Pranešėja Eugenija Morkūnienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-200-159/2010

Teisėjas Raimundas Mikšta                                                           Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                   30.9.2; 34.4.3; 75.6.2; 121.21. (S)

 

                                                                                                               

                                                                                           

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. balandžio 7 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovei advokatei M. U., atsakovui L. V., jo atstovei advokatei S. Š., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių V. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-668/2009 pagal ieškovių V. V., J. V. patikslintą ieškinį atsakovams L. V. ir R. V., tretiesiems asmenims A. V., Palangos miesto notarų biurui, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl dalies testamento pripažinimo negaliojančiu, teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir atsakovų L. V. ir R. V. priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

 

      Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė V. V. 2004-11-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalies pripažinimo negaliojančia; 2004-11-25, 2005-03-09 ieškinį tikslino (t. 1, b. l. 2–4, 15–16, 51–52). 2005-03-30 V. V. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalies pripažinimo negaliojančia ir teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo. Prašo teismo: pripažinti negaliojančia A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalį, susijusią su turtu, priklausančiu ieškovei asmeninės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise: dėl 63/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalies žemės sklypo su pastatais, esančių sodininkų bendrijoje (toliau tekste SB) (duomenys neskelbtini); ½ dalies piniginių indėlių su priskaičiuotais procentais; ½ dalies, t. y. 557, vienetų UAB „Varsta-2“ akcijų; ½ dalies UAB „Varsta-2“ pastatų ir statybinių medžiagų. Testatoriaus A. V. nepilnametėms dukroms J. ir A. V. prašo pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį pagal 2004-07-30 testamentą – į ½ dalį žemės sklypo su pastatais, esančių SB (duomenys neskelbtini); į ½ dalį piniginių indėlių su priskaičiuotais procentais; į ½ dalį UAB „Varsta-2“ akcijų, pastatų bei statybinių medžiagų; į 0,35 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); į 0,79 ha ir į 1,38 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2004-08-03 mirė ieškovės V. V. sutuoktinis A. V. 2004-07-30 A. V. sudarė testamentą, jį patvirtino notaras.

Testatoriui priklausė tik 37/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, todėl jis negalėjo viso buto lygiomis dalimis palikti savo dukroms J. ir A. V.

Santuokos metu iš bendrų lėšų buvo įsigytas toks turtas ir sutaupyti pinigai: žemės sklypas su pastatais SB (duomenys neskelbtini); 0,35 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 0,79 ha ir l,38 ha žemės sklypai, esantys  (duomenys neskelbtini); 557 vienetai UAB „Varsta-2“ akcijų; UAB „Varsta-2“ pastatai ir statybinės medžiagos. Nurodytas turtas ir piniginis indėlis su priskaičiuojamais procentais yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektai, ½ dalis santuokos metu įgyto turto priklauso ieškovei, kaip pergyvenusiai sutuoktinei. Testatorius A. V. testamentu galėjo palikti tik jam priklausančią turto dalį (CK 3.88 str. l d, 5.19 str. l d.). Palikėjo A. V. mirties dieną jo dukros J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k.  (duomenys neskelbtini) buvo nepilnametės, jos buvo reikalingos išlaikymo, todėl jos turi teisę į privalomąją palikimo dalį (CK 5. 20 str., t. 1, b. l. 70–73).

Atsakovai L. V. ir R. V. 2008-08-11 į bylą pateikė priešieškinį. Nurodė, kad A. V. kartu su pirmąja sutuoktine K. G. (buvusia V.) naudojosi kolektyviniu sodu SB (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise prieš santuokos su antrąja sutuoktine V. V. sudarymą. Palangos miesto liaudies teismas 1982-11-03 sprendimu padalijo santuokos metu įgytą turtą. 1 849 rub. vertės kolektyvinis sodas su jame esančiais želdiniais ir statiniais buvo paskirtas naudotis K. V. Tai įrodo, kad 1982 metais kolektyvinis sodas priklausė A. V. ir K. V. 2006-12-13 išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė K. G. ginčijo žemės sklypo SB (duomenys neskelbtini) privatizavimą A. V. vardu. Byloje nustatyta, kad K. V. (G.) netapo SB (duomenys neskelbtini) nare, nes A. V. liko sodininkų bendrijos nariu, mokėjo mokesčius už žemę, vėliau žemės sklypą privatizavo savo asmeniniais investiciniais čekiais. Ginčo kolektyvinis sodas netapo A. V. ir jo antrosios sutuoktinės nuosavybe po to, kai jie sudarė santuoką ir/ar po to, kai A. V. žemės sklypą privatizavo. A. V. turtines teises, susijusias su naryste SB (duomenys neskelbtini), įgijo iki santuokos su V. V., ir tai yra jo asmeninės turtinės teisės ir turtas. Šiuo atveju netaikytinos CK 3.88 str. l d. l p. nuostatos, nustatančios, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

Ieškovė V. V. ir atsakovų tėvas A. V. nuo 1994 m. gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio. Palangos m. apylinkės teismas 2003-04-23 sprendime konstatavo, kad sutuoktiniai jau seniai kartu negyvena. A. V. 1998-04-20 Palangos m. apylinkės teismui buvo pateikęs ieškinio pareiškimą. Jame nurodė, kad po santuokos sudarymo su atsakove bendro ūkio nevedė ir gyveno atskirai – atsakovė V. V. savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. V. – bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje A. V. taip pat nurodė, kad V. V. siekė užvaldyti jo pirmoje santuokoje įsigytą turtą, nesutikus turtą perrašyti, dažnai kildavo jos nepasitenkinimas ir ginčai. Atsakovų tėvas A. V. nesiekė, kad ginčo sodas SB (duomenys neskelbtini) taptų bendra jo ir ieškovės nuosavybe. Palangos m. apylinkės teismas 2004-07-07 sprendimu nutraukė A. V. ir  V. V. santuoką dėl sutuoktinės kaltės, tačiau teismo sprendimas neįsiteisėjo, nes V. V. apskundė jį Klaipėdos apygardos teismui ir nespėjus bylos išnagrinėti apeliacine tvarka, A. V. mirė, byla buvo nutraukta.

Nurodyti faktai įrodo, kad A. V. su V. V. jau seniai negyveno kaip normali šeima, nevedė bendro ūkio ir kiekvienas savo turtą tvarkė atskirai. Testatorius atėmė iš V. V. paveldėjimo teisę. 1996 m. privatizuojant žemės sklypą SB (duomenys neskelbtini) A. V. išreiškė valią įsigyti ginčo žemės sklypą savo asmeninėn nuosavybėn, todėl asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. l d. 7 p.). Prašo teismo pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. 2501-0040-0205, esantį SB (duomenys neskelbtini), asmenine A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 118–120).

(Duomenys neskelbtini) J. V., sulaukusi pilnametystės, 2008-12-17 teismui pateikė ieškinį dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo (t. 2, b. l. 188–189).

Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2004 m. liepos 30 d. testamentą, registro Nr. 8649, negaliojančiu dėl teisių į 63/100 buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, priklausančias V. V. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priešieškinį patenkino visiškai. Pripažino žemės sklypą, unikalus Nr. 2501-0040-0205, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), asmenine A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisė iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 543, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a. k. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ieškovė buvo testatoriaus sutuoktinė. Palikėjas A. V. 2004-07-30 testamentu dalį turto paliko vaikams iš pirmosios santuokos – R. V. ir L. V., dalį turto – jo ir ieškovės dukroms A. ir J. V. A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo mirties dieną jo dukros J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametės, todėl preziumavo, kad joms buvo reikalingas išlaikymas (CK 3.192 str.). Šalys sutiko, kad A. V. priklausę namų apstatymo ir apyvokos daiktai buvo susidėvėję ir yra beverčiai. Šalys neginčijo, kad 63/100 buto, unikalus Nr. 2597-9001-5010:0008, (duomenys neskelbtini), dalys priklauso ieškovei V. V. Šalių sutarimu garažas, unikalus Nr. 2598-3000-2019:0020, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 600 Lt.

Nurodė, kad nagrinėjant bylą iš esmės, šalys sutiko, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 2501-0040-0205, esančio (duomenys neskelbtini), vertė pagal 2007-08-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 24 235 Lt (civilinė byla Nr. 2-273-676/2006, t. 2, b. l. 149).     

Įvertinęs šalių pradinį sutikimą, kad žemės sklypo unikalus Nr. 2501-0040-0205, esančio SB (duomenys neskelbtini), vertė pagal 2007-08-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (civilinė byla Nr. 2-273-676/2006, t. 2, b. l. 149) yra 24 235 Lt, ieškovių atstovės nurodymą remtis A. V. mirties dieną galiojusia žemės sklypo verte – 201 Lt.; 2004-09-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (civilinė byla Nr. 2-273-676/2006, t. 1, b. l. 14), kad 1996-01-24 indeksuota žemės sklypo vertė buvo 504 Lt; šalių nesutarimą dėl sklypo vertės, teismas remdamasis 2004-09-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatė, kad žemės sklypo vertė yra 504 Lt.

Remdamasis šalių pareikštu pageidavimu, kad kito A. V. mirties dieną jam priklausiusio turto vertė būtų nustatyta pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenų išrašus ir remdamasis VĮ Registrų centro duomenų banko išrašais nustatė, kad A. V. priklausiusio turto vertė yra:

1. 1,3500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5670-0004-0114, (duomenys neskelbtini) – 4 293 Lt.

2. 3500/55000 dalys 5,5000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. 5670-0004-0095,  (duomenys neskelbtini) – viso sklypo vertė 26 539 Lt, 3500/55000 dalių vertė – 1 688,85 Lt.

3. 1500/15000 dalių 1,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5660-0006-0075, (duomenys neskelbtini) – viso sklypo vertė 7 131 Lt, 1500/15000 dalių vertė – 7 13,10 Lt.

4. 0,6400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5660-0006-0069, (duomenys neskelbtini) – 882 Lt.

5. 37/100 dalių buto, unikalus Nr. 2597-9001-5010:0008, (duomenys neskelbtini), viso buto vertė – 73 538 Lt, 37/100 dalių – 27 209,06 Lt.

Remdamasis banko išrašais nustatė, kad A. V. vardu banko sąskaitose buvo 465,24 Lt.

Remdamasis 1994-06-07 garažų kooperatyvo „Greitis“ pažyma konstatavo, kad 5 090 Lt vertės garažas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro pažymą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 2597-8001-4029:0001, yra V. V. asmeninė nuosavybė, nes įgytas iki santuokos su A. V.

Atmetė ieškinio reikalavimus panaikinti testamento dalis dėl UAB „Varsta-2“ akcijų ir turto, nes pagal 2004-07-07 UAB „Varsta-2“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą 2004-07-28 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi A. V. turėtas 4 071 akcijas iki savo mirties pardavė, t. y. 2 035 UAB „Varsta-2“ akcijas pardavė L. V., 2 036 akcijas – R. V. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Varsta-2“ akcijos ir UAB „Varsta-2“ turtas negali būti įtraukti į paveldimo turto masę, nes akcijų pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo ginčijamos.

A. V. testamento dalį dėl teisių į 63/100 buto dalis pripažino negaliojančia. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad testatoriui priklausė ne visas butas, bet 37/100 buto dalys. Testatorius turi teisę testamentu palikti tik savo turtą, tačiau 2004-07-30 testamentu visas butas, adresu (duomenys neskelbtini), paliktas lygiomis dalimis dukroms J. V. ir A. V. (CK 5.19 str. 1 d.).

Ginčo žemės sklypu, esančiu SB (duomenys neskelbtini), A. V. naudojosi būdamas pirmoje santuokoje su K. G. (ankstesnė pavardė V.). 1982-11-03 Palangos miesto liaudies teismo sprendimu kolektyvinis sodas su jame esančiais želdiniais ir statiniais buvo paskirtas pirmajai A. V. sutuoktinei K. G.. Nutraukęs pirmąją santuoką A. V. toliau naudojosi kolektyviniu sodu, buvo sodininkų bendrijos narys, todėl pasinaudojo teise ir žemės sklypą nuosavybėn įsigijo už asmenines vienkartines išmokas. Remdamasis A. V. 1997-04-11 Palangos policijos komisarui parašytu pareiškimu nustatė, kad A. V. vagyste apkaltino V. V. ir jos sūnų D. M., ir padarė išvadą, kad        A. V. ir V. V. šeiminiai santykiai buvo nutrūkę, A. V. laikė sodo sklypą savo nuosavybe ir nurodė ją ginsiantis. Tokius duomenis patvirtina ir 1998-04-20 A. V. rašytas ieškinio pareiškimas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia dėl jos fiktyvumo ir ta aplinkybė, kad A. V. testamentu iš V. V. atėmė paveldėjimo teisę.

Teismas konstatavo, kad A. V. valia savo asmeninėn nuosavybėn įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. 2501-0040-0205, esantį SB (duomenys neskelbtini), buvo aiškiai išreikšta, todėl vadovaudamasis CK 3.89 str. 1 d. 7 p. priešieškinį patenkino ir ginčo žemės sklypą pripažino asmenine A. V. nuosavybe.

Nors 2004-07-30 testamentu A. V. visus jam priklausančius indėlius su priskaičiuojamais procentais, taip pat atkurtas pinigų sumas pagal juos, esančius visuose Lietuvos Respublikos bankuose, paliko dukrai R. V., tačiau pagal iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 str. ir nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Neįrodžius, kad piniginiai indėliai buvo asmeninė A. V. nuosavybė, teismas padarė išvadą, kad piniginiai indėliai priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir kad A. V. priklausė ½ jų dalis, t. y. 232,62 Lt.  R. V. nereiškiant reikalavimo pripažinti visus indėlius asmenine A. V. nuosavybe ir byloje nesant patvirtinančių duomenų, laikantis prezumpcijos, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, paveldėjimo teisės liudijimas R. V. priėmus palikimą būtų išduotas tik į ½ A. V. vardu esančių indėlių dalį, nes kita dalis priklauso V. V. Testamento formuluotė „man priklausančius piniginius indėlius...“ nėra suprantama, kaip pvz: „visus indėlius, esančius mano vardu atidarytose sąskaitose“ ir neprieštarauja įstatymui, todėl teismas testamento dalies dėl piniginių indėlių nepripažino negaliojančia.

Remdamasis 1998-04-20 A. V. ieškinio pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį nupirko iš asmeninių santaupų, tačiau A. V. savavališkai pakeitė lauko durų spyną ir bandė užvaldyti visą butą, kad ieškovės nereiškė reikalavimų pripažinti testamentą negaliojančiu dėl teisių į 37/100 buto dalis, atsakovai nereiškė priešieškinio dėl šių buto dalių pripažinimo asmenine A. V. nuosavybe, ir įvertinęs A. V. 1998-04-20 ieškinio pareiškime bei 2004-05-04 ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tai, kad A. V. nupirko V. V. pirmajam sutuoktiniui Miklovui tekusią buto dalį iš asmeninių lėšų, teismas pripažino, kad 37/100 buto, unikalus Nr. 2597-9001-5010:0008, (duomenys neskelbtini), dalys yra A. V. asmeninė nuosavybė.

Teismas nurodė, kad patenkinus priešieškinį, paveldimo turto masę sudaro 36 122,63 Lt vertės turtas (504 + 600 + 4 293 + 1 688,85 + 713,10+ 882 + 27 209,06 + 232,62).

Iš A. V. sutuoktinės V. V. paveldėjimo teisė atimta testamentu. Paveldint pagal įstatymą, A. V. vaikams R. V., L. V., A. V. ir J. V. tektų turto už 9 030,65 Lt kiekvienam. Kadangi A. V. ir J. V. A. V. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, jos pagal CK 5.20 str. 1 d. turi paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienai tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. A. V. priklausė 27 209,06 Lt vertės 37/100 buto, adresu (duomenys neskelbtini) dalys. A. ir J. V. testamentu palikta po ½ minimo buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, jų vertė yra 13 604,53 Lt. A. ir J. V. privalomąją palikimo dalį sudarytų 1/8 turto, t. y. po 4 515,33 Lt. Testamentu A. V. palikta 13 604,53 Lt vertės ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, J. V. palikta 13 604,53 Lt vertės ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalis,            4 293 Lt vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 600 Lt vertės garažas, iš viso J. V. testamentu palikto turto vertė – 18 497,53 Lt.

Teismas netenkino tuo pagrindu pareikštų reikalavimų dėl testamento pripažinimo iš dalies negaliojančiu, nes A. V. ir J. V. testamentu palikto turto dalys yra didesnės už privalomąją palikimo dalį paveldint pagal įstatymą,

Patenkinęs priešieškinį, teismas atmetė ieškovės V. V. reikalavimą dėl testamento dalies dėl žemės sklypo su pastatais, esančių SB (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovams priteisė bylinėjimosi išlaidas – 727 Lt žyminio mokesčio ir 2 360 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, iš viso    3 087 Lt (t. 1, 121, t. 3, b. l. 60–64).

Ieškovės V. V. ir J. V. 2009-07-10 pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-668/2009 m. Nurodė, kad teismo sprendimas iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas, iš esmės prieštarauja faktinei bylos medžiagai ir faktinėms bylos aplinkybėms, priimtas pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas.

Ieškovė V. V. yra palikėjo sutuoktinė ir ieškiniu ginčija testamento dalį, kuria testatorius A. V. 2004-07-30 testamentu paliko jam mirties dieną nepriklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtą. Pagal CK 3.88 str. l d. ir 5.13 str. ieškovė V. V. yra palikėją pergyvenusi sutuoktinė, ji yra ½ dalies bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės savininkė, nes testamentiniu patvarkymu nurodytas turtas įgytas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų.

Testatoriaus A. V. dviem dukroms J. ir A. palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, todėl nepilnamečių dukrų interesais buvo pareikštas reikalavimas į privalomąją palikimo dalį. Teismas neteisėtai ir neteisingai įvertino testatoriui tenkančios nuosavybės turto dalį ir jos dydį.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai patenkino atsakovų priešieškinį, iš esmės pažeidė apeliantės, kaip palikėją pergyvenusios sutuoktinės, turtines teises į ½ dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje:

1) į ½ dalį žemės sklypo su pastatais, esančiais SB (duomenys neskelbtini);

2) į ½ dalį 37/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini);

3) į ½ dalį UAB „Varsta-2“ akcijų, į ½ dalį UAB „Varsta-2“ pastatų, į ½ dalį UAB „Varsta-2“ statybinių medžiagų bei į ½ dalį kitame kilnojamajame turte;

4) į ½ dalį piniginių indėlių su priskaičiuotais procentais.

Taip pat esmingai pažeistos dviejų testatoriaus nepilnamečių dukrų J. ir A. teisės gauti privalomąją palikimo dalį, tai lėmė neteisingai apskaičiuotą testatoriaus palikimo turto dydį bei apimtį.

Teismas netinkamai įvykdė Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, joje buvo nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas, nustatydamas palikėjo turėto turto turinį ir apimtį turi įvertinti visas su ginčo turto įgijimu ir valdymu susijusias faktines aplinkybes ir nustatyti, kokia turto dalis priklausė testatoriui ir ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kaip santuokos metu įgytas turtas ir kokia dalis – asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė V. V. buvo suorientuota į tai, kad testatoriaus A. V. turėtas turtas įvertinamas ir testamentinio turto vertė apskaičiuojama tik palikimo atsiradimo dieną, t. y. 2004-07-30, tai sudarė pagrindą teismui padaryti nepagrįstas išvadas dėl testatoriaus A. V. turėto turto apimties, iš jų ir dėl žemės sklypo, esančio SB (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų įvertinimo. Nepagrįstai ir neteisėtai parinktas turto vertės nustatymo kriterijus nulėmė ne tik nepagrįstos teismo išvados padarymą dėl testatoriaus turto vertės apimčių nustatymo, bet ir ieškinio reikalavimo nepagrįstą atmetimą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo dviem nepilnametėms testatoriaus A. V. dukroms.

Testatoriaus turtas – žemės sklypas, esantis SB (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais įvertintas apskritai nerealia 201 Lt ar 504 Lt kaina. Ieškovė neturėjo pagrindo pateikti minimo turto realaus įvertinimo, tai nulėmė, kad teismo sprendime testatoriaus turto vertės suminė išraiška iš esmės neatitinka realios turto vertės.

Atsakovas L. V. pasinaudojęs tuo, kad buvo UAB „Varsta-2“ direktorius, teismui nepateikė duomenų apie bendrovės akcijas, veiklą, turtą, ieškovei V. V. neleido susipažinti su bendrovės dokumentacija, teismas penkerius metus netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovui suteiktos neteisėtos galimybės sudarė sąlygas jam realizuoti UAB „Varsta-2“ akcijas bei kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, dalį bendrovės UAB „Varsta-2“ turto parduoti savo motinai K. G., buvusiai testatoriaus A. V. pirmajai sutuoktinei.

Ginčijamu sprendimu testatoriaus A. V. iš pirmosios santuokos dviem suaugusiems ir sukūrusiems savarankiškas šeimas, nesudariusiems paskutiniosios testatoriaus šeimos ir nereikalingiems išlaikymo vaikams, paskyrė vertingiausią ir pagrindinį testatoriaus turtą, kaip antai – atsakovei R. V. – sodą su pastatais SB (duomenys neskelbtini), neįvertinęs, kad testamentu atsakovams paskirtas ne vienas žemės sklypas ir kitas pagrindinis testatoriaus turtas.

Teismas sprendime padarė neteisingą išvadą, kad dviejų nepilnamečių vaikų testamentiniai interesai nepažeisti, kad atitinka įstatymo nustatytą proporcingumą palikime, nepagrįstai testatoriaus nepilnametėms dukroms nepriteisė privalomosios palikimo dalies.

Testamento pirmuoju punktu testatorius A. V. nurodė, kad lygiomis dalimis palieka jam priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), dviem nepilnametėms dukroms J. V. ir A. V. VĮ Registro ir kadastro duomenys įrodo, kad minimo buto 63/100 dalys yra ieškovės V. V. asmeninė nuosavybė, nes 63/100 minimo buto dalis ieškovei padovanojo jos motina. Likusios 37/100 buto dalys – bendroji jungtinė santuokinė testatoriaus ir ieškovės V. V. nuosavybė, todėl testatorius turėjo teisę tik į ½ minimo buto dalį ir testamentu dviem nepilnametėms dukroms turėjo teisę palikti tik po ½ dalį jam tenkančios 37/100 buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalies. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų atsiliepime į ieškinį išdėstytomis aplinkybėmis apie tai, kad A. V. patalpos buvo atidalytos, kad jos turėjo Nr. 8B.

Teismas, priešingai ieškovės pateiktiems įrodymams, kad su turto palikėju A. V. sudarė bendrą šeimą iki pat jo mirties, išaugino dvi dukras, vedė bendrą ūkį, prižiūrėjo sodą, sodo sklype pastatė garažą su oranžerija, šiltnamį su priestatu, ūkinį pastatą su antru aukštu virš jo, jame galima gyventi, išsipirko sodą gyvendami bendrai šeimoje, sode daugelį metų dirbo kaip šeimos ūkyje, taip pat priešingai Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-273-676/2006 surinktiems įrodymams, byloje 2006-12-23 priimtam sprendimui bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 priimtai nutarčiai, juose buvo patvirtinta, kad sodo sklypas su jame esančiais pastatais SB „(duomenys neskelbtini), priklauso apeliantei V. V. ir testatoriui A. V. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas neteisėtai ir nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų ir tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį. Teismui pateikti įrodymai, kad po sutuoktinio mirties apeliantei V. V. paskirta našlės pensija, dviem dukroms J. ir A. – našlaičių pensijos, tačiau teismas padarė priešingą minimiems įrodymams nepagrįstą ir neteisėtą išvadą apie apeliantės ir testatoriaus bendro gyvenimo aplinkybes bei apie jų šeiminių santykių nutrūkimą, neturint tam įrodymų.

Teismas neteisingai nustatęs aplinkybių visumą, kad testatoriaus mirties dieną yra išlikusi ieškovės V. V. santuokinio turto dalis į 2 035 vienetus UAB „Varsta-2“ akcijų, priešingai įstatymams, nepagrįstai nepatenkino ieškinio reikalavimų dėl ieškovei priklausančios akcijų dalies UAB „Varsta-2“, dėl UAB „Varsta-2“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat ir dėl ½ dalies piniginių indėlių, kaip ieškovei tenkančios santuokinio turto dalies priteisimo.

Apeliantė J. V. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimo dalį ir jai pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį testatoriaus A. V. palikime: į ½ dalį žemės sklypo su pastatais, esančiais SB (duomenys neskelbtini), į ½ dalį piniginių indėlių su priskaičiuotais procentais; į ½ dalį UAB „Varsta-2“ akcijų; į ½ dalį UAB „Varsta-2“ pastatų bei į ½ dalį UAB „Varsta-2“ statybinių medžiagų; į 0,35 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir į 0,79 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Apeliantė V. V. prašo iš dalies panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimą, priimti naują sprendimą, patenkinti visus jos ieškinio reikalavimus, atsakovų priešieškinį atmesti (t. 3, b. l. 66–71).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. V. ir L. V. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti jiems iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad teismas neva netinkamai įvertino palikimą, nes ieškovės, atstovaujamos advokatės M. U., pageidavo būtent tokio turto vertinimo, atsakovai neprieštaravo, kad turtas būtų vertinamas pagal Nekilnojamojo turto registro įstaigos pažymoje nurodytą nekilnojamojo turto vertę, tai užfiksuota 2008-12-18 teismo posėdžio protokole. Jeigu ieškovėms buvo nepriimtinas toks turto vertinimas, jos galėjo užsakyti turto vertinimą pas nepriklausomus licencijuotus turto vertintojus ir pateikti teismui. Civiliniame procese galiojant dispozytyviškumo principui, šalys pačios turi teikti įrodymus, kuriais remiasi (CPK 12–13 str., 178 str.). Prie apeliacinio skundo nepateiktas joks kitas palikėjo turto vertinimas.

Ieškovė V. V. 1997-02-18 teismui buvo pareiškusi ieškinį dėl pripažinimo jai nuosavybės teisės į 557 vienetus UAB „Varsta-2“ akcijas, A. V. pareiškė toje byloje priešieškinį, jame nurodė, kad akcijas privatizavo už savo brolio, sesers bei tėvų padovanotus investicinius čekius, ieškovė už savo čekius įsigijo poilsio namų „Atgiris“ akcijas, į kurias jis nepretendavo. Vėliau ieškovė paprašė bylą nutraukti, todėl antrą kartą kreiptis dėl to paties į teismą negali. Šis klausimas išspręstas įsiteisėjusia Palangos m. apylinkės teismo 1998-08-21 nutartimi. Testatoriaus mirties dieną UAB ,,Varsta-2“ akcijos A. V. nepriklausė ir nebuvo palikimo dalis. Teismas teisingai nurodė, kad UAB „Varsta-2“ akcijos buvo parduotos iki jo mirties, ieškovės neginčijo akcijų pardavimo sutarčių. Apeliacinio skundo motyvai dėl UAB „Varsta-2“ akcijų ir turto visiškai nepagrįsti, nes UAB „Varsta-2“ turtas priklausė ne bendrovės akcininkams, o pačiai bendrovei, todėl negalėjo būti testamentinio palikimo objektu.

Apeliantė nepagrįstai kaltina pirmosios instancijos teismą ieškinio užtikrinimo priemonių netaikymu UAB „Varsta-2“ turtui ir akcijoms, nes Klaipėdos apygardos teismas 2005-11-17 nutartyje nurodė, jog bendrovės akcijos perleistos tretiesiems asmenims, ieškovė V. V. minimų sutarčių neginčija; UAB „Varsta-2“ nėra byloje dalyvaujantis asmuo, bendrovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas nesusijęs su ginčo dalyku, todėl negalėjo būti areštuotas.

Teismas neturi teisinio pagrindo išeiti už ieškinio ribų, nes ieškovės neginčijo testamento dalies dėl teisių į 37/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurias testatorius paliko J. V. ir A. V.

Atsakovų tėvas jau seniai nevedė bendro ūkio su ieškove, nuo 1994 m. jie praktiškai gyveno atskirai. Tai nurodyta Palangos m. apylinkės teismo 2001-03-01 sprendime, jame dukros J. gyvenamoji vieta nustatyta pas tėvą A. V. ir nutrauktas alimentų išieškojimas iš jo dukters naudai. Vėliau A. V. teko vienam išlaikyti abi dukras – J. ir A. Jų išlaikymui Palangos m. apylinkės teismas 2003-04-23 sprendimu iš V. V. priteisė A. V. išlaikymą. Teismo sprendime konstatuota, kad sutuoktiniai jau seniai kartu negyvena. Papildomai teismui pateiktas 1998-04-20 A. V. ieškinio pareiškimas Palangos m. apylinkės teismui, jame A. V. nurodė, kad po santuokos sudarymo su atsakove bendro ūkio nevedė ir gyveno atskirai: atsakovė V. V. savo bute – (duomenys neskelbtini), o A. V. – bendrabutyje (duomenys neskelbtini). A. V. ieškinyje teigė, kad V. V. siekė užvaldyti jo pirmoje santuokoje įsigytą turtą, o nesutikus dėl turto perrašymo, dažnai kildavo jos nepasitenkinimas ir ginčai. Testatorius netgi atėmė iš V. V. paveldėjimo teisę.

Teismas tinkamai įvertino A. V. ranka rašytą 1997-04-11 pareiškimą Palangos m. policijos komisarui, jame jis vagyste iš savo sodo SB (duomenys neskelbtini) kaltino V. V. bei jos sūnų iš pirmosios santuokos D. M. ir teigė, kad savo turtą priverstas ginti. Palangos m. apylinkės teismas 2004-07-07 sprendimu buvo nutraukęs A. V. ir V. V. santuoką dėl sutuoktinės kaltės, tačiau šis teismo sprendimas neįsiteisėjo tik todėl, kad V. V. apskundė jį Klaipėdos apygardos teismui ir nespėjus bylos išnagrinėti apeliacine tvarka, A. V. mirė, byla buvo nutraukta.

Atsakovų manymu, teismas tinkamai įvertino minimus rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad žemės sklypas su statiniais SB (duomenys neskelbtini) priklauso  A. V. kaip asmeninė nuosavybė. Teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad kolektyvinis sodas yra kompleksas tam tikrų turtinių teisių, o ne vien žemės sklypas. Neginčytinas faktas, kad A. V. kartu su pirmąja sutuoktine K. G. (buvusia V.) naudojosi kolektyviniu sodu SB (duomenys neskelbtini) kaip jungtine sutuoktinių nuosavybe dar gerokai anksčiau, nei sudarė santuoką su antrąja sutuoktine V. V. Palangos miesto liaudies teismo 1982-11-03 sprendimas, kuriuo buvo padalytas sutuoktinių Vitkų turtas ir kuriuo 1 849 rub. vertės kolektyvinis sodas su jame esančiais želdiniais ir statiniais paskirtas K. V. įrodo, kad jau 1982 m. kolektyvinis sodas buvo turtas, priklausęs A. V. ir K. V. Palangos m. apylinkės teisme 2006-12-13 išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje ieškovė K. G. ginčijo žemės sklypo SB (duomenys neskelbtini) privatizavimą A. V. vardu, nustatyta, kad A. V. sumokėjo už šį žemės sklypą savo asmeniniais investiciniais čekiais. Toje byloje taip pat nustatyta, kad K. V. netapo SB (duomenys neskelbtini) nare, tos sodininkų bendrijos nariu ir toliau liko A. V., jis mokėjo už žemę mokesčius ir vėliau žemės sklypą privatizavo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad buvo aiškiai išreikšta A. V. valia įsigyti šį sklypą savo asmeninėn nuosavybėn ir todėl galima taikyti CK 3.89 str. l d .7 p.

Apeliantės nepagrįstai teigia, kad neva Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-28 nutartyje pasisakė, kad sodas – tai A. V. ir testatoriaus bendroji sutuoktinių nuosavybė. Priešingai, minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-30/2008) teigiama, kad teisė naudotis žemės sklypu, esančiu sodininkų bendrijoje, galėjo atsirasti tik narystės bendrijoje pagrindu. Sodininkų bendrijos nariu buvo A. V., bet ne ieškovė V. V. (t. 3, b. l. 114–115).

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai R. V. ir L. V. yra A. V. vaikai, gimę iš A. V. pirmosios santuokos su K. V.. Palangos miesto liaudies teismo 1982-11-03 sprendimu buvo padalytas sutuoktinių A. ir K. V. santuokoje įgytas turtas. K. V. paskirtas SB (duomenys neskelbtini) bendrijos nario A. V. vardu 1 849 rub. vertės kolektyvinis sodas su jame esančiais želdiniais ir statiniais. A. V. paskirtas 1 700 Lt vertės kooperatinis garažas garažų kooperatyve „Beržas“. Iš K. V. A. V. priteista 74 rub. piniginė kompensacija (t. 1, b. l. 28). (Duomenys neskelbtini) Palangos civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka. Iš santuokos sutuoktiniams gimė dvi dukros: J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A., gim. (duomenys neskelbtini). Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-07 sprendimu (duomenys neskelbtini) Palangos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 82, sudaryta A. V. ir V. V. santuoka buvo nutraukta. J. V. ir A. V. gyvenamoji vieta nustatyta su A. V., gyv. (duomenys neskelbtini). A. V. pripažinta nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-01-27 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-07 sprendimas buvo panaikintas ir civilinė byla pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. V., trečiajam asmeniui Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo nutraukta, (duomenys neskelbtini) mirus A. V. (Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-655-01/2004, b. l. 7–9, 35–36, 73, 75–76). 2004-07-30 Kretingos rajono notarų biuro notarė J. N. patvirtino A. V., gyv. (duomenys neskelbtini), pasirašytą testamentą.

1. A. V. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), paliktas lygiomis dalimis dukroms J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančioms (duomenys neskelbtini).

A. V. priklausantis garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei jam priklausantis 1,35 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), palikti dukrai J. V.

A. V. priklausantis žemės sklypas ir jame esantys statiniai, esantys adresu SB (duomenys neskelbtini), bei visi jam priklausantys piniginiai indėliai su priskaičiuojamais procentais, taip pat atkurtos pinigų sumas pagal juos, esantys visuose Lietuvos Respublikos bankuose, palikti dukrai R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

A. V. priklausantis 0,35 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,79 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), paliktas sūnui L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Visas kitas A. V. priklausantis turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir turtas, į kurį jam atsirastų teisė po mirties, paliktas lygiomis dalimis dukrai R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnui L. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

2. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atėmė paveldėjimo teisę į jam priklausantį turtą (t. 1, b. l. 78).

.

Dėl atsakovų R. V. ir L. V. pareikšto priešieškinio ir dėl V. V. ieškinio reikalavimo dėl A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalies, dėl ½ dalies žemės sklypo su pastatais, esančių SB (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia.

 

Atsakovai R. V. ir L. V. priešieškiniu teismo prašo pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. 2501-0040-0205, esantį SB (duomenys neskelbtini), asmenine A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimą grindė Palangos miesto liaudies teismo 1982-11-03 sprendimu, juo buvo padalytas A. V. ir K. V. santuokos metu įgytas turtas. K. V. buvo paskirtas naudotis 1 849 rub. vertės kolektyvinis sodas su jame esančiais želdiniais ir statiniais SB (duomenys neskelbtini); K. V. (G.) neįstojimo į SB (duomenys neskelbtini) narius, faktu; A. V., gyvenusio įregistruotoje santuokoje su ieškove V. V., 1996 m., privatizuojant ginčo žemės sklypą SB (duomenys neskelbtini); savo asmeniniais investiciniais čekiais, išreikštos valios įsigyti minimą žemės sklypą asmenine nuosavybe ir A. V. turtinių teisių, susijusių su jo naryste SB (duomenys neskelbtini), įgijimo iki santuokos su ieškove V. V. sudarymo, faktais (t. 2, b. l. 118–120).

Iš 1992-04-24 prašymo Palangos miesto valdybai matyti, kad A. V. prašė jam parduoti 0,05 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 1992-07-23 mokėjimo pranešimu A. V. buvo pranešta už perkamą žemės sklypą sumokėti 756 rub. investiciniais čekiais. 1992-08-23 kvitais A. V. už dokumentų sutvarkymą sumokėjo 400 rub. 1996-01-19 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi A. V. už 15,12 Lt buvo parduotas 500 kv. m dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-273-676/2006, t. 1, b. l. 19–25). Minima 1996-01-19 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis įrodo, kad A. V. nuosavybės teisę privatizavimo būdu į ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įgijo gyvendamas registruotoje santuokoje su ieškove V. V. (iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 25 str. nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esant anksčiau išvardytiems įrodymams ir sprendime nustatytiems faktams, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas patenkinti atsakovų R. V. ir L. V. priešieškinį ir  pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. 2501-0040-0205, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Teisiškai yra reikšmingi A. V. priėmimo į SB (duomenys neskelbtini) narius, jo buvimo minimos SB (duomenys neskelbtini) nariu iki santuokos sudarymo su ieškove V. V., faktai, nes tik narystė SB (duomenys neskelbtini) buvo pagrindas A. V. įgyti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą. Pagal 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo 3 straipsnį, Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 2.1, 2.6 punktus ir Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 7.1.1.1 punktą sodų sklypus buvo galima parduoti ir nuomoti tik tiems asmenims, kurių vardu jie buvo įforminti, t. y. tik sodininkų bendrijos nariams.

Apeliančių teigimu, teismas priešingai ieškovės pateiktiems įrodymams, kad su turto palikėju A. V. sudarė bendrą šeimą iki pat jo mirties, išaugino dvi dukras, vedė bendrą ūkį, prižiūrėjo sodą, sodo sklype pastatė garažą su oranžerija, šiltnamį su priestatu, ūkinį pastatą su antru aukštu virš jo, jame galima gyventi, išsipirko sodą gyvendami bendrai šeimoje, sode eilę metų dirbo kaip šeimos ūkyje, taip pat priešingai Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-273-676/2006 surinktiems įrodymams, byloje 2006-12-13 primtam sprendimui bei Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 priimtai nutarčiai, juose buvo patvirtinta, kad sodo sklypas su jame esančiais pastatais SB (duomenys neskelbtini), priklauso apeliantei V. V. ir testatoriui A. V. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas neteisėtai ir nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalies, dėl ½ dalies žemės sklypo su pastatais, esančių SB (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliančių apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, nes Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-273-676/2006 buvo išnagrinėtas ieškovės K. G. ieškinys atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybei, L. V., R. V., V. V., J. V., A. V. dėl potvarkio dalies panaikinimo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant trečiajam asmeniui Palangos miesto SB (duomenys neskelbtini). Palangos miesto apylinkės teismo 2006-12-13 sprendimu ieškovės K. G. ieškinys buvo atmestas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartimi buvo palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-03 nutartis (Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-273-676/2006, t. 2, b. l. 91–95, 121–123, 165–170). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei Palangos miesto apylinkės teismo 2006-12-13 sprendime, nei Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartyje nebuvo patvirtinta, kad sodo sklypas su jame esančiais pastatais SB (duomenys neskelbtini), priklauso apeliantei V. V. ir testatoriui A. V. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2006-10-30 teismo posėdyje apklausta atsakovė V. V. patvirtino, kad jai susituokus su A. V. sodo sklype jau buvo pastatytas namelis ir sandėliukas (ta pati civilinė byla Nr. 2-273-676/2006, t. 2, b. l. 47). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Palangos miesto apylinkės teismo 2006-12-13 sprendime konstatuota, kad pagal susitarimą nuo 1982-11-03 žemės sklypu, esančiu SB (duomenys neskelbtini), naudojosi ir ieškovė K. G., ir A. V. iki mirties, K. G. – iki buvo pradėti spręsti A. V. paveldėjimo klausimai (ta pati byla Nr. 2-273-676/2006, t. 2, b. l. 95).

          Palangos miesto apylinkės teismo 2006-12-13 sprendime konstatavus, kad pagal susitarimą nuo 1982-11-03 žemės sklypu, esančiu SB (duomenys neskelbtini), naudojosi ir ieškovė                   K. G., ir A. V. iki mirties, K. G. – iki buvo pradėti spręsti A. V. paveldėjimo klausimai ir pirmosios instancijos teismui sprendime teisingai įvertinus A. V. 1998-04-20 rašyto ieškinio pareiškimo dėl santuokos pripažinimo negaliojančia dėl jos fiktyvumo, turinį apie ieškovės V. V. ketinimą užvaldyti A. V. pirmoje santuokoje įgytą turtą bei kitus A. V. rašytus pareiškimus (t. 2, b. l. 55–56), teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjusiam teismui buvo pagrindas sprendime konstatuoti, kad A. V. valia buvo aiškiai išreikšta savo asmeninėn nuosavybėn įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. 2501-0040-0205, esantį SB (duomenys neskelbtini), ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikyti CK 3.89 str. 1 d. 7 p. – tenkinti priešieškinį ir ginčo žemės sklypą pripažinti asmenine A. V. nuosavybe.

    Atsižvelgus į nurodytus motyvus, apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas atsakovų priešieškinis ir atmestas ieškinio reikalavimas dėl A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalies, dėl ½ dalies žemės sklypo su pastatais, esančių SB (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia, nes A. V. 2004-07-30 testamentu turėjo teisę jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį minimą žemės sklypą su pastatais palikti savo dukrai R. V. (CK 5.19 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

 

Dėl žemės sklypo su pastatais, esančių SB (duomenys neskelbtini), įvertinimo.

 

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad pagal CK 5.20 str. 2 d., nustatant privalomosios palikimo dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę.

Minimas teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjant bylą iš esmės šalys sutiko, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 2501-0040-0205, esančio SB (duomenys neskelbtini), vertė pagal 2007-08-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 24 235 Lt (civilinė byla Nr. 2-273-676/2006, t. 2, b. l. 149), tačiau įvertinęs ieškovių atstovės nurodymą remtis A. V. mirties dieną galiojusia žemės sklypo verte – 201 Lt.; 2004-09-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (civilinė byla Nr. 2-273-676/2006 t. 1, b. l. 14), kad 1996-01-24 indeksuota žemės sklypo vertė buvo 504 Lt; šalių nesutarimą dėl sklypo vertės, teismas remdamasis 2004-09-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatė, kad žemės sklypo vertė yra 504 Lt.

Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad bylą nagrinėjęs teismas pagal 2004-09-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose esančius duomenis tokiu pat būdu nustatė           A. V. priklausiusio kito nekilnojamojo turto vertę (t. 2, b. l. 123–134), nesutinka su  apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad žemės sklypas su jame esančiais pastatais, esantis SB (duomenys neskelbtini), įvertintas apskritai nerealia 201 Lt ar 504 Lt kaina ir kad teismo sprendime testatoriaus turto vertės suminė išraiška iš esmės neatitinka realios turto vertės.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais teiginiais, kad ieškovės galėjo užsakyti turto vertinimą pas nepriklausomus licencijuotus turto vertintojus ir pateikti teismui, tačiau prie apeliacinio skundo nepridėjo kito palikėjo turto vertinimo. Iš 2008-12-18 teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovių interesams atstovavusi advokatė M. U. sutiko, kad nekilnojamasis turtas būtų vertinamas pagal 2004 m. Nekilnojamojo turto registro išrašus (t. 2, b. 1. 198).

 

Dėl V. V. ieškinio reikalavimų dėl A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalies į ½ dalį, t. y. 557 vienetų, UAB „Varsta-2“ akcijų; į ½ dalį UAB „Varsta-2“ pastatų ir statybinių medžiagų, pripažinimo negaliojančiomis ir dėl ieškinio reikalavimo pripažinti testatoriaus A. V. nepilnametėms dukroms J. ir A. V. teisę į privalomąją palikimo dalį – į  ½ dalį UAB „Varsta-2“ akcijų; į ½ dalį UAB „Varsta-2“ pastatų ir statybinių medžiagų.

 

Iš 2005-03-30 patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė V. V. prašė teismo pripažinti A. V. 2004-07-30 testamento dalį, kiek tai susiję su testatoriaus valia dėl turto, kuris yra, V. V. asmeninė nuosavybė ir jos dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje – į ½ dalį, t. y. 557 vienetų, UAB „Varsta-2“ akcijų; į ½ dalį UAB „Varsta-2“ pastatų ir statybinių medžiagų. Ieškovės V. V. teigimu, A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalis, kuria jis visą kitą A. V. priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir turtą, į kurį jam atsirastų teisė po mirties, paliko lygiomis dalimis dukrai R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnui L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažintina negaliojančia, nes minima testamento dalis apima UAB „Varsta-2“ akcijas, UAB „Varsta-2“ pastatus ir statybines medžiagas, įsigytas iš bendrų santuokos metu įgytų lėšų, ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d.). Ieškovei V. V., kaip sutuoktinį A. V. pergyvenusiai sutuoktinei, pagal CK 5.13 str. nuostatas priklauso teisė į ½ dalį, t. y. į 557 vienetus, UAB „Varsta-2“ akcijų; į ½ dalį UAB „Varsta-2“ pastatų ir statybinių medžiagų, nes testatorius testamentu turėjo teisę palikti tik ½ dalį minimo turto ( t. 1, b. l. 70–73). Iš 2008-12-17 ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė J. V. prašė teismo pripažinti jai teisę į privalomąją palikimo dalį – į ½ dalį UAB „Varsta-2“ akcijų; į ½ dalį UAB „Varsta-2“ pastatų ir statybinių medžiagų (t. 2, b. l. 188–189).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2004-07-07 UAB „Varsta-2“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, 2004-07-20 ir 2004-07-28 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis, nustatė, kad A. V. priklausė UAB „Varsta-2“ 4071 akcija, tačiau jis iki savo mirties 2036 UAB „Varsta-2“ akcijas pardavė R. V., 2035 akcijas pardavė L. V., todėl sprendime padarė išvadą, kad UAB „Varsta-2“ akcijos ir turtas negali būti įtraukti į paveldimo turto masę (t. 1, b. l. 121, 127, t. 3, b. l. 28–29).

Apeliančių teigimu, atsakovas L. V. pasinaudojęs tuo, kad buvo UAB „Varsta-2“ direktorius, teismui nepateikė duomenų apie bendrovės akcijas, veiklą, turtą, ieškovei V. V. neleido susipažinti su bendrovės dokumentacija, teismas penkerius metus netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui suteiktos neteisėtos galimybės sudarė sąlygas jam realizuoti UAB „Varsta-2“ akcijas bei kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, dalį bendrovės UAB „Varsta-2“ turto parduoti savo motinai K. G., buvusiai testatoriaus A. V. pirmajai sutuoktinei. Testatoriaus mirties dieną yra išlikusi ieškovės V. V. santuokinio turto dalis į 2035 vienetus UAB „Varsta-2“ akcijas, tačiau teismas neteisėtai nustatęs aplinkybes, priešingai įstatymams, nepagrįstai nepatenkino ieškinio reikalavimų dėl ieškovei priklausančios UAB „Varsta-2“ akcijų dalies ir dėl ½ dalies UAB „Varsta-2“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais, sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais teiginiais, kad ieškovė V. V. 1997-02-18 teismui buvo pareiškusi ieškinį dėl pripažinimo jai nuosavybės teisės į 557 vienetus UAB „Varsta-2“ akcijas, kad A. V. buvo pareiškęs toje byloje priešieškinį, jame nurodė, kad akcijas privatizavo už savo brolio, sesers bei tėvų padovanotus investicinius čekius, ieškovė už savo investicinius čekius įsigijo poilsio namų „Atgiris“ akcijas, į kurias jis nepretendavo, kad 1998-08-21 pareiškimu prašė bylą nutraukti ir kad Palangos miesto apylinkės teismo 1998-08-21 nutartimi buvo priimtas ieškovės V. V. atsisakymas  nuo ieškinio ir byla buvo nutraukta (t. 1, b. 1. 34, 35, 38, 39).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant byloje tokiems anksčiau paminėtiems įrodymams pirmosios instancijos teismas dar ir kitu pagrindu turėjo teisę netenkinti V. V. ieškinio reikalavimų dėl A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalies į ½ dalį, t. y. 557 vienetų UAB „Varsta-2“ akcijų; į ½ dalį UAB „Varsta-2“ pastatų ir statybinių medžiagų, pripažinimo negaliojančiomis ir dėl ieškinio reikalavimo pripažinti testatoriaus A. V. nepilnametėms dukroms J. ir A. V. teisę į privalomąją palikimo – į ½ dalį UAB „Varsta-2“ akcijų; į ½ dalį UAB „Varsta-2“ pastatų ir statybinių medžiagų, nes pagal CPK 294 str. 2 d. nuostatas vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Atsižvelgus į nurodytus motyvus, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti V. V. ieškinio reikalavimai dėl A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalies į ½ dalį, t. y. 557 vienetų, UAB „Varsta-2“ akcijų; į ½ dalį UAB „Varsta-2“ pastatų ir statybinių medžiagų, pripažinimo negaliojančiomis ir dėl ieškinio reikalavimo pripažinti testatoriaus A. V. nepilnametėms dukroms J. ir A. V. teisę į privalomąją palikimo dalį – į ½ dalį UAB „Varsta-2“ akcijų; į ½ dalį UAB „Varsta-2“ pastatų ir statybinių medžiagų (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

 

Dėl V. V. ieškinio reikalavimų dėl A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalies  į ½ dalį piniginių indėlių su priskaičiuotais procentais pripažinimo negaliojančia.

 

Nustatyta, kad 2004-07-30 testamentu A. V. visus jam priklausančius piniginius indėlius su priskaičiuojamais procentais, esančius visuose Lietuvos Respublikos bankuose, paliko dukrai R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b . l. 78).

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad A. V. vardu banko sąskaitose yra 465,24 Lt, ir pagrįstai konstatavo, kad piniginis indėlis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kad A. V. priklausė tik ½ dalis piniginio indėlio, t. y. 232,62 Lt, tačiau nepagrįstai nepripažino testamento dalies, kuria ½ dalis piniginių indėlių su priskaičiuotais procentais palikta testatoriaus dukrai R. V. negaliojančia, nes testamentu A. V. savo dukrai turėjo teisę palikti tik ½ dalį piniginių indėlių, todėl sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės V. V. ieškinio reikalavimas dėl A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalies, kuria ½ dalis piniginių indėlių su priskaičiuotais procentais palikta testatoriaus dukrai R. V. panaikintina, iš dalies tenkinant V. V. apeliacinį skundą.

Iš AB banko „Hansabankas“ pažymos nustatyta, kad A. V. vardu Palangos klientų aptarnavimo poskyryje, adresu (duomenys neskelbtini), yra atidarytos trys sąskaitos: sąskaita (duomenys neskelbtini) – jos likutis 6,84 Lt; sąskaita (duomenys neskelbtini) – jos likutis 26,30 Lt; sąskaita (duomenys neskelbtini) – jos likutis 432,10 Lt (t. 1, b. l. 75). 

Esant byloje tokiems įrodymams V. V. ieškinio reikalavimas tenkintinas ir jai pripažintina teisė į ½ dalį minimų piniginių indėlių su priskaičiuotais procentais, nes A. V. testamentu neturėjo teisės dukrai R. V. palikti ieškovei priklausančios santuokinio turto dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5.19 str. 1 d.). Nustatytina, kad ½ dalis nurodytų piniginių indėlių pagal 2004-07-30 testamentą priklauso R. V.

 

Dėl V. V. apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismui pažeidus apeliantės, kaip palikėją pergyvenusios sutuoktinės, turtines teises į ½ dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. į  ½ dalį 37/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių.

 

Apeliančių teigimu, teismas pažeidė apeliantės, kaip pergyvenusios sutuoktinės, teises į ½ dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes nepagrįstai V. V. nepripažino nuosavybės teisės į ½ dalį 37/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių. Nurodė, kad 37/100 minimo buto dalys – bendroji jungtinė santuokinė testatoriaus ir ieškovės V. V. nuosavybė, todėl testatorius turėjo teisę tik į ½ minimo buto dalį ir testamentu dviem nepilnametėms dukroms turėjo teisę palikti tik po ½ dalį jam tenkančios 37/100 buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalies. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų atsiliepime į ieškinį išdėstytomis aplinkybėmis apie tai, kad A. V. patalpos buvo atidalytos, kad jos turėjo Nr. 8B.

CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p. nustatyta, kad kiekviename ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą.

2004-11-02 teismui pateiktame ieškinyje ieškovė V. V. nurodė, kad A. V. testamentu galėjo palikti tik jam priklausiusias 37/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), testamento dalis liečia tik testatoriui priklausiusias 37/100 buto dalis (t. 1, b. l. 2–4). 2005-03-30 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje V. V. nurodė tokias pat faktines aplinkybės, kad testatoriui priklausančią dalį minimame bute sudaro 37/100 buto dalys, tačiau neprašė 37/100 buto dalių pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe (t. 1, 70–73). Ieškovė V. V. 2009-01-27 teismo posėdyje prašė pripažinti negaliojančia testamento dalį dėl 63/100 buto dalių, kitą testamento poziciją palikti galiojančią (t. 3, b. l. 100). Ieškovių atstovė adv. M. U. taip pat prašė pripažinti negaliojančiu testamento dalį dėl 63/100 buto dalių (t. 2, b. l. 30, 32).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teismui pateiktų ieškinio ir patikslintų ieškinių turinį, turi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė V. V. nei ieškinyje, nei patikslintuose ieškiniuose nesuformulavo atsakovams ieškinio reikalavimų dėl ½ dalies 37/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes ieškovių atstovės adv. M. U. aiškinimas teismo posėdyje, kad ½ dalis 37/100 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalys yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nelaikytina tinkamu ieškinio reikalavimo suformulavimu (t. 3, b. l. 10). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad ieškovės nereiškė reikalavimų pripažinti testamentą negaliojančiu dėl teisių į 37/100 buto dalis.

Dėl to teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu teiginiu, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už ieškinio ribų, nes ieškovės neginčijo testamento dalies dėl teisių į 37/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurias testatorius paliko J. V. ir A. V.

Atsižvelgus į nutartyje išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė apeliantės, kaip pergyvenusios sutuoktinės, teises į ½ dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pagrįstai pripažino negaliojančia A. V. testamento dalį dėl teisių į 63/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nes iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad testatoriui priklausė ne visas butas, bet 37/100 buto dalys.

 

Dėl testatoriaus A. V. nepilnametėms dukroms J. ir A. V. teisės pripažinimo į privalomąją palikimo dalį teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad palikėjo mirties dieną jo dukros J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametės, todėl preziumuojama, jog joms buvo reikalingas išlaikymas (CK 3.192 str.), kad pagal CK 5.20 str. 1 d. palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau, ir kad pagal CK 5.20 str. 2 d. nustatant privalomosios palikimo dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę. 

Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo sprendime nustatyta paveldėto turto verte, remiantis VĮ Registrų centro duomenų banko išrašais, t. y. kad paveldėto turto vertę, patenkinus priešieškinį, pinigine išraiška sudaro 36 122.63 Lt (504 + 600 + 4293 + 1 688,85 + 713,10 + 882 + 2 7209,06 + 232,62), nes apeliantės nepateikė teismui kito paveldėto turto vertinimo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad iš A. V. sutuoktinės V. V. paveldėjimo teisė atimta testamentu. Paveldint pagal įstatymą, A. V. vaikams R. V., L. V., A. V. ir J. V. tektų turto už 9 030,65 Lt kiekvienam.

A. V. priklausė 27 209,06 Lt vertės 37/100 buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalys. A. V. testamentu paliktas 13 604,53 Lt vertės turtas. Tokios pat vertės turtas paliktas ir J. V. J. V. testamentu paliktas 4 293 Lt vertės žemės sklypas ir 600 Lt vertės garažas, iš viso jai testamentu palikta 18 497,53 Lt vertės  turtas. Privalomąją palikimo dalį sudarytų 1/8 dalis turto, t. y. 4 515,33 Lt vertės turtas. A. V. ir J. V. testamentu palikto turto dalys yra didesnės už privalomąją dalį paveldint pagal įstatymą, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai netenkino tuo pagrindu reiškiamų reikalavimų dėl testamento iš dalies pripažinimo negaliojančiu.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad testatoriaus          A. V. nepilnamečių dukrų J. ir A. V. teisė į privalomąją palikimo dalį pažeista nebuvo ir apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo naikinti ginčijamos teismo sprendimo dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n  u  t  a  r  i  a :

 

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas V. V. ieškinio reikalavimas dėl A. V. 2004-07-30 sudaryto testamento dalies dėl ½ dalies piniginių indėlių su priskaičiuotais procentais pripažinimo negaliojančia. Dėl minimo pareikšto ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą. Pripažinti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2004-07-30 sudaryto testamento dalį, kuria A. V. visus jam priklausančius piniginius indėlius su priskaičiuojamais procentais, esančius visuose Lietuvos Respublikos bankuose, paliko dukrai R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę į ½ dalį piniginių indėlių, esančių A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu sąskaitose (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) su priskaičiuotais procentais, AB banke „Hansabankas“ Palangos klientų aptarnavimo poskyryje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad ½ dalis nurodytų piniginių indėlių pagal 2004-07-30 testamentą priklauso R. V.

Kitas Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                               Eugenija Morkūnienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                                   Audrius Saulėnas

 

 

       Savinijus Katauskas