Nr. T1-66 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 3 straipsnio 1 ir 3 punktų bei 8 straipsnio reikalavimų.
Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas neįvertino Alytaus RATC įsigyto automobilio funkcionalumo, taip pat aplinkybės, buvusios Finansinio memorandumo ir jo I priede nustatytų fizinių indikatorių patvirtinimo metu. 2007 m. įvykusio Sanglaudos fondo priežiūros komiteto posėdžio metu buvo pristatytas Finansinio memorandumo pakeitimas, kuriame siūloma įtraukti fizinį indikatorių – techninio – materialinio aprūpinimo krovininį/komercinį/keleivinį automobilį. Rengiant Finansinio memorandumo pakeitimą buvo sutrumpintas siūlomas automobilio pavadinimas, o Valstybės kontrolė bei Agentūra šios aplinkybės neįvertino. Pareiškėjas teigė, kad Alytaus RATC įsigytas automobilis yra techninio – materialinio aprūpinimo krovininis/ komercinis/ keleivinis automobilis. Automobilio gamintojo tinklalapyje buvo nurodyta, kad automobilis Ford Tourneo Connect yra komercinės klasės automobilis, kuris projektuojamas ir pagamintas pagal komercinių, o ne lengvųjų automobilių standartus (http://www.ford.lt/tourneo-connect/apžvalga) Šis automobilis gali atlikti nedidelių krovinių, siuntų, technikos gabenimo ir keleivių gabenimo funkcijas. Analogiškos nuostatos, be kita ko, buvo įtvirtintos ir automobilio pirkimo dokumentuose, kurių techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, kad numatyta įsigyti krovininį automobilį, kurio keliamoji galia būtų nei mažesnė nei 650 kg ir kuris bus naudojamas pervežti nesunkius krovinius ir darbininkus, aptarnaujančius regioninį sąvartyną. Pagal gamintojo pateiktą informaciją ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 21 patvirtintų Transporto priemonių klasifikavimo ir kodavimo taisyklių (toliau – ir Klasifikavimo taisyklės) 4 ir 5 punktus, minėtas automobilis yra universalaus tipo ir gali būti priskiriamas tiek N, tiek M kategorijoms. Nors registruojant automobilį buvo nuspręsta jį registruoti pagal M kategoriją, tačiau faktinė automobilio registracija nereiškia, kad automobilis neskirtas krovinių gabenimui. Remdamasis nurodytais argumentais, pareiškėjas teigė, kad deklaruotos išlaidos, susijusios su automobilio įsigijimu, yra tinkamos finansuoti. Atkreipė dėmesį į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina, kad krovininio automobilio Ford Tourneo Connect perkančioji organizacija buvo atsakovas (žr. Sutarties 13 p., 15.5 p.), taigi pirkimą vykdė atsakovas, kuris rengė Sutartį bei techninę specifikaciją, vykdė viešojo pirkimo procedūras. Pareiškėjo teigimu, Alytaus RATC neturėjo jokios įtakos viešųjų pirkimų organizavimui ir jo sąlygų nustatymui. Būtent atsakovas, kaip įgyvendinančioji institucija, turėjo pareigą užtikrinti, kad finansinės paramos lėšos būtų panaudotos tinkamai, o išlaidos, kurios negali būti finansuojamos, nebūtų apmokamos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo reikalauti, kad Alytaus RATC grąžintų lėšas.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 14–18, 92–95, 146) atsakovas paaiškino, kad Įsakymas Nr. T1-66 atitinka reikalavimus, kadangi jame nurodytas faktinis ir teisinis lėšų grąžinimo pagrindas. Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės) 9 punkte nustatyti privalomieji tokio sprendimo turinio elementai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodyti pačiame akte, o gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų. Agentūra, priimdama Įsakymą Nr. T1-66 vadovavosi nustatytais faktais, kurie buvo nustatyti išdėstyti Agentūros 2013 m. balandžio 16 d. „Išvadoje dėl projekto dėl projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas“ išlaidų tinkamumo pagal Sutartį Nr.2006/16/A/PT/LT“ (toliau – ir Agentūros 2013 m. balandžio 16 d. išvada) bei Agentūros 2013 m. balandžio 16 d. pranešime Nr. apie pažeidimą, susijusį su Sanglaudos fondo lėšų naudojimu (toliau - ir Agentūros 2013 m. balandžio 16 d. pranešimas Nr.1). Įsakyme Nr. T1-66 nurodyta, kad Projekto Nr.2001/LT/16/P/PE/ 003 vykdytojas Alytaus RATC, vykdydamas Sutartį Nr. 2006/16/A/PT/LT, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšų – pagal sutartį įsigijo keleivinį automobilį (universalą), kuris nėra krovininis automobilis, tuo pažeidė Finansinį memorandumą, pakeistą 2009 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendimu. Pareiškėjui kartu su Įsakymu Nr. T1-66, kuriame nurodyta, kad sprendimas susigrąžinti lėšas priimtas vadovaujantis Finansinės paramos grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktu, buvo pateikta ir Agentūros 2013 m. balandžio 16 d. išvada bei Pranešimas Nr.1. Remdamasis šiais argumentais atsakovas teigė, kad pareiškėjo argumentai, esą Įsakymas Nr. T1-66 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsti ir atmestini.
Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, esą Agentūra nenurodė savarankiškų motyvų, o išimtinai vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės informacija, atsakovas nurodė, kad Agentūra, gavusi iš Valstybės kontrolės informaciją, ištyrė visas su pažeidimu susijusias aplinkybes bei dokumentus. Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, 63 punkte numatyta, kad įgyvendinančioji institucija pradeda pažeidimo tyrimą gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą iš vadovaujančios, tvirtinančios, mokėjimo, audito, ministerijos ar kitos valstybės institucijos. Agentūra šiuo atveju informaciją gavo iš Valstybės kontrolės. Dokumentų analizės būdu atlikdama pažeidimo tyrimą Agentūra savarankiškai pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazę nustatė Alytaus RATC įsigyto automobilio duomenis, juos įvertino pagal transporto priemonių priskyrimą atitinkamoms kategorijoms reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas į Agentūros 2013 m. balandžio 9 d. pasiūlymą pateikti išsamius nesutikimo su nustatytais pažeidimais motyvus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, pateikė deklaratyvų paaiškinimą, esą automobilis yra universalus.
Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, esą Agentūra – įgyvendinančioji institucija, turėjo pareigą užtikrinti, kad finansinės paramos lėšos būtų panaudotos tinkamai, o išlaidos, kurios negali būti finansuojamos, nebūtų apmokamos, todėl Agentūra neturi pagrindo reikalauti, kad Alytaus RATC grąžintų lėšas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. D1-632 (toliau – ir Agentūros nuostatai) 5 ir 6 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, nuostatomis, kuriose įtvirtinta įgyvendinančiosios institucijos pareigos administruoti Sanglaudos fondo lėšas, kad jos būtų panaudotos tinkamai, atlikti priežiūros ir kontrolės funkcijas, nustačius, kad lėšos buvo panaudotos netinkamai, imtis tesiės aktų numatytų veiksmus, kad lėšos būtų grąžintos. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės) reglamentuoja tvarką, kuria vadovaujantis ES finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su finansinės paramos panaudojimu. Pažeidimų nustatymo taisyklėse, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimus gali padaryti tiek paramos gavėjas, tiek paramą administruojanti institucija. Kai pažeidimas yra nustatytas ir yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis, šios lėšos turi būti susigrąžintos vadovaujantis Paramos grąžinimo taisyklėmis. Nepaisant to, kas padarė pažeidimą, išmokos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo. Todėl ginčo atveju Agentūrai yra teisinis pagrindas susigrąžinti iš Alytaus RATC (projekto vykdytojo) jam neteisėtai išmokėtas lėšas, už kurias buvo įsigytas keleivinis, o ne krovininis automobilis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alytaus Vista“ prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 101–102) trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pirmiausia turėtų būti vertinamos įsigyto automobilio panaudojimo galimybės, o ne registracijos forma.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu (II t., b. l. 16–22) pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2013 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. T1-66 teisėtumo ir pagrįstumo.
Įsakyme Nr. T1-66 nurodyta, kad pareiškėjas, netinkamai panaudodamas Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšas – pagal Sutartį įsigydamas keleivinį automobilį (universalą), o ne krovininį automobilį, pažeidė 2001 m. gruodžio 13 d. patvirtinto Sanglaudos fondo (ISPA) projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas“ memorandumą, pakeistą 2009 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendimu. Įsakymu Nr. T1-66 pareiškėjas per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos buvo įpareigotas į Agentūros sąskaitą grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 51 626,99 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM – 9 292,86 Lt.
Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 19 d. Agentūra (Perkančioji organizacija), UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (Užsakovas) ir UAB „Alytaus Vista“ (Tiekėjas) pasirašė pirkimo sutartį Nr. 2006/16/A/PT/LT, vykdant projektą „Alytaus ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas: Mobilios technikos sąvartynui (įskaitant mobilią kompostavimo techniką) įsigijimas. Krovininis automobilis“ (I t., b. l. 43–49). Sutartyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija (Agentūra) įsipareigojo už pateiktą įrangą Tiekėjui (UAB „Alytaus Vista“) sumokėti 60 919,86 Lt (įskaitant 9 292,86 Lt PVM). Valstybės kontrolė 2009 m. gruodžio 17 d. baigiamojoje valstybinio audito ataskaitoje „Dėl Sanglaudos fondo (ISPA) projekto Nr. 2001/LT/16/PPE/003 „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-70-9-82 pateiktame didelės svarbos pastebėjime Nr. 28 nurodė, kad išlaidos, susijusios su keleivinio automobilio (universalo) Ford Tourneo Connect, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimu iš paramos lėšų yra netinkamos finansuoti (I t., b. l. 50–53). Patikrinus minėto automobilio registravimo duomenis VĮ „Regitra“, buvo nustatyta, kad jis priskirtinas kategorijai / klasei M1-AC (keleivinis automobilis (universalas)). 2009 m. gegužės 26 d. EK sprendimu vienu iš fizinių indikatorių (priežiūros rodiklių) buvo patvirtintas krovininis automobilis / sunkvežimis – 1 vnt. (I t., b. l. 38, 9 p.). Valstybės kontrolės didelės svarbos pastebėjimo Nr. 28 pagrindu Agentūra atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir, susipažinusi su Valstybės kontrolės galutinio audito ataskaita, pareiškėjo pateiktais paaiškinimais bei Projekto dokumentais, priėmė 2013 m. balandžio 16 d. išvadą, kurioje nustatė, kad 2006 m. gruodžio 19 d. sutartimi Nr. 2006/16/A/PT/LT buvo įsigytas automobilis Ford Tourneo Connect (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal VĮ „Regitra“ duomenis yra keleivinis automobilis (universalas). Atsižvelgdama į tai, Agentūra priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas nepagrindė Finansinio memorandumo, pakeisto 2009 m. gegužės 26 d. EK sprendimu, vieno iš fizinių indikatorių (priežiūros rodiklių) – Krovininis automobilis / sunkvežimis, 1 vnt., todėl pagal Sutartį Nr. 2006/16/A/PT/LT patirtos išlaidos – 14 952,21 EUR (51 626,99 Lt), skirtos automobiliui įsigyti, yra netinkamos finansuoti (I t., b. l. 19–22). Agentūros direktorius 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. T1-66 nustatė, kad Projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 vykdytojas, vykdydamas Sutartį Nr. 2006/16/A/PT/LT, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – pagal Sutartį įsigijo keleivinį automobilį (universalą), kuris nėra krovininis automobilis, tuo pažeisdamas Finansinį memorandumą, pakeistą 2009 m. gegužės 26 d. EK sprendimu (I t., b. l. 3).
Pareiškėjas nesutikimą su Įsakymu Nr. T1-66 grindė keliais aspektais: Įsakymo neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų; tyrimo formalumu, neatsižvelgiant į įsigyto automobilio funkcionalumą; Agentūros (perkančiosios organizacijos) pareigos užtikrinti, kad lėšos būtų panaudotos tinkamai, aspektu.
Nagrinėdamas Įsakymo Nr. T1-66 atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, susijusią su šios įstatymo normos aiškinimu ir taikymu, pagal kurią informacija (faktai), nustatyti ir įforminti bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), kurios pagrindu priimamas individualus administraciniam aktas, nebūtinai turi būti perkelti į administracinį aktą, priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008 ir kt.).
Iš Agentūros siųsto pareiškėjui 2013 m. balandžio 17 d. rašto (pranešimo) Nr. APVA-1261 „Dėl atlikto pažeidimo tyrimo“ (I t., b. l. 27), kuriuo Alytaus RATC buvo informuotas apie privalomas grąžinti lėšas, teismas nustatė, kad su šiuo pranešimu pareiškėjui buvo išsiųstas Agentūros Įsakymas Nr. T1-66, 2013 m. balandžio 16 d. išvada ir 2013 m. balandžio 16 d. pranešimas apie pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, kad 2013 m. balandžio 16 d. išvadoje yra nurodytos faktinės aplinkybės, išdėstyti motyvai dėl išlaidų netinkamumo finansuoti, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remdamasis atsakovas priėmė Įsakymą Nr. T1-66, teismas konstatavo, kad minėta Agentūros išvada yra Įsakymo Nr. T1-66 sudėtinė dalis, todėl skundžiamas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo argumentus dėl Įsakymo Nr. T1-66 neaiškumo ir neišsamumo, teismas vertino kaip nepagrįstus.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog įsigytas automobilis buvo įregistruotas kaip keleivinis automobilis. Pareiškėjas nesutinka dėl tik jam vienam taikomos atsakomybės naštos dėl neva netinkamai panaudotų dalies Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, t. y įsigyjant keleivinį automobilį (universalą), kuris nėra krovininis automobilis.
Teismas nustatė, kad Agentūros nuostatų 5 punkte įtvirtintas Agentūros uždavinys administruoti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus aplinkos srities projektus siekiant užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Agentūros nuostatų 6 punkte nurodytos Agentūros funkcijos siekiant įgyvendinti nurodytą uždavinį. Be kita ko, Agentūra atlieka projektų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę (6.3 p.), tikrina ir tvirtina projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, taip pat rengia ir tvirtina mokėjimo paraiškas dėl lėšų išmokėjimo projektų vykdytojams (6.4 p.), atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus ir informuoja Aplinkos ministeriją apie nustatytus pažeidimus bei teikia siūlymus dėl tolesnių veiksmų (6.6 p.), atlieka visas įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (6.11 p.).
Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės) 11 punkte nustatytos Įgyvendinančiosios institucijos atliekamos funkcijos, tarp jų , kad Įgyvendinančioji institucija (t. y. Agentūra), suderinusi su vadovaujančiąja ir tarpine institucijomis, sudaro su galutiniais paramos gavėjais pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektą sutartis (11.8 p.). Šių Taisyklių 11.9 punkte nustatyta, kad Įgyvendinančioji institucija užtikrina, kad galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimo prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos, padarytos per Europos Komisijos sprendime skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų numatytą tinkamumo finansuoti laikotarpį, kurios gali būti įrodomos patvirtintais apskaitos dokumentais ir susijusios su darbais, nebaigtais projekto paraiškos pateikimo Europos Komisijai metu, bet kurių pagrįstai reikia projektui vykdyti arba jam baigti pagal Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų sąlygas ir projekto tikslus ir atitinka teisės aktuose nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus; taip pat pagal reglamento (EB) Nr. 1386/2002 nustatytus kontrolės ir audito reikalavimus ir reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatas atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu (11.12 p.).
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklės reglamentuoja tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu. Šių Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai parama yra skiriama iš Sanglaudos fondo (kaip ir nagrinėjamu atveju), paramą administruojančiomis institucijomis laikytinos vadovaujančioji, mokėjimo, tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijos, nurodytos Lėšų administravimo taisyklėse. Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad Įgyvendinančiosios institucijos funkcijas aplinkos apsaugos srityje atlieka Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Pažeidimų nustatymo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos Lėšų grąžinimo taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Pažeidimų nustatymo taisyklių 2 punktą, pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir / arba Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir / arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.
Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 4 punkte nustatyta, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra sprendimas, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą. Lėšų grąžinimo taisyklių 5 punkte nustatytos sąlygos, kada gautos lėšos yra grąžinamos, t. y. lėšos turi būti grąžinamos, jei administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių (5.1 p.), taip pat lėšos turi būti grąžinamos ir kai Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir (arba) paramos sutarties nesilaikė ir projekto vykdytojas (t. y. galutinis paramos gavėjas – Lėšų grąžinimo taisyklių 1 p.).
Vertindamas kilusio ginčo faktines aplinkybes išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų kad lėšos turi būti susigrąžinamos, kai ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nesilaiko tiek administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija, tiek pats projekto vykdytojas (t. y. galutinis paramos gavėjas). Visais atvejais, konstatavus lėšų pervedimą ar išmokėjimą pažeidžiant teisės aktus, ES finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos turėtų būti susigrąžinamos (Lėšų grąžinimo taisyklių 3 p.). Nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas netinkamas ES paramos bei bendrojo finansavimo lėšų panaudojimas (pagal Sutartį įsigytas keleivinis automobilis (universalas), kuris nėra krovininis automobilis), tuo pažeidžiant Finansinį memorandumą, pakeistą 2009 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendimu. Atsižvelgęs į tai, kad lėšos (pervestos pažeidžiant teisės aktus) buvo pervestos Alytaus RATC, teismas konstatavo, kad Agentūros įpareigojimas pareiškėjui grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas priimtas pagrįstai.
Ištyręs bei įvertinęs įrodymus, teismas taip pat nustatė, kad Lėšų administravimo taisyklių 11.8 punkte nustatyta tvarka 2004 m. lapkričio 10 d. tarp Agentūros (Įgyvendinančioji institucija) ir galutinio paramos gavėjo (pareiškėjas) buvo sudaryta ISPA / Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartis dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo (I t., b. l. 120–129). Šios sutarties 8 straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad neteisėtai išmokėtos lėšos dėl šios sutarties ar kitų ISPA / Sanglaudos programos projektų vykdymo taisyklių pažeidimo išieškomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pagal Mokėjimo institucijos patvirtintas vidaus procedūras. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad net ir tuo atveju, kai Agentūrai pagal minėtą sutartį atliekant priežiūros veiksmus išlaidų tinkamumo finansuoti aspektu, pažeidimas vis tik yra konstatuojamas, paramos gavėjui (šiuo atveju pareiškėjui) išlieka pareiga grąžinti pervestas lėšas. Todėl Įsakyme Nr. T1-66 įtvirtintą įpareigojimą grąžinti pervestas lėšas teismas pripažino teisėtu, be to, pažymėjo, kad ši aplinkybė paneigia pareiškėjo abejones dėl Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, jam vienam taikomos visiškos atsakomybės dėl veiksmų vykdant viešųjų pirkimų organizavimą ir vėliau kilusių neigiamų padarinių (lėšų pervedimas pažeidžiant teisės aktus, įpareigojimas lėšas grąžinti). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2004 m. lapkričio 10 d. sutarties 8 straipsnio 3 punktas numatyto galimybę sutarties šalių viena kitai padarytus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo išieškoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, jos priimtas 2013 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. T1-66 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
III.
Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (II t., b. l. 26–33) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
Pareiškėjas apeliacine skunde pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat patikslintame skunde. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo priimtas teismui neištyrus esminių bylos aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, netinkamai pritaikius teisės aktų normas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Įsakymas Nr. T1-66 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką akcentuoja, kad Įsakyme Nr. T1-66 nenurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, bei Agentūros savarankiški motyvai, nulėmę tokio sprendimo priėmimą, neįvertinti Alytaus RATC atsikirtimai, o tik perrašyti Valstybės kontrolės audito ataskaitos atskiri teiginiai, formaliai nurodant, kad Alytaus RATC pažeidė Finansinį memorandumą, pakeistą 2009 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendimu. Panaudotų išlaidų vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis išimtinai formaliais kriterijais, nevertinant įsigyto automobilio funkcionalumo, taip pat nėra įvertintas kontekstas ir aplinkybės, buvusios Finansinio memorandumo ir jo I priede nustatytų fizinių indikatorių patvirtinimo metu. Alytaus RATC, atsikirsdamas į Valstybės kontrolės išvadas, nurodė, kad 2007 m. įvykusio Sanglaudos fondo priežiūros komiteto posėdžio metu buvo pristatytas Finansinio memorandumo pakeitimas, kuriame buvo siūloma įtraukti fizinį indikatorių – techninio – materialinio aprūpinimo krovininį/ komercinį/ keleivinį automobilį. Rengiant Finansinio memorandumo pakeitimą buvo sutrumpintas siūlomas automobilio pavadinimas, tačiau Valstybės kontrolė ir atsakovas šios aplinkybės neįvertino. Apeliantas pabrėžia, kad Alytaus RATC įsigytas automobilis yra techninio-materialinio aprūpinimo krovininis / komercinis / keleivinis komercinės klasės automobilis. Automobilio gamintojo tinklalapyje buvo nurodyta, kad Ford Tourneo Connect yra komercinės klasės automobilis, kuris projektuotas ir pagamintas pagal komercinių, o ne lengvųjų automobilių standartus (http://www.ford.lt/tourneo-connect/apžvalga). Šis automobilis gali atitikti nedidelių krovinių, siuntų, technikos gabenimo ir keleivių gabenimo funkcijas. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir automobilio pirkimo dokumentuose, kurių techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, kad numatyta įsigyti krovininį automobilį, kuris bus naudojamas pervežti nesunkius krovinius ir darbininkus, aptarnaujančius regioninį sąvartyną, techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, kad automobilio keliamoji galia būtų ne mažiau nei 650 kg. Pagal gamintojo pateiktą informaciją ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 21 patvirtintų Transporto priemonių klasifikavimo ir kodavimo taisyklių (toliau – ir Klasifikavimo taisyklės) 4 ir 5 punktus, minėtas automobilis yra universalaus tipo ir gali būti priskiriamas tiek N, tiek M kategorijoms. Nors registruojant automobilį buvo nuspręsta jį registruoti pagal M kategoriją, tačiau faktinė automobilio registracija nereiškia, kad automobilis neskirtas krovinių gabenimui. Alytaus RATC pateikė Agentūrai ir Finansų ministerijai įrodymus (nuotraukas), kad įsigytas automobilis atlieka EK nurodytas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių ir neištaisė Agentūros padarytos klaidos. Remdamasis nurodytais argumentais, pareiškėjas teigė, kad deklaruotos išlaidos, susijusios su automobilio įsigijimu, yra tinkamos finansuoti.
Teismo sprendime nurodyta, esą nėra ginčo, kad įsigytas automobilis buvo įregistruotas kaip keleivinis automobilis, tačiau apeliantas pabrėžia, kad jis per visą administracinės bylos procesą ginčija atsakovo poziciją dėl įsigyto automobilio funkcionalumo ir registravimo aplinkybių.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino automobilio pirkimo aplinkybes ir viešojo pirkimo procedūrų prasme. Apeliantas akcentuoja, kad automobilio viešojo pirkimo procedūras vykdė ir pirkimo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė Agentūra, o tai patvirtina, kad krovininio automobilio Ford Tourneo Connect perkančioji organizacija yra atsakovas (Pirkimo sutarties 13 p., 15.5 p.). Alytaus RATC neturėjo jokios įtakos viešųjų pirkimų organizavimui ir jo sąlygų nustatymui. Būtent atsakovas, kaip įgyvendinančioji institucija, turėjo pareigą užtikrinti, kad finansinės paramos lėšos būtų panaudotos tinkamai, o išlaidos, kurios negali būti finansuojamos, nebūtų apmokamos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo reikalauti, kad Alytaus RATC grąžintų lėšas.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo visas Agentūros turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 68–77) atsakovas pakartoja argumentus, kuriais rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas materialiąsias bei proceso teisės normas aiškino ir taikė, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Atsakovo nuomone, Įsakymas Nr. T1-66 atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus: jame aiškiai įvardyti jo priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai, nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas iki Įsakymo Nr. T1-66 priėmimo buvo išklausytas, jam buvo sudaryta galimybė pateikti savo argumentus ir įrodymus. Todėl nėra pagrindo naikinti Įsakymą Nr. T1-66 dėl jo tariamo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams.
Atsakovas nesutinka su apelianto pozicija, esą Agentūros įgyvendinama Sanglaudos fondo lėšų išmokėjimo kontrolės funkcija per se suponuoja situaciją, kuomet jau išmokėtos paramos lėšos negali būti susigrąžinamos, o net ir nustačius lėšų išmokėjimą be pagrindo, privalo būti nustatoma pareiškėjo kaltė tam, kad Agentūra įgautų teisę reikalauti lėšų grąžinimo. 1994 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą (toliau – ir Reglamentas Nr. 1164/94), kurio lėšomis buvo finansuojamas Projektas, 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas Sanglaudos fondo finansuojamų projektų vykdymas, valstybės narės imasi būtinų priemonių: reguliariai tikrinti, ar Bendrijos finansuojama veikla tinkamai vykdoma; užkirsti kelią pažeidimams ir imtis priemonių jiems išvengti; susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė ir (arba) įgyvendinančioji institucija pateikia įrodymą, kad jos nėra atsakingos už pažeidimą ar aplaidumą, valstybė narė atsako už tai, kad būtų grąžintos visos neteisėtai sumokėtos sumos. Be to, Reglamento Nr. 1164/94 13 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes nares ir Europos Komisiją užtikrinti, kad projektų įgyvendinimas, vadovaujantis Reglamentu Nr. 1164/94, būtų veiksmingai prižiūrimas ir vertinamas, o projektai turi būti koreguojami atsižvelgiant į priežiūros ir vertinimo rezultatus. Europos Komisijos 2002 m. liepos 29 d. Reglamente Nr. 1386/2002 nustatomos išsamios Reglamento Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisyklės dėl Sanglaudos fondo teikiamos paramos tinkamoms priemonėms, kurios nustatytos to reglamento 3 straipsnyje ir kurios pirmą kartą buvo patvirtintos po 2000 m. sausio 1 d., valdymo ir kontrolės sistemų bei dėl finansinių tokios paramos koregavimų atlikimo tvarkos (toliau – ir Reglamentas Nr. 1386/2002). Reglamento Nr. 1386/2002 3 straipsnyje nurodytos valdymo ir kontrolės sistemos apima prašomų išlaidų autentiškumo tikrinimo procedūras ir projekto vykdymą nuo jo parengiamojo etapo iki finansinių investicijų panaudojimo pagal atitinkamo sprendimo skirti paramą sąlygas, numatytus projekto tikslus ir taikomas nacionalines bei Bendrijos taisykles, ypač dėl išlaidų, kurioms skiriama Fondo parama, tinkamumo (Reglamento Nr. 1386/2002 4 straipsnis). 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos Reglamento Nr. 16/2003 1 straipsnyje pabrėžiama, kad šis reglamentas išdėsto bendras taisykles dėl išlaidų tinkamumo nustatymo Reglamento (EB) Nr. 1164/94 3 straipsnyje numatytoms priemonėms, kurias iš dalies finansuoja Sanglaudos fondas. Tinkamomis išlaidomis pripažįstamos išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, ir jos turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, kuris nurodytas Komisijos sprendime, atsižvelgiant į Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002(3) 8 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, ir turi būti tiesiogiai susijusios su projektu (Reglamento Nr. 16/2003 5 str.). Remdamasis minėtomis Reglamentų nuostatomis, atsakovas pabrėžia, kad nėra diferencijuojami subjektai, dėl kurių kaltės būtų netinkamai išmokėtos ar panaudotos Europos Sąjungos lėšos, svarbiausia, kad būtų tinkamai įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai –neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti. Pažeidimų nustatymo taisyklės aiškiai reglamentuoja, kad pažeidimą gali padaryti tiek projekto vykdytojas, tiek paramą administruojanti institucija. Tačiau nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo (nagrinėjamu atveju – Alytaus RATC) laikantis Lėšų grąžinimo taisyklėse nustatytos procedūros. Lėšų grąžinimo taisyklės nustato, kad būtent projekto vykdytojas turi pareigą grąžinti paramos lėšas, nepriklausomai nuo to, dėl kokių asmenų (paties projekto vykdytojo, administruojančios ar įgyvendinančios institucijos) veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai (Lėšų gražinimo taisyklių 4 p.). Atsakovas pabrėžia, kad jai yra teisinis pagrindas Agentūrai susigrąžinti neteisėtai Alytaus RATC išmokėtas lėšas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė nesutikdama su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. T1-66, kuriame Alytaus RATC nurodyta grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas (iš viso 51 626, 99 Lt, iš jų –34 073, 81 Lt ES lėšos, 17 553, 18 Lt – bendrojo finansavimo lėšos) už kurias Projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 vykdytojas (galutiniam paramos gavėjas) įsigijo automobilį Ford Tourneo Connect.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Ginčui aktualius klausimus reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir juos įgyvendinančios nacionalinės teisės normos.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šiame Sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2343 redakcija) 150 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Pagal šį Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčui aktualus automobilis buvo Ford Tourneo Connect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas įgyvendinant 2001 m. gruodžio 13 d. patvirtintą Sanglaudos fondo (ISPA) projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas“ ir jo naudotojas yra galutinis paramos gavėjas Alytaus RATC.
Pagal 2004 m. lapkričio mėnesį pasirašytą ISPA/ Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp Aplinkos ministerijos projektų valdymo agentūros ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Programos įgyvendinimo sutartis) vartojamas sąvokas Aplinkos projektų valdymo agentūra – institucija, atliekanti įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, galutinis paramos gavėjas (galutinis naudos gavėjas) - Alytaus RATC. Šios sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad ją sudarant vadovaujamasi, be kita ko, Stojimo į Europos Sąjungą sutartimi, Reglamentu Nr. 1164/94, Reglamentu Nr. 1386/2002, Reglamentu Nr. 16/2003, Reglamentu Nr.621/2004, Finansiniu memorandumu Nr. 2001/LT/16/P/ PE/003 dėl projekto „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“.
Apeliantas akcentuoja, kad pagal Programos įgyvendinimo sutartimi nustatytą pagrindinių pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą Agentūrai (įgyvendinančiai institucijai) buvo priskirta pareiga organizuoti Projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 įgyvendinančius viešuosius pirkimus ir sudaryti sutartis. Apelianto teigimu, būtent Agentūra organizavo automobilio Ford Tourneo Connect viešųjų pirkimų procedūrą ir 2006 m. gruodžio 19 d. sudarė su tiekėju UAB „Alytaus Vista“ krovininio automobilio Ford Tourneo Connect pirkimo – pardavimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui atsakomybę už netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų grąžinimą atsakovui 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. T1-66 pripažinus, kad minėtas įsigytas automobilis yra keleivinis (universalas).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo argumentais, kad pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, jog Alytaus RATC yra galutinis paramos (bylai aktualaus automobilio Ford Tourneo Connect) gavėjas, pagal ES teisės ir juos įgyvendinančiuose nacionalinės teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą neapriboja nacionalinės įgyvendinančiosios institucijos (Aplinkos projektų valdymo agentūros), kuriai suteikti įgaliojimai administruoti ES sanglaudos fondo lėšas, atlikti projektų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, teisės inicijuoti išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš projekto vykdytojo procedūrą, jei pripažįstama, kad atitinkamos išlaidos yra netinkamos finansuoti.
Reglamento Nr.1164/94 įsteigiančio Sanglaudos fondą 12 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta, kad valstybės narės tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas Fondo finansuojamų projektų vykdymas, imasi būtinų priemonių: reguliariai tikrinti, ar Bendrijos finansuojama veikla tinkamai vykdoma; užkirsti kelią pažeidimams ir imtis priemonių jiems išvengti; susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo. Reglamento Nr. 1386/2002, kurios nustato išsamias Reglamento Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles, 7 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad mokėjimo institucija tvarko susigrąžintų sumų, kurios jau buvo išmokėtos iš Bendrijos paramos, apskaitą, užtikrindama, kad sumos būtų susigrąžintos be nepateisinamo delsimo.
Bendrieji kontrolės principai įtvirtinti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, normose. Reglamento Nr. 1083/2006 58 straipsnio (bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai) 1 dalyje nustatyta, kad valstybių narių parengtose veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemose; a) apibrėžiamos atitinkamų įstaigų valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas kiekvienoje įstaigoje; b) numatoma, kad turi būti laikomasi principo, pagal kurį šių įstaigų tarpusavio funkcijos ir funkcijos šiose įstaigose yra atskirtos; c) numatomos procedūros, užtikrinančios pagal veiksmų programą deklaruojamų išlaidų teisingumą ir reguliarumą. Reglamento Nr. 1083/2006 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienai veiksmų programai valstybė narė skiria vadovaujančią, tvirtinančią ir audito institucijas. Reglamento Nr. 1083/2006
Minėtas ES Reglamentų nuostatas įgyvendina nacionalinės teisės normos. Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisykles (galioja Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr.905 redakcija) įgyvendinančioji institucija (Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra), be kita ko, suderinusi su vadovaujančiąja ir tarpine institucijomis, sudaro su galutiniais paramos gavėjais pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektą sutartis (11.8 punktas); užtikrina, kad galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimų prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos, kurios gali būti įrodomos patvirtintais apskaitos dokumentais ir susijusios su darbais, nebaigtais projekto paraiškos pateikimo Europos Komisijai metu, bet kurių pagrįstai reikia projektui vykdyti ir arba jam baigti pagal Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų sąlygas ir projekto tikslus ir atitinka teisės aktuose nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus (11.9 punktas); pagal reglamento (EB) Nr. 1386/2002 nustatytus kontrolės ir audito reikalavimus ir reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatas atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu, administraciniu, finansiniu ir techniniu požiūriu tikrina projektus pas galutinį paramos gavėją ir (arba) jų įgyvendinimo vietose, imasi būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti (11.12 punktas).
Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 293 redakcija), 1 punkte nurodyta, kad šios Taisyklės taikomos finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimui, be kita ko, ir dėl programų, finansuojamų iš 2000-2006 m. Sanglaudos fondo lėšų. Paramos grąžinimo taisyklių 5 punkte nurodyti atvejai, kuriais atvejais lėšos turi būti grąžinamos, tarp jų atsakovo taikytas 5.2.2 punkte numatytas atvejis (projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma).
Iš minėtų Reglamentų ir jas įgyvendinančių nacionalinės teisės normų darytina išvada, kad Valstybių narių įgaliotos (kompetentingos) institucijos atitinkamos programos įgyvendinimo kontrolės funkciją vykdo tiek mokant paramą (ex ante), tiek ją išmokėjus (ex post). Todėl apelianto argumentai, esą Agentūra (įgyvendinančioji institucija), kuri pati organizavo viešuosius automobilio pirkimus bei sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, negali reikalauti iš pareiškėjo (galutinio paramos gavėjo) grąžinti lėšas, kurios buvo sumokėtos už automobilio pirkimą, nepagrįsti. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad nurodymas grąžinti lėšas turi būti pagrįstas nustatytais duomenimis, kurie neabejotinai pagrindžia atitinkamus teisės aktų pažeidimus.
Agentūra 2013 m. balandžio 16 d. įsakyme Nr. T1-66 konstatavo, kad Projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 vykdytojas Alytaus RATC, vykdydamas Sutartį Nr. 2006/16/A/PT/LT, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšų – pagal sutartį įsigijo keleivinį automobilį (universalą), kuris nėra krovininis automobilis, tuo pažeidė Finansinį memorandumą, pakeistą 2009 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendimu.
Apeliantas akcentuoja, kad jis iš esmės nesutinka su šiomis Įsakyme Nr. T1-66 nurodytomis aplinkybėmis ir teigia, kad lėšas, už kurias buvo nupirktas Alytaus RATC eksploatuojamas automobilis Ford Tourneo Connect, atsakovas nepagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti, nes atsakovas, taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai traktuoja, kad šis automobilis yra keleivinis. Be to, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Įsakymas Nr. T1-66 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiais aspektais apelianto nurodytas aplinkybes vertino netinkamai, taip pat netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas priimant naują sprendimą (ABTĮ 143 straipsnis, 142 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad, jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis. Nagrinėjamu atveju Įsakymo Nr. T1-66 įžanginėje dalyje nėra nurodyta, kad atsakovas, priimdamas šį individualų administracinį aktą, rėmėsi Agentūros 2013 m. balandžio 16 d. išvada ir 2013 m. balandžio 16 d. pranešimu Nr. 1 apie pažeidimą, tačiau pagal bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr. T1-66, rėmėsi minėtais dokumentais ir juos visus išsiuntė pareiškėjui. Taigi, vien dėl to, kad Įsakymo Nr. T1-66 įžanginėje dalyje minėti dokumentai nepaminėti, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadoms, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo reikalavimų. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi Agentūros 2013 m. balandžio 16 d. išvados ir 2013 m. balandžio 16 d. pranešimo Nr. 1 apie pažeidimą turinį, konstatuoja, kad šie atsakovo dokumentai nepagrindžia sprendime konstatuoto pažeidimo ir nurodymo Alytaus RATC grąžinti lėšas, todėl Įsakymas Nr. T1-66 neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Pabrėžtina, kad Agentūros Įsakyme Nr. T1-66 ir jo prieduose nėra duomenų apie tai, kad buvo atliktas vertinimas, ar paramos galutinis gavėjas Alytaus RATC panaudoja automobilį Ford Tourneo Connect Projekte Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 numatytiems tikslams įgyvendinti. Byloje yra duomenys apie tai, kad pagal Projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas“ buvo numatyta įsigyti atitinkamas sąvartyną aptarnaujančias transporto priemones, tarp jų nurodyta transporto priemonė – „krovininis automobilis/ sunkvežimis“. Iš viešųjų pirkimų, atliktų vykdant Projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas“, medžiagos matyti, kad viešojo pirkimo objektas buvo krovininis, o ne keleivinis automobilis. Techninės specifikacijos (7 pirkimo dalis „Krovininis automobilis“) dalyje „Įrangos aprašymas“ nurodyta, kad krovininis automobilis bus naudojamas pervežti nesunkius krovinius ir darbininkus, aptarnaujančius regioninį sąvartyną ir yra reikalingas furgono tipo su dengtu krovinių skyriumi automobilis. Techninės specifikacijos 2 ir 3 dalyse aprašant bendruosius ir techninius įrangos reikalavimus, be kita ko, nurodyta, kad krovininis automobilis turi būti su dengtu krovinių skyriumi, keliamoji galia ne mažiau 650 kg., krovinių skyriaus talpa – min. 3 m3, galinės durys suveriamos per vidurį, krovinių skyriaus guminė grindų danga, sėdimų vietų skaičius – 5 asmenims. Atviro konkurso sąlygose (7 pirkimo dalis), viešai paskelbtame skelbime apie viešąjį pirkimą (2006 m. kovo 15 d. Informaciniai pranešimai Nr.49) nurodyta, kad ginčui aktualus pirkimo objektas yra – krovininis automobilis. 2006 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, kurią atsakovas pasirašė kaip perkančioji organizacija, nurodyta, kad sutarties dalykas yra krovininis automobilis Ford Tourneo Connect. Skelbime apie sutarties sudarymą (2007 m. sausio 10 d. Informaciniai pranešimai Nr.2) taip pat pateikta informacija apie mobiliosios technikos - krovininio automobilio pirkimą Alytaus ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimui. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad nupirktas automobilis yra furgono tipo su dengtu krovinių skyriumi, t.y. būtent toks kaip buvo numatyta techninėje specifikacijoje skelbiant krovininio automobilio viešąjį pirkimą. Byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad 2008 m. birželio 6 d. metais Finansų ministerija informavo EK, kad krovininė mašina užtikrina kompostavimo ir kitos technikos materialinį aprūpinimą, kuro ir tepalų atvežimą, techninį personalo pristatymą į atliekų tvarkymo objektus kartu su mobiliąja įranga, be to, į sąvartą, kur didelis dulkėtumas ir nuolat reikia išvalyti radiatorius ir nuplauti variklius, gabena kompresorių, plovimo įrangą. Atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr. T1-66, nenustatė, kad šie duomenys neatitinka tikrovės ir kad automobilis Ford Tourneo Connect neatitinka Projekte Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas“ numatytų tikslų ir neatlieka sąvartyną aptarnaujančios transporto priemonės funkcijų. Apelianto pateikti į bylą įrodymai, kad automobilis Ford Tourneo Connect tokias funkcijas atlieka nepaneigti. Vien tai, kad minėtas automobilis pagal VĮ „Regitra“ duomenis yra užregistruotas yra keleivinis automobilis (universalas) nėra pakankamas pagrindas išvadoms kad minėtas automobilis neatitinka Projekte Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas“ numatytų tikslų ir neatlieka sąvartyną aptarnaujančios krovininio transporto priemonės funkcijų.
Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įsakymas Nr. T1-66 yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl šis įsakymas, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo šis įsakymas, paliktas galioti, naikintini.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. T1-66 panaikinti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis