Civilinė byla Nr. 2-128-381/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.7.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Spauda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, valstybės įmonė Registrų centras, notarė S. B..
Teisėjas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas proceso atnaujinimo klausimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2A-22/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Spauda“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, 2013 m. birželio 21 d. sprendimu pripažino negaliojančia ieškovo ir atsakovo 2003 m. rugsėjo 26 d. pasirašytą Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir taikė dvišalę restituciją: patalpas (unikalus Nr. 4400-0673-6029:6818) grąžino ieškovui, o iš jo atsakovui priteisė 3 631 000 Lt.
Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą nurodytoje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą pagrindą. Jis paaiškino, kad yra materialiaisiais teisiniais santykiais susijęs su atsakovu UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, t. y. laidavo trečiajam asmeniui AB SEB bankui už įmonės prievolių pagal 2008 m. vasario 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1450804130040-21 (toliau – Kreditavimo sutartis) įvykdymą. Pagal šią sutartį AB SEB bankas finansavo atsakovą, įgyjant nurodytas patalpas. Pripažinus Sutartį negaliojančia ir taikius restituciją, nebuvo išspręstas pareiškėjo, kaip laiduotojo, teisių ir pareigų klausimas. Kadangi ieškovas siekia panaikinti ginčo turto hipoteką, o trečiasis asmuo AB SEB bankas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, iškilo grėsmė, kad pareiškėjui teks vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtas prievoles. Žinodamas, kad įkeistas turtas bus grąžintas ieškovui, o įkeitimas panaikintas, pareiškėjas nebūtų prisiėmęs laidavimo prievolės. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas turėjo įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu ir užtikrinti jo teises, leidžiant dalyvauti procese atsakovo pusėje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
Susipažinęs su civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 teismų priimtais procesiniais sprendimais, teismas nurodė, kad byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl ginčo turtui taikomos hipotekos ar kitų su turtu susijusių sandorių galiojimo ir teisėtumo. Dėl to teismai pasisakė tik dėl Sutarties. Lietuvos apeliacinio teismo priimtame sprendime dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų nepasisakyta. Teismas pažymėjo, kad pagal laidavimo prigimtį, skolininkui nevykdant prievolės, išieškojimą kreditorius bet kada gali nukreipti į laiduotoją, nepaisant kitų užtikrinimo priemonių. Pareiškėjo, kaip laiduotojo, teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos ir šis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi tik bylose, kuriose sprendžiamas Kreditavimo sutarties ar su Kreditavimo sutartimi susijusių sandorių t. y. hipotekos sandorių teisiniai klausimai. Aplinkybė, kad pareiškėjas laidavimo sutartimi laidavo už atsakovo prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą, teismo nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas turėjo būti teismų įtrauktas į civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, kurie, atnaujinus procesą, galėtų lemti kitokį teismo sprendimą. Pagal byloje nagrinėto klausimo pobūdį ir pareiškime dėl proceso atnaujinimo dėstomas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turėtų teisinę galimybę reikšti atnaujintoje byloje kokius nors savarankiškus reikalavimus ir kad tai yra vienintelė galimybė pareiškėjui apginti savo pažeistas teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas A. S. (toliau - apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu daroma netiesioginė įtaka apelianto teisėms ir pareigoms: užtikrinęs atsakovo įsipareigojimų įvykdymą, apeliantas tapo suinteresuotu, kad ginčo turtas išliktų atsakovo nuosavybėje. Jeigu teismas nebūtų taikęs dvišalės restitucijos, įvertinęs jos padarinius, nebūtų kilęs ir apelianto, kaip laiduotojo, atsakomybės už atsakovo prievoles klausimas. Nutardamas taikyti dvišalę restituciją, teismas neįvertino, kad ieškovas dėl finansinių priežasčių negalės grąžinti pagal Sutartį gautų lėšų. Nedalyvaudamas procese, apeliantas neturėjo galimybių siekti, kad vietoje restitucijos būtų taikomi kiti teisių gynimo būdai (pvz., nuostolių atlyginimas). Be to, nagrinėjant bylą nebuvo užtikrintos vienodos sąlygos šalims pasisakyti dėl kaltinamojo akto, kuriuo rėmėsi teismas, įrodomosios reikšmės ir jame nurodytų aplinkybių. Atnaujinus procesą, pastaroji klaida galėtų būti ištaisyta – apeliantui suteikta teisė pareikšti nuomonę dėl akte nurodytų aplinkybių. Nors apelianto teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi buvo toks pats kaip ir AB SEB banko, tačiau į procesą buvo įtrauktas tik bankas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo skundą tenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad apelianto dalyvavimas byloje būtų buvęs tikslingas: jis galėjo siekti, kad nebūtų panaikinta Sutartis. Neįtraukus apelianto į bylą, liko eilė neišspręstų klausimų (pvz., susijusių su turto vertės nustatymu, ieškovo valdymo organų sprendimais).
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB „Spauda“ prašo skundą atmesti, paskirti apeliantui 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pusę jos skirti ieškovui. Atsikirsdamas į atskirojo skundo argumentus, ieškovas teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nėra tiesiogiai ar netiesiogiai pasisakyta dėl apelianto teisių ar jo pareigų. Laikantis apelianto pozicijos, į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti visi atsakovo kreditoriai, kuriems padarė poveikį pablogėjusi atsakovo finansinė padėtis. Apelianto nurodomos aplinkybės nebūtų turėjusios jokios reikšmės sprendžiant taikytino restitucijos būdo parinkimo klausimą. Apeliantas taip pat nepateikia įrodymų, kurie sudarytų galimybę vertinti kaltinamąją aktą kitaip, nei jis įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo sprendime. Savo teises apeliantas gali apginti kitais būdais (pvz., ginčydamas laidavimo sandorį). Prašydamas atnaujinti procesą, apeliantas elgiasi nesąžiningai, kadangi jis, būdamas atsakovo vadovas ir vienintelis akcininkas, tiesiogiai dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau neprašė teismo įtraukti jo į bylą trečiuoju asmeniu. Už sąmoningą ir akivaizdų teismų klaidinimą dėl jo teisių pažeidimo, apeliantui turėtų būti paskirta bauda.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, nutardamas netenkinti apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) pagrindu. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Dėl papildomų rašytinių įrodymų
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Apeliantas pateikė teismui papildomą rašytinį įrodymą - Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3145-640/2015, kuris buvo priimtas po nagrinėjamos bylos baigties pirmosios instancijos teisme, todėl šis rašytinis įrodymas priimtinas į bylą.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) pagrindu
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Dėl to, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo instituto aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus, ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, 51-52, ECHR 2003-IX) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad AB „Spauda“ ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 2003 m. rugsėjo 26 d. sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. 2008 m. vasario 22 d. tarp ieškovo AB „Spauda“ ir atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ sudaryta Kreditavimo sutartis. Iš Kreditavimo sutarties kylančių prievolių įvykdymas buvo užtikrintas UAB “Sisteminio modernizavimo grupė” minėta pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto nekilnojamojo turto įkeitimu AB SEB banko naudai ir apelianto laidavimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu pripažino negaliojančia AB „Spauda“ ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 2003 m. rugsėjo 26 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, taikė dvišalę restituciją.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965-661/2014 netenkintas ieškovo AB „Spauda“ ieškinys dėl hipotekos sutarties, sudarytos tarp UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ir AB SEB bankas, pripažinimo negaliojančia ir jos registracijos panaikinimo.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu tenkintas AB SEB banko ieškinys ir priteista solidariai iš atsakovų UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ir apelianto 800 362,65 EUR (2 763 492,18 Lt) skolos, apelianto priešieškinis dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia netenkintas, teismo sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu padaręs išvadą, kad teismas, išsprendęs bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, sprendimu dėl apelianto teisių ar pareigų nepasisakė, be to, pabrėžė, jog nėra pagrindo išvadai, jog proceso atnaujinimas yra vienintelė galimybė apeliantui apginti savo pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 priimtu sprendimu ir šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisinga.
Kaip minėta, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Apeliantas neneigia, jog teismo sprendime tiesiogiai nėra pasisakyta dėl jo teisių ir pareigų ir kad jis nėra tiesioginis prašomo atnaujinti proceso šalių materialinių teisinių santykių subjektas, tačiau tvirtina, kad materialiniais teisiniais santykiais yra susijęs su atsakovu UAB „Sisteminė modernizavimo grupė“, todėl sprendimu pritaikyta dvišalė restitucija daro tiesioginę įtaką jo materialiosioms teisėms ir pareigoms.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas prašomame atnaujinti procese sukūrė apeliantui kokias nors materialiąsias teises ir pareigas ar kad buvo pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Iš apelianto skundo motyvų galima spręsti, kad, jo manymu, esminis pagrindas proceso atnaujinimui yra po minėtos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įvykdytos atsakovo vienpusės restitucijos (nes nebuvo gauti pinigai už grąžintą ieškovui nekilnojamąjį turtą) būtent jam atsiradusi prievolė pagal laidavimo sutartį. Visgi, skirtingai nei tvirtina apeliantas, pareigą vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus lėmė ne pritaikytos restitucijos būdas, o skolininko UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ prievolių pagal kredito sutartį netinkamas vykdymas ar nevykdymas. Pažymėtina, kad restitucija galima tik tarp sandorio šalių, todėl, nepaisant apelianto siekio pakeisti restitucijos būdą, nėra pagrindo spręsti, kad byloje galėtų būti priimtas kitoks sprendimas. Šiuo atveju reikšminga tai, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, t.y. Kreditavimo, o ne minėtos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, sutarties (CK 6.76 str. 2 d.). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Taigi šiuo atveju apeliantas nėra minėtos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties šalis, iš laidavimo sutarties kilusi prievolė, skolininkui nevykdant prisiimtų prievolių, bet kada gali būti nukreipta į laiduotoją, nepaisant kitų prievolių užtikrinimo būdų (šiuo atveju hipotekos), dėl to nėra pagrindo išvadai, kad pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia, taikant dvišalę restituciją, sukūrė apeliantui materialiąsias iš laidavimo sutarties kylančias pareigas.
Nėra pagrindo išvadai, kad proceso atnaujinimas šioje byloje yra vienintelis būdas apeliantui apginti savo pažeistas teises. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas gina savo teises atskirame procese, t.y. yra pateikęs priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-3145-640/2015 dėl laidavimo sutarties ir jos pakeitimo pripažinimo negaliojančia. Nors apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą minėtoje civilinėje byloje, kuriuo priešieškinis dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia netenkintas ir iš jo priteista skola pagal laidavimo sutartį, šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl gali būti tikrinamas instancine tvarka. Be to, apeliantui, kaip laiduotojui, įvykdžius prievolę, jam pereitų visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str.), t. y. apeliantas įgytų reikalavimo teises į skolininką UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, o ši bendrovė turi reikalavimo teisę į RAB „Spauda“ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą byloje, kurios procesą siekiama atnaujinti (b. l. 7-27). RAB „Spauda“ statusas nepatvirtina apelianto teiginių, jog dvišalė restitucija šioje byloje nebebus įgyvendinta, nes įmonės restruktūrizavimo procesas rodo siekį stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį ir toliau vykdyti veiklą. Šiame kontekste reikšminga aplinkybė yra tai, kad bylos, kurios procesą siekiama atnaujinti, nagrinėjimo metu apeliantas buvo vienintelis UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ akcininkas ir direktorius, todėl jam visa bylos eiga ir joje priimami procesiniai sprendimai turėjo būti žinomi. Tai rodo, jog jis turėjo galimybes, bet kuriuo momentu, savarankiškai dalyvauti byloje, pareiškęs teismui prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu arba per jo atstovaujamą atsakovą UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ turėjo galimybę pareikšti nuomonę, jo manymu, reikšmingais teisingam bylos išsprendimui klausimais, inter alia dėl kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, kuriomis teismas rėmėsi procesiniame sprendime. Be to, pastebėtina, kad pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus (CPK 182 str. 2 p.). Todėl apeliantas, gindamas savo teises kituose procesuose, esant būtinybei, gali pateikti savo nuomonę dėl kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, turinčių įtaką jo teisėms ir pareigoms bei jų mastui.
Akcentuotina ir tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu, kuris paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr.2A-1418/2014), netenkintas RAB „Spauda“ ieškinys dėl hipotekos sutarties, sudarytos tarp UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ir AB SEB bankas, pripažinimo negaliojančia, taigi Kreditavimo sutarties įvykdymas yra užtikrintas ne tik pareiškėjo laidavimu, bet ir ieškovui RAB „Spauda“ priklausančio ginčo turto įkeitimu.
Aplinkybė, kad AB SEB bankas buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, per se nereiškia, kad apeliantas taip pat turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nesant jo prašymo.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apeliantas nepagrindė materialiąja teisės norma pagrįstos teisės ar įstatymo saugomo intereso, kurie būtų pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiesiems teisiniams santykiams ir priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jo prašymas atnaujinti procesą prieštarauja šio procesinio instituto tikslams. Taigi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas RAB „Spauda“ prašė skirti apeliantui 5000 Lt (1448 Eur) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos skiriant ieškovui RAB „Spauda“. Ieškovo manymu, apeliantas, kurio nenaudai yra priimtas teismo sprendimas, siekia pabandyti dar kartą pasibylinėti ir ginčą išspręsti savo naudai. Šią savo nuomonę ieškovas grindžia tuo, kad apeliantas, būdamas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ direktorius, turėjo visas galimybes ne tik susipažinti su bylos medžiaga, bet ir teikti atsiliepimus, paaiškinimus ar įrodymus, taip pat kartu įmonės vardu ginti ir savo interesus. Be to, prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantas teikia ne pirmą kartą.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).
Apelianto naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese, teikiant prašymus dėl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo per se spręsti, kad jis piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Apeliantas nagrinėjamoje byloje jau yra teikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau kitu pagrindu (t. y. CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu). Vien tik aplinkybė, kad teiktas prašymas pripažintas nepagrįstu, nereiškia, jog jį pareiškėjas padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo interesus. Tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau yra išsprendęs atsakovo prašymą dėl baudos apeliantui skyrimo už jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Kadangi pateiktą atskirąjį skundą kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas apelianto teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, todėl nėra ir pagrindo apeliantui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK95 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas RAB „Spauda“ patyrė 1500 Lt, t.y. 434,43 Eur, bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (b. l. 131-133).
Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, RAB „Spauda“ atlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.15 ir 10 punktuose, t.y. 150 Eur (518 Lt) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Spauda“, j. a. k. 121008154, 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėjas Artūras Driukas