Civilinė byla Nr. e2A-659-460/2023
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01713-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.2; 2.4.2.3; 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Z. G. dėl deklaracijos panaikinimo, pagal trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. – B. savarankiškus reikalavimus atsakovei Z. G. dėl deklaracijos, nuosavybės teisės liudijimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir teisinės registracijos panaikinimo ir pagal atsakovės Z. G. priešieškinį dėl žemės naudotojo teisės pripažinimo, pamatų perdavimo fakto pripažinimo ir teisės suteikimo įteisinti statinį nesant kaimynų sutikimo, tretieji asmenys byloje notarė G. P., L. R., Vitalija R. B., D. R., J. G., I. Š., V. V., M. V., S. J., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu (jį 2022 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu patikslino atsisakydama reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovei nustatymo), juo prašė panaikinti atsakovės Z. G. 2021 m. vasario 25 d. surašytos deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau ir Deklaracija) galiojimą. Nurodo, jog atlikus tyrimą pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. gautą skundą dėl galbūt savavališkai adresu (duomenys neskelbtini), statomo statinio, 2020 m. spalio 9 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2167(16.2) (toliau – ir aktas). Patikrinimo metu nustatyta ir akte užfiksuota, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), šalia vakarinės ūkinio mūrinio pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) sienos, priblokuojant prie jos, statomas I grupės nesudėtingosios kategorijos medinis sandėlis (toliau – ir ginčo pastatas). Pastato paskirtis – pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Pagal statytojo J. G. paaiškinimą pastato statyba pradėta 2020 m. rugpjūčio mėn. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 12SD-6500-(14.12.137 E.) informavo, kad sutikimo statyti pastatą nurodytoje vietoje nėra išdavusi. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas J. G. pažeidė STR 1.05.01:2017 50 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2020 m. lapkričio 30 d. jam buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo buvo įpareigotas nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę iki 2021 m. gegužės 30 d. Statytojas 2021 m. kovo 9 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad VĮ Registrų centre 2021 m. kovo 8 d. įregistravo ūkinį pastatą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu įvykdė privalomąjį nurodymą. Statytojas 2021 m. kovo 10 d. pateikė papildomą prašymą panaikinti privalomąjį nurodymą, o kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštas Nr. 12SD-1050-(14.12.104) (toliau – ir NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštas), kuriame NŽT, atsakydama Z. G., nurodė neprieštaraujanti dėl pastato įregistravimo VĮ Registrų centre. Statybos inspekcija 2021 m. balandžio 7 d. kreipėsi į NŽT su prašymu patikslinti, ar minėtu NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštu yra duotas sutikimas pastato statybai valstybinėje žemėje. Informaciją, kad tai yra NŽT sutikimas pastato statybai valstybinėje žemėje, NŽT Statybų inspekcija pateikė 2021 m gegužės 5 d. raštu Nr. 12SD-2227-(14.12.137 E.) (toliau – ir NŽT 2021 m gegužės 5 d. raštas). Atsižvelgiant į tai, 2021 m. gegužės 14 d. buvo surašytas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Tačiau 2021 m. gegužės 13 d. buvo gautas dar vienas skundas dėl to paties statinio statybos. Statybos inspekcijai buvo pavesta patikrinti pagalbinio ūkio paskirties pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) pagrindo, t. y. 2021 m. vasario 25 d. Deklaracijos teisėtumą. Statybos inspekcija, įvertinusi visas aplinkybes dėl pastato statybos valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, 2021 m. rugsėjo 2 d. surašė naują privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad statytojas privalomojo nurodymo neįvykdė ir neteisėtai pastatyto pastato nenugriovė. Mano, jog su NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštu pateiktas pritarimas pastato statybai nėra pagrindas statytojo teisei įgyvendinti, jei kartu nėra perduodamos valdymo ir naudojimo teisės į žemės sklypą, kuriame yra statomas statinys. Ieškovė nustatė, kad ginčo pastatas pastatytas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir surašyta Deklaracija, neišpildant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos statytojo teisės įgyvendinimui reikalingos sąlygos, t. y. statytoju nurodomas asmuo Z. G. neturėjo teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi ji žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, nevaldo nuosavybės teise, o taip pat nevaldo ir nenaudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Ginčo pastatas yra I grupės nesudėtingasis pastatas, todėl jo statybai nereikia rengti statinio projekto ir nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, tačiau yra privalomas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl nurodyto statinio statybos valstybinėje žemėje. Tokio sutikimo neturėjimas pažeidžia STR 1.05.01:2017 50 punktą, kuriame nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Nagrinėjamu atveju toks sutikimas iš NŽT buvo gautas, tačiau tokio sutikimo gavimas nepašalino Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto imperatyvaus reikalavimo žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais įstatymų numatytais pagrindais. Atsakovė Z. G., negalėdama įgyvendinti statytojo teisės Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, neteisėtai surašė Deklaraciją ir neteisėtos Deklaracijos pagrindu įregistravo statinį NTR. Kadangi Deklaracija surašyta neteisėtai, jos galiojimas naikintinas.
2. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į ieškinį nurodo, jog atsakovė Z. G. 2021 m. kovo 3 d. pateikė prašymą NŽT dėl sutikimo išdavimo, juo prašė išduoti sutikimą dėl galimybės įteisinti ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) NŽT, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus ir vadovaudamasi STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 9 skirsnio 50 punktu 2021 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą 12SD-1055-(14.12.104.) ir nurodė, kad neprieštarauja dėl pastatytų I grupės nesudėtingų statinių (ūkinis pastatas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 6I1/ž), įregistravimo NTR. Statinys buvo pastatytas nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas (NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas) nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Klaipėdos rajono Dauparų – Kvietinių seniūnijos Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1147 „Dėl Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“, ūkiniam pastatui prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suprojektuotas 0,12 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 0014/560). Tačiau 0,12 ha žemės sklypas nebuvo baigtas formuoti, nes asmenų lėšomis neatlikti 0,12 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir žemės sklypo kadastro duomenų byla Klaipėdos rajono skyriui patikrai nėra pateikta. Kadangi žemės sklypas nėra registruotas VĮ Registrų centre valstybės vardu, laikytina, kad 0,12 ha žemės sklypas nesuformuotas. Atsižvelgiant į tai, NŽT 2021 m kovo 5 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas. NŽT 2021 m kovo 5 d. raštu papildomai informavo Statybos inspekciją, kad NŽT 2021 m kovo 5 d. raštas yra laikytinas valstybinės žemės patikėtinio sutikimu, susitarimu ūkinio pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) statybai. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
3. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, jog VĮ Registrų centrui nesuteikta teisė spręsti statybos teisėtumo klausimų, todėl paliko ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atkreipė dėmesį, jog NTR duomenimis nuosavybės teisė į ūkinį pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. buvo registruota Z. G. vardu (Deklaracijos pagrindu); nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. buvo registruota po 1/2 dalį pastato Z. G. (Deklaracijos pagrindu) ir J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu (2021 m. balandžio 2 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. 516 pagrindu); nuo 2021 m. balandžio 21 d. yra registruota Z. G. vardu (Deklaracijos ir 2021 m. balandžio 19 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 681 pagrindu). Ieškovė ginčija tik Deklaraciją, tačiau neginčija 2021 m. balandžio 19 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 681 ir 2021 m. balandžio 2 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. 516. Vadinasi, ieškovės reikalavimas negalėtų būti laikomas pakankamu jos siekiamam tikslui, t. y. pastato ir nuosavybės teisės į jį išregistravimui. Kadangi ginčijama tik Deklaracija, o kiti dokumentai – paveldėjimo teisės liudijimas ir nuosavybės teisės liudijimas, neginčijami, teismui patenkinus ieškinį, pagal ieškovės pateiktą prašymą ir tokį įsiteisėjusį teismo sprendimą NTR tvarkytojas negalėtų panaikinti įrašų NTR, kurie yra padaryti nenuginčytų dokumentų pagrindu.
4. Atsakovė Z. G. ir trečiasis asmuo J. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodo, jog Deklaracija yra surašyta teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kadangi atsakovė gavo NŽT sutikimą dėl pastato statybos nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Mano, jog ieškinys turėtų būti atmestas dar ir dėl to, kad J. G. jau buvo nubaustas administracine tvarka 60,00 Eur bauda už tai, kad ginčo statinys buvo pastatytas nesuformuotame valstybiniame žemės sklype neturint NŽT sutikimo statyti. Baudą J. G. sumokėjo 2021 m. kovo 9 d. Mano, jog aplinkybė, kad atsakovė gavo NŽT sutikimą, duoda pagrindą konstatuoti, kad ieškinys nepagrįstas.
5. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, D. R. ir V. R. – B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog ginčo pastatas yra pastatytas ant senų pamatų. Ant kitų senųjų pamatų ūkiniai pastatai buvo pastatyti seniau, pamatai buvo perduoti ant jų pastatytų pastatų savininkams, kaip, pavyzdžiui, ir Rm., o atsakovė ūkinį pastatą pasistatė tik 2020 m., tačiau pamatų nuosavybės teisė jai nebuvo perduota, o liko kooperatyvo „Namas“ nuosavybėje, kuris sutikimo ant jų statyti nedavė. NŽT yra išdavusi sutikimą registruoti ginčo pastatą. Ieškinyje nurodoma, kad tai nepakankamas pagrindas registruoti ginčo pastatą ir patvirtinti ginčo pastato statybos teisėtumą. Jie mano, kad yra dar du, netgi svaresni pagrindai, pagrindžiantys pastatyto pastato neteisėtumą, t. y.: 1) nėra Rm. sutikimo priblokuoti atsakovės pastatą prie jų pastato; 2) nėra kooperatyvo „Namas“ nuosavybės teisių į pamatus perleidimo atsakovei arba sutikimo ant jų statyti pastatą. Be to, būtina įvertinti paveldėjimo teisės liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo teisėtumą. Tretieji asmenys D. R. ir V. R. – B. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašė tenkinti ieškovės ieškinį ir panaikinti atsakovės 2021 m. vasario 25 d. surašytos Deklaracijos bei papildomai 2021 m. balandžio 2 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. 516, 2021 m. balandžio 19 d. Papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 681 galiojimą ir pastato - pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją NTR. Nurodė, jog su ieškinio reikalavimais Rm. sutinka visiškai, tačiau mano, kad jo patenkinimui yra ir kiti pagrindai. Mano, jog be ieškinyje nurodytų faktinių ieškinio reikalavimo patenkinimo pagrindų yra ir papildomi pagrindai, t. y.: 1) nėra Rm. sutikimo priblokuoti atsakovės pastato prie jų pastato; 2) nėra GNSB „Namas“ nuosavybės teisių į pamatus perleidimo atsakovei arba sutikimo ant jų statyti pastatą. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, reikalinga gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti. Ginčo pastatas yra priblokuotas prie Rm. pastato, jo laikančiosios konstrukcijos pritvirtintos prie Rm. ūkinio pastato. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.4 punktas numato, kad blokuojant pastatą prie jau esamo pastato būtina gauti to pastato savininko sutikimą. Šiuo atveju atsakovė nėra gavusi nei Rm. sutikimo priblokuoti savo pastatą prie jų pastato, nei GNSB ,,Namas“ leidimo ant pamatų statyti savo statinį, vadinasi, ginčo pastatas pastatytas neteisėtai ir Deklaracija yra neteisėta. Be to, 2021 m. balandžio 2 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. 516 ir 2021 m. balandžio 19 d. Papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 681 pagrindu nuosavybės teisės į ginčo statinį buvo pripažintos atsakovei, nors to daryti nebuvo galima. Minėti liudijimai naikintini, kadangi ginčo statinys buvo pastatytas 2020 m., t. y. jau po J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir negalėjo būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe su atsakove. Panaikinus Deklaraciją ir liudijimus, tikslinga panaikinti ginčo pastato teisinę registraciją.
7. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus prašė nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti pastato teisinę registraciją NTR, o šio prašymo netenkinus, minėtą reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą; dėl likusios dalies prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog savarankiškuose reikalavimuose pareikštas reikalavimas dėl pastato teisinės registracijos panaikinimo yra išvestinis ir perteklinis, kadangi nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo ir / ar nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotą daiktą bei daiktines teises.
8. Atsakovė Z. G. kartu su trečiuoju asmeniu J. G. atsiliepime į trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus prašė savarankiškus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, jog daugelis dokumentų, reikšmingų bylai, nėra išlikę. Iš 1992 m. liepos 22 d. Klaipėdos rajono Gargždų ūkio įsakymo Nr. 59 matyti, jog gyvenamajame name butus gavo šie asmenys: E. R., I. Š., S. J., L. D., J. G. ir V. R.. Šie asmenys buvo GNSB „Namas” nariai. Buvę GNSB „Namas” nariai 2020 m. rugsėjo 28 d. paliudijimu patvirtino, jog 1992 m. J. G. kartu su butu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paskirti pamatai ūkiniam pastatui statyti. Taip pat pažymėjo, jog kadangi atsakovė turėtų teisę įregistruoti pamatus, kuriuos jos vyrui perdavė kooperatyvas „Namas“, kaip nebaigtą statybą, todėl nėra jokio pagrindo naikinti notarinius liudijimus. Be to, atsakovė ir trečiasis asmuo ginčo pastatą statė turėdami žodinį kaimynų pritarimą. Pamatai buvo bendri, todėl ūkiniai pastatai turėjo būti statomi su bendromis vidinėmis sienomis. Mano, jog tokio tipo statiniams atskirų sutikimų ar leidimų nereikia. Savarankiškuose reikalavimuose nurodyti teisiniai argumentai dėl kaimyno sutikimo būtinumo yra aktualūs tada, kai statomi sudėtingi statiniai arba kai statinys statomas šalia kaimyno žemės sklypo ir pan.
9. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus nurodė, jog dėl reikalavimo panaikinti pastato teisinę registraciją palaiko VĮ Registrų centro poziciją, o dėl kitų reikalavimų paliko spręsti teismui.
10. Ieškovė Statybos inspekcija atsiliepime į trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus nurodė, jog dėl reikalavimų palieka spręsti teismui. Papildomai pažymėjo, jog tretieji asmenys nurodė, kad šiuo atveju turi būti taikomos STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatos, tačiau pagal šio Reglamento 1 punktą šis Reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau – Namas) ar sublokuotų Namų. Šiuo atveju pastatytas I grupės nesudėtingosios kategorijos medinis sandėlis. Todėl STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ konkrečiu atveju netaikomas.
11. Atsakovė Z. G. priešieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad Z. G. teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2011 m. sausio 1 d. yra žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotoja; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pamatai buvo perduoti J. G., mirusiam (duomenys neskelbtini), pagal 1997 m. balandžio 29 d. GNSB „Namas“ pažymą, t. y. tuo pačiu metu kaip butas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantis (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti, kad Z. G. įteisinant ūkinį pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį (duomenys neskelbtini), nereikalingas kaimynų, ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, savininkų, sutikimas. Nurodė, jog atsakovė žemės sklypo dalį, kuriame yra pastatytas ginčo statinys, valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. atsakovė nuo 2011 m. už 0,04 ha ploto sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), moka žemės nuomos mokestį, todėl atsakovė yra teisėta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja. Dėl ūkinio pastato pamatų perdavimo fakto pripažinimo nurodė, jog iš 1992 m. kovo 27 d. Darbo komisijos akto apie pastatų ir įrengimų perdavimo užsakovui matyti, kad į 6 butų gyvenamojo namo statybos sudėtį įėjo gyvenamasis namas ir ūkio pastatas. Statyba buvo vykdoma pagal projektą Gyv. namas 114-22-59-12 (Ž-7K) ir ūkio past. 817-190. Šie įrašai patvirtina, kad ūkio pastato pamatai buvo išpilti teisėtai ir turėjo tuo metu būtinus projektus. Ūkinio pastato statybai perduoti pamatai ilgą laiką nebuvo naudojami, todėl atsakovė nuo 1989 m. gautų dokumentų nėra išsaugojusi. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, teisinė bazė dokumentų perdavimo, saugojimo ir kitose srityse buvo nesureguliuota, todėl daug svarbių dokumentų yra dingę. Gyvenamojo namo, ūkinio pastato dokumentų dingimo faktas nurodytas ir kooperatyvo „Namas“ 1997 m. sausio 2 d. prašyme, skirtame Klaipėdos rajono apskrities valdytojui. Jame nurodyta, jog iširus Gargždų tarybiniam ūkiui, pasikeitus sistemai rajone, dalis namo statybos dokumentų nebuvo išsaugoti. Žmonės įsirengė butus ir pasistatė ūkinius pastatus iš savo lėšų. Dabar kooperatyvo „Namas“ nariai prašo leisti teisiškai registruoti gyv. namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Faktą, kad ūkinio pastato pamatai buvo perduoti atsakovės sutuoktiniui J. G. (mirusiam (duomenys neskelbtini)), patvirtina 2020 m. rugsėjo 28 d. paliudijimas. Buvę GSNB „Namas“ nariai ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai patvirtino, kad 1992 m. J. G. kartu su butu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paskirti pamatai ūkiniam pastatui statyti. 2020 m. rugsėjo 28 d. paliudijimą pasirašė I. Š., R. J., L. D., J. Ž., E. R., Z. G. ir J. G.. Šis dokumentas patvirtina, jog pamatai kartu su butu buvo perduoti J. G.. Asmenys, surašę 2020 m. rugsėjo 28 d. paliudijimą, yra jau išregistruoto GSNB „Namas“ nariai. Tai patvirtina ir šie dokumentai: iš 1992 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos rajono Gargždų tarybinio ūkio pažymos Nr. 176 matyti, kad siekdami užbaigti gyvenamojo namo statybą, šiame name butus gavusieji gyventojai 1992 m. liepos 22 d. protokolu Nr. 1 įkūrė kooperatyvą ir išsirinko valdybą. Ryšium su tuo, ūkio laikinoji administracija perdavė nebaigtą statyti gyv. namą įsteigtam kooperatyvui „Namas“; iš 1997 m. sausio 2 d. kooperatyvas „Namas“ prašymo matyti, kad Klaipėdos rajono valdyba 1992 m. spalio 5 d. įregistravo kooperatyvą „Namas“, kurį sukūrė žmonės, gavę butus; iš 1992 m. liepos 22 d. Klaipėdos rajono Gargždų ūkio įsakymo Nr. 59 matyti, kad gyvenamajame name butus gavo šie asmenys: E. R., I. Š., S. J., L. D., J. G. ir V. R.. Būtent šie asmenys ir sudarė GNSB „Namas“ narius. Kadangi pateikti dokumentai bei buvusių GNSB „Namas“ narių paliudijimas patvirtina, jog ūkinio pastato pamatai buvo perduoti atsakovės sutuoktiniui J. G., prašė teismo pripažinti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodė, jog šio fakto nustatymas yra juridiškai svarbus ir teisiškai reikalingas, nes pamatai yra statinio dalis, jų įrengimas yra traktuojamas kaip statybos darbai. Dėl teisės įteisinti statinį nesant kaimynų sutikimo pažymėjo, jog šiuo atveju, kai statinys yra numatytas kaip bendrus pamatus turintis ir keliems asmenims savarankiškai pasistatyti skirtas objektas, jokių papildomų sutikimų nereikia, nes perimdami pamatus savininkai sutiko, kad jie yra skirti ūkinės paskirties pastatui statyti, kuris turės bendras vidines sienas. Ta aplinkybė, kad atsakovė dėl finansinių galimybių statinį pabaigė statyti tik 2020 m., nekeičia fakto, kad pamatai buvo skirti buto savininkams bendrai. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatos šiuo atveju netaikomos. Darbo komisijos 1992 m. kovo 27 d. akte apie pastatų ir įrengimų perdavimo užsakovui 4 punkte nustatyta, kad statyba buvo vykdoma pagal projektą Gyv. namas 114-22-59-12 (ž-7K) ir ūkio past. 817-190. Šis įrašas patvirtina, kad ūkio pastato pamatai buvo įrengti 1989 m. pagal projektą. Visi gyvenamajame name butus gavę asmenys, priimdami ūkinio pastato pamatus, sutiko su faktu, kad ant bendrų pamatų statysis ūkinius pastatus, kurie turės bendras vidines sienas. Tokio tipo statiniams atskiras sutikimas nereikalingas. Nors teisinis reguliavimas I grupės nesudėtingų statinių statybai nenumato pareigos turėti kaimynų sutikimo, tačiau tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, išreiškė poziciją, kad toks sutikimas yra būtinas. Visi ūkinius pastatus pasistatę kaimynai neprieštaravo, kad atsakovė ant jos sutuoktiniui skirtų pamatų statytų ūkinį pastatą. Kai vyko statybos darbai, prieštaravimo neišreiškė ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus. Kadangi civilinėje byloje tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, iškėlė ginčą dėl rašytinio sutikimo nebuvimo, prašė teismo pripažinti, kad atsakovė turi teisę įteisinti statinius nesant kaimynų sutikimo.
12. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimu į priešieškinį prašė reikalavimus spręsti teismui. Be kita ko, nurodė, jog NŽT kompetencijai priskirta teisė išduoti (atsisakyti išduoti) sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštas Nr. 12SD-1050-(14.12.104) „Dėl statinių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ yra laikytinas valstybinės žemės patikėtinio sutikimu, susitarimu I grupės nesudėtingojo statinio ūkinio pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) statybai.
13. Ieškovė Statybų inspekcija atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog iš byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 12 d. NTR išrašo matyti, kad 0,1171 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Jokių juridinių faktų apie nuomą ar panaudą šiame išraše nėra, taigi atsakovė nevaldo žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, nuosavybės teise bei nevaldo ir nenaudoja jo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Statybos inspekcijos nuomone, atsakovė nuo 2011 m. mokėjo mokesčius už naudojimąsi žemės sklypu, ant kurio stovi gyvenamas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovės pastatytas ūkinis pastatas randasi žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini). Be to, 2020 m. spalio 9 d. atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje buvo surašytas aktas Nr. FAK-2167(16.2), kuriame užfiksuota, kad statytojas J. G. paaiškino, kad sandėliuką pradėjo statyti 2020 m. rugpjūčio mėn. ant dalies senų ir dalies naujų pamatų. Ieškovė prašė teismo nuožiūra spręsti dėl antrojo ir trečiojo priešieškinio reikalavimų.
14. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, D. R. ir V. R. – B. atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Pažymėjo, jog už tą žemės sklypą, kuris yra po ginčo pastatu, atsakovė nemokėjo mokesčių nuo 2011 m. Taip pat nėra išlikę jokių dokumentų, kad pagal projektą turėjo būti statomas vienas ūkinis pastatas. Be to, atsakovės pateiktas 2020 m. rugsėjo 28 d. paliudijimas yra niekinis dokumentas. Atkreipė dėmesį, kad paliudijime nurodyta, jog atsakovės sutuoktiniui buvo skirti pamatai, tačiau nėra nurodyta, kad jie jam buvo perduoti. Be to, paliudijime neteisingai nurodyta, kad J. G. skirti pamatai buvo šalia Rm., nes būsimų ūkinių pastatų išsidėstymas buvo pasiūlytas pagal tą schemą, kaip ir šalia daugiabučio esančių daržų išdėstymas, šalia Rm. daržo buvo R. daržas, tada J. ir tik po to – G. Mano, jog gauti Rm. sutikimą priblokuoti savo pastatą G. privalėjo. Be to, negalima teisminiu keliu priversti kaimyno duoti sutikimą, kai jis būtinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atmestas. Trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. - B. savarankiški reikalavimai tenkinti iš dalies, teismas nusprendė pripažinti negaliojančiais Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarės G. P. išduotą 2021 m. balandžio 2 d. nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr. 516, dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarės G. P. išduotą 2021 m. balandžio 19 d. papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 681, dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini). Teismas bylos dalį pagal trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. - B. savarankiškus reikalavimus dėl reikalavimo panaikinti pastato - pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, nutraukė. Kitą trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. - B. savarankiškų reikalavimų dalį teismas atmetė. Teismas bylos dalį pagal atsakovės Z. G. priešieškinio reikalavimą nustatyti, kad Z. G. įteisinant ūkinį pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį (duomenys neskelbtini), nereikalingas kaimynų, ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, savininkų, sutikimas, nutraukė. Kitą atsakovės Z. G. priešieškinio dalį atmetė. Teismas nusprendė priteisti tretiesiems asmenims D. R. ir V. R. - B. kiekvienam iš atsakovės Z. G. po 564,25 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 106,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą; priteisti valstybei iš trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. - B. (iš kiekvieno) po 21,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą; priteisti iš atsakovės Z. G. 106,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismas nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai teismo argumentai:
15.1 Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto dalies reikalavimas, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, netaikytinas, o taikytina šio 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto dalis, kuri nustato išimtį, jog šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai.
15.2 Teismo vertinimu, būtent šioje situacijoje (kai pačios ieškovės atstovė išaiškino atsakovei, kad yra reikalingas NŽT sutikimas dėl statinio statybos valstybinėje žemėje, o NŽT, atsakovei pasikreipus, teisės aktų nustatyta tvarka davė sutikimą atsakovei statyti ir pastaroji, tik turėdama valstybinės institucijos sutikimą statyti nesuformuotame valstybinės žemės sklype, atliko tolimesnius statybos užbaigimo veiksmus, užbaigė ginčo statinio statybą, surašė ginčijamą Deklaraciją ir ginčo pastatą įregistravo NTR). Dėl to vertinti, kad ginčo Deklaracija yra neteisėta, negalima. Pirmiau nurodytuose dokumentuose išreikšta valstybės institucijos pozicija (sutikimas statyti) leido atsakovei vertinti, kad ji statytojos teisę nesuformuotame valstybinės žemės sklype įgyvendina teisėtai. Todėl teismas sprendė, jog Deklaracija šiuo atveju buvo surašyta nepažeidžiant statybą nesuformuotame valstybinės žemės sklype reglamentuojančių teisės aktų.
15.3 Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo ginčo Deklaraciją naikinti ir dar dviem kitais pagrindais, nurodomais trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais, t. y. tais pagrindais, kad nėra GNSB „Namas“ nuosavybės teisių į pamatus perleidimo atsakovei arba sutikimo ant jų statyti pastatą ir nėra kaimynų sutikimo priblokuoti atsakovės pastatą prie jų pastato.
15.4 Dėl nuosavybės teisės liudijimo ir papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo / pripažinimo negaliojančiais (pagal trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus) teismo nurodė, kad ginčo pastatas statytas ant senų 1989 m. pamatų, dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo ūkinis pastatas buvo bendroji jungtinė J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybė su atsakove Z. G. Kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė galbūt galėjo būti pripažinta nebaigta statyba (pamatai), tačiau ne ginčo pastatas, kuris pastatytas tik 2020-2021 m.
15.5 Dėl teisinės registracijos NTR panaikinimo teismas sutiko su trečiojo asmens VĮ Registrų centro pozicija, kad tai yra išvestinis ir perteklinis reikalavimas, kadangi nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo ir / ar nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindus (šiuo atveju nuosavybės teisės liudijimą ir papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą) teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises.
15.6 Dėl reikalavimo nustatyti, kad atsakovė yra žemės sklypo naudotoja (pagal priešieškinį) teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės byloje buvo paneigtos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 21 d. raštu, kuriame aiškiai nurodyta, kad už 0,04 ha namų valdos valstybinės žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2011 m., o už kitos paskirties 0,016 ha sklypo dalį, (duomenys neskelbtini), Z. G. žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2022 m. Dėl to sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti, kad atsakovė Z. G. teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2011 m. sausio 1 d. yra žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotoja. Šį atsakovės priešieškinio reikalavimą teismas atmetė.
15.7 Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo ūkinio pastato pamatai buvo perduoti tuo pačiu metu kaip ir butas, teismas nurodė, kad pamatai yra ne tik senieji 1989 m. pamatai, tačiau dalis pamatų yra ir naujai 2020 m. išpilti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pamatai buvo perduoti J. G., mirusiam (duomenys neskelbtini), pagal 1997 m. balandžio 29 d. GNSB „Namas“ pažymą.
15.8 Dėl reikalavimo nustatyti, kad atsakovei įteisinant ūkinį pastatą nereikalingas kaimynų, gretimo ūkinio pastato savininkų, sutikimas teismas nustatė, kad atsakovei įteisinant ūkinį pastatą nereikalingas kaimynų, ūkinio pastato savininkų sutikimas. Pažymėjo, kad toks prašymas yra teisės aktų ir faktinės situacijos aiškinimas ir vertinimas, o ne kokius tai materialiuosius teisinius padarinius sukeliantis reikalavimas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
16. Z. G. 2021 m. vasario 25 d. surašytos deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (- ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
16.1 Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pastatas pastatytas nesuformuotoje valstybinėje žemėje, todėl laikytina, kad NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. 12SD-1050-(14.12.104) pateiktas pritarimas pastato statybai nėra pagrindas statytojo teisei įgyvendinti pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes kartu nebuvo perduotos valdymo ir naudojimo teisės į žemės sklypą, kuriame yra pastatytas statinys.
16.2 Nagrinėjamu atveju atsakovės sūnaus pastatytas pastatas nepatenka prie statinių, kuriuos statant nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
17. Atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą atsakovė Z. G. ir trečiasis asmuo J. G. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
17.1 Kaip teisingai paminėta apeliaciniame skunde, atsakovė po Inspekcijos patikrinimo iš inspekcijos atstovės sužinojo, kad statant statinį nesuformuotame žemės sklype yra privalomas NŽT sutikimas dėl statinio statybos valstybinėje žemėje. Vykdydama Inspekcijos nurodymą atsakovė gavo NŽT sutikimą statyti ginčo statinį nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Už savo laiku neteisėtai (nes nebuvo gautas Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas) atliktus statybos darbus atsakovės sūnui J. G. (trečiajam asmeniui) buvo surašytas 2021 m. kovo 9 d. administracinio nusižengimo protokolasNr.VTPSI-ANR_P-94-2021. Už nusižengimą J. G. pasiūlyta susimokėti 60 Eur baudą. Bauda yra sumokėta.
17.2 Teismas teisingai konstatavo, kad Deklaracijos panaikinimas iš esmes būtų tik formalus, nes ginčo statinys pastatytas ant atsakovei priskirto pamato dalies (kita dalis nauja išpiltų polinių pamatų patenka į senųjų pamatų vidines ribas, t. y. nepereina į kitą Žemės sklypą ir net neišeina iš senųjų pamatų teritorijos).
17.3 Apeliantės ieškinys galėjo būti tenkinamas tik tokiu atveju, jei NŽT būtų nustačiusi, kad yra pažeistas Žemės sklypo naudojimas. Institucija, atstovaujanti Lietuvos Respubliką, žemės sklypą valdanti patikėjimo teise, šioje byloje nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl sklypo naudojimo, tai karta patvirtina, jog Deklaracijos panaikinimas iš esmes būtų tik formalus, nes pamatai buvo įrengti 1989 metais ir jų priskyrimo atsakovei niekas neginčija.
18. Atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą tretieji asmenys D. R. ir V. R. - B. su skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Savų argumentų nepateikia.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
21. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:
22.1 Trečiasis asmuo J. G., atsakovės Z. G. sūnus, 2020 m. rugpjūčio mėn. pradėjo statyti ūkio paskirties ginčo pastatą - malkinę.
22.2 Gavusi 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, Statybos inspekcija atliko patikrinimą, 2020 m. spalio 9 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2167(16.2) ir J. G. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo jis buvo įpareigotas nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę iki 2021 m. gegužės 30 d.
22.3 J. G. 2021 m. kovo 9 d. pateikė pranešimą Statybos inspekcijai, kuriame nurodė, kad 2021 m. kovo 8 d. VĮ Registrų centre įregistravo ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu įvykdė privalomąjį nurodymą. Statytojas 2021 m. kovo 10 d. pateikė papildomą prašymą panaikinti privalomąjį nurodymą, o kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštas Nr. 12SD-1050-(14.12.104), kuriame NŽT, atsakydama Z. G., nurodė neprieštaraujanti dėl pastato įregistravimo VĮ Registrų centre.
22.4 Informaciją, kad tai yra NŽT sutikimas pastato statybai valstybinėje žemėje, NŽT Statybų inspekcijai pateikė 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 12SD-2227-(14.12.137 E.). Atsižvelgiant į tai, 2021 m. gegužės 14 d. buvo surašytas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas.
22.5 Ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. gavo dar vieną skundą dėl to paties statinio statybos. Statybos inspekcijai buvo pavesta patikrinti pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) įregistravimo NTR pagrindo, t. y. 2021 m. vasario 25 d. Deklaracijos teisėtumą. Statybos inspekcija 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktu konstatavo, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. 2021 m. vasario 25 d. Deklaracijoje nurodytas asmuo Z. G. neturėjo teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.
22.6 Vykdant Inspekcijos vyriausiojo patarėjo pavedimą Departamentas 2021 m. rugsėjo 2 d. surašė naują privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-343, kuriame konstatavo, kad statytojas privalomojo nurodymo neįvykdė ir neteisėtai pastatyto pastato nenugriovė.
Dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų
Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės ieškinį dėl 2021 m. vasario 25 d. Deklaracijos panaikinimo (kita sprendimo dalis nebuvo apskųsta), yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
24. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog pastatas pastatytas nesuformuotoje valstybinėje žemėje, todėl NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. 12SD-1050-(14.12.104) pateiktas pritarimas pastato statybai nėra pagrindas statytojo teisei įgyvendinti pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
25. Pagal Statybų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisės įgyvendinamos šiais pagrindais: statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (minėto straipsnio 5 d.).
26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Inspekcijos ieškinį nurodė, kad teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto dalies reikalavimas, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, netaikytinas, o taikytina šio 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto dalis, kuri nustato išimtį, jog šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai. Teismas nurodė, kad STR 1.05.01:2017 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Valstybinės žemės patikėtinis yra, be kita ko, NŽT (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Sutikimus statyti naujus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai (Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.), 2 punktas).
27. Kaip jau buvo minėta, Statybų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.).
28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog atsakovės (jos sūnaus) pastatytas statinys (pastatas) yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Be to, atsakovė 2020 m. lapkričio 30 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-1653 (toliau ir privalomasis nurodymas) įpareigota nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę iki 2021 m. gegužės 30 d.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei neturėtų būti taikomas įstatyme numatytas reikalavimas įstatyme numatytais pagrindais valdyti ir naudoti žemės sklypą, kuriame statomas statinys (apie tai nutarties 35-37 punktuose). Nepaisant teismo motyvų, jog visiems šešiems butų savininkams, tarp jų ir atsakovei, buvo skirti pamatai ūkiniam pastatui statytis, kad vieni kaimynai ūkinius pasistatė anksčiau, o atsakovė ne (teismas daug dėmesio skyrė istorinėms pamatų suteikimo aplinkybėms), akcentuotina tai, kad statytojas gali įgyvendinti statybos teisę tik tuomet, kai jis žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Valdyti ir naudoti žemės sklypą, kuriame statomas statinys (kai tai reikalinga) yra imperatyvi statybos teisės įgyvendinimo sąlyga.
30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013).
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sandorį dėl valstybinės žemės suteikimo įgaliotas subjektas sudaro viešosios teisės normų nustatyta tvarka.
32. Pažymėtina, kad žemės sandorių formą nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalys).
33. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad Klaipėdos rajono NŽT skyriaus vedėjos 2021 m. kovo 5 d. raštas gali būti laikomas rašytiniu valstybinės žemės patikėtinio sutikimu. Kolegijai sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo, nes: negalima teigti, kad, išreikšdama pritarimą pastato statybai, ji sudarė sandorį dėl suteikimo atsakovei tiek ir tokių teisių į valstybinę žemę, kiek ir kokios būtinos nuosavybės teisei į tokioje žemėje pastatytą statinį įgyti, nes būtent tokios valios išraiška neužfiksuota; nėra apibrėžtos jokios žemės suteikimo pastatui sąlygos, atsakovės įrodinėjamo sandorio turinys visiškai neaiškus– nežinomas jo dalykas, t. y. suteikiamo žemės sklypo buvimo vieta ir jo plotas, jo suteikimo sąlygos. Nesant jokių duomenų apie teisių į žemę suteikimą pastatui statyti, nėra pagrindo teigti, kad statytojas tam tikras teises įgijo. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas savivaldybės institucijos – NŽT pritarimą ginčo statinio statybai nepagrįstai prilygino žemės savininko sutikimui dėl naudojimosi žeme.
34. Dėl minėtų argumentų teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvadomis, kad deklaracijos formalus panaikinimas šiuo atveju neatitiktų nei teisingumo, nei sąžiningumo principų, kadangi bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovei užsakius kadastrinius matavimus, žemės sklypas po ūkinių pastatų pamatais buvo suformuotas ir įregistruotas, o NŽT atstovė teismui nurodė, jog nemato kliūčių, pasibaigus šiai bylai ir panaikinus taikomas laikinąsias apsaugos priemones, sudaryti valstybinės žemės sklypo, kuris šiai dienai jau suformuotas, nuomos ar pirkimo - pardavimo sutartį su atsakove. Dėl šių motyvų reikia pažymėti, kad statybos vykdytos nesilaikant privalomos valstybinės žemės nuomos (ar kitu pagrindu) procedūros, pažeidžiant imperatyvius Statybos įstatymo ir kitus teisės aktų reikalavimus (pažeista Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir STR 1.05.01:2017 50 punkto reikalavimas), yra pažeistas esminis teisės principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė (lot. ex injuria non oritur jus), todėl statyba yra neteisėta.
35. Pažymėtina, kad atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais yra apibrėžti STR 1.05.01:2017 4 priede. Pritartina apeliantei, kad juo ir turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas, vertindamas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodomas išimtis. Šio priedo 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma naujo statinio statybos atveju: 1.1. statant geležinkelių infrastruktūros statinius, juos išdėstant geležinkelių apsaugos zonose, kurių dydis nustatytas įstatymų ir kitų teisės aktų; 1.2. statant statinius valstybiniuose vidaus vandenyse; 1.3. tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius; 1.4. statant statinius Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises; 1.5. statant valstybės sienos apsaugos statinius pasienio zonoje, jei yra parengtas šių statinių teritorijų detalusis planas; 1.6. statant valstybinėje žemėje nesudėtinguosius poilsio ar sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms; 1.7. prie daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato valstybinėje žemėje įrengiant laiptus, pandusus, keltuvus, liftus ar kitaip keičiant pastato išvaizdą; 1.8. rezervatų valstybinėje žemėje statant statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti. 2. Rekonstruojant šio priedo 1.1 – 1.8 papunkčiuose išvardintus statinius. 3. Kai nesuformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir griaunant statinius).
36. Apibendrinant nurodytas nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovės (jos sūnaus) pastatytas pastatas nepatenka prie statinių, kuriuos statant nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, nes tai nėra geležinkelių infrastruktūros statinys; taip pat tai nėra statinys statomas valstybiniuose vidaus vandenyse; tai nėra susisiekimo komunikacija ar inžineriniai tinklai; tai nėra statinys Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises; taip pat tai nėra valstybės sienos apsaugos statinys pasienio zonoje; nėra nesudėtingasis poilsio ar sporto paskirties inžinerinis statinys, skirtas daugiabučių namų gyventojų reikmėms ir t.t.
37. Apibendrinant pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl statytojo teisės įgyvendinimo sąlygų, privalėjo vadovautis nustatytu teisiniu reglamentavimu, tačiau to nepadarė ir išvadą, kad Deklaracija atitinka teisės aktų reikalavimus, nepagrįstai darė vien remdamasis pateiktu NŽT sutikimu.
38. Dera pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad sutikimus statyti naujus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai vadovaudamiesi Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.).
39. Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės (toliau ir Taisyklės) reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduodamų sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (toliau – sutikimas), išdavimo atvejus ir tvarką. Minėtų Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad sutikimas suteikia teisę: 4.1. statyti reklaminius įrenginius (reklaminius stendus, skydus, stulpus ir pan.), gyventojų bendriems viešiesiems poreikiams ir interesams tenkinti skirtus nesudėtinguosius poilsio ir sporto paskirties inžinerinius statinius; 4.2. įgyvendinant valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje statomi laikinieji ir nesudėtingieji statiniai: 4.2.1. statyti ir naudoti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius sutvarkant bei prižiūrint kaimo ir miesto vietovėje esančias viešąsias erdves, pritaikant jas vietos gyventojų poreikiams; 4.2.2. įrengti / rekonstruoti konteinerių aikšteles; 4.3. įrengti ir naudoti laikinuosius prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinius (kioskus, paviljonus, lauko kavinių aptarnavimo statinius). Įrengiamo laikinojo statinio užimamas plotas negali būti didesnis kaip 25 kv. m; 4.4. statyti ir eksploatuoti medžioklės bokštelius.
40. Pritartina apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad sutikimai išduodami vadovaujantis nustatytomis Taisyklėmis, visiškai nevertino ir pačiose Taisyklėse nustatyto sutikimų išdavimo teisinio reglamentavimo, apsiribodamas vien pastebėjimu, kad NŽT sutikimas yra nenuginčytas ir galiojantis. Įvertinus Taisyklių 4 punkte pateiktus atvejus matyti, kad numatyti konkretūs ir aiškiai apibrėžti atvejai, kuomet NŽT išduoda sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovės Z. G. pastatas nepatenka prie Taisyklių 4 punkte išvardintų statinių.
41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad pastatas pastatytas nesuformuotoje valstybinėje žemėje, todėl laikytina, kad NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. 12SD-1050-(14.12.104) pateiktas pritarimas pastato statybai nėra pagrindas statytojo teisei įgyvendinti pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes kartu nebuvo perduotos valdymo ir naudojimo teisės į žemės sklypą, kuriame yra pastatytas statinys. Be to, sudarius sutartį dėl žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisės aktuose nustatytais pagrindais, siekiant tokia sutartimi remtis prieš trečiuosius asmenis, vadovaujantis CK 4.254 straipsnio 1 dalimi, būtina ją įregistruoti viešajame registre.
42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė Z. G., negalėdama įgyvendinti statytojo teisės Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, neteisėtai surašė 2021 m. vasario 25 d. deklaraciją ir neteisėtos deklaracijos pagrindu įregistravo statinį VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
43. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos teisėtumą, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl Deklaracijos panaikinimo ir jį tenkinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
45. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti viešą įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl pastato – pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, adresu duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo, įkeitimo kitiems asmenims ar kitokio nuosavybės teisės suvaržymo draudimo.
46. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
47. Atkreiptinas dėmesys, jog J. G. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo jis buvo įpareigotas nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę iki 2021 m. gegužės 30 d. Inspekcijos vyriausiojo patarėjo pavedimu Departamentas 2021 m. rugsėjo 2 d. surašė naują privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-343, kuriame konstatavo, kad statytojas 2020 m. lapkričio 30 d. privalomojo nurodymo neįvykdė ir neteisėtai pastatyto pastato nenugriovė.
48. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones tikslinga palikti galioti iki 2020 m. lapkričio 30 d. privalomojo nurodymo įvykdymo arba iki statinio įteisinimo teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
50. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Deklaracijos panaikinimo pakeičiama ieškovės naudai, pagal tokį procesinį rezultatą atitinkamai priteisiamos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
51. Byloje pripažinus, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas, turi būti atlyginamos visos ieškovės patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos.
52. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
53. Atsižvelgiant į bylos baigtį, panaikintina Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo dalis, kuria priteistas valstybei iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 106,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas ir šioje dalyje priimtinas kitas sprendimas – priteistinas valstybei iš atsakovės Z. G. 106,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
54. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 109 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovės Z. G..
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkinti – panaikinti atsakovės Z. G. 2021 m. vasario 25 d. surašytos nekilnojamojo daikto – pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centrui pateikta deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria priteistas valstybei iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 106,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas ir šioje dalyje priimti kitą sprendimą – priteisti valstybei iš atsakovės Z. G. 106,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 30 d. privalomojo nurodymo įvykdymo arba iki statinio įteisinimo teisės aktų nustatyta tvarka.
Priteisti valstybei iš atsakovės Z. G. 109 Eur žyminio mokesčio. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Teisėjos Raimonda Andrulienė
Aušra Maškevičienė
Vilija Valantienė