Civilinė byla Nr. A2-2551-570/2021

                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01123-2017-2

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11.;

                                                                                 1.3.2.12.; 1.3.5.5.; 1.3.9.2.2.; 3.3.4.4.;

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 13 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,

sekretoriaujant Indrei Venckūnienei, Ingridai Gudaitienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui A. K.,

trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų – V. K., K. K., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui M. M.,

ieškovui S. K. nedalyvaujant 

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pagal pareiškėjos K. K. prašymą  atnaujintą civilinę bylą Nr. 2-2170-374/2017 pagal ieškovo S. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį  atsakovei uždarąjai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) bei tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų - V. K., K. K., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusio neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017 pripažino atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB, atsakovė, darbdavys) (duomenys neskelbtini) su ieškovu S. K. (toliau – ieškovas, darbuotojas) 2016 m. gruodžio 9 d. sudarytos darbo sutarties nutraukimą LR Darbo kodekso (toliau - DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtu; darbo sutartį laikė nutraukta nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovės 3750 Eur išmokos už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo už akių priėmimo ir po 500 Eur darbo užmokesčio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos kas mėnesį iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimas apeliacine tvarka neapskųstas.

2.       Pareiškėjos (trečiojo asmens) K. K. prašymu 2021-06-11 teismo nutartimi buvo atnaujintas procesas šioje byloje dviem pagrindais – CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 bei 9 punktais, t. y. teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

3.       Todėl teismas nagrinėja minėtą bylą iš naujo dalyje dėl kurios kilo ginčas, t.y. dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį (po 500 Eur) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

4.       Ieškovas prašo ieškinį tenkinti, o teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jis savo ieškinį palaiko, o 2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą, nes sprendime už akių nėra padaryta jokios klaidos. Tuo metu (iki 2017-07-01) galiojusio DK 141 str. 3 d. numatė, jog „kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką“. Tai, kad su ieškovu buvo laiku neatsiskaityta atleidžiant iš darbo, ginčo nekilo. Todėl už uždelsimo laiką ir turi būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis. Teismas, pripažindamas atleidimą neteisėtu ir negrąžindamas jo į ankstesnį darbą, sprendime pagrįstai taikė tuo metu galiojusio DK (redakcija iki 2017-07-01) 300 str. 4 d., ir negrąžino ieškovo į ankstesnį darbą, priteisdamas po 500 Eur už 7,5 mėn. nuo atleidimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš viso 3750 Eur. Taigi teismas taikė būtent negrąžinimo į darbą teisines pasekmes. Pagal DK 35 str. 1 d. 141 str. 3 d. ir 300 str. 3 d., teismas ieškovui priteisė ir vidutinį darbo užmokestį, t.y. po 500 Eur kas mėnesį iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes atsakovė nesilaikė įstatymų, negerbė bendro gyvenimo taisyklių, ieškovo atžvilgiu veikė nesąžiningai ir su juo atleisdama iš darbo laiku neatsiskaitė. Be to, tuo metu taip reikalavo ir aktuali teismų praktika (Visagino miesto apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-775-724/2013). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo tuo metu suformuotą praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką pagal tuo metu galiojusio DK 141 str. 3 d. redakciją teismo galėjo būti priteista sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją. Tačiau atsakovė neginčijo šios išmokos dydžio proporcingumo aspektu, apeliacine tvarka sprendimo neskundė. Mano, kad jeigu atnaujintas procesas šioje byloje, teismas turėtų atnaujinti procesus ir vėliau išnagrinėtose bylose Nr. 2S-878-324/2020; 2S-1699-260/2020; 2-9089-959/2020; 2S-1183-260/2021; 2-151-985/2021, kadangi jos yra susiję su ginčijamu teismo sprendimu, buvo kaip pasekmė šios bylos ir neatsiskaitymo su ieškovu. Atmetus pareiškėjos prašymą, prašo priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovas S. K., būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl atvykusių dalyvaujančių byloje asmenų prašymu byla nagrinėjama iš esmės be ieškovo dalyvavimo (CPK 246 str.).

5.       Atsakovas su pareiškėjos K. K. prašymu dėl teismo sprendimo už akių pakeitimo sutinka visiškai, prašo jį tenkinti. Atstovas A. K. nurodė, kad jis yra atsakovės vadovo V. S. įstatyminis atstovas – globėjas. V. S. teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose gyvenimo srityse. Jokių aplinkybių, susijusių su ieškovo darbu, ar atleidimu bei atsiskaitymu su juo nežino, nes jo globotinis V. S. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu tapo tik 2019 m. Be to, jis vadovu tapo apgaulės būdu, pasinaudojus jo asmens duomenimis. Dėl to jau yra kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl teisinės pagalbos suteikimo. Dėl S. K. ieškinio mano, kad jis siekia praturtėti kito sąskaita, galbūt ir neteisėtai. Todėl turi būti pakeistas sprendimas pagal įstatymą.

6.       Tretieji asmenys V. K., K. K., UAB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu dalyje dėl 500 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nesutinka, prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017, dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo S. K. naudai kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2017 m. kovo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei šioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus; priteisti iš ieškovo tretiesiems suinteresuotiems asmenims patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir atstovas advokatas M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gruodžio 9 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis (toliau - Darbo sutartis) trijų mėnesių terminui nuo 2016-12-12 iki 2017-03-11, pagal kurią jis buvo įdarbintas vairuotoju ekspeditoriumi už 500 Eur atlyginimą per mėnesį. Nepasibaigus Darbo sutarties terminui, 2017 m. sausio 30 d., ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą - ieškovui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Nesutikdamas su Darbo sutarties nutraukimu, S. K. Marijampolės rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Ieškovas reikalavo ne tik pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, bet ir priteisti iš atsakovo kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat dienpinigius už komandiruotę, t.y. 550,16 Eur darbo užmokesčio už darbą 2017 m. sausio mėnesį, 16,30 Eur kelionės išlaidų, patirtų grįžimui iš komandiruotės bei 15 Eur išlaidų, patirtų atsiskaitant už vairuotojo kortelės duomenų nuskaitymą. Ieškiniu S. K. nereikalavo jo grąžinti į darbą, tačiau be viso kito, reikalavo priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. sausio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas vidutinį darbo užmokestį po 500 Eur kas mėnesį iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės priteisė. Teismo sprendimas už akių nėra įvykdytas iki šiol, skola auga. Trečiųjų asmenų duomenimis, šiuo metu skola sudaro apie 20 000 Eur. Ieškovo naudai yra išieškota virš 8000 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog DK numatytos išmokos už priverstinės pravaikštos laika paskirtis - kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Tačiau kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012, ir kt.). DK 300 straipsnio 4 dalies normos paskirtis yra kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo negautas lėšas. Todėl pripažinus terminuotos darbo sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu, neteisėtai atleistam darbuotojui negali būti kompensuota daugiau, nei šis darbuotojas būtų uždirbęs per visą terminuotos darbo sutarties laiką, t.y. kad neteisėto terminuotos darbo sutarties nutraukimo atveju būtų kompensuojama didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų buvusi pažeista jo teisė dirbti. Tokį aiškinimą patvirtina ir DK 129 straipsnio 5 dalis, nustatanti darbdavio teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį prieš terminą sumokėjus darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 611/2017, ir kt.). Todėl tretieji asmenys laikosi pozicijos, jog kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką darbuotojo naudai negali būti skaičiuojama už terminą, ilgesnį nei laikotarpis nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos 2017 m. sausio 30 d. iki šalių sulygto Darbo sutarties termino pabaigos (2017 m. kovo 11 d).  Ginčo situacijoje aktualioje DK (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos) 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priimamas sprendimas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat įvertinus paminėtą aplinkybę, jog pareikštu ieškiniu grąžinti ieškovą į buvusį darbą nėra prašoma, konstatuotina, kad darbuotojo ieškinys ta dalimi, kuria reikalaujama kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimo už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pastarojo sprendimo įvykdymo, yra nepagrįstas ir atmestinas. Be to, tretieji asmenys pažymi, kad iš Atsakovo Ieškovo naudai priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką (pripažinus Darbo sutarties nutraukimą neteisėtu) bet kuriuo atveju negalėtų būti skaičiuojama už terminą, ilgesnį nei laikotarpis nuo Darbuotojo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. sausio 30 d.) iki tos dienos, kurią įsiteisėjo civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017 priimtas pradinis teismo sprendimas - 2017 m. spalio 10 d. (CPK 279 straipsnio 2 dalis), t.y. ši kompensacija bet kokiais atvejais neturėtų būti skaičiuojama daugiau kaip už 9 mėnesius. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas piktnaudžiauja teise ir neteisingai teismo pritaikyta norma - inicijuoja vis naujus civilinius ginčus, konkrečiai: Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-3-802/2019 pagal Darbuotojo ieškinį Atsakovui bei UAB (duomenys neskelbtini) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo (turto, kuris galėtų būti panaudojamas atsiskaitymui su ieškovu, grąžinimo bendrovei). K. K., kaip buvusi atsakovo darbuotoja ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, į pastarąją civilinę bylą buvo įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. 2-1371-920/2021 pagal Ieškovo ieškinį UAB (duomenys neskelbtini) ir Pareiškėjai dėl nuostolių atlyginimo. Pastarojoje byloje reikalaujamais priteisti nuostoliais Ieškovas įvardija Marijampolės rajono apylinkės teismo (dabartinio Marijampolės apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių priteistas, tačiau iš Atsakovo neišieškotas lėšas. Pats Ieškovas pripažįsta aplinkybę, jog, varžytynėse realizavus Bendrovės turtą (Bendrovei grąžintą civilinėje byloje Nr. 2-3-802/2019 pritaikytos restitucijos pagrindu), darbuotojo naudai buvo išieškota 8848 Eur suma; Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose iškelta civilinė byla Nr. 2-43-399/2021 pagal Ieškovo ieškinį buvusiam darbdaviui, UAB (duomenys neskelbtini) V. K. ir pareiškėjai, kaip atsakovams, dėl nepagrįsto praturtėjimo ir skolos priteisimo. Pastarojoje byloje pareikštu patikslintu ieškiniu darbuotojas reikalavo priteisti iš nurodytų asmenų (įskaitant Pareiškėją) ne mažiau kaip 16 726,02 Eur skolos, kurią Darbuotojas sieja su Sprendimo už akių neįvykdymu (Ieškovo teigimu, už Atsakovo neįvykdytas prievoles atsakomybė turi tekti tiek buvusiam Bendrovės vadovui (V. K.), tiek įmonei, kuriai buvo perleistas/po restitucijos taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3-802/2019 - grąžintas, Atsakovo turtas (UAB (duomenys neskelbtini), tiek pastarosios įmonės vadovei - Pareiškėjai). Be to, skundžiami antstolių veiksmai, prašoma iš jų priteisti žalos atlyginimą. Tenkinus trečiųjų asmenų reikalavimą, prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a

Patikslintas ieškinys tenkintinas dalinai. 2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017 keistinas.

Faktinės bylos aplinkybės

7.       Ieškovas S. K. 2017-03-03 kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (civilinės bylos Nr. 2-2170-374/2017 t. 1 b. l.103) prašydamas, be kitų reikalavimų, pripažinti tarp jo ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbo sutartį nutraukti nuo teismo sprendimo/nutarties įsiteisėjimo dienos (negrąžinant darbuotojo į ankstesnį darbą), priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėtai žymėtų pravaikštų – 2017-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

8.       Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017 tenkino ieškovo S. K. ieškinį iš dalies, pripažino atsakovės su ieškovu 2016 m. gruodžio 9 d. sudarytos darbo sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtu; darbo sutartį laikė nutraukta nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovės 3750 Eur (neatskaičius mokesčių) išmokos už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo už akių priėmimo ir po 500 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos kas mėnesį iki sprendimo visiško įvykdymo.

9.       Byloje kilo ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

10.       Kadangi ieškovas dirbo pas atsakovą pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 30 d., tai sutinkamai su 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926 LR Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 4 str., teisės doktrina, darbo santykiams ir atleidimo iš darbo pasekmėms taikomos iki 2017-07-01 galiojusio LR Darbo kodekso nuostatos.

11.       Sprendžiant klausimą dėl priverstinės pravaikštos sąvokos ir kiek ji užtruko nagrinėjamoje byloje ieškovo S. K. atžvilgiu, būtina vadovautis Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateiktu išaiškinimu (žiūrėta 2021-08-12), kur nurodyta, jog „priverstinė pravaikšta - tai laikas, kai darbo sutartimi sutartas darbas realiai egzistuoja, bet darbuotojas negali jo dirbti, nes darbdavio iniciatyva arba įgaliotų valstybės institucijų ar jų pareigūnų reikalavimu yra nušalintas arba atleistas iš darbo. Darbuotojas negali dirbti dėl jam taikomų teisinių priemonių – tuo ši situacija skiriasi nuo prastovos. Atlyginimas už priverstinę pravaikštą yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jei nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Sumokėjimas darbuotojui už priverstinę pravaikštą yra kompensacija, kurios tikslas – atlyginti tai, ką darbuotojas būtų uždirbęs tęsdamas darbo santykius“.

12.       Nagrinėjamu atveju, nuo to momento, kai teismas tenkino darbuotojo reikalavimą negrąžinti jo į ankstesnį darbą ir priteisė kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-09-20) bei vidutinį darbo užmokestį iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, priverstinės pravaikštos skaičiavimo laikas nutrūko, darbo sutartimi sulygtas laikas ieškovo atžvilgiu jau neegzistavo ir S. K. į jį sugrįžti negalėjo tikėtis.

13.       DK XIX skyriaus 300 straipsnio 3 d. numato, kad „Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. 

14.       Gi DK 300 straipsnio 4 d. numato, jog „Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos“.

15.       Taigi, priklausomai nuo to, ar darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, ar ne, priklauso ir pasekmės – vidutinio darbo užmokesčio priteisimo laikotarpis. Jei darbuotojas į ankstesnį darbą negrąžinamas, priteisiama vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.). 

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dėl atleidimo iš darbo priteistina vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį kompensacija atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotoją nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdaviui, tačiau tokios kompensacijos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir darbuotojo patirtiems netekimams, atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtu nepagristai didelio neadekvatumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011). 

17.       Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad S. K. priverstinės pravaikštos laikas nesitęsia iki šiol ir negali būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis po 500 Eur kas mėnesį, kas sudaro jau virš 20 000 Eur, tokio dydžio kompensacija darbuotojui yra neadekvati pažeidimo pobūdžiui ir dydžiui, išdirbtam įmonėje laikui ir trumpalaikės terminuotos sutarties terminui ir iš esmės pažeidžia darbdavio ir trečiųjų asmenų teises.

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje V. S. v. Lietuvos kariuomenė  byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2010 m. liepos 10 d. nutartyje D. J. v. AB ,,ORLEN Lietuva“ byloje Nr. 3K-3-341 numatyta gairė teismams siekti, kad priimtu sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas. Todėl teismas negali ginti vienos darbo sutarties šalies, pastatant kitą šalį į ypač sunkią padėtį arba dėl teismo padarytos klaidos leisti kitai šaliai piktnaudžiauti savo padėtimi.

19.       Įvertinus šio konkretaus darbo ginčo aplinkybes, DK 300 str. 3, 4 d. nuostatas bei tą aplinkybę, kad ieškovas S. K. negrąžinamas į ankstesnį darbą, konstatuotina, jog 2017-09-20 teismo sprendime už akių teismas neteisingai pritaikė DK 300 str. 3 dalį, vietoje DK 300 str. 4 dalies, kurioje numatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas darbuotojo į darbą negrąžina, tokiam darbuotojui, be viso kito, priteisiamas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

20.       Todėl S. K. ieškinys ta dalimi, kuria reikalaujama kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimo už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki ginčo sprendimo už akių įvykdymo, yra atmestinas, o 2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017 keistinas, rezoliucinės dalies 4 dalį, išdėstant taip “ Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)  buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ieškovo S. K. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 3750 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išmoką už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-09-20) bei po 500 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos (2017-10-10).

21.       Ieškovo reikalavimai dėl 3 mėn. senaties termino procesui atnaujinti taikymo atmestini, nustačius, kad teismas šiuo klausimu yra išsamiai pasisakęs 2021-06-11 teismo nutartyje, kuria atnaujintas procesas šioje byloje, taip kaip ir dėl pareiškėjos K. K. subjektiškumo reikšti reikalavimą dėl proceso atnaujinimo.

22.       Ieškovas S. K. savo rašytiniuose paaiškinimuose prašo, atnaujinus procesą nagrinėjamoje byloje, atnaujinti procesus ir su šia byla susijusiose, vėliau išnagrinėtose bylose Nr. 2S-878-324/2020; 2S-1699-260/2020; 2-9089-959/2020; 2S-1183-260/2021; 2-151-985/2021. Tačiau ieškovui išaiškintina, kad sutinkamai su Civilinio proceso kodekso  80 straipsnio 4 dalimi, 367, 368, 369 straipsniais, prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti reiškiamas kiekvienoje byloje atskirai, jis turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu valstybei, atitikti pareiškimui keliamus reikalavimus. Todėl toks prašymas šioje byloje negali būti nagrinėjamas.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 

23.       Kadangi trečiųjų asmenų prašymas tenkinamas, ginčo teismo sprendimas keistinas, iš ieškovo tretiesiems asmenims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (t.2 b.l. 88-92). Pareiškėjai K. K. priteistina 405 Eur sumokėto žyminio mokesčio už proceso atnaujinimą šioje byloje bei 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. K. priteistina 786, 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Valstybei iš ieškovo priteistina 17,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu   (92 str. 96 str.)

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259-270 str., 371 str. 1 d. 2 p., 3 d. teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Trečiojo asmens (pareiškėjos) K. K. prašymą tenkinti.

Atmesti ieškovo S. K. ieškinį dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pakeisti 2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017 rezoliucinės dalies 4 dalį, ją išdėstant taip:

 “Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)  buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ieškovo S. K. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 3750 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išmoką už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-09-20) bei po 500 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos (2017-10-10).

Kitoje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą.

         Priteisti iš ieškovo S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui K. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) žyminio mokesčio bei 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)   786, 50 Eur  (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus, 50 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti

Priteisti valstybei iš ieškovo S. K. 17,71 Eur (septyniolika eurų, 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

             Teisėja Rūta Neveckienė