Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-606/2018
Teisėjas Egidijus Mockaitis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66759-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.3.1.; 1.1.8.1.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės,
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Remiantis Lietuvos Respublikas BK 641 straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 23 d. 6.45 val. iki 2017 m. gruodžio 23 d. 16.09 val. (viena para).
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
1. T. Z. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 23 d., apie 6.35 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, veikdamas kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirąjį tyrimą, tyčia sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiais T. K. į galvą, vieną kartą spyrė jam į dešinįjį šoną bei ne mažiau kaip 4 kartus spyrė jam į kojas, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir atimdamas galimybę jam priešintis, iš jo pagrobė 10 eurų vertės piniginę, su joje buvusia nukentėjusiojo T. K. asmens tapatybės kortele, nuolaidų kortelėmis bei 20 eurų. Tokiais savo veiksmais, plėšimo būdu, nukentėjusiajam T. K. padarė 30 eurų turtinę žalą.
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Z. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, motyvuodamas tuo, kad jo draugė laukiasi ir nori, kad jis būtų jų vaiko gimdymo metu.
3. Atsiliepimu į nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras R. Aukštakalnis prašo nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys).
6. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
8. Apeliaciniu skundu T. Z. prašymą sumažinti jam paskirtą bausmę grindžia vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad jo draugė laukiasi ir nori, kad jis būtų jų vaiko gimdymo metu.
8.1. Pažymėtina, kad nuteistasis T. Z. jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog jo draugė yra nėščia, teismui nepateikė iš viso, nenurodė ir draugės asmens duomenų, todėl šis nuteistojo argumentas yra visiškai nepagrįstas.
8.2. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo T. Z. asmenybę, į tai, jog dirba, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 12 punktai). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
8.3. Pažymėtina, kad nuteistasis T. Z. anksčiau teistas net 8 kartus (b. l. 120–130), iš jų ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas už tyčinio savanaudiško nusikaltimo, nukreipto prieš vieną esminių, prigimtinių, įstatymo saugomų žmogaus teisių – asmens teisę į nuosavybę, priskiriamo prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų, padarymą. Nors nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nustatytos ir trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ir tai parodo didesnį tiek nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą. Taip pat nuteistasis T. Z. daug kartų baustas už smulkias vagystes ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 148–157). Nors nuteistasis ir dirba, tačiau paskirtų administracinių baudų nemoka. Pažymėtina, kad nuteistojo T. Z. ankstesni teistumai ir baustumai už administracinius nusižengimus charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti nusikaltimus ir administracinius nusižengimus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo T. Z. nuo nusikalstamų veikų darymo nesustabdė ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ne tik švelnesnės, bet ir realios laisvės atėmimo bausmės. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu T. Z. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, tačiau nepraėjus nei dviem mėnesiams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, T. Z. ir vėl padarė naują, jau sunkesnę bei pavojingesnę nusikalstamą veiką nuosavybei, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Be to, nuteistasis T. Z., po to, kai atliko Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę, praėjus vos mėnesiui laiko, padarė ir dar vieną tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką nuosavybei, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurią nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu. Ir tai parodo, kad nuteistasis T. Z. visiškai jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, nusikaltimų darymas tapo jo gyvenimo būdu, jis pasitaisyti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą nelinkęs.
8.4. Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti T. Z. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bei įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. Z. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą – bei teisingai nustatė jos dydį, kuris yra žymiai mažesnis nei BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis, todėl nėra aiškiai per griežta, ir jos mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo.
9. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. birželio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytu vieninteliu nepagrįstu motyvu, nekeistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
n u t a r i a :
nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Edita Lapinskienė
Savinijus Katauskas
Dalia Kursevičienė