Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-10][nuasmeninta nutartis byloje][II-600-1013-2018].docx
Bylos nr.: II-600-1013/2018
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyrius institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa (ANK 333-348 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa (ANK 333-348 straipsniai)
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla Nr. II-600-1013/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02125-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4

 (S)

 

img1 

 

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

 2018 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant skundą padavusiam G. Č.,

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus atstovui Žydrūnui Širmuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nukentėjusiojo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus apskrities VPK 6 PK VS) tyrėjo 2018 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 17-ANR_N-772-2018 panaikinimo,

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus apskrities VPK 6 PK VS tyrėjo T. Š. 2018 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 17-ANR_N-772-2018 buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta E. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodyta, jog 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apskrities VPK 6 PK buvo gautas G. Č. pareiškimas dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išbėgęs E. P. priklausantis šuo užpuolė G. Č.. 2018 m. rugsėjo 20 d. iš E. P. buvo gautas paaiškinimas, kuriame ji teigia, jog jos šuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo kotedžo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir G. Č. neužpuolė, tačiau, gindamas savo teritoriją, ant praeinančio G. Č. pradėjo loti, o G. Č. dėl to nuspyrė šunį su koja į šoną. 2018 m. spalio 1 d., tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, siekiant išsiaiškinti, ar įvykio vieta yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad įvykio vieta nėra filmuojama. Patikslinimo metu reikšmingų administracinio nusižengimo tyrimui duomenų neužfiksuota. Atlikus visus būtinus veiksmus, administracinio nusižengimo byloje surinkti ir užfiksuoti įrodymai neleidžia daryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, jog E. P. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o būtent, jog ji neužtikrino, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. jos šuo be priežiūros nepatektų į viešas vietas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamai duomenų, įrodančių, jog E. P. būtų padariusi jai inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo bylos teisena jos atžvilgiu nutraukta (b. l. 11).

Nukentėjusysis G. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apskrities VPK. Skunde teigiama, jog nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. G. Č. 2018 m. rugpjūčio 14 d. pranešime policijai nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. laiku maždaug nuo 10.40 val. ir 10.55 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jį kelis kartus užpuolė palaidas šuo, nuo kurio jam reikėjo gintis, nes šuo ketino įkąsti, dėl šuns užpuolimo jis negalėjo nekliudomai eiti gatve, patyrė stresą ir nepatogumus. G. Č. kelis kartus tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į Vilniaus miesto 6 PK VS tyrėją T. Š., prašydamas leisti susipažinti su administracinio nusižengimo byla, taip pat prašydamas pateikti nutarimo kopiją. Nepaisant to, jam buvo kliudoma susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nepagrįstai motyvuojant tuo, kad pareiškėjas esą nėra pripažintas nukentėjusiuoju, jam nebuvo pateikta nutarimo kopija, nurodant, kad pareiškėjas turi raštu kreiptis į 6 PK viršininką. G. Č. įsitikinimu, padarytas administracinis nusižengimas turi būti tinkamai ištirtas, vadovaujantis ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Šių ANK reikalavimų nebuvo laikytasi, nebuvo pilnai, objektyviai ir visapusiškai išaiškintos visos aplinkybės, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai, ar gyvybei, yra numatyta ANK 346 straipsnio 2 dalyje. Administracinį nusižengimą tyręs pareigūnas neteisingai kvalifikavo nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, nes jį užpuolęs šuo ketino įkasti, reikėjo gintis, todėl jo sveikatai buvo sukelta grėsmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtas nutarimas turėtų būti panaikintas ir administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti iš naujo (b. l. 4).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad G. Č. skundas nėra pagrįstas. Vilniaus apskrities VPK 6 PK VS nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas teisėtai ir pagrįstai, įvertinus nusižengimo byloje turimus įrodymus, pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, prašo palikti galioti 2018 m. spalio 1 d. Vilniaus apskrities VPK 6 PK VS nutarimą, kaip teisėtą ir pagrįstą, o G. Č. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs G. Č. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais, pažymėjo, kad susipažinti su bylos medžiaga galėjo tik teisme, prašė grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl nepilno jos išnagrinėjimo. Jo pagrindiniai argumentai yra tai, kad administracinį nusižengimą tyrę pareigūnai neteisingai ištyrė nusižengimą. Jo įsitikinimu, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK atsiliepime pateikta nuomonė, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas teisėtai ir pagrįstai įvertinus nusižengimo byloje turimus įrodymus, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais, neatitinka faktinių aplinkybių. Byloje esantys dokumentai, susirašinėjimo medžiaga ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK tyrėjui T. Š. adresuotas elektroninis laiškas patvirtina jo skunde nurodytas aplinkybes, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 10.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, pareiškėjas negalėjo laisvai praeiti, jį užpuolė palaidas šuo, nuo kurio reikėjo gintis, nes šuo aiškiai ketino įkąsti t. y. buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 346 straipsnio 2 dalyje. Faktinė įvykio vieta, kurioje pareiškėją 2018 m. rugpjūčio 14 d. užpuolė atbėgęs palaidas šuo, buvo prie Nr. 4 pažymėto namo, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Toje vietoje, (duomenys neskelbtini) name, taip pat greta esančiame (duomenys neskelbtini) name įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, aiškiai matomos, kurios galėjo užfiksuoti įvykį, tačiau tyrimą atlikęs pareigūnas šių aplinkybių netyrė, nukentėjusio asmens neapklausė ir įvykio vielos netikslino. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėją tas pats šuo vėliau užpuolė pakartotinai, iš viso nebuvo nagrinėjama. Bylos medžiagoje matyti, kad pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Veiklos skyriuje buvo nepagrįstai vilkinamas, tyrimo veiksmus atlikti buvo akivaizdžiai delsiama, įvykio aplinkybės buvo tiriamos formaliai, pavėluotai ir nekvalifikuotai. Pranešimas dėl įvykio vietos apžiūros surašytas formaliai, nefiksuojant, kad namo, (duomenys neskelbtini), teritorija nėra aptverta, jog nėra pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu „Palaidas šuo“, kad gretimuose namuose, šalia įvykio vietos, yra įrengtos filmavimo kameros, kurios galėjo užfiksuoti įvykį, pranešimas yra nepasirašytas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kam tiksliai priklauso palaidas ir gatvėje pareiškėją užpuolęs šuo, nors iš 2018 m. rugsėjo 19 d. elektroniniame laiške pateiktos informacijos, galima daryti išvadą, kad šuo priklauso keliems asmenims, kurių asmenybės tyrimo metu nebuvo nustatinėjamos. Pareigūnas, nagrinėjęs pareiškėjo skundą ir privalėjęs nustatyti visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, tai atliko netinkamai, todėl nebuvo nustatyta ne tik tiksli įvykio (pareiškėjo užpuolimo) vieta, bet nebuvo surinkti ir pažeidimą patvirtinantys reikšmingi įrodymai, nenustatyta gyvūno (šuns) priklausomybė, laikymo sąlygos, neaišku kas buvo gyvūno laikytojas arba savininkas, objektyviai neįvertinta grėsmė aplinkai ir žmonių saugumui, taip pat nenustatytas nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdis. Skundą padavęs asmuo G. Č. pažymėjo, kad atliekant ANK 593 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus tyrimo veiksmus, rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį (ANK 94 str. 1 d.). Asmens apklausa ir įvykio vietos apžiūra fiksuojami ne elektroniniais laiškais ar formaliu tarnybiniu pranešimu, kurie net nebuvo pasirašyti, bet protokolu, kuris turi būti pasirašytas. Esminis teisės normų pažeidimas nagrinėjamu atveju yra tai, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, nukentėjusiojo asmens nepripažino nukentėjusiuoju, taip pat neužtikrino, jog nukentėjusysis asmuo galėtų naudotis savo teisėmis (ANK 579 str.), pažeidė nukentėjusiojo teisę būti išklausytam žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą nustatyta tvarka (ANK 571 str.), todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas. Jeigu tyrimo metu policijos pareigūnai būtų jį apklausę, jis būtų nurodęs liudytoją, kuris galėtų nurodyti duomenis apie tiriamą įvykį. Išdėstyti argumentai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skundas skundžiamoje institucijoje buvo išnagrinėtas neišsamiai, neįvertinus visų tinkamam ir objektyviam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, tame tarpe ir neapklausus nukentėjusiojo, neįvertinus dokumentų turinio ir juose išdėstytų aplinkybių, tik formaliai konstatuojant, jog nėra pakankamai duomenų, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas ANK 346 straipsnio 1 dalyje. 

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Žydrūnas Širmulis prašė nutarimą palikti galioti ir skundo netenkinti. Mano, kad 6 PK nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes įvertinus byloje esančius įrodymus, negalima inkriminuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nors asmuo nurodo, kad dėl šuns patyrė nepatogumą ir stresą, bet nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į gydymo įstaigą ar vartojo vaistus. Be to, yra nurodyta, kad jį aplojęs šuo yra mažas Jorkšyro terjeras. Jis pats turi tokį šuniuką ir žino, kad toks mažas šuniukas negali išgąsdinti tokio pareiškėjo. Tokie šunys yra neįtraukti į kovinių ar pavojingų šunų sąrašus. Šuo tik aplojo pareiškėją. O bandymas įkasti nepatvirtintas jokiais duomenimis. Todėl mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę pateikti papildomus duomenis, bet per 2 mėnesius, kol vyko tyrimas, to nepadarė.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. Š. parodė, kad jis buvo tyrėjas šioje byloje. Tirdamas įvykį, jis ėmėsi tokių veiksmų: nuvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo, norėjo nustatyti galimai padariusio nusižengimą asmens gyvenamąją vietą, bet buvo nustatyta, kad jis išvyko iš Lietuvos gyventi į užsienį. Buvo bendrauta su kotedžo savininku, kuris nurodė, kad E. P. jau ten negyvena ir išvyko iš Lietuvos. Patikrinus pagal policijos informacinę sistemą, buvo nustatyta, kada ji kirto sieną. Tada buvo su ja susisekta telefonu ir prašoma pateikti paaiškinimą. Adreso, kuriuo buvo nuvykęs dėl įvykio, negali pasakyti, neprisimena. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių vaizdo stebėjimo kamerų vizualiai pastebėta nebuvo. Pareiškėjas jokių liudytojų pareiškime nenurodė, bet šuns šeimininkė nurodė, kad įvykio metu su ja kartu buvo dukra ir jos motina. E. P. motina nebuvo apklausta, nes jis negalvojo, kad ji gali duoti objektyvius paaiškinimus, be to ji, kaip artimas šeimos narys, gali atsisakyti duoti parodymus. Nebuvo bandoma apklausti motiną. Kitų liudytojų nebuvo nurodyta. Buvo vadovaujamasi tik pareiškėjo pareiškimu. Tuo metu jam atrodė, kad buvo priimtas teisingas sprendimas. Dar kažkokių veiksmų toje situacijoje, jo nuomone, gal ir galima buvo imtis. Galima buvo apklausti šuns šeimininkės mamą. Dėl E. P. paaiškinimo elektroniniu paštu buvo pasitikima tuo, kad atėjo elekroninis laiškas, rašytas būtent šuns šeimininkės. Jis pats prieš tai kalbėjo telefonu su ja ir ji nurodė, kad pateiks paaiškinimą elektroniniu paštu. Patvirtinti, kad elektroninį laišką parašė būtent tas asmuo, negali. Negali tiksliai pasakyti, kur rado E. P. telefono numerį, bet greičiausiai policijos duomenų bazėje ar darbo biržos duomenyse. Pareiškėjas nebuvo apklaustas, nes buvo vadovaujamasi jo pareiškime nurodytomis aplinkybės, nes pareiškimas buvo gan platus. Tyrimą atlieka pagal tai, kokios aplinkybės nurodytos pareiškime. Kiek yra nurodyta, tiek ir vadovaujasi. Jis buvo nuvykęs į įvykio vietą, apžiūrėjo vizualiai. Įvykio vietoje fotonuotraukos nebuvo daromos. Negali atsakyti kodėl. Kiek pamena, namo teritorija ten nėra aptverta. Dėl parašo ant tarnybinio pranešimo nebuvimo paaiškino, kad tarnybinis pranešimas užregistruotas elektroniniu būdu per dokumentų valdymo sistemą ir spaudas dokumento viršuje dešinėje patvirtina, kad jis buvo užregistruotas. Kodėl nėra nurodyti metaduomenys sunku pasakyti, bet yra nurodytas spaudas, kurį formuoja automatinė sistema.

 

Skundas tenkintinas.

ANK 563 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities VPK 6 PK VS priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad E. P.-P. būtų padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, tačiau, teismo vertinimu, policijos pareigūnai neatliko pakankamai procesinių veiksmų, siekdami ištirti įvykio aplinkybes bei patvirtinti ar paneigti pareiškėjo G. Č. pranešime nurodytas aplinkybes.

Iš bylos medži

agos bei teisme apklausto liudytojo – tyrimą atlikusio VPK 6 PK VS tyrėjo T. Š. – parodymų matyti, kad byloje nebuvo imtasi visų priemonių visapusiškai ištirti bylos aplinkybes. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad tiriant BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotą G. Č. pranešimą apie šuns užpuolimą, iš esmės buvo atlikti du procesiniai veiksmai – siekiant nustatyti, ar įvykio vieta filmuojama, buvo apžiūrėta įvykio vieta ir surašytas tarnybinis pranešimas bei elektroniniu paštu susisiekta su asmeniu, kuris galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir gautas jo paaiškinimas elektroniniu paštu. Tačiau policijos pareigūnai neapklausė pareiškimą padavusio asmens G. Č., kuris galėjo pateikti papildomų įvykio aplinkybių, nurodyti liudytojus ar suteikti kitos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui svarbios informacijos. Be to, nebuvo apklausti ir jokie kiti liudytojai, galėję matyti įvykį (kaimynai, E. P.-P. mama, buvusi kartu įvykio metu). Pati E. P.-P., kurios atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, tiesiogiai apklausta taip pat nebuvo, buvo tik gautas elektroniniu paštu paaiškinimas apie įvykio aplinkybes, o asmens, teikusio paaiškinimą tapatybė nebuvo nustatinėjama. Pažymėtina, jog nebuvo tinkamai ištirta ir įvykio vieta. Iš 2018 m. spalio 1 d. Vilniaus apskrities VPK 6 PK VS tyrėjo T. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad įvykio vieta nėra filmuojama, reikšmingų duomenų administraciniam tyrimui neužfiksuota. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas tyrėjas T. Š., įvykio vietos fotonuotraukų daryta nebuvo, vaizdo stebėjimo kamerų vizualiai pastebėta nebuvo. Nežiūrint to, G. Č. teigimu, įvykio vietoje tiek (duomenys neskelbtini) name, tiek greta esančiame (duomenys neskelbtini) name yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, jos aiškiai matomos, galėjo užfiksuoti įvykį, tačiau policijos pareigūnai šių kamerų neužfiksavo. Apžiūrint įvykio vietą taip pat nebuvo užfiksuota, ar (duomenys neskelbtini) namas, prie kurio lakstė palaidas šuo, yra aptvertas tvora. Teismo posėdžio metu minėtas aplinkybes patvirtino ir pats administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs bei ginčijamą nutarimą priėmęs Vilniaus apskrities VPK 6 PK VS tyrėjas T. Š., kuris parodė, kad tyrimo metu dar buvo galima apklausti pareiškėją užpuolusio šuns šeimininkės mamą, bet jam neatrodė, kad ji duos objektyvius parodymus; dėl elektroniniu paštu gauto paaiškinimo buvo pasitikima tuo, kad elektroninis laiškas rašytas būtent šuns šeimininkės; kodėl įvykio vietoje fotonuotraukos nebuvo daromos, negali atsakyti; pripažįsta, jog toje situacijoje dar buvo galima atlikti procesinius veiksmus. Tyrėjas T. Š. teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad atliekant tyrimą nebuvo apklaustas pranešėjas G. Č., nes buvo vadovaujamasi tik jo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, tuo tarpu G. Č. teismo posėdžio metu teigė, kad jeigu jis būtų buvęs apklaustas, jis būtų nurodęs liudytoją, kuris galėtų nurodyti duomenis apie tiriamą įvykį.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su skundo argumentais, dėl Vilniaus apskrities VPK 6 PK VS nevisapusiškai atlikto bylos aplinkybių tyrimo, todėl, siekiant visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir pagrįsto sprendimo priėmimo, Vilniaus apskrities VPK 6 PK VS 2018 m. spalio 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 17-ANR_N-772-2018 naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

G. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 17-ANR_N-772-2018 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                          Jurgita Šėlienė