Byla Nr. 1N-93/2013

           Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

prokurorei Danutei Mekionienei,

gynėjui advokatui Mantui Valiukui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. J. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties, kuria patikslinta nuteistojo V. J. laisvės atėmimo bausmės trukmė, įskaičiuojant į V. J. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę jo suėmime išbūtą laiką, 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 63 straipsnio 4 dalimi, nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams devyniems mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, V. J. neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu penktadaliu, t. y. vienuolika mėnesių ir dvylika dienų, ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė treji metai devyni mėnesiai ir aštuoniolika dienų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartimis nuteistojo V. J. skundus atmetė.

2007 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išdavė Europos arešto orderį dėl nuteistojo V. J., pasilėpusio nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. 2011 m. balandžio 6 d. nuteistasis V. J. buvo sulaikytas Venesuelos Bolivaro Respublikoje. 2012 m. gruodžio 8 d. jis atgabentas į Lietuvos Respubliką laisvės atėmimo bausmei, paskirtai Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, atlikti.

Vilniaus apygardos teisme 2013 m. gegužės 21 d. gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos raštas, kuriuo prašoma patikslinti, ar įskaitytinas į Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką suėmimo laikas, išbūtas Venesuelos Bolivaro Respublikos nuo 2011 m. balandžio 6 d.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2013 m. birželio 3 d. nutartimi į Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu V. J. paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitė jo suėmimo laiką, išbūtą Venesuelos Bolivaro Respublikos kalėjime nuo 2011 m. balandžio 6 d.

Nuteistojo V. J. gynėjas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį pakeisti ir vieną dieną V. J. praleistą Venesuelos Bolivaro Respublikos kalėjime prilyginti trims dienos pataisos namuose Lietuvos Respublikoje. Atmetus šį prašymą, prašo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir sušvelninti V. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis tik iš dalies motyvuota ir pagrįsta. Atmesdamas gynėjo prašymą, prilyginti vieną dieną praleistą Venesuelos kalėjime trims dienoms Lietuvos Respublikos pataisos namuose, teismas tokio savo sprendimo nemotyvavo ir tuo pažeidė V. J. teisę į gynybą. Mano, kad toks jo prašymas buvo pagrįstas, siekiant užtikrinti BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisingumo principo įgyvendinimą.

Priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į tai, jog kartu su gynėjo prašymu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys V. J. sulaikymo Venesueloje aplinkybes, išbūtą laiką Venesuelos įkalinimo įstaigoje ir LR institucijų neveiklumą. Teismui pateikti 2012-10-22 ir 2012-11-30 Policijos departamento raštai rodo, kad V. J. Venesueloje buvo sulaikytas Lietuvos teisėsaugos institucijų pastangomis. Tai patvirtina ir 2012-04-06, 2012-02-13 LR Ambasados Argentinos Respublikoje raštai, kurie buvo adresuoti V. J. į Los Teques kalėjimą. 2012-02-03 LR Ambasados Argentinos Respublikoje rašte aiškiai nurodyta V. J. sulaikymo ir įkalinimo priežastis Venesueloje – 2011-04-06 jis buvo sulaikytas pagal LR institucijų išduotas raudonas kortas ir laikomas Los Teques įkalinimo įstaigoje iki jo išsiuntimo į kilmės šalį. Analogišką informaciją patvirtina ir 2011-05-04, 2012-02-11 SAIME (Asmens tapatybės nustatymo, migracijos ir užsienio reikalų administracinės tarnybos) raštai, adresuoti LR ambasadai. 2012-12-08 V. J. buvo perduotas pagal ekstradiciją Lietuvos Respublikai. Taigi, nuo jo sulaikymo iki pristatymo į Lietuvos Respubliką praėjo daugiau kaip vieneri metai ir aštuoni mėnesiai. Šie gynybos teismui pateikti dokumentai akivaizdžiai rodo, kad V. J. perdavimas į Lietuvą iš esmės užtruko dėl LR institucijų kaltės.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį ir į kitas aplinkybes, kurios, jo teigimu, taip pat reikšmingos bausmės termino skaičiavimui. Gynėjas nurodo, kad Venesuelos kalėjime V. J. buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Tą aplinkybę, kad Venesuelos įkalinimo įstaigos laikomos blogiausios pasaulyje, patvirtina ir internetiniuose portaluose platinama informacija. Todėl lyginant pataisos namų sąlygas ir Venesuelos įkalinimo vietų sąlygas galima daryti pagrįstas išvadas, jog kalinio laikymo sąlygos yra iš esmės skirtingos ir apie pusantrų metų Venesuelos kalėjime praleistas laikas negali būti prilyginamas tam pačiam laikui praleistam Lietuvos Respublikos pataisos įstaigoje. Formaliai taikant BK 66 straipsnio nuostatas, teismas V. J. vieną dieną praleistą Venesuelos įkalinimo įstaigoje prilygino vienai dienai praleistai Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje ir tuo akivaizdžiai pažeidė teisingumo principą. Todėl skundžiama nutartimi atliktas bausmės įskaitymas (paskyrimas) prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintai bausmės paskirčiai, jos tikslams.

Aptardamas BK 54 straipsnio 3  dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymą, gynėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nurodo, kad švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju būtina apsvarstyti vienos iš šios įstatymo normos taikymo galimybę.

Gynėjo teigimu, viena diena Venesuelos įkalinimo įstaigoje turėtų būti prilyginta trims dienoms praleistoms Lietuvos Respublikos pataisos namuose, įvertinus akivaizdžius įkalinimo įstaigų rėžimų skirtumus ir ženkliai nevienodas laikymo sąlygas. Šiuo atveju ne mažiau svarbu ir tai, kad perdavimas užtruko dėl LR teisėsaugos institucijų kaltės. Dėl šios aplinkybės reikšmingumo parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį yra ne kartą pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Kadangi dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių šis atvejis gali būti laikomas išimtiniu, turėtų būti svarstomas klausimas dėl bausmės V. J. sumažinimo.

Teismo posėdyje nuteistojo V. J. gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo skundą atmesti.

Nuteistojo V. J. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis, kuria patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas, pagrįsta ir teisėta.

BPK 66 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi į V. J. 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas nuteistojo gynėjo skunde nurodytas V. J. sulaikyme išbūtas laikas Venesuelos Bolivaro Respublikos kalėjime nuo 2011 m.  balandžio 6 d.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21  d. nuosprendis įsiteisėjo 2005 m. gruodžio 2 d., o V. J. nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpė ir buvo sulaikytas Venesuelos Bolivaro Respublikoje tik 2011 m. balandžio 6 d., Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija kreipėsi į teismą dėl V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiko patikslinimo.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi teisingai patikslintas V. J. paskirtos laisvės atlikimo bausmės atlikimo laikas, įskaičiuojant į V. J. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę jo suėmime išbūtą laiką, t. y. nuo 2011 m. balandžio 6 d.

Tokiu būdu į nuteistajam V. J. 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų devynių mėnesių ir aštuoniolikos dienų  bausmės atlikimo laiką  įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 6 d., prilyginant vieną dieną praleistą Venesuelos Bolivaro Respublikos kalėjime vienai dienai Lietuvos Respublikos pataisos namuose.

Atsakant į gynėjo skundo argumentus dėl BK 66 straipsnio nuostatų taikymo apimties, atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimas dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę Lietuvos Respublikoje sprendžiamas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies taisykle, teismas vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilygina vienai laisvės atėmimo dienai. Būtent šia taisykle ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pataisos namų prašymą dėl bausmės atlikimo V. J. laiko patikslinimo. Teismas tokį savo sprendimą išsamiai motyvavo, todėl gynėjas yra neteisus, ginčydamas priimtos nutarties pagrįstumą šioje dalyje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl gynėjo teismo posėdžio metu pareikšto prašymo taikyti kitą kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo būdą, t. y. vieną dieną praleistą Venesuelos Bolivaro Respublikos kalėjime prilyginant trims dienoms Lietuvos pataisos namuose, taip pat teisingumo principo įgyvendinimo taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju negali būti laikomas esminiu nuteistojo teisės į gynybą pažeidimu, kaip kad skunde teigia gynėjas. Visų pirma, tokio kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo būdo nenumato įstatymas, todėl vien dėl šios priežasties toks prašymas negali būti svarstomas. Gynėjo skunde nurodomi bausmės švelninimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir (ar) 62 straipsnyje, yra aktualūs tik iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat peržiūrint bylą kasacine tvarka, kuomet dar gali būti kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas. Iš bylos medžiagos matosi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas buvo patikrintas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka ir jis paliktas nepakeistas. Todėl šioje proceso stadijoje BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo metu kilusių neaiškumų pašalinimo bausmės švelninimo klausimas pagrįstai nenagrinėtas, nes tokios galimybės nenumato ir įstatymas.

Apygardos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo V. J. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                   Svajūnas Knizleris

Teisėjai                                                                                                                              K. J.

                                                                                                                                            Viktoras Kažys