Civilinė byla Nr. 2A-83-264-2013;

Procesinio sprendimo kategorija: 14.3.16.4; 16.5.8; 121.14; 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P RE N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant apeliantės (ieškovės) atstovėms direktorei S. R. ir įgaliotam asmeniui I. B. I., atsakovui L. K., jo atstovei advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transgika“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-502-736/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transgika“ ieškinį atsakovui L. K. dėl nepanaudoto komandiruotėms skirto avanso grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 7 263,25 Lt avansą, 189,04 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2010-09-13 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovės bendrovėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutartyje buvo numatytas 1 056 Lt mėnesinis darbo užmokestis bei suminė darbo laiko apskaita. Atsakovas vežė krovinius tarptautiniais maršrutais, todėl ieškovė periodiškai išmokėdavo atsakovui avansus komandiruotėms (komandiruočių išlaidoms bei dienpinigiai), kurie atsakovui grįžus iš komandiruotės buvo apskaitomi remiantis atsakovo pateikiamais komandiruotės išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Visų atsakovo komandiruočių išlaidos, įskaitant dienpinigius, pagal atsakovo pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, sudarė 46369,35 Lt, tačiau ieškovė avansiniais mokėjimais komandiruotėms atsakovui sumokėjo 53632,60 Lt, todėl po paskutinės atsakovo komandiruotės, pagal atsakovo 2011-07-20 ieškovei pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nepanaudotas ieškovės atsakovui sumokėtas avansas komandiruotėms sudarė 7263,25 Lt. Atsakovas po grįžimo iš paskutinės komandiruotės Rusijoje į darbą nebeatvyko, neinformavo ieškovės apie neatvykimą pateisinančias priežastis bei neatsiliepė į ieškovės rašytinius raginimus atvykti, todėl 2011-08-11 buvo atleistas iš darbo. Atsakovui išmokėto avanso likutis, atskaičius panaudotą avanso dalį (su atsakovui priklausančiais dienpinigiais), būdavo ne grąžinamas, bet paliekamas kitai komandiruotei. Atsakovui už visą darbo UAB „Transgika“ laikotarpį buvo apskaičiuota iš viso 9351,23 Lt darbo užmokesčio, tačiau išmokėta 8 093,40 Lt, kadangi atsakovas atleidimo dieną nebuvo darbe (dėl pravaikštos). Remiantis DK 206 str. 1 d., 2 p., ieškovės pareiga išmokėti atsakovui už 2011 m. liepos mėnesį apskaičiuotą 630,75 Lt darbo užmokestį bei 627,08 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atsiras per vieną dieną nuo atsakovo pareikalavimo. Nutraukus darbo santykius, atsakovas privalo grąžinti ieškovei nepanaudotą 7263,25 Lt avanso likutį.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad atsakovas dirbo sąžiningai, kad būtų padaryta sąskaitybos klaida, ieškovė įrodymų teismui nepateikė, todėl darbo užmokesčiui prilygintos išmokos negali būti išreikalautos. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų negalima nustatyti, kokios ir kokio dydžio garantijos atsakovui apskritai buvo taikomos, ir ar nėra pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys dienpinigių ir išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Už komandiruotėse praleistą laiką turėjo būti mokami dienpinigiai bei kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Kaip buvo apskaičiuojamos komandiruočių sąnaudos, ieškovė teismui įrodymų jokių nepateikia. Todėl neaišku, kodėl į daugelį avansinių apyskaitų nėra įtrauktos degalų sąnaudos. Ieškovė nuolat vėluodavo mokėti darbo užmokestį ar išmokėdavo ne visą darbo užmokestį, dėl to 2011 m. liepos mėn. išvykdamas į paskutinę komandiruotę informavo darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą. Grįžęs iš komandiruotės, paliko visus dokumentus, pagrindžiančius komandiruotėje patirtas išlaidas, o taip pat pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdaviui nemokant viso darbo užmokesčio. Kad buvo atleistas ne pareiškime nurodytu pagrindu, o dėl neatvykimo į darbą, buvo didžiulė staigmena, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad jau dirbo kitoje darbovietėje, nesikreipė į teismą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pripažinimo neteisėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Transgika“ ir L. K. 2010-09-13 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovės bendrovėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Sutartis, remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 2011-08-11 nutraukta. Sutartyje nurodytas darbo pobūdis – vykti į komandiruotes pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais. Už komandiruotėse praleistą laiką turėjo būti mokami dienpinigiai bei kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos, nustatytas 1056 Lt per mėnesį atlyginimas, darbo dienos (savaitės) trukmė – 8 val. (40 val.).

Teismas nurodė, kad pažeidžiant DK nuostatas, priešingai darbo sutarčiai, faktiškai darbuotojui buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita. Ieškovės atstovų aiškinimas, jog atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su UAB „Transgika“ 2010-06-07 įsakymu Nr. 23S dėl suminės darbo laiko apskaitos, nešalina šiurkštaus DK reikalavimų pažeidimo, tuo labiau jog sudarant darbo sutartį su L. K., minimas įsakymas jau buvo priimtas. Kodėl sutarties sudarymo metu nebuvo sutartyje nurodytos realios (tuo pačiu ir būtinos) darbo sutarties sąlygos, ieškovės atstovai negalėjo paaiškinti. Vadovaujantis Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, ieškovė  privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. UAB „Transgika“, priešingai šio nutarimo nuostatai, nesilaikė nustatytos tvarkos ir nereikalavo grąžinti nepanaudoto avanso likučio, tačiau tai, įvertinus bendrovės veiklos pobūdį, nelaikytina šiurkščiu pažeidimu. Pagal UAB „Transgika“ Darbo tvarkos taisykles (8.3 p.), darbuotojas, grįžęs iš komandiruotės, pateikia buhalterijai avansinę ataskaitą, kur prie kiekvieno pateikto punkto turi būti išlaidas pateisinantis dokumentas, atitinkantis visus buhalterinės apskaitos reikalavimus. Atsakovas jau parengiamųjų teismo posėdžių metu reiškė prašymą įpareigoti ieškovę pateikti kelionės lapus, kuriuos jis (o taip pat ir kiti bendrovėje dirbę vairuotojai-ekspeditoriai) pateikdavo darbdaviui kaskart grįžus iš komandiruotės kartu su pinigų sumokėjimo kvitais, kitais reikiamais duomenimis. Atsakovas pateikė tuščią blanką, kaip pavyzdį, blanko pusėje užrašyta „Kelionės lapas Nr....“, kitoje – „Kelionės išlaidų lapas Nr....“. Teismas iš blanko turinio sprendė, jog tai atitinka iš komandiruotės grįžusio darbuotojo ataskaitą. Nors ieškovės atstovai neigė tokio dokumento blanko buvimą ir naudojimą bendrovėje, tvirtindami, jog avanso apyskaitos buvo sudaromos pagal vairuotojo paaiškinimus, pildomas kelionės lapas patvirtintas įmonės direktorės, kadangi ten yra registruojami kuro pylimai, teismas tokią atstovų poziciją laikė nepatikima ir siekimu išvengti pateikti teismui teisingam bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis. Teismas konstatavo, kad mažai tikėtina, kad darbuotojas, grįžęs iš komandiruotės, prisimintų visas patirtas išlaidas (tarp jų ir tas, kurioms kvitai ar čekiai neišduodami). UAB „Transgika“ Darbo tvarkos taisyklių 8.3 p. nurodyta, jog darbuotojas pats, grįžęs iš komandiruotės, pateikia buhalterijai avansinę ataskaitą (remiantis ieškovės 2010-01-04 ir 2011-01-03 įsakymais, buhalterė pildo tik kelionės lapus dėl degalų, o ne kitų kelionėje patirtų išlaidų). Be to, tokio blanko kaip ataskaitos grįžus iš komandiruotės pateikimą darbdaviui patvirtino liudytojas E. S., kuris dar paminėjo, jog visi vairuotojai pildydavo tokius kelionės lapus, o pas buhalterę pasirašinėdavo kitus lapus, juose rašydavo pravažiuotus kilometrus, ten būdavo surašomi gryni pinigai, kortelės pinigai. Liudytoja G. P. pripažino, jog tokie blankai galėjo būti vairuotojų juodraštiniai variantai. Šie parodymai, be kita ko, paneigia ir ieškovės atstovės teiginius, jog ataskaita buvo surašoma iš vairuotojų paaiškinimų. Blanke nurodytas ankstesnis bendrovės adresas – Sukilėlių pr. 18, ten įmonė nuomojo patalpas, liudytoja dirbo ir senu adresu, ir kai įmonė persikėlė į naujas patalpas Ateities pl. Ieškovės su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje nurodytas jau naujas bendrovės adresas – Ateities pl. 77E, Kaunas, todėl teismas sprendė, kad tokia „ataskaitos“ forma buvo naudojama ir įmonei persikėlus į kitas patalpas. Teismas nurodė, kad atsakovo, liudytojų E. S., G. P. parodymais, visada grįždami iš Rusijos, Baltarusijos vairuotojai privalėjo grįžti su pripildytais kuro bakais, nes ten kuras beveik dvigubai pigesnis, ir tą kurą išpilti bendrovės kuro talpyklose, nes kitiems automobiliams važiuojant į užsienį reikėdavo kuro, tai jiems ir perpildavo. Pigesnio kuro, kurį atsakovas parveždavo iš Rusijos, Baltarusijos ir kuris likdavo bendrovėje, apskaitos aspektu reikšmingas ataskaitos buvimas. Dalis avansinių apyskaitų bei kelionės lapų kuro apskaitai be L. K. parašų. Darbo sutartyje nurodoma, kad neatsiejama šios sutarties dalis yra su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau ji ieškovės nėra pateikta, todėl neaišku, kokia būtų darbuotojo materialinės atsakomybės apimtis, jeigu būtų pagrindas ieškinį tenkinti. Teismas konstatavo, kad darbdavys nesilaikė nustatytos avanso komandiruočių išlaidoms, dienpinigių bei darbo užmokesčio apskaitymo bei išmokėjimo tvarkos, neįteikdavo darbo apmokėjimo atsiskaitymo lapelių DK 202 str. nustatyta tvarka (gal būt tokia padėtis susidarė, kaip nurodė atsakovas bei jo atstovė, siekiant išvengti atitinkamų mokesčių mokėjimo). Ieškovei nepateikus atsakovo minėtų ataskaitų, kurias pateikdavo darbdaviui grįžęs iš komandiruotės, nėra galimybės spręsti apie jo turėtas realias išlaidas komandiruočių metu, o tuo pačiu apie buhalterės sudarytų avanso apyskaitų patikimumą, atsakovo įsiskolinimo buvimą ar nebuvimą ieškovei. Atsakovas kaip buvęs ieškovės darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, įmonės apskaitą tvarko darbdavys – ieškovė, todėl teismas pripažino, kad atsakovas nėra pajėgus pateikti visus rašytinius įrodymus apie komandiruočių sąnaudas, nes dokumentų originalus atsakovas, kaip darbuotojas, pagal įprastinę, bendrovėje nusistovėjusią praktiką, po kiekvieno reiso pateikdavo ieškovei. Ieškovė neįrodė reikalavimų pagrįstumo, todėl nėra pagrindo atsakovo materialinei atsakomybei, o tuo pačiu ir ieškinio tenkinimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Transgika“ apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 85–94) prašo panaikinti Kėdainių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė įrodinėjimo  ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185 str., 197 str. 2 d., 218 ir 219 str.). Nors byloje nėra pareikšti reikalavimai atsakovui dėl darbo sutarties vykdymo ypatumų, nėra reikalaujama išmokų grąžinimo už neteisingai išmokėtą darbo užmokestį ar išmokas, susijusias pagal darbo sutartį, todėl ieškovei visiškai nesuprantama teismo interpretacija dėl darbo sutarties sąlygų ir DK nuostatų pažeidimo. Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti nepagrįstai gautą avansą už tarnybines komandiruotes (jo dalį), kurio jis neišleido iki darbo santykių pabaigos. Taigi teismas ne tik netinkamai vertino įrodymus, bet netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties sudarymą, esmines sąlygas ir kt. Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas (taip pat ir pasirašytinai supažindinti su lokaliniais teisės aktais – kad įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita).

2. Teismas nukrypo nuo ieškinio reikalavimų, nepaisė aplinkybių, kad pats atsakovas neginčijo darbo sutarties, jos sąlygų, nereiškė pretenzijų ieškovei dėl neišmokėtos dalies darbo užmokesčio. 2012 m. birželio 25 d. teismo posėdyje atsakovas teigė, kad sutiktų atiduoti 7 000 Lt. Dėl to teismas netgi padarė pertrauką šalims pasitarti dėl taikos sutarties. Atsakovas vėliau pakeitė poziciją, galimai įtakotas savo atstovės. Visi ieškovės buhalteriniai rašytiniai įrodymai, kurių teismas neanalizavo, leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad jie nebuvo vertinti, o priimant teismo sprendimą, buvo remtasi išskirtinai atsakovo nepagrįstais paaiškinimais. Ieškovė negali pateikti tokių dokumentų, kurių tiesiog nėra, arba kuriuos gali turėti tik pats darbuotojas. Šios aplinkybės buvo patvirtintos ir įmonės darbuotojos E. B. I. parodymais. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti, ar atsakovas yra gavęs avansą tarnybinėms komandiruotėms, kokio dydžio, kurios jo dalies yra neišleidęs (nepanaudojęs) iki darbo santykių pabaigos.

3. Teismas pažeidė materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimą ir taikymą, teisės į teisingą teismo sprendimą, teisėtų lūkesčių principus, nukrypo nuo suformuotos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 245 str., 246 str., kadangi pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad yra visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos: ieškovės patirta žala yra nuostoliai dėl nustatyto negrąžinto avanso; atsakovo neteisėti veiksmai aplaidžiai ir nerūpestingai vykdant savo pareigas materialinių vertybių panaudojimo ir apskaitos srityje; priežastinis neteisėto atsakovo neveikimo ir nustatyto materialinių vertybių (negrąžinto avanso) trūkumo ryšys; atsakovo kaltė dėl netinkamos materialinių vertybių apsaugos ir apskaitos; žalos padarymo metu ieškovą ir atsakovą sieję darbo santykiai; žalos atsiradimo ryšys su darbine atsakovo veikla. Žalos dydį ieškovė pagrįstai apskaičiavo pagal finansinius ieškovės pateiktus finansinius (buhalterinius) dokumentus, kurių atsakovas nenuginčijo ir/ar faktiškai neginčijo. Jis pats pripažino, kad gali grąžinti 7000 Lt, tai užfiksuota 2012-06-25 teismo posėdžio protokole, ši suma faktiškai atitinka ieškovės reikalavimo dydį.

4. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Vyriausybės 2004-11-03 nutarimą Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, kuris reglamentuoja išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydį ir mokėjimo tvarką, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus biudžetines įstaigas. Remiantis šio nutarimo 5 punktu, darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, turi būti sumokamas avansas. Atsakovo vairuotojo-ekspeditoriaus darbo pobūdis buvo krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais, dėl ko jis nuolat turėjo vykti į komandiruotės, atsakovui išmokėto avanso likutis, atskaičius panaudotą avanso dalį (tarp jų ir atsakovui priklausančius dienpinigius), pagal atsakovo pateikiamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines išlaidas, būdavo ne grąžinamas, o paliekamas kitai komandiruotei. VMI prie LR FM yra ne kartą išaiškinusi analogiška veikla užsiimančioms įmonėms, kad Kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarka nustatyta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179. Taisyklėse nėra reikalavimo kartą per mėnesį nepanaudotus pinigus grąžinti į kasą, todėl nepanaudoti pinigai, nerašant kasos pajamų ir, tuo pat metu, kasos pajamų orderio, galėtų būti palikti atskaitingam asmeniui kito laikotarpio su ūkio subjekto veikla susijusioms išlaidoms padengti. Atskaitingas asmuo nepanaudotą likutį privalo įrašyti į avanso  ataskaitą atsiskaitydamas  su kasa ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Šiuos paaiškinimus patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai, darbuotojai grįždavo ir vėl išvykdavo į reisus, jiems papildomai buvo duodamas būtinas kelionei avanso trūkumas. Ieškovė pateikė pakankamai rašytinių įrodymų dėl avanso išmokėjimo atsakovui ir pagrįstai reikalauja nepanaudoto skirtumo grąžinimo.

5. Teismas nepagrįstai vertino atsakovo pateiktą kelionės lapą kaip įrodymą, kadangi ieškovė tokiu dokumentu nedisponuoja, visas ataskaitas įmonė pildė iš darbuotojo paaiškinimų ir galimai jo užrašų juodraščiuose. Nors teismas šį dokumentą analizuoja ir juo remiasi priimdamas teismo sprendimą, vertina ieškovės ir jos atstovų parodymus kaip nepatikimus, tačiau teismas remiasi ne įrodymų visuma, o interpretuoja savaip savo subjektyvią ir niekuo nepagrįstą nuomonę, šią sprendimo dalį priima tikimybių pusiausvyros principu, tačiau šiuos teismo neva nustatytus faktus paneigia ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, atstovų paaiškinimai. Liudytojas E. S. įmonėje nedirba nuo 2010 m. Atsakovas įmonėje dirbo nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 11 d. (faktiškai iki 2011-07-20), taigi įmonės buveinė, tvarka galimai yra pakitusi. Visiškai nesiaiškinti ieškovės ir liudytojo tarpusavio santykiai, kokiu būdu atsakovas pasikvietė liudyti būtent šį liudytoją, kokiais santykiais jie susaistyti.

6. Teismas netinkamai vertino įstatymo normą, kad neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) gali būti pripažintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), tai buvo nustatyta ir byloje, o atsakovas neginčijo šio atleidimo pagrindo. Ieškovė siuntė atsakovui net keletą pranešimų, kad šis atvyktų visiškai atsiskaityti su įmone, taip pat būtų išspręstas klausimas ir dėl nepanaudoto avanso grąžinimo, tačiau atsakovas parodė visišką nelojalumą darbdaviui, o šie faktiniai įrodymai neleido teismui padaryti išvados, kad darbuotojas tinkamai vykdė pareigą, numatytą DK 35 str. Teismas netinkamai nustatė, jog darbdavys neturėjo teisės reikalauti, kad atsakovas dirbtų pagal suminės darbo laiko apskaitos grafiką. Teismas tokio fakto, kad atsakovui nebūtų žinoma darbo laiko apskaita, nenustatė, priešingai – konstatavo, kad atsakovas pasirašytinai sutiko dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė pažeidė darbo sutarties sudarymo tvarką.

Atsakovas L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 106–109) prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-07-31 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Darbuotojo materialinė atsakomybė galėtų kilti tik konstatavus įstatymo reikalaujamų juridinių faktų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė reikalavimų pagrįstumo, todėl nėra pagrindo atsakovo materialinei atsakomybei, o tuo pačiu ir ieškinio tenkinimui. Ieškovė jokiu vidaus norminiu aktu nebuvo įtvirtinusi, kokiu būdu ar forma vairuotojai privalėjo atsiskaityti darbdaviui už komandiruotėje patiriamas išlaidas bei komandiruotei išmokėtų lėšų panaudojimą. Darbo tvarkos taisyklių 8.3 p. numatė vairuotojams pareigą grįžus iš komandiruotės pateikti buhalterijai avansinę ataskaitą. Duomenų, kad šią pareigą atsakovas būtų pažeidęs, byloje nėra. Tokių aplinkybių ieškovė taip pat neįrodinėjo. Tai, kad darbo sutartį ieškovė nutraukė už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), nelaikytinas atsakovo neteisėtos veikos, kaip būtinos sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti, įrodymu. Byloje nesant jokių duomenų, kad atsakovas neatliko ar netinkamai atliko darbines pareigas, pažeidė darbo sutartį ar vidaus darbo tvarkos taisyklių 8.3 p., todėl nėra pagrindo jo materialinei atsakomybei kilti. Nors pirmosios instancijos teismas nepripažino šiurkščiu pažeidimu tos aplinkybės, kad ieškovė nevykdė imperatyvių teisės normų reikalavimų, nereikalavo grąžinti nepanaudotą avansą, sutiko su tuo, kad nepanaudotas avansas likdavo atsakovo žinioje, tačiau konstatuotina, jog ieškovė, nesiimdama aktyvių veiksmų sumažinti jai, jos teigimu, daromus nuostolius, veikė savo rizika ir todėl turi prisiimti tokios rizikos neigiamus padarinius. Be to, kad nėra atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės (tyčios ar neatsargumo), nagrinėjamoje byloje patvirtino ir ta aplinkybė, kad būtent ieškovė apskaičiuodavo ir pervesdavo darbo užmokestį, dienpinigius bei komandiruotpinigius, įformindama šias lėšas kaip komandiruotpinigius ar avansą komandiruotei. Kokio dydžio išmokos atsakovui išmokėtinos, sprendė pati ieškovė. Todėl, vadovaujantis CK 6.241 str. 1 d. 4 p., negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo išmokėtos darbo užmokesčio sumos ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Teismas pagrįstai pripažino, kad būdamas silpnesnioji darbo teisinių santykių šalimi, atsakovas  negali pateikti visų rašytinių įrodymų apie komandiruočių sąnaudas, nes šiuos dokumentus pagal įprastinę, bendrovėje nusistovėjusią tvarką, po kiekvieno reiso jis pateikdavo ieškovei. Šios aplinkybės teisme ieškovė taip pat neginčijo. Byloje nustatytų aplinkybių bei ištirtų įrodymu visuma iš esmės įrodo tai, kad buhalterinė apskaita ieškovės įmonėje nebuvo vykdoma tiksliai ir tvarkingai, ir ši aplinkybė gali paaiškinti tam tikrus neatitikimus tarp dokumentuose nurodytų atsakovui išmokėtų ir jo išleistų sumų (neįtrauktos išlaidos grynais pinigais už maždaug 1900–2000 litrų degalų, piltų paskutinių komandiruočių (birželio 10–19 d., liepos 09–20 d.) metu; neįtrauktos faktinės išlaidos, kurios buvo patiriamos kertant Rusijos sieną ir kt.). Tik teismo posėdžio metu šalių duoti paaiškinimai pripažintini leistinais įrodymais. Ta aplinkybė, kad atsakovas nereiškė byloje priešieškinio, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas. Apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams pagrįsti apeliantė pateikia naujus įrodymus, tačiau nagrinėjamo ginčo atveju CPK 314 str. numatytų išimčių nėra, todėl apeliantės pateikiami nauji įrodymai prie bylos neprijungtini.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, todėl nėra pagrindo atsakovo materialinei atsakomybei kilti.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei netinkamo materialinių teisės normų ginčo santykiams pritaikymo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad pirmosios instancijos teismas, ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustatydamas pagal vidinį savo įsitikinimą, privalėjo konstatuoti, ar labiau tikėtina, kad ieškovo įrodinėjami faktai buvo, ar labiau tikėtina, kad jų nebuvo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2010-09-13 iki 2011-07-21 pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi kas mėnesį mokant jam 1056 Lt darbo užmokestį, taip pat taikyta suminė darbo laiko apskaita. Atsakovo darbo pobūdis buvo krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais, dėl ko jis nuolat vyko į komandiruotes. Iš ieškovo procesinių dokumentų, jo atstovų paaiškinimų, ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad ieškovė avansu mokėjo visas su komandiruote į užsienį susijusias išlaidas, dienpinigius, o atsakovas grįžęs iš komandiruotės pateikdavo ieškovei dokumentus (kasos kvitus, sąskaitas ir kt.), pagrindžiančius jo komandiruotės išlaidas, ieškovė sudarydavo avanso apyskaitas pagal komandiruočių datas kiekvieną mėnesį, kurias kaip atskaitingas asmuo pasirašydavo atsakovas. Iš byloje pateiktų įsakymų dėl komandiruočių į užsienį matyti, jog įsakymuose dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotes nėra darbuotojų parašų apie tai, jog jie yra susipažinę su įsakymu dėl komandiruotės, todėl atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, kad bendrovėje buvo faktiškai nusistovėjusi tokia darbo tvarka, jog darbuotojai ataskaitas už kiekvieną komandiruotę pateikdavo tą patį mėnesį, o atsakovui išmokėto avanso likutis, atskaičius panaudotą avanso dalį ir atsakovui priklausančius dienpinigius pagal atsakovo pateikiamus dokumentus, būdavo ne grąžinamas į kasą, o paliekamas atskaitingam asmeniui kitai komandiruotei (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Ieškovė, remdamasi CK 6. 237 straipsniu, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepanaudotus komandiruočių išlaidoms  skirtus 7236, 25 Lt, nurodydama, kad atsakovui periodiškai išmokėdavo avansines lėšas komandiruočių išlaidoms bei dienpinigius, tačiau atsakovas pagrindė tik dalį šių išlaidų.

Iš bylos duomenų (banko sąskaitų išrašų, avanso apyskaitų) nustatyta, kad atsakovui bankiniais pavedimais į jo asmeninę sąskaitą kiekvieną mėnesį buvo pervedamas atlyginimas bei komandiruotės išlaidos. Iš darbo sutarties matyti, jog ieškovui buvo nustatytas 1056 Lt darbo užmokestis, todėl darytina išvada, jog kita gaunama sumos dalis buvo skirta dienpinigiams bei komandiruotės išlaidoms. Iš ieškovės pateiktų avanso apyskaitų nustatyta, kad atsakovui buvo išmokėta komandiruotėms 53623,60 Lt, o atsakovui mokami dienpinigiai bei atsakovo pateiktais dokumentais pateisintos  46369,35 Lt išlaidos,  likusios 7263,25 Lt sumos atsakovas nepateisino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinus įstatymus, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusius teisinius argumentus, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008; kt.).

Bylos duomenimis, atsakovas atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nes nuo 2011-07-21 nėjo į darbą ir galutinai neatsiskaitė su darbdaviu už avansą komandiruotei, todėl šioje byloje faktinis ieškinio pagrindas bei dalykas – ieškovei padaryta žala dėl darbuotojo neatliktų ar netinkamai atliktų nustatytų darbo pareigų. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos DK 246 straipsnyje nurodytos sąlygos: reali žala, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, pažeidėjo kaltė, pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu  buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Atmestini atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad ieškovė jokiu vidaus norminiu aktu nebuvo įtvirtinusi, kokiu būdu ar forma vairuotojai privalėjo atsiskaityti darbdaviui už komandiruotėje patiriamas išlaidas bei komandiruotei išmokėtų lėšų panaudojimą. Pagal ieškovės patvirtintas Darbo tvarkos taisykles (8 p.), siuntimas į komandiruotes įforminamas darbdavio įsakymu, kompensuojamos tik teisėtos ir pagrįstos išlaidos, patirtos komandiruotės metu, taisyklių 8.3 p. numatė vairuotojui pareigą grįžus iš komandiruotės pateikti buhalterijai avansinę ataskaitą. Atsakovas, teigdamas, kad šią pareigą įvykdė tinkamai, nurodė, kad pildydavo kelionės lapus. Tačiau iš ieškovės pateiktų avanso apyskaitų už visą atsakovo darbo laikotarpį matyti, kad į jas įtraukti duomenys apie atsakovo turėtas ir pagrįstas išlaidas, apskaičiuoti dienpinigiai, nurodytas nepanaudoto avanso likutis, šiuos duomenis atsakovas savo parašu kaip atskaitingas asmuo patvirtino. Atsakovo teiginiai, kad jo išlaidos už grynais pinigais nupirktą kurą Rusijoje, Baltarusijoje  neįrašytos į avanso apyskaitas, nepagrįsti ir nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų: direktorės įsakymų dėl krovininių automobilių degalų apskaitos tvarkos, kelionės lapų, atsakovo kortelės panaudojimo ataskaitų matyti, kad kuras daugiausia buvo įsigyjamas  atsiskaitant įmonės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), o ne grynais pinigais, todėl į avanso apyskaitas šie duomenys pagrįstai neįtraukti. Degalų įsigijimo už grynus pinigus faktą patvirtinančių dokumentų (kasos čekių ir kt.) daugiau nei nurodė avanso apyskaitose ieškovė, atsakovas nepateikė, aplinkybių, kad jis ieškovės darbuotojams būtų pateikęs jų daugiau nei apskaityta, nenurodė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2004-11-03 Vyriausybės nutarimą Nr. 1365 dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos, grįžęs iš komandiruotės darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį, todėl atsakovas privalėjo šias išlaidas pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėta veika pasireiškė tuo, kad jis negrąžino ieškovei nepanaudotų pinigų, kuriuos darbdavys jam buvo perdavęs darbo funkcijoms atlikti, nepateikė ieškovei negrąžintos sumos tinkamą panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. nevykdė darbo pareigų. Pažymėtina, kad dėl atsisakymo priimti išlaidas patvirtinančių dokumentų ar neteisingai įformintų įmonės apskaitos dokumentų atsakovas pretenzijų raštu nereiškė. Žala pasireiškė 7263,25 Lt nuostoliais, susidariusiais nepanaudojus šių pinigų įmonės veiklai dėl atsakovo darbinės veiklos. Konstatuotina, kad  egzistuoja priežastinis ryšis tarp  neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo darbo santykiai, ieškovės prašoma priteisti suma buvo išmokėta darbo funkcijoms atlikti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas  žinojo  apie savo pareigą  grąžinti iš ieškovės gautus ir pagal paskirtį darbo funkcijoms nepanaudotus pinigus arba pateikti ieškovei tinkamą pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad UAB „Transgika“ nereikalavo grąžinti nepanaudoto avanso likučio, neatleidžia atsakovo nuo materialinės atsakomybės. Pagal UAB „Transgika“ Darbo tvarkos taisykles (8.3 p.), darbuotojas, grįžęs iš komandiruotės, pateikia buhalterijai avansinę ataskaitą, kur prie kiekvieno pateikto punkto turi būti išlaidas pateisinantis dokumentas, atitinkantis visus buhalterinės apskaitos reikalavimus. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka atsakovas teigė, kad jis neturi dokumentų, pateisinančių apie 7000 Lt išlaidas, nes turėdavo nelegalių išlaidų Baltarusijos, Rusijos  pasienyje, ieškovė neigia buvus šalių susitarimui dėl tokių išlaidų, todėl atsakovas pats veikė savo  rizika, nes  tokios išlaidos  negali būti laikomos pagrįstomis ir pateisinamomis.  

Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teigė, kad jam nebuvo mokami dienpinigiai arba skaičiuojami per maži, kad į avanso apyskaitą už 2011 m. birželio 10–19 d. ir liepos 9–20 d. neįtrauktos 3570 Lt išlaidos už degalus, tačiau degalų pirkimą pateisinančių dokumentų (kasos kvitų ar sąskaitų) nepateikė. Iš 2011-06-29 avansinės apyskaitos Nr. 14 matyti, kad joje yra nurodytos 4934 Lt pateisintos išlaidos. Tiek atsakovo pasirašytose avanso apyskaitose, tiek jo nepasirašytose už 2011-06-10–2011-07-20 yra nurodyti Rusijos, Baltarusijos degalinėse pirkti degalai, už komandiruotėje išbūtas dienas apskaičiuoti dienpinigiai, avanso likučiai, šie duomenys nepaneigti kitais leistinais įrodymais, todėl nekelia abejonių.

Atsakovo teiginiai dėl suminės darbo laiko apskaitos nereiškia, kad jis dėl to būtų gavęs mažesnį nei sulygtą darbo užmokestį, darbdaviui jokių pretenzijų neteikė. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl kelionės lapų nepateikimo, darbuotojui taikomos suminės darbo laiko apskaitos nepaneigia, jog atsakovui buvo mokamas darbo užmokestis, nurodytas atsakovo darbo užmokesčio kortelėse, liudytoja E. B. I. paaiškino, kad darbo užmokestis su priedais buvo apie 1200 Lt (1 t., b. l. 61–62, 171–173). Liudytojas E. S. jokių konkrečių aplinkybių dėl ginčo nepaaiškino. Jokių objektyvių įrodymų dėl neteisingos buhalterinės apskaitos ar degalų apskaitos dokumentų vedimo byloje nėra. Ginčo dalyku nėra degalų nurašymo ar jo panaudojimo duomenys, todėl šios aplinkybės nėra reikšmingos. Atsakovas neneigia, kad išėjo iš darbo galutinai neatsiskaitęs, nors ieškovės raštais buvo raginamas atvykti atsiskaityti, todėl savo pareigas vykdė netinkamai (DK 35 str.).

Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė VMI prie LR FM išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad Kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo taisyklėse nėra reikalavimo kartą per mėnesį nepanaudotus pinigus grąžinti į kasą, o atskaitingas asmuo nepanaudotų pinigų likutį privalo įrašyti į avanso ataskaitą atsiskaitydamas su kasa ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o tai ir buvo daroma.

Apeliantės pateikta atsakovo visiškos materialinės atsakomybės sutarties kopija, atsakovas neginčija šios sutarties sudarymo fakto, todėl žinojo, kad už gautas pinigines lėšas yra atskaitingas darbdaviui (2 t., b. l. 102–104).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė pateikė ataskaitas už visą atsakovo dirbtą laikotarpį, pagrindžiančias  46369,35 Lt išlaidas. Avanso apyskaitos už laikotarpį iki 2011-06-09 tiek ieškovės už apskaitą atsakingų asmenų, tiek atsakovo kaip atskaitingo asmens pasirašytos, todėl yra pakankami rašytiniai įrodymai, avansinės apyskaitos už 2011-06-10–2011-07-19 atsakovo nepasirašytos, atsakovas pripažįsta, kad grįžęs po komandiruotės, dokumentus paliko automobilyje, nusprendęs toliau pas ieškovę nebedirbti. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, nevykdydamas pareigos atsiskaityti su darbdaviu už gautas lėšas komandiruotėms, tyčiniais veiksmais padarė žalą darbdaviui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 7236,25 Lt žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (DK 255 str. 1 p., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Ieškovės reikalavimas nuo 2011-07-20 iki ieškinio parengimo priteisti iš atsakovo 189,04 Lt 5 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi 7263,25 Lt netenkintinas, nes nesant susitarimo dėl palūkanų skaičiavimo, pagal CK 6. 37 straipsnį, 6. 210 straipsnio 2 dalį, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos tik nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2012-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai patenkintiems reikalavimams – iš atsakovo ieškovei priteistinas 218 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį, bei 218 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, apskaičiuotas nuo 7263,25 Lt pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p.

Byloje pateikti duomenys apie ieškovės turėtas 3654,81 Lt išlaidas už advokato pagalbą, 1483, 67 Lt už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą pirmosios instancijos teisme (1 t. b. l. 66, 65, 67, 2 t. b. l. 36–50), 2 t. b. l. 51–54) ir apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą 1200 Lt (2 t. b. l. 95).

Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, šios išlaidos turi būti realios ir pagrįstos, neviršijančios teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 1 d.). Advokatas parengė ieškinį, 5 prašymus, dalyvavo parengiamajame bei teismo posėdžiuose (bendra trukmė – 10 val.), todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos 2800 Lt advokato pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme bei 800 Lt išlaidos už apeliacinio skundo parengimą apeliacinės instancijos teisme, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovei. Ieškovės turėtos 1483,67 Lt už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą išlaidos nepriteistinos, nes pirminių dokumentų pateikimas byloje perteklinis, atsakovas jų nereikalavo pateikti, jų neginčijo, todėl šios išlaidos nebuvo būtinos (CPK 178 str., 88 str. 1 d. 9 p.).

Pagal CPK  83 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo santykių atleisti, todėl iš atsakovo nepriteistinos teismų turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei (CPK 96 str. 3 d.).

  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, panaikinti. Priimti naują sprendimą – ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti iš L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 7263,25 Lt (septynis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris litus ir 25 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2012-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4036 Lt (keturis tūkstančius trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei „Transgika“ (įmonės kodas 154252970, buveinė – Kaunas, Ateities plentas 77E, a. s. Nr. LT50 7300 0100 8237 4272, AB Swedbank, banko kodas 73000).

Teisėjos                                                                             Aušra Baubienė

                                                                                                      Nijolia Indreikienė

                                                                                                      Virginija  Lozoraitytė