Civilinė byla Nr. e2-31437-996/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25260-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 1.3.5.9; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 2 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ vadovui J. V., advokatei Kristinai Balandytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

A. K. (toliau – ieškovė, darbuotoja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–6) uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, UAB „Delamode Baltics“), prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo pas atsakovę pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už dvejus darbo santykių trukmės metus, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakove 2017 m. vasario 22 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią nuo 2017 m. kovo 1 d. įmonėje dirbo pardavimų konsultante, jos darbo funkcijos buvo susijusios su krovinių pervežimo paslaugų pardavimu ir klientų aptarnavimu. Nurodė, kad darbo pareigų vykdymo metu jai buvo pateiktas įmonės kliento uždarosios akcinės bendrovės „Aedilis“ (toliau – UAB „Aedilis“) užsakymas dėl krovinių (elektros įrenginių spintų) pervežimo iš Lietuvos į Suomiją, UAB „Delamode Baltics“ šį UAB „Aedilis“ užsakymą įvykdė ir nuvežė krovinį į Suomiją, tačiau po krovinio pristatymo gavėjui į Suomiją, iš kliento UAB „Aedilis“ ji gavo pranešimą dėl krovinio sugadinimo, apie tai ji informavo savo kolegą – UAB „Delamode Baltics“ Suomijos dalinių krovinių skyriaus vadovą J. Š., kuris po kurio laiko parodė jai krovinio pakrovimo vaizdo įrašą ir patikino, kad pakraunant krovinys nebuvo sugadintas, šią aplinkybę ji pranešė klientui UAB „Aedilis“, tačiau klientas UAB „Aedilis“ ir toliau kategoriškai tvirtino, jog krovinys gavėjui buvo pristatytas sugadintas, siekdama išsklaidyti kliento UAB „Aedilis“ abejones dėl to, kad krovinys tikrai nebuvo sugadintas pas atsakovę, ji paprašė kolegos G. P. (Suomijos dalinių krovinių skyriaus vadybininko) dar kartą parodyti UAB „Aedilis“ krovinio pakrovimo vaizdo įrašą, kurį po to būtų galima nusiųsti klientui UAB „Aedilis“, kad jis įsitikintų, jog krovinys nebuvo sugadintas pas atsakovę, šį kartą peržiūrint vaizdo įrašą dalyvavo ir Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė R. B., vaizdo įrašo peržiūros metu paaiškėjo, kad kolega J. Š. prieš tai jai buvo parodęs ne visą vaizdo įrašą, nes iš viso vaizdo įrašo peržiūros paaiškėjo, kad vykdant krovinio pakrovimą į transporto priemonę, viena iš pervežamų elektros įrenginių spintų nukrito nuo krautuvo ir stipriai trenkėsi į transporto priemonės grindis, apie šias naujai paaiškėjusias aplinkybes ji informavo klientą UAB „Aedilis“. Teigė, kad 2019 m. kovo 28 d. atsakovės Operacijų direktorė A. J. pakvietė ją ateiti pasikalbėti, jai atėjus į pokalbį susitikimų kambaryje buvo A. J., generalinis direktorius J. V. ir teisininkas G. S., tuo tarpu jos tiesioginis vadovas pardavimų direktorius P. R. šiame susitikime nedalyvavo, pokalbio metu jai buvo pasakyta, kad ji „prisidirbo dėl Aedilio“ ir buvo pateiktas pasirašyti iš anksto paruoštas prašymas nutraukti darbo sutartį darbuotojos iniciatyva bei pagrasinta, kad jeigu ji nepasirašys prašymo išeiti iš darbo savo noru, bus einama bloguoju keliu, dėl patirto spaudimo bei grasinimo, būdama labai sutrikusi ir išsigandusi, ji pateiktą prašymą pasirašė, jai iš karto po šio susitikimo grįžus į savo darbo kabinetą jame jau nebebuvo jos darbinio kompiuterio ir telefono. Ieškovės vertinimu, jos atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, nes darbdavės iš anksto parengtą pareiškimą atleisti iš darbo ji pasirašė ne savo laisva valia, o dėl neleistino darbdavės poveikio. Pabrėžė, kad dėl tokio priverstinio darbo santykių pasibaigimo neturėdama kitos išeities ir pasirinkimo ji kreipėsi į Užimtumo tarnybą ir užsiregistravo joje kaip ieškantis darbo asmuo, jai taip pat buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi ir tebesitęsianti dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, stresu, pažeminimu dėl sąžiningumo, netikrumu dėl ateities, psichologinės sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, pragyvenimo šaltinio praradimu, po atleidimo iš darbo jos finansinė padėtis tapo sudėtinga dėl turimų paskolos įsipareigojimų, negaunant pajamų jai teko papildomai skolintis iš artimų žmonių, tai taip pat įtakojo jos psichologinę būseną ir gyvenimo kokybę – ji jautėsi pažeminta ir sugniuždyta, nusivylusi dėl darbdavės nesąžiningumo bei susidorojimo su ja, kasdieninė depresyvi nuotaika neigiamai paveikė ir santykius su šeima, artimaisiais, draugais, dėl ko ji kreipėsi pas psichologę, todėl siekia neturtinės žalos prisiteisimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. gavusi informaciją iš kliento, jog krovinys apgadintas, paprašė J. Š. parodyti jai krovinio pakrovimo vaizdo įrašą, vėliau iš kliento sulaukusi prašymo dar kartą peržiūrėti vaizdo įrašą, J. Š. nesant darbe, ji dar kartą vaizdo įrašą peržiūrėjo su G. P. ir R. B., suprato, kad J. Š. jai vaizdo įrašą pirmą kartą parodė ne nuo pradžių, antrą kartą žiūrėdama vaizdo įrašą pamatė, kad krovinys nukrito, po to buvo pakeltas darbuotojų ir krovimas vyko toliau, tai ji paskambinusi pranešė klientui, apie tai informavo J. Š., P. R. ir teisininką G. S., kuris jai pasakė, kad klientui nereikia to žinoti; po to nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki pat 2019 m. pavasario kas porą savaičių sulaukdavo J. Š. teiginių, kad jai baigsis blogai, P. R. sakė, kad direktorius iš karto norėjo ją atleisti iš darbo, bet jis jį perkalbėjo; 2019 m. kovo 28 d. apie 16.50 val. A. J. ją pakvietė ateiti, pokalbio, trukusio apie 10–15 min., metu direktorius jai sakė, jog ji pasakė to, ko nereikėjo sakyti, kad nori, jog tai būtų jos paskutinė darbo diena, jai padavė prašymą išeiti iš darbo savo noru pasirašymui, nurodydamas, kad arba išeina iš darbo savo noru, arba bus einama bloguoju keliu, ką tai reiškė nesuprato, galimai būtų buvęs sugalvotas prieš ją koks nors melas, direktorius kalbėjo bauginančiai, tokia jo kalbėjimo maniera, buvo teigiama, kad ji nesąžininga, jautėsi išsigandusi, todėl prašymą pasirašė, pati noro išeiti iš darbo nereiškė; jai atėjus prašymas atleisti iš darbo jau buvo pas A. J., tą prašymą A. J. padavė direktoriui, o jis jį padavė jai; įmonėje naudojami prašymų šablonai, kurie yra folderyje, juos atsispausdina darbuotojas ir įteikia savo tiesioginiam vadovui; pokalbio metu buvo svarstomas tik vienas klausimas dėl UAB „Aedilis“; UAB „Aedilis“ dirba jos sužadėtinis G. M., tai žinojo jos tiesioginis vadovas P. R.; po pokalbio grįžusi į darbo vietą, kuri yra kartu su kitais 13 darbuotojų, nerado kompiuterio, kolegės jai pranešė, kad kai ji išėjo į susirinkimą atėjo IT specialistas ir jį išnešė; jai dedantis daiktus apie 17.20 val. atėjo personalo specialistė ir pateikė jai pasirašyti dokumentus; byloje esantis „Skype“ susirašinėjimas yra jos; ji neplanavo išeiti iš darbo; suprato, kad įmonė tikėjosi, jog ji apgaudinės klientą, žala buvo padaryta, o įmonė norėjo išvengti atsakomybės, nes galimai laiku nepranešė draudimui, kadangi kitais panašiais atvejais dėl to klausimų nekildavo; įmonės klientas uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio spaustuvė“ (toliau – UAB „Senamiesčio spaustuvė“) po R. B. išėjimo iš darbo kovo mėn. buvo perduotas jai, su šiuo klientu buvo problemos dėl atsiskaitymų; po atleidimo iš darbo, kuris buvo ketvirtadienį, jau pirmadienį kreipėsi į Užimtumo tarnybą, kadangi norėjo gauti pašalpą, liko be pajamų, ieškojosi darbo ir savarankiškai, nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. įsidarbino naujoje darbovietėje; po atleidimo iš darbo patyrė šoką, nes viskas įvyko labai netikėtai, pablogėjo santykiai su artimaisiais, nenorėjo miegoti, valgyti, buvo depresyvi, todėl artimieji pasiūlė kreiptis į psichologą, 2019 m. birželio mėn. pradžioje kreipėsi į psichologę, kuri kartu pasiūlė ginti savo teises teisiniu keliu, tuomet kreipėsi į advokatą, pas psichologę lankėsi vieną kartą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad R. B. elektroniniu laišku ieškovei nepaneigė ieškovės prašymo patvirtinti, kad su ja ir G. P. peržiūrėjo vaizdo įrašą, tik asmeniniais sumetimais grįstu atsakymu nesutiko išreikšti patvirtinimo; atsakovė turėjo neteisėtą motyvaciją nutraukti darbo sutartį su ieškove – sąžininga darbuotoja.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 115–124).

Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2017 m. vasario 22 d. darbo sutarties pagrindu įmonėje nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 28 d. ėjo pardavimų konsultantės pareigas, 2019 m. kovo 28 d. darbuotojai išreiškus pageidavimą savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį su įmone ir įmonei tokį jos prašymą tenkinus darbo sutartis su ja buvo nutraukta tą pačią dieną, t. y. 2019 m. kovo 28 d. Paaiškino, kad ieškovės prašymas dėl darbo santykių su UAB „Delamode Baltics“ nutraukimo jai buvo pateiktas 2019 m. kovo 28 d. vykusio darbinio susirinkimo metu, į kurį ieškovė buvo pakviesta dėl to, kad be įvairių kitų einamųjų veiklos klausimų šiame susirinkime buvo aptariama ir situacija su buvusiu įmonės klientu UAB „Aedilis“, su kuriuo dirbti buvo pavesta ieškovei – UAB „Aedilis“ buvo pareiškusi UAB „Delamode Baltics“ pretenzijas dėl žalos už pervežimo metu sugadintą krovinį atlyginimo. Pabrėžė, kad šio 2019 m. kovo 28 d. įvykusio susirinkimo metu ieškovė jai nepateikė ir nepasakojo jokių aplinkybių nei apie savo bendravimą su UAB „Aedilis“ darbuotojais, nei apie jos ieškinyje minimą vaizdo įrašą, nei apie tai, kokią informaciją ir kada ji teikė UAB „Aedilis“, priešingai, teigė nieko nežinanti, visas ieškovės ieškinyje minimas aplinkybes apie jos darbą ir paslaugas UAB „Aedilis“ bei jų tarpusavio bendravimo subtilybes UAB „Delamode Baltics“ sužinojo tik iš ieškovės prašymo Darbo ginčų komisijai ir prie jo pridėtų dokumentų. Nurodė, kad be kitų susirinkime aptariamų klausimų buvo aptartas ir ieškovės išreikštas noras nutraukti darbo sutartį dėl to, kad nemato karjeros perspektyvų įmonėje – įmonės vadovas neprieštaravo tokiam ieškovės prašymui ir šalių buvo sulygta nutraukti darbo sutartį ieškovės prašymo gavimo dieną. Pabrėžė, kad ieškovės einamos pareigos įmonėje nebuvo niekuo ypatingos, o jos atliekami darbai galėjo būti lengvai pavedami atlikti kitiems įmonės darbuotojams, todėl įmonei nebuvo priežasties nesutikti su ieškovės prašymu – pačiai ieškovei nesant motyvuotai toliau dirbti įmonėje jos buvimas darbe nesiekiant rezultatų įmonei nebūtų naudingas, todėl ieškovei išreiškus norą nutraukti darbo sutartį ir laikantis įmonėje nustatytos vienodos standartinių dokumentų naudojimo tvarkos, jai, kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui, nutraukiančiam darbo santykius įmonėje, buvo paruoštas ir perduotas susipažinti prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovei prašymo turinys tiko, todėl ji prašymą 2019 m. kovo 28 d. pasirašė, tą pačią dieną ieškovė pasirašė ir kitus su darbo santykių pasibaigimu susijusius dokumentus. Pažymėjo, kad nors ieškovė įrodinėja, kad jos atleidimą iš darbo sąlygojo vaizdo įrašo pateikimas UAB „Aedilis“, UAB „Aedilis“ įmonei pateiktose pretenzijose dėl žalos atlyginimo įmonė niekada nebuvo kaltinama jokio vaizdo įrašo slėpimu ir jokio įrašo iš įmonės niekas nereikalavo, be to, joks vaizdo įrašas neminimas ir UAB „Aedilis“ ieškinyje įmonei dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-31193-960/2019. Teigė, kad po darbo santykių su ieškove nutraukimo perėmus jos darbus ir darbo priemones buvo nustatyta, kad ieškovė darbo santykių nutraukimą su įmone planavo jau seniai – iš ieškovės susirašinėjimo „Skype“ programa su buvusia kolege R. B. matyti, kad ieškovė jau 2019 m. kovo mėn. pradžioje buvo savo laisva valia apsisprendusi nutraukti darbo santykius su įmone, nes buvo nepatenkinta savo darbu, tuo tarpu įmonė jos apsisprendimui nutraukti darbo sutartį nedarė jokios įtakos. Pažymėjo, kad iš ieškovės bei jos kolegės susirašinėjimo „Skype“ programa turinio taip pat matyti, kad ieškovė ne kartą neigiamai atsiliepė apie įmonę, akcentuodama kaip ji nenori dirbti įmonėje, kaip tas darbas ją vargina, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius – atsakovės vertinimu, toks ieškovės elgesys yra nepagarbus, netinkamas ir prieštaraujantis bendrosioms moralės ir socialinės bendrystės normoms bei leidžia konstatuoti, kad ieškovė tikrai nėra tas asmuo, kuri būtų leidusi save nuskriausti. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės elgesys po nutrauktų darbo santykių rodo, kad darbuotoja ne tik kad nepergyveno dėl nutrauktų darbo santykių, bet nei sekančią dieną, nei po savaitės ir net po mėnesio niekur nesikreipė ir negynė tariamai savo pažeistų teisių, tuo tarpu ieškovės argumentai, kad po darbo santykių pasibaigimo su UAB „Delamode Baltics“ ji neturėjo kitos išeities, todėl kreipėsi į Užimtumo tarnybą, vertintini itin kritiškai – ieškovės, du metus dirbusios pardavimų konsultante didžiulėje tarptautinėje įmonėje, bendravusios su klientais informacinių technologijų pagalba, bei tų pačių informacinių technologijų pagalba besiskundusios kolegei negalėjimu daryti karjeros įmonėje ir nepakankamu darbo užmokesčiu, įrodinėjimas, kad ji tesugebėjo kreiptis tik į Užimtumo tarnybą, kad gautų bedarbio pašalpą, yra deklaratyvus ir neatitinkantis tikrovės. Pažymėjo, kad ieškovės ieškinį įmonei viso šio ginčo kontekste ji vertina kaip tam tikrą įmonės buvusio kliento UAB „Aedilis“ (kur dirba ieškovės sužadėtinis G. M., UAB „Aedilis“ ir ieškovę atstovauja ta pati advokatų kontora) sąmoningai sukurtą ataką prieš įmonę šalims sprendžiant visai kitą ginčą dėl krovinio sugadinimo – atsakovės įsitikinimu, tikrasis ieškovės ieškinio motyvas ir tikslas yra ne ieškovės siekis pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, o su darbo santykiais nesusijusio asmens, t. y. UAB „Aedilis“, siekis per ieškovę, šiai dirbtinai sukuriant darbo ginčą, ir jos teikiamus reikalavimus įmonei dėl vidutinio darbo užmokesčio, kompensacijos bei neturtinės žalos priteisimo, daryti spaudimą UAB „Delamode Baltics“ ginče dėl pažeisto krovinio, kuriame UAB „Aedilis“ yra pateikusi nepagrįstą ieškinį UAB „Delamode Baltics“ dėl 29 575,54 Eur žalos atlyginimo. Atsakovės vertinimu, ieškovė, nurodydama deklaratyvias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, neįrodė nei vienos įmonės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovės darbo santykių su įmone pasibaigimas ieškovės prašymu nėra nei diskriminuojantis, nei žeminantis jos reputaciją, nei kuriantis neigiamą aplinkinių nuomonę apie ją. Kartu pažymėjo, kad ieškovė ir įmonei ieškinį dėl žalos pateikusios UAB „Aedilis“ darbuotojas G. M., administravęs ginčą dėl krovinio žalos atlyginimo, yra susiję artimais ryšiais – yra pora, tačiau ieškovė apie tai įmonės neinformavo, nors turėjo interesų konfliktą ir tai turėjo atskleisti įmonei, priešingai, ji slapta nuo įmonės teikė kitai ginčo pusei neaiškiomis aplinkybėmis gautą informaciją, galimai bloginančią įmonės padėtį ar sukuriančią apie įmonę neigiamą nuomonę, apie tai įmonės neinformuodama, nors įmonė tuo metu buvo jos darbdavė – šios aplinkybės, atsakovės vertinimu, rodo pačios ieškovės, kaip asmens, itin didelį nesąžiningumą ir nepagarbą darbdavei bei charakterizuoja ieškovę kaip nepatikimą, linkusią piktnaudžiauti savo teisėmis ir visiškai negerbiančią darbdavės interesų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškindama, kad 2019 m. kovo 28 d. susirinkimo metu buvo svarstomi trys klausimai: problemos su ieškovei perduotu klientu UAB „Senamiesčio spaustuvė“, problemos su ieškovės komunikacija su operatoriais (dėl nepagarbaus elgesio jų atžvilgiu), dėl iš UAB „Aedilis“ gautos pretenzijos – buvo bandoma išsiaiškinti, kokią informaciją ieškovė UAB „Aedilis“ teikė, tačiau ieškovė teigė, kad jokios informacijos UAB „Aedilis“ ji neteikė ir išreiškė norą išeiti iš darbo, tuomet A. J. paprašė buhalterijos sutvarkyti ieškovės atleidimo iš darbo dokumentus; ieškovės prašymą atleisti iš darbo iššaukė aplinkybės, kurių ieškovė nebuvo atskleidusi įmonei, ieškovė išsigando, nes suprato, jog viršijo kompetenciją, o jos susirašinėjimas „Skype“ rodo, kad darbas įmonėje jos netenkino; įmonė tik iš ieškovės prašymo Darbo ginčų komisijai sužinojo apie ieškovės perduotą informaciją UAB „Aedilis“, įmonėje vaizdo įrašas, apie kurį kalba ieškovė, neišlikęs, nes tokie įrašai nesaugomi ilgą laiką, jokių tyrimų dėl krovinių sugadinimų įmonėje pardavimų vadybininkai nedaro, įmonė nepripažįsta, kad ji padarė žalą UAB „Aedilis“.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įmonės vadovas J. V. papildomai paaiškino, kad jis su operacijų direktore A. J. ir teisininku G. S. sprendė darbinius klausimus, G. S. norėjo pakalbėti kartu su ieškove dėl kliento UAB „Aedilis“, G. S. suorganizavo susirinkimą, susirinkimo metu dėl kliento UAB „Aedilis“ daugiausiai kalbėjo G. S., tuo metu ieškovė keistai sureagavo ir pareiškė norą išeiti iš darbo, tam jie neprieštaravo, A. J. tuomet išėjo atnešti prašymo; įmonėje yra vienas monitorius vietinių pervežimų skyriuje, kuriame matomos 8 rampos, įrašai saugomi apie 20–25 dienas; po darbo santykių su ieškove nutraukimo buvo kalbėta, kad reikia patikrinti jos elektroninį susirašinėjimą, nes atrodė keista, kodėl ieškovė susirinkimo metu panoro iš karto išeiti iš darbo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad apie 4 metus dirba pas atsakovę transporto vadybininku, organizuoja krovinių pervežimą, su ieškove bendraudavo darbiniais klausimais, ieškovė jam neminėjo, kad nori išeiti iš darbo, apie jos atleidimą iš darbo jis sužinojo tik po savaitės ar dviejų, darbo santykių metu ieškovė į jį nesikreipė dėl vaizdo įrašo peržiūrėjimo. Vėliau apklausos metu liudytojas savo parodymus pakeitė ir parodė, kad ieškovė į jį kreipėsi dėl vaizdo įrašo peržiūrėjimo, tačiau jie jo neperžiūrėjo, nes tam nėra techninių galimybių. Liudytojas taip pat prašė apmokėti jam už atvykimą į teismą, nes jis buvo apmokamose atostogose (nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. spalio 31 d.), tačiau atvykimo į teismą dieną (2019 m. spalio 29 d.) turėjo grįžti į darbą.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad dirba pas atsakovę IT specialistu, įmonėje jis yra vienas IT specialistas, prisimena, kaip A. J. atėjo pas jį ir pasakė, kad ieškovė baigia darbą įmonėje bei paprašė surinkti ieškovės IT įrangą, jis iš karto (per 1–2 min.) nuėjo į ieškovės darbo vietą, ten ieškovės nebuvo, paėmė jos naudotą nešiojamąjį kompiuterį ir mobilųjį telefoną; jam nebuvo duotas nurodytas patikrinti ieškovės kompiuterio turinį; vaizdo įrašai įmonėje saugomi apie 21 dieną. Liudytojas taip pat prašė apmokėti jam už atvykimą į teismą, nurodydamas, kad taip buvo nurodyta įmonės teisininko, jis tokį prašymą palaiko, papildomai nurodė, kad ryte buvo darbe.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta B. S. parodė, kad dirba pas atsakovę klientų aptarnavimo specialiste, nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. jos ir ieškovės darbo vietos buvo viena priešais kitą; R. B. darbai, jai kovo 8 d. išėjus iš darbo, buvo perduoti jai ir ieškovei, UAB „Senamiesčio spaustuvė“ buvo R. B. klientas; ieškovė apie 16 val. ar 16.30 val. gavo žinutę per „Skype“, kuria ji buvo kviečiama ateiti į susitikimų kambarį, ieškovė jai paminėjo, kad turbūt ji kviečiama dėl kliento UAB „Senamiesčio spaustuvė“ skolų ir išėjo į susitikimą, ieškovei išėjus po maždaug 1–2 min. atėjo V. K., paėmė jos kompiuterį ir nieko nesakęs išėjo, ieškovė sugrįžo maždaug po 30 min., šypsojosi, bet buvo su ašaromis akyse, pasakė ar kad ji išeina iš darbo, ar kad jai liepė išeiti iš darbo, kai ieškovė rinkosi savo darbus visi kabinete dirbę ieškovės kolegos, išskyrus ieškovę, buvo pakviesti į susitikimų kambarį, kur įmonės vadovas visiems pranešė, kad ieškovė daugiau įmonėje nebedirbs, nes išsiskyrė jų interesai; po ieškovės atleidimo iš darbo su ieškove ir kitomis kolegomis buvo susitikę, nuo gegužės mėn. daugiau su ieškove nebendravo, prieš teismo posėdį gavo žinutę iš ieškovės, ar ji atvyks į teismo posėdį.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. J. parodė, kad pas atsakovę apie 5–6 m. dirba operacijų direktore; kalbėjosi su įmonės vadovu, kai atėjo G. S. ir pasakė, kad jam reikia pasikalėti su ieškove dėl gautos pretenzijos, susitikimas nebuvo planuotas, ji iš vietos pakvietė per „Skype“ ieškovę ateiti į susitikimų kambarį, ji (A. J.) su ieškove norėjo pakalbėti dėl ieškovės netinkamo bendravimo su skyrių vadovais ir vadybininkais, nes buvo gauti skundai iš Kauno vadovų dėl ieškovės bendravimo, G. S. su ieškove norėjo pakalbėti dėl gautos pretenzijos, o įmonės vadovas su ieškove norėjo pakalbėti dėl kliento UAB „Senamiesčio spaustuvė“, pokalbio su ieškove metu, kai buvo kalbama apie klientą „Aedilis“, G. S. pasakė, kad ieškovė keistai elgiasi, galimai kažką žino, ieškovė pareiškė, kad nori išeiti iš darbo, sakė nematanti perspektyvų, jau buvo praėję apie 30–40 min. nuo pokalbio su ieškove pradžios, tuomet jai (A. J.) buvo liepta suruošti dokumentus ir ji nuėjo į buhalteriją paimti prašymo bei pas IT specialistą dėl ieškovės kompiuterio paėmimo, nuo IT specialisto darbo vietos iki ieškovės darbo vietos nueiti užtrunka apie 1 min.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. S. parodė, kad nuo 2014 m. dirba pas atsakovę teisininku; jo iniciatyva buvo suorganizuotas susitikimas dėl kelių klausimų – su ieškove jis norėjo pakalbėti dėl klientų UAB „Senamiesčio spaustuvė“ ir UAB „Aedilis“, A. J. su ieškove norėjo pakalbėti dėl komunikacijos; UAB „Aedilis“ teisininkai jam pasakė, kad turi įrodymų, jog būtent UAB „Delamode Baltics“ kalta dėl krovinio pažeidimų, jis tai papasakojo ieškovei, kuri išraudo, teigė nerenkanti jokios informacijos, susijusios su UAB „Aedilis“, jam susidarė įspūdis, kad ieškovė kažką slepia ir jis jos paklausė, ar ji nieko neslepia, ji jam drebančiu balsu tai paneigė ir pareiškė, kad nori išeiti iš darbo, tuomet A. J. išėjo į buhalteriją atnešti prašymo – jau buvo praėję apie 20 min. su susirinkimo pradžios; į jį ieškovė pati nebuvo kreipusi dėl UAB „Aedilis“ gautų pretenzijų, prašymų; vaizdo įrašus gali peržiūrėti tik jis vienas, vaizdo įrašai saugomi 23 d.; po ieškovės atleidimo iš darbo kai buvo gautas ieškovės skundas iš Darbo ginčų komisijos jis tikrino ieškovės elektroninį susirašinėjimą.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2017 m. vasario 22 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įmonėje nuo 2017 m. kovo 1 d. dirbo pardavimų konsultante (el. b. t. I, b. l. 8–16), 2019 m. kovo 28 d. ieškovė pasirašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nuo 2019 m. kovo 28 d. (el. b. t. I, b. l. 126), įmonės direktorius 2019 m. kovo 28 d. priėmė įsakymą „Dėl darbuotojo atleidimo iš darbo“, kuriuo atleido ieškovę iš darbo nuo 2019 m. kovo 28 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, b. l. 125, 127), 2019 m. birželio 18  d. ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos išieškojimo (el. b. t. I, b. l. 32–35), kuri 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) darbuotojos prašymą atsisakė nagrinėti, neatnaujinusi praleisto kreipimosi termino (el. b. t. I, b. l. 21–23).

DK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotoja įmonėje pardavimų konsultante dirbo nuo 2017 m. kovo 1 d., iš darbo įmonėje (pardavimų konsultantės pareigų) buvo atleista 2019 m. kovo 28 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (el. b. t. I, b. l. 8–16, 125–127). Ieškovė teigia, kad darbdavės parengtą pareiškimą atleisti ją iš darbo ji pasirašė ne savo laisva valia, o dėl neleistino darbdavės poveikio, tuo tarpu atsakovės teigimu, ieškovė savo iniciatyva išreiškė pageidavimą nutraukti darbo santykius.

Teismas pažymi, kad lemiamą reikšmę DK 55 straipsnio 1 dalies taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi. Atleidimas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo. Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005, 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

Pirmiausia teismas pastebi tai, kad liudytojais byloje apklausti įmonės operacijų direktorė A. J., teisininkas G. S. kartu su įmonės vadovu J. V. dalyvavo susitikime su ieškove 2019 m. kovo 28 d., kurio metu ji pasirašė prašymą atleisti ją iš darbo, visi jie (A. J., G. S., J. V.) užima aukštesnes pareigas įmonėje nei ieškovė jas užėmė darbo santykių įmonėje metu, akivaizdu, kad šie asmenys (A. J., G. S., J. V.) buvo suinteresuoti veikti bendrai tikslu išsiaiškinti įmonėje gautos 2019 m. vasario 25 d. pretenzijos dėl žalos atlyginimo už pervežimo metu sugadintą krovinį iš UAB „Aedilis“ (el. b. t. I, b. l. 151–152), kelios dienos prieš 2019 m. kovo 28 d. pokalbio su UAB „Aedilis“ advokatu metu gautos informacijos (el. b. t. I, b. l. 56 – 5 pastraipa) klausimus ir veikti išimtinai bendrai pagal jų turimą poziciją dėl UAB „Aedilis“ įmonei pateiktos pretenzijos dėl žalos atlyginimo. Be to, liudytojais apklaustų A. J. ir G. S. parodymai duoti teismo posėdžio metu išsiskyrė, A. J. teigė, kad G. S. su ieškove norėjo pakalbėti dėl gautos pretenzijos, o įmonės vadovas su ieškove norėjo pakalbėti dėl kliento UAB „Senamiesčio spaustuvė“, tuo tarpu G. S. teigė, kad būtent jis norėjo pasikalbėti su ieškove dėl aukščiau nurodytų dvejų įmonės klientų. Teismas išanalizavęs šių dvejų liudytojų parodymų turinį, vidiniu įsitikinimu įvertinęs jų išraiškas, elgesį parodymų davimo teisme metu (ypatingai A. J.) ir kilus abejonių dėl jų parodymų objektyvumo juos vertina kitų byloje esančių įrodymų ir kitų liudytojų parodymų kontekste.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoju apklaustas G. P. duodamas parodymus teisme pats susipainiojo savo parodymuose, todėl jo parodymus teismas vertina kritiškai – apklausos pradžioje liudytojas G. P. teigė, kad darbo santykių metu ieškovė į jį nesikreipė dėl vaizdo įrašo, kuriame buvo kraunamas UAB „Aedilis“ krovinys, peržiūrėjimo, vėliau apklausos metu jis savo parodymus pakeitė ir parodė, kad ieškovė į jį vis dėlto kreipėsi dėl tokio vaizdo įrašo peržiūrėjimo, tačiau jie jo neva neperžiūrėjo, nes tam nėra techninių galimybių, tačiau jo parodymus, kad vaizdo įrašo jie neperžiūrėjo, paneigia kita bylos medžiaga – pastebėtina, kad ieškovė, byloje teigusi, kad ji vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti kaip kraunant UAB „Aedilis“ krovinį viena paletė nukrito mašinos viduje, po to paletė buvo pakelta ir krovinys buvo kraunamas toliau, peržiūrėjo su G. P. ir R. B., pateikė savo 2019 m. birželio 6, 10 d. elektroninį susirašinėjimą su R. B. (el. b. t. II, b. l. 64), kuriame ji R. B. nurodė, kad jai šiuo metu labai reikalingas jos patvirtinimas, jog jos abi kartu su G. P. peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad kraunant UAB „Aedilis“ paletes viena jų nukrito mašinos viduje, nukritusi paletė buvo pakelta ir krovinys toliau buvo kraunamas į mašiną, taigi, ieškovė paprašė patvirtinimo apie aukščiau nurodyto vaizdo įrašo peržiūrėjimą, tuo tarpu R. B. jai neatsakė, kad jai toks vaizdo įrašas nežinomas, ar ji jo nematė, ar ji nesuprantanti ko jos prašoma, kas, akivaizdu, būtų nurodoma, jei asmuo gautų tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo tarpu šiuo atveju R. B. paprasčiausiai ieškovei atrašė nesutinkanti išreikšti jos prašomo patvirtinimo, kadangi manė, jog tai atlikusi ji ateityje gali negauti iš atsakovės rekomendacijos, šis ieškovės ir R. B. susirašinėjimas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės nurodomas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas jos kartu su R. B. ir G. P., nes R. B. nesutiko savo patvirtinimu paviešinti galimai neigiamas pasekmes įmonei, iš kurios ji tikisi gauti rekomendaciją ateityje, sukelsiančias aplinkybes, taigi, teismas jos teiginiais ieškovės prašymo kontekste neturi pagrindo abejoti ir juos laiko itin svariu įrodymu byloje. 

Taigi, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog ieškovė su R. B. ir G. P. peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kaip kraunant UAB „Aedilis“ krovinį viena paletė nukrito mašinos viduje, po to paletė buvo pakelta ir krovinys buvo kraunamas toliau. Ieškovė, būdama sąžiningas asmuo, vadovavosi DK 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pranešė klientui UAB „Aedilis“ informaciją, kurią ji pamatė vaizdo įraše (el. b. t. I, b. l. 18) (vien tai, kad ieškovės sužadėtinis G. M. darbo sutarties pagrindu dirba UAB „Aedilis“ ir ieškovę bei UAB „Aedilis“ atstovauja tos pačios advokatų kontoros skirtingi advokatai, šios situacijos vertinimo niekaip nekeičia), todėl, teismo įsitikinimu, įmonė, gavusi 2019 m. vasario 25 d. pretenziją iš UAB „Aedilis“, prieš kelias dienas iki 2019 m. kovo 28 d. sulaukusi UAB „Aedilis“ advokato skambučio ir susidariusios situacijos jai nepavykus išspręsti jos norimu būdu (el. b. t. I, b. l. 18, 56, 151–152), nutarė, kad ieškovė, būdama tas asmuo įmonėje, kuri atskleidė jai nepalankaus pretenzijos nagrinėjimo kontekste vaizdo įrašo aplinkybes, kurias, matyti, įmonė nebūtų atskleidusi klientui, įmonėje nėra pageidaujama kaip darbuotoja, todėl 2019 m. kovo 28 d. buvo pakviesta pokalbiui tikslu atleisti ją iš darbo – pokalbio metu buvo daromas spaudimas ieškovei išeiti iš darbo jos pačios prašymu naudojant psichologinį poveikį, bandant ieškovę įbauginti, kad dėl susiklosčiusios įmonės padėties su UAB „Aedilis“ kalta ji, kad ji pati nuspręstų išeiti iš darbo, nes pats įmonės teisininkas G. S. parodė, kad jis ieškovei papasakojo, jog UAB „Aedilis“ teisininkai jam pasakė, kad turi įrodymų, jog būtent UAB „Delamode Baltics“ kalta dėl krovinio pažeidimų, klausė, ar ji renka kokią informaciją, susijusią su UAB „Aedilis“, ar ji nieko neslepia, ji jam drebančiu balsu tai paneigė ir pareiškė, kad nori išeiti iš darbo, vadinasi, įmonė psichologiniu spaudimu išgavo iš ieškovės jų norimą teiginį apie išėjimą iš darbo, tačiau, savaime suprantama, toks ieškovės teiginys buvo išsakytas ne jos laisva valia, o darbdavės daromo psichologinio spaudimo įtakoje. Akivaizdu ir tai, kad įmonė buvo pasiruošusi ir antrajam ieškovės atleidimo iš darbo variantui, jei nepavyktų priversti jos išeiti iš darbo jos prašymu, – atleidimui darbdavės iniciatyva, kadangi, visi 2019 m. kovo 28 d. susirinkime dalyvavę asmenys teisme tvirtino, kad susirinkimas vyko apie 20 min. iki tol, kol ieškovė pasakė, kad ji išeina iš darbo, o kaip teisme patvirtino liudytoja B. S., kurios pareigos buvo tokio paties lygmens kaip ir ieškovės ir kurios parodymų teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti, tik ieškovei išėjus į susitikimą po 1–2 min. atėjo IT specialistas V. K. ir paėmė ieškovės kompiuterį, tokį nurodymą, kaip tvirtino pats liudytoju apklaustas V. K., jam davė A. J., nurodžiusi, kad ieškovė baigia darbą, tai (kad liepė jam paimti ieškovės kompiuterį) pripažino ir pati liudytoja apklausta A. J., o jam (V. K.) nueiti iki ieškovės darbo vietos trunka apie 1–2 min., ką taip pat patvirtino teisme tiek jis pats, tiek liudytoja A. J., taigi, visa tai rodo, kad prieš prasidedant susirinkimui darbdavė jau buvo nusprendusi, kad su ieškove darbo santykių nebetęs ir sieks, kad ieškovė išeitų iš darbo savo prašymu, siekdama išvengti finansinių pasekmių atleidžiant kitu pagrindu, ką jai ir pavyko pasiekti (neleistinomis priemonėmis). 

Nors kitus atleidimo dokumentus ieškovė pasirašė dar praėjus kuriam laikui (pusvalandžio bėgyje) po grįžimo iš susirinkimo į darbo vietą susirinkti savo daiktus, tačiau, akivaizdu, ieškovė vis dar buvo toje pačioje emocinėje būsenoje ir juos pasirašė toje pačioje darbdavės padarytoje įtakoje. Svarbu pastebėti ir tai, kad liudytoja B. S. parodė, kad po susitikimo ieškovė grįžo su ašaromis akyse, liudytojas G. S. parodė, kad susitikimo metu ieškovė jam atsakinėjo drebančiu balsu, paraudusi, kas dar kartą patvirtina darbdavės darytą psichologinį spaudimą, sukurtą įtampą ir neteisėtos įtakos darymą išgaunant ieškovės prašymą atleisti ją iš darbo. Be to, kaip patvirtino liudytojai, po susitikimo su ieškove, ieškovei renkantis savo daiktus visi kiti darbuotojai, išskyrus ieškovę, buvo pakviesti į susitikimų kambarį, kuriame įmonės vadovas pranešė, kad ieškovė baigia darbą įmonėje, kas dar kartą parodo, kad toks ieškovės atskyrimas, nesudarymas galimybės ir jai sudalyvauti susirinkime, kuriame kolektyvui pranešama informacija apie jos atleidimą iš darbo, rodo įmonės neigiamą nusistatymą ieškovės atžvilgiu ir darbo santykių su ieškove nutraukimą ne pagal pačios ieškovės išreikštą valią. 

Vien tai, kad ieškovė dėl patirto streso dėl atleidimo iš darbo 2019 m. kovo 28 d. į psichologą kreipėsi 2019 m. birželio 10 d. (el. b. t. I, b. l. 20), į advokatą 2019 m. birželio 14 d. (el. b. t. I, b. l. 7), į Darbo ginčų komisiją 2019 m. birželio 18 d. (el. b. t. I, b. l. 32–35) jokiu būdu nepatvirtina atsakovės teiginių, kad ieškovės ieškinys yra UAB „Aedilis“ sąmoningai sukurta ataka prieš atsakovę, kadangi kiekvienas asmuo yra individualus, jo išgyvenimai, apsisprendimai dėl tolimesnių veiksmų, siekių susiformuoja skirtinguose laiko tarpuose pagal patirtų išgyvenimų stiprumą, asmenines savybes, ne kiekvienas asmuo iš karto sugeba apsispręsti dėl tolimesnių teisinių veiksmų, todėl ieškovės siekis, kaip ji teigė teismo posėdžio metu, kad būtų nustatyta tiesa, susiformavo pagal jos vidinius išgyvenimus ir tam prireikusį laiką. Atsakovės teiginys, kad jei ieškovė iš karto po atleidimo kreipėsi į Užimtumą tarnybą, tai ji galėjosi iš karto kreiptis ir į Darbo ginčų komisiją, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi į Užimtumo tarnybą yra kreipiamasi dėl pajamų netekimo, o į Darbo ginčų komisiją kreipiamasi jau visai kitu pagrindu, o darbdavės padarytas psichologinis spaudimas, akivaizdu, ieškovei ilgą laiką sudarė kliūtis ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovės į bylą pateiktas ieškovės 2019 m. kovo 1, 6 d. susirašinėjimas su R. B. (el. b. t. I, b. l. 134–140), kuri tuo metu buvo išeinanti iš darbo įmonėje (prašymas dėl atleidimo 2019 m. vasario 18 d., atleista 2019 m. kovo 8 d. (el. b. t. I, b. l. 96)), nepatvirtina, kad ieškovė buvo apsisprendusi būtent 2019 m. kovo 28 d. nutraukti darbo santykius su įmone, iš susirašinėjimo turinio matyti, kad ieškovė tuo metu tik svarstė galimą tokią galimybę ateityje, planavo susirasti kitą darbą ateityje ir tokiais galimais ateities planais pasidalino su kolege, kuri tuo metu dirbo įmonėje paskutiniąsias dienas prieš išeidama iš darbo (el. b. t. I, b. l. 136), pagal bylos medžiagą kitą darbą ieškovė susirado tik 2019 m. rugpjūčio 1 d. – praėjus 4 mėnesiams po jos atleidimo iš darbo pas atsakovę, po atleidimo iš darbo buvo kreipusi į Užimtumo tarnybą dėl išmokos gavimo, vadinasi, jokio darbo pasiūlymo atleidimo iš darbo dienai ji neturėjo ir valios būtent 2019 m. kovo 28 d. nutraukti darbo santykius su atsakove ji neturėjo, kas rodo, kad asmuo savo valia 2019 m. kovo 28 d. iš darbo išeiti nenorėjo ir nebuvo tam pasirengęs.

Taigi, išsamiai teismo ištirtų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad darbuotojos prašyme išdėstyta valia nutraukti darbo sutartį susiformavo ne laisvai, o esant neteisėtai darbdavės įtakai.

Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad byloje įrodytas neleistinas darbdavės poveikis darbuotojai, paskatinęs pastarąją pasirašyti pareiškimą atleisti iš darbo, darbuotoja įrodė faktą, kad jos pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jos tikrosios valios, todėl teismas pripažįsta, kad darbuotoja 2019 m. kovo 28 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu iš darbo įmonėje atleista neteisėtai.

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojos naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Teismas įvertinęs tai, kad darbuotoja neprašė jos grąžinti į darbą, kartu atsižvelgęs į ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybes laiko, kad grąžinti ieškovę į darbą yra netikslinga, todėl į darbą jos negrąžina ir pripažinęs jos atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas ieškovės atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 4, 6 dalis – sprendžia dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo bei laiko, kad ieškovės darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Tais atvejais, kai visiškas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkinimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams ir sukeltų darbdaviui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali būti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovė iš darbo pas atsakovę atleista neteisėtai, po atleidimo iš darbo kreipėsi į Užimtumo tarnybą (el. b. t. I, b. l. 19), naujoje darbovietėje įsidarbino nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., pajamas gavo (el. b. t. II, b. l. 77–81), kartu teismas įvertina tai, kad ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas nebuvo neigiamas, dėl to jos galimybės susirasti kitą darbą nebuvo apribotos, taip pat atsižvelgia į kompensacijos paskirtį, darbuotojos ir darbdavės interesus, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, šalių pusiausvyros principus, ieškovės priverstinės pravaikštos trukmę, aplinkybę, kad ji į Darbo ginčų komisiją kreipėsi beveik po 3 mėn. nuo jos atleidimo iš darbo dienos, jos vidutinį darbo užmokesčio dydį (el. b. t. II, b. l. 16), bylos nagrinėjimo trukmę ir laiko tikslinga mažintini priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą iki 5 335,88 Eur (neatskaičius mokesčių) (jos 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio). Tokia suma, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra pakankama ir adekvati darbuotojos dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtiems praradimams kompensuoti.

Taip pat įvertinęs tai, kad ieškovė pas atsakovę buvo įdarbinta nuo 2017 m. kovo 1 d., atleista 2019 m. kovo 28 d., teismas, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad ieškovei priklauso 1 jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – t. y. 2 667,94 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. t. II, b. l. 16), kuri darbuotojai priteisiama iš įmonės.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti.

Akcentuotina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pakanka ieškovės pažeistai teisei apginti, ieškovės argumentai apie jos patirtą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už ieškovės patirtą skriaudą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetamas. 

Ieškovė vienu iš reikalavimų prašė priteisti jai iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismas pažymi, jog darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas. Nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą taikomas specialaus pobūdžio DK 232 straipsnis. Tuo labiau šiuo sprendimu teismas ieškovei priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o priteisiant ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir kartu taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Taigi, pagal teismo aukščiau padarytas išvadas nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl jis tenkinamas iš dalies – teismas pripažįsta, kad darbuotoja 2019 m. kovo 28 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu iš darbo pas atsakovę atleista neteisėtai, darbuotojos į darbą negrąžina, laiko, kad ieškovės darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, darbuotojai iš įmonės priteisia 5 335,88 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 2 667,94 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją; kitoje dalyje ieškinį atmeta; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. 

Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 2 667,94 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. t. II, b. l. 16), nukreipti vykdyti skubiai. 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovės ją atstovavusiam advokatui Dariui Butvilavičiui sumokėtas jos patirtas 1 452 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 7, t. II, b. l. 60–62). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovės 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 180 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtos 17 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytos sumos pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Pastebėtina, kad liudytojai G. P., V. K. pateikė prašymus atlyginti jiems išlaidas už dalyvavimą teismo posėdyje. Liudytoju apklaustas G. P. nurodė, kad jis buvo apmokamose atostogose, bet dėl iškvietimo į teismo posėdį turėjo grįžti į darbą. Liudytoju apklaustas V. K. nurodė, kad tokius prašymus jiems parengė įmonės teisininkas, darbe jis buvo dieną, kai dalyvavo teismo posėdyje. Pagal pateiktų prašymų turinį ir liudytojų, pateikusių tokius prašymus, paaiškinimus dėl jų teikimo, teismas nenustatė, kad šie asmenys būtų patyrę konkrečias išlaidas, kurios turėtų būti kompensuojamos dėl jų atvykimo į teismo posėdį liudytojų apklausai, todėl tokių prašymų tenkinimui pagrindo nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės A. K. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. kovo 28 d. atleidimą iš uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (į. k. 300614485) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Laikyti, kad tarp A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (į. k. 300614485) 2017 m. vasario 22 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 240 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (į. k. 300614485) 5 335,88 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt penkių eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių euro centų) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 2 667,94 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir devyniasdešimt keturių euro centų) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas. 

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.  

Sprendimo dalį dėl A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (į. k. 300614485) priteistos 2 667,94 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai. 

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (į. k. 300614485) 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) žyminį mokestį ir 17 Eur (septyniolikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė