Civilinė byla Nr. 2S-1562-343/2012
(Proceso Nr. 2-13-3-01210-2012-8)
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.6.2; 75.8; 122.4; 129.20.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1695-179/2012 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ prašymą suinteresuotiems asmenims R. R., I. R., antstoliui S. V. dėl skolininkui priklausančio turto dalies nustatymo ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą (b.l. 1-3) prašydama nustatyti, jog suinteresuotam asmeniui skolininkui R. R. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine suinteresuotu asmeniu I. R. priklauso pusė piniginių lėšų, esančių sutuoktinės vardu atidarytose sąskaitose banke, taip pat pusė sutuoktinės darbo užmokesčio. Prašymą pareiškėja nurodė reiškianti atsižvelgdama į tai, jog iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ar piniginių lėšų antstoliui pateikto vykdyti vykdomojo rašto dėl 20026,82 Lt skolos ir 6% metinių palūkanų išieškojimo įvykdyti nepavyksta.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi (b.l. 25-26) prašymą patenkino, nustatė, jog 6219,96 Lt suma, esanti suinteresuoto asmens I. R. banko sąskaitoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir pusė šios sumos priklauso suinteresuotam asmeniui R. R.. Teismas nurodė, kad tiek bendroji jungtinė nuosavybė, tiek ir lygios sutuoktinių dalys joje yra preziumuojami, todėl yra pagrindas prašymą patenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 32-33) suinteresuotas asmuo I. R. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos prašymą atmesti. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Kadangi apeliantė nežinojo nei apie jos sutuoktinio įsipareigojimų pareiškėjai prisiėmimą, nei apie išieškojimo iniciavimą, sutuoktinio gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, prievolė nelaikytina bendra ir išieškojimas iš jai priklausančio turto negalimas.
2. Priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl galimybės nukrypti nuo lygių turto dalių principo, apribodamas galimybes patenkinti nepilnamečio apeliantės ir jos sutuoktinio sūnaus poreikius, išlaikyti gyvenamąjį būstą.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą teisme nebuvo gauti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl priverstinai vykdomos prievolės pobūdžio
Vienas iš argumentų, kuriuo apeliantė grindžia savo skundą, susijęs su jos sutuoktinio prievolės pareiškėjai pobūdžiu. Teismas atkreipia dėmesį, jog šioje byloje nekeliamas klausimas dėl skolininko prievolės. Išieškojimas vykdomas ne iš abiejų sutuoktinių, bet tik iš skolininko, todėl nėra ginčo dėl to, jog prievolė yra asmeninė. Tokiu atveju, jeigu prievolė būtų bendroji jungtinė, būtų galima išieškoti iš bendro sutuoktinių turto ir apskritai nereikėtų inicijuoti klausimo dėl turto dalių nustatymo nagrinėjimo. Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, CPK 667 straipsniu nustatytu reglamentavimu, būtent asmeninės prievolės atveju išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į prievolės skolininko asmenine nuosavybe valdomą turtą, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai - į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Dar kartą akcentuotina, jog pareiškėjos prašymo tikslas ir yra įgyvendinti išieškojimą ne iš bendro turto ar asmeninio apeliantės turto, bet iš prievolės skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nurodytų aplinkybių visuma atskirojo skundo argumentus, susijusius su prievolės pobūdžiu, leidžia vertinti kaip negalinčius turėti jokios įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atmestinus.
Dėl piniginių lėšų banko sąskaitoje teisinio statuso ir sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Dar viena įstatyminė prezumpcija yra nustatyta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors abi šios prezumpcijos yra nuneigiamosios, jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 str. 4 p.), asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, ignoravo teismo posėdį (b.l. 24), t.y. neįvykdė jai tenkančios pareigos nuginčyti įstatymines prezumpcijas. Su atskiruoju skundu pateiktas nepilnamečio vaiko gimimo liudijimas (b.l. 35) pats savaime nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kadangi abiems tėvams taikoma pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, jokių duomenų apie tai, jog vaiką išlaiko tik apeliantė, jog sutuoktinių turtas ar turtinės prievolės yra padalintos, byloje nėra, be to, kaip minėta, ginčijama nutartis nėra susijusi su išieškojimu iš apeliantei priklausančio turto. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog tiek bendrosios jungtinės nuosavybės, tiek ir sutuoktinių lygių dalių toje nuosavybėje prezumpcijos nebuvo paneigtos.
Visus atskirojo skundo argumentus atmetęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Palubinskaitė