Civilinė byla Nr. 2S-493-372/2019

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04927-2018-5

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    3.2.3.6.1.1.3.; 3.2.3.6.5.; 3.3.1.17.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1836-1051/2019 pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K. (skolininkui), D. K., antstoliui R. K. dėl skolininkui R. K. priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       P. R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismo prašė; 1) nustatyti išieškotojo R. K. skolininko R. K. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių R. K. ir D. K. nuosavybėje ir nustatyti, kad išieškotojo R. K. skolininkui R. K. priklauso ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) bei ½ dalis visų statinių (esančių žemės sklype, kurio unikalus Nr. duomenys neskelbtini); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Suinteresuotas asmuo D. K., atsiliepdama į pareiškimą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą – žemės sklypas su statiniais (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) yra įregistruotas jos vardu, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 3 dalimi bei kasacinio teismo praktika, yra laikytinas jos asmenine nuosavybe. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, jog su skolininku R. K. kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda jau daugiau kaip dvejus metus, santuoką ketina nutraukti bei nurodytą nekilnojamąjį prašys pripažinti asmenine nuosavybe.

3.       A. R. K., atsiliepdamas į pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti.

4.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2VP-1836-1051/2019 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-511-641/2019 pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei turto padalinimo, tretieji asmenys – Bigbank AS filialas, UAB „Bendrasis finansavimas“, R. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas nurodė, jog išsprendus santuokos nutraukimo bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, bus padalintas ir sutuoktinių turtas bei bus pasisakyta dėl turimų turtinių įsipareigojimų. Teismas darė išvadą, jog sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-511-641/2019 turės tiesioginės įtakos priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje, todėl nutarė bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla.

5.       2019 m. gegužės 15 d. teisme buvo priimtas pareiškėjo R. K. prašymas dėl civilinės bylos atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, kad D. K. ir R. K. į jų santuokos nutraukimo bylą pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir 2019 m. balandžio 25 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kur susitarė, kad po santuokos nutraukimo D. K. ir R. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ dalį žemės sklypo su statiniais (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), taip pat susitarė, kad R. K. piniginė prievolė R. K. yra jo asmeninė prievolė. Pareiškėjas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo sustabdyta, pareiškėjams D. K. ir R. K. nustatytas 6 mėnesių terminas pateikti teismui kitą sutartį. Pareiškėjo nuomone, atsirado pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal jo prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi iš teismui teiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, jog D. K. ir R. K. patys pripažįsta, kad jiems po ½ priklauso minėto žemės sklypo ir jame esančių statinių. Pareiškėjas akcentavo, kad būtent tokią skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir prašo nustatyti. Pareiškėjas nurodė, kad išieškojimas iš R. K. turto negali būti padarytas priklausomu nuo sutuoktinių valios atlikti ar neatlikti veiksmus, kuriuos jiems nurodė teismas (teismas išaiškino, jog sutuoktiniams neįvykdžius teismo nurodymo per 6 mėnesius, jų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bus paliktas nenagrinėtu, taigi jungtinė nuosavybė toliau liks). Pareiškėjo vertinimu, nenagrinėjant sustabdytos bylos, bus sudaryta galimybė skolininkui R. K. piktnaudžiauti trukdant vykdyti išieškojimą iš jo turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2VP-1836-1051/2019 nagrinėjimą. Teismas nurodė, kad civilinė byla Nr. e2-511-641/2019 (dėl santuokos nutraukimo) yra vis dar neišnagrinėta, ji yra sustabdyta, galutinis sprendimas nepriimtas. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindas vis dar nėra išnykęs. Teismas taip pat pažymėjo, jog vadovautis pareiškėjo nurodyta 2019 m. balandžio 25 d. D. K. ir R. K. sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra teisinio pagrindo, kadangi sutuoktiniams teismo nurodyta per 6 mėnesių terminą pateikti kitą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartį, pareiškėjas (apeliantas) R. K. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir ją nagrinėti perduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

8.       Pareiškėjas (apeliantas) nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje D. K. nebekelia reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kaip buvo nurodžiusi savo pirminiame ieškinyje. Akcentavo, jog teismui buvo pateikta turto pasidalijimo sutartis, kurioje susitarta, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą pasidalija po lygiai (būtent tokią skolininko R. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir prašo nustatyti pareiškėjas), todėl akivaizdu, kad jokio pagrindo būti sustabdytai bylai nebėra, o tolesnis bylos nepagrįstas nenagrinėjimas daro pareiškėjui realią turtinę žalą.

9.       Pareiškėjas (apeliantas) akcentavo, jog teismo nutartis, kuria pareiškėjams yra nustatytas 6 mėnesių terminas pateikti kitą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra susijusi ne su R. K. ir D. K. turto dalimis, o tik su ta aplinkybe, jog statiniai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekylant ginčui tarp sutuoktinių dėl jų dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atsirado aiškus pagrindas atnaujinti prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nagrinėjimą, kad būtų galima tęsti išieškojimą, taip nepažeidžiant išieškotojo teisėtų interesų. Tolimesnis R. K. ir D. K. santuokos nutraukimo bylos buvimas teisme nebetrukdo išieškojimui iš R. K. turto dalies.

10.       Pareiškėjas (apeliantas) pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių aplinkybių jis negali nustatyti byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo, kodėl negali jų nustatyti ir kodėl tokias aplinkybes gali nustatyti tik teismas santuokos nutraukimo byloje. Pareiškėjas (apeliantas) nurodė, kad skundžiama nutartis nėra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais; teismo išvados pernelyg abstrakčios, nemotyvuotos.

11.       Pareiškėjas (apeliantas) akcentavo, kad teismas nutartyje nurodė, jog ji yra neskundžiama, tačiau pagal sukeliamus padarinius tokia teismo nutartis turėtų būti aiškinama kaip skundžiama pagal CPK 165 straipsnį arba skundžiama pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.

14.       Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti tuo atveju, jei 1) tai numato CPK arba 2) teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

15.       Nagrinėjamoje byloje yra skundžiama nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą sustabdytoje byloje. Sustabdytos bylos atnaujinimo klausimo nagrinėjimą reglamentuoja CPK 167 straipsnis, kurio nuostatos nenumato, kad teismo nutartis dėl bylos (ne)atnaujinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Dėl šių priežasčių būtina vertinti, ar tokia teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei proceso eigai.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, kelio tolimesnei bylos nagrinėjimo eigai neužkerta, todėl negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-977-178/2015, 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-38-943/2016).

17.       Nagrinėjamu atveju byla buvo sustabdyta iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-511-641/2019. Kaip nustatyta remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla Nr. e2-511-641/2019 šiuo metu dar neišnagrinėta (2019 m. balandžio 30 d. nutartimi byla sustabdyta), galutinis sprendimas nėra priimtas – civilinės bylos Nr. 2VP-1836-1051/2019 sustabdymo pagrindas nėra išnykęs. Nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, kelio tolimesnei bylos nagrinėjimo eigai neužkerta, kadangi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ne aptariama, bet Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartimi, kurios pareiškėjas (apeliantas) neskundė. Ginčijama nutartimi tik įvertinta, jog pagrindai, lėmę bylos sustabdymą, nėra išnykę, dėl ko nėra galimybės atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą sustabdytoje byloje, nėra apskundimo objektu.

18.       Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas, apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjo (apelianto) R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutarties.

Teisėja                                                Birutė Simonaitienė