LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DEKBERA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DEKBERA“ ieškinį atsakovams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Bendrosios pagalbos centrui dėl pirkimo sąlygų panaikinimo, pripažinimo pasiūlymo atitikimo pirkimo reikalavimams bei sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei InnoForce ir uždarajai akcinei bendrovei „Innoseven Technologies“, išvadą byloje teikiančiai institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „DEKBERA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Bendrosios pagalbos centrui, prašydama ex officio pripažinti neteisėtais ir panaikinti Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus arba pripažinti ieškovės UAB „DEKBERA“ pasiūlymo dokumentų atitiktį Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams; pripažinti atsakovo Bendrosios pagalbos centro viešojo pirkimo „BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugų pirkimas“, Nr. 463597 (tekste, toliau – ir Pirkimas), pagrindu pasirašytą viešojo pirkimo sutartį sudaryta neteisėtai ir negaliojančia ab intio ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „DEKBERA“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė apie tarptautinės vertės atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą „BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugų pirkimas“, Nr. 463597. Pirkimo sąlygų 14 punkte nustatyti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai: 1) tiekėjas turi būti įgaliotas „Siveillance ELS Web“ arba lygiavertės programinės įrangos gamintojo atstovas (jei atstovas nėra gamintojas), autorizuotas aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą programinę įrangą (Pirkimo sąlygų 14.1 punktas); 2) tiekėjas privalo užtikrinti specialistų skyrimą, kurių kvalifikacija patvirtinta profesine patirtimi bei galiojančiu sertifikatu „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos specialisto sertifikatu arba lygiaverčiu dokumentu ir turintis teisę prižiūrėti ir aptarnauti „Siveillance ELS Web“ arba lygiavertę programinę įrangą (Pirkimo sąlygų 14.2 punktas);

3.       Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra neteisėti ir teismo ex officio turi būti pripažinti naikintinais. Reikalavimas tiekėjui (Pirkimo sąlygų 14.1 punktas) verčia Pirkime norinčius dalyvauti tiekėjus pateikti gamintojo suteiktą įgaliojimą būti programinės įrangos atstovu, nors toks reikalavimas apskritai negali būti keliamas kaip kvalifikacinis reikalavimas ir tokį oficialų vertinimą dar 2018 metais yra pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPĮ). Pasiūlymo atmetime perkančioji organizacija tiesiogiai nurodė, kad tinkama patirtimi galėtų būti laikoma tik prieiga prie būtent jos turimos „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos. Reikalavimas specialistui (Pirkimo sąlygų 14.2 punktas) yra nustatytas nepaisant rinkoje neegzistuojančios galimybės įrodyti atitikimą lygiaverčiais dokumentais. Dėl to abu Pirkimo kvalifikaciniai reikalavimai pažeidžia VPĮ imperatyvias nuostatas, t. y. skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei dirbtinai riboja konkurenciją;

4.       Ieškovė UAB „DEKBERA“ pažymėjo, kad perkančioji organizacija expressis verbis pripažįsta, kad lygiaverčiai sertifikatai nurodyti reikalavime specialistui apskritai neegzistuoja – perkančioji organizacija rengdama reikalavimo specialistui (Pirkimo sąlygų 14.2 punkto) formuluotę nurodė, kad patirtis gali būti grindžiama galiojančiu „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos specialisto sertifikatu arba lygiaverčiu dokumentu, tačiau pasiūlymo atmetime expressis verbis nurodo, jog jokie sertifikatai nėra ir negali būti pripažįstami lygiaverčiais „Siveillance ELS Web“ sertifikatams. Tokiu būdu perkančioji organizacija sukuria situaciją, kai tik fiktyviai (t. y. išskirtinai tik lingvistine prasme pridedant žodžius „arba lygiaverčiu dokumentu“) įgyvendina Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 53 straipsnio 6 dalies perkančiosios organizacijoms numatytą imperatyvą priimti tiekėjų lygiavertes patirtis, nors de facto jokie dokumentai lygiaverčiais perkančiosios organizacijos nėra ir nebūtų pripažįstami.

5.       Ieškovės UAB „DEKBERA“ teigimu, atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vertino ieškovės pateiktas ekspertines lygiavertiškumo analizes selektyviai ir subjektyviai – atsakovas net nesiekė paneigti fakto, kad programinė įranga, kuria grindžiama ieškovės lygiavertė patirtis (Regola Unique CAD), yra pranašesnė už reikalavime tiekėjui (Pirkimo sąlygų 14.1 punktas) nurodytą programinę įrangą „Siveillance ELS Web“, t. y. apima visus pagrindinius funkcionalumus bei tuo pačiu suteikia galimybę naudotis papildomais ar geresniais funkcionalumais. Taigi, atsakovas nepripažįsta ieškovės patirties lygiavertiškumo, nes ji įgyta dirbant su naujesne ir geresne programine įranga, negu atsakovo nurodoma sena programine įranga. Tai itin svarbu, nes reikalavime tiekėjui nurodoma programinė įranga „Siveillance ELS Web“ yra išimama iš apyvartos, greitu metu jos gamintojas „Siemens“ nebeteiks jokių įrangos atnaujinimų, dėl to informacinių technologijų įmonės nėra suinteresuotos pirkti ir naudoti šią programinę įrangą, o atsakovo ilgametis tiekėjas UAB InnoForce reikiamus kvalifikacinius dokumentus, įgytus dirbant su sena programine įranga, turi.

6.       Ieškovė UAB „DEKBERA“ pažymėjo, kad ji gali pasiūlyti paslaugas ženkliai pigiau – šiuo metu atsakovui informacinės sistemos programinės įrangos priežiūros paslaugas teikiantis ilgametis atsakovo tiekėjas UAB InnoForce paslaugas teikia už 86 273 Eur (su PVM) mėnesinį įkainį, kai tuo tarpu ieškovės Pirkime pateiktas pasiūlymas yra už 38 720 Eur (su PVM) mėnesinį įkainį.

7.       Ieškovė nurodė, kad ieškovė nuo pat kvalifikacijos tikslinimo komunikacijos su atsakovu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos pradžios siekia aktyviai ir sąžiningai įrodyti atitiktį reikalavimui tiekėjui ir reikalavimui specialistui. Tik 2020 m. gegužės 15 d. atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priėmus sprendimą atmesti ieškovės pretenziją tapo akivaizdu, kad atsakovas Pirkimo sąlygose nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams suteikia skirtingą turinį negu vienintelis logiškas šių reikalavimų lingvistinis vertinimas. Taigi, atsakovo veiksmų neteisėtumą lemia reikalavimo tiekėjui ir reikalavimo specialistui bei pasiūlymo atmetimo ir pretenzijos atmetimo vertinimas in corpore. Atsakovo neteisėtas sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą bei atsakovo Pirkime nustatytų kvalifikacijos reikalavimų fiktyvus pobūdis ieškovo buvo ginčytas laikantis VPĮ 102 straipsnyje numatytos tvarkos ir terminų, todėl ginčo sprendimas atitinka CPK 4232 straipsnio reguliavimą.

8.       Ieškovės UAB „DEKBERA“ teigimu, atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos neįrodė, kad reikalavime tiekėjui ir reikalavime specialistui lingvistine prasme nurodytas lygiavertiškumas faktiškai niekuomet negali būti įrodytas. Priešingai, pats atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos tame pačiame atsiliepime vardija naudojamos programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ svarbą ir pabrėžia imperatyvą turėti tik šį sertifikatą. Atsakovas atsiliepimu pripažino, kad joks kitas dokumentas nėra ir nebūtų laikomas lygiaverčiu. Atsakovas Bendrosios pagalbos centras taip pat  neįrodė, kad atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymo atmetime nurodytos aplinkybės paneigia net teorinę lygiavertės patirties galimybę. Vietoje to, atsakovas Bendrosios pagalbos centras neteisėtų sprendimų tariamą pagrįstumą siekia pagrįsti svarba viešajam interesui.

9.       Ieškovė nurodė, kad atsakovo Bendrosios pagalbos centro vykdytų viešųjų pirkimų apžvalga aiškiai parodo, kad visais atvejais atsakovas sulaukdavo vienintelio tiekėjo pasiūlymo, kuris ir būdavo paskelbiamas nugalėtoju. Atsakovo skelbtus viešuosius pirkimus jau daugiau kaip 10 metų pasikeisdamos laimi tos pačios visuose pirkimuose bendradarbiaujančios įmonės UAB InnoForce ir UAB „Innoseven Technologies“. Būtent šios įmonės nugalėjo ir šiame Pirkime. Pažymėjo, kad daugiau nei 10 metų trunkantis UAB InnoForce ir UAB „Innoseven Technologies“ visiškas dominavimas laimint atsakovo viešuosius pirkimus negali būti ir nėra tiesiog atsitiktinumas. Atsakovui, kaip ir šiame Pirkime, nustačius konkrečius reikalavimus, kurių atitikties neįmanoma pagrįsti jokiais lygiaverčiais dokumentais, susiformuoja itin ydinga situacija, kuomet kiti nei atsakovo ilgamečiai tiekėjai turi įsivertinti ne galimybes laimėti viešąjį pirkimą, bet skaičiuoti numatomus finansinius ir žmogiškuosius praradimus ginčijant konkurenciją ribojančias sąlygas teisme.

10.       Ieškovės UAB „DEKBERA“ teigimu, Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – ir VPT) byloje nepateikus teisinio aplinkybių vertinimo, teismas faktinių aplinkybių vertinimui turėtų pasitelkti VPT oficialiai ir viešai pateiktą teisinę išvadą, kuri vienareikšmiškai ir tiesiogiai nurodo, jog reikalavimas tiekėjui turėti atstovavimo teisę gamintojui nėra kvalifikacinis. Atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos siekį parengtomis Pirkimo sąlygomis imituoti konkurenciją, teismas turėtų pasinaudoti turimais procesiniais įgaliojimais ir įpareigoti VPT atlikti Pirkimo vertinimo tyrimą, kuri savo ruožtu įvertintų sąlygas taikyti atsakovų atstovams administracines sankcijas (VPĮ 100 straipsnis).

11.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimas, kuriuo paskelbtas Pirkimo nugalėtojas negalėjo būti pasirašytas elektroniniu parašu. 2020 m. liepos 2 d. atsakovai pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsakymą dėl nuotolinio darbo, tačiau šiame įsakyme nėra visiškai jokios informacijos apie galimybę viešųjų pirkimų komisijų nariams pasirašyti komisijos protokolus elektroniniu būdu. Dar daugiau neaiškumo į atsakovų teikiamus paaiškinimus įneša tai, kad vadovaujantis pačių atsakovų pateiktais įrodymais, nuotolinis darbas yra žymimas raidėmis „NT“, tačiau darbo grafike paliekamas žymėjimas „ND“. Taigi, atsakovai neįrodė aplinkybės, jog elektroniniu būdu balsavusi komisijos narė apskritai Pirkimo nugalėtojo paskelbimo dieną dirbo nuotoliniu būdu. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad viešųjų pirkimų komisijos narės Jolitos Budrevičienės elektroninis parašas yra neturintis teisinės galios, taigi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimas, kuriuo paskelbtas Pirkimo nugalėtojas yra pasirašytas viso labo dviejų Pirkimo komisijos narių ir vadovaujantis VPĮ 19 straipsnio 3 dalimi yra neteisėtas.

12.       Ieškovės teigimu, VPT nepanaikino tiesioginio prieštaravimo tarp VPT oficialiai ir viešai skelbiamos išvados ir šioje byloje pateikto vertinimo, todėl teisingam bylos išnagrinėjimui teismas turėtų pasitelkti VPT oficialiai ir viešai pateiktą teisinę išvadą ir vadovaujantis šia išvada reikalavimas specialistui privalo būti ex officio pripažintas neteisėtu. Be to, VPT neatsakė į klausimą ar nepažeidžiamas viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas tais atvejais, kuomet kvalifikacijos reikalavimo tekste formaliai „arba lygiavertis“ yra nurodomi, tačiau jokia lygiavertė patirtis net teoriškai nėra galima. Klausimas buvo keliamas ne dėl ieškovės patirties lygiavertiškumo (dėl ko VPT pasisakė referuodama į vieno eksperto (ne VPT darbuotojo) nuomonę), tačiau dėl išskirtinai vien formalaus ir dėl to neteisėto VPĮ 53 straipsnio 6 dalies bei tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos įgyvendinimo.

13.       Ieškovė UAB „DEKBERA“ pažymėjo, kad VPT išvada patvirtina, kad ilgalaikis ir sisteminis tam tikro tiekėjo laimėjimas tos pačios perkančiosios organizacijos pirkimuose gali reikšti, jog dirbtinai ribojama konkurencija. Be to, VPT išvada Pirkimo sutarties kontrahento neišviešinimą ir siurprizinės sutarties sąlygos teisėtumo vertinimą CK sutarčių turinio tikslumui ir aiškumui keliamų reikalavimų kontekste palieka teismo vertinimui.

14.       Ieškovės UAB „DEKBERA“ teigimu, VPT išvada patvirtina ieškovės teismui pateiktą byloje esančių įrodymų teisinį vertinimą, jog viso labo 2 Pirkimo komisijos narių pasirašytas sprendimas vadovaujantis VPĮ 19 straipsnio 3 dalimi yra neteisėtas. Be to, VPT išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės prieštarauja atsakovų byloje pateiktiems įrodymams. Bendrosios pagalbos centro viršininkas A. Č. elektroniniame laiške, adresuotame VPT atstovams, buvo gavęs nurodymą Pirkimo procedūras nutraukti. Šių faktinių aplinkybių nesutapimas teismui turėtų kelti pagrįstų abejonių dėl tikrųjų VPT rekomendacijų Pirkimo patikrinimo metu.

15.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti.

16.       Atsakovas nurodė, kad Viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose (CPK 4232 straipsnio 1 dalis, VPĮ 101 straipsnio 3 dalis) įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams VPĮ nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją, taip pat nustatyti konkretūs tiek pretenzijų pateikimo, tiek ir jų nagrinėjimo terminai. Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos. Ieškovė beveik 6 mėnesius praleidusi VPĮ nustatytą terminą Pirkimo sąlygoms skųsti, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, ypač įvertinant tai, kad ieškovė turi pakankamai didelę patirtį dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, o praleidimo terminas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas viešųjų pirkimų vykdymo operatyvumo ir ekonomiškumo kontekste. CPK 293 straipsnio 2 punktas numato, kad tais atvejais, kai ieškovas kreipiasi į teismą nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti – byla turi būti nutraukiama. Todėl tiek nustatytos faktinės aplinkybės, tiek suformuota teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog ieškovei nesilaikius VPĮ imperatyviai nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir VPĮ nustatytų terminų praleidimo priežasčių nepagrindus, ji prarado teisę teisme ginčyti perkančiosios organizacijos nustatytas Pirkimo sąlygas.

17.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pažymėjo, kad programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ veikimo sutrikimų pobūdis įvairus. Gali susidaryti situacija, kai programinės įrangos gedimui šalinti yra būtinas programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ programinio kodo keitimas. Perkančioji organizacija Bendrosios pagalbos centras programinės įrangos programiniu kodu nedisponuoja, nes tai riboja programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ licencinės sąlygos. Tai reiškia, kad ieškovė, jeigu su ja būtų pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, privalėtų šalinti ir tuos programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ veikimo sutrikimus, kurių pašalinimui reikalingas programinio kodo keitimas. Ieškovė neįrodė, kad jos turimi programinės įrangos „SaveOnLine“ sertifikatai šalinant programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ veikimo sutrikimus leis užtikrinti šios įrangos kodo keitimą, todėl jos kvalifikacija nebuvo pripažinta lygiaverte.

18.       Atsakovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. buvo kreiptasi į programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ gamintoją ir jo paprašyta pateikti informaciją, susijusią su programinės įrangos “SaveOnLine” galimu lygiavertiškumu programinei įrangai „Siveillance ELS Web v4.15“. Perkančioji organizacija anksčiau neturėjo informacijos apie produktus ir kvalifikacijas, galimai lygiavertės programinei įrangai „Siveillance ELS Web v4.15“. Dėl to Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktuose numatyti kvalifikacijos reikalavimai yra teisėti ir tinkamai įgyvendina VPĮ 53 straipsnio 6 dalies perkančiosios organizacijos numatytą imperatyvą priimti tiekėjų lygiaverčius dokumentus.

19.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų kvalifikaciniai reikalavimai buvo parengti atsižvelgiant į Pirkimo objektą, jo specifiką ir svarbą. Svarbu, kad Bendrosios pagalbos centro naudojama Bendrojo pagalbos centro informacinė sistema (toliau – ir BPCIS) yra specifinė ir ypatingos svarbos informacinė sistema, susijusi su viešojo intereso apsauga ir pagal jokius kriterijus negali būti priskiriama standartinėms informacinėms sistemoms, kurių neveikimas ar netinkamas veikimas trumpesnį ar ilgesnį laiką nesukeltų pavojaus asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Tokio pobūdžio sistemos paprastai sudarytos iš kelių nepriklausomų, tačiau tarpusavyje integruotų komponentų, kurie nėra plačiai naudojami rinkoje ir dėl šios priežasties perkančioji organizacija privalėjo būti ypač atidi rengiant Pirkimo sąlygas, o taip pat nustatant kvalifikacijos ir kitus reikalavimus tam, kad būtų įgyvendinta perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra pajėgus ir patikimas įvykdyti Pirkimo sutartį. BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugas sudaro pranešimų apie BPCIS programinės įrangos veikimo sutrikimus priėmimas ir reagavimas į juos 24x7x365 režimu pagal BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugos suteikimo sąlygas. BPCIS sukurta „Siveillance ELS Web v4.15“ programinės įrangos pagrindu ir yra eksploatuojama padaliniuose. Perkančioji organizacija nustatė tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie užtikrintų Pirkimo sutarties tinkamą ir savalaikį įgyvendinimą, o tiekėjų pasiūlymus vertino griežtai laikantis pačios nustatytų Pirkimo sąlygų, tame tarpe ir 14.1 ir 14.2 punktuose numatytų kvalifikacijos reikalavimų. Be to, dar prieš pasiūlymų pateikimą Pirkime, VPT vadovaudamasi VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis atliko Pirkimo dokumentų prevencinę peržiūrą. Atlikusi šį patikrinimą VPT daugiau klausimų neuždavė ir leido pirkimą tęsti toliau. VPT nepateikė pastabų nei dėl kvalifikacijos reikalavimo būti BPCIS naudojamos programinės įrangos atstovu, nei dėl specialistui reikalaujamos patirties. Be to, ieškovės minima 2018 metų VPT pozicija dėl galimybės nustatyti reikalavimą būti gamintojo atstovu taip pat yra bendro pobūdžio ir negali būti suabsoliutinama šio Pirkimo kontekste, t. y. nevertinant konkretaus pirkimo objekto specifikos. Juo labiau, kad minimoje pozicijoje taip pat nurodoma, kad toks reikalavimas gali būti nustatomas tada, kai yra būtinas ir proporcingas konkrečiam pirkimo objektui, yra reikalingas užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą ir įvertinus ar tokio reikalavimo nustatymas neribos tiekėjų konkurencijos. Dėl to ieškovės spėjimai apie tai, kad VPT galėjo būti suklaidinta atsakovo, yra nepagrįsti teiginiai.

20.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad tiekėjas turi būti įgaliotas „Siveillance ELS Web“ arba lygiavertės programinės įrangos gamintojo atstovas (jei atstovas nėra gamintojas), autorizuotas aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą programinę įrangą, o tiekėjo siūlomas specialistas turi turėti tokią kvalifikaciją, kokią patvirtina „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos specialisto sertifikatas. Taigi, tuo atveju, kai Pirkimo dalyvis atitiktį šiems reikalavimams siekia pagrįsti lygiaverte programine įranga ar lygiaverčiu sertifikatu, jis privalo įrodyti, kad jo siūloma galimai lygiavertė programinė įranga ar) sertifikatas patvirtina analogišką (ne prastesnę) tiekėjo kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktuose buvo nustatyti aiškūs ir konkretūs reikalavimai tiekėjui ir specialistui remiantis eksploatuojamos informacinės sistemos specifika, o ieškovė atitiktį kvalifikacijai grindė tariamai lygiaverte programine įranga ir sertifikatu, būtent ieškovei kilo pareiga patikimais duomenimis įrodyti savo siūlomos programinės įrangos ir pagal Pirkimo sąlygas reikalaujamo sertifikato lygiavertiškumą.

21.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pažymėjo, kad perkančioji organizacija, vertindama ieškovės atitiktį Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktuose nustatytiems reikalavimams tiekėjui ir specialistui, ieškovei kelis kartus sudarė galimybes įrodyti atitiktį minėtiems kvalifikacijos reikalavimams. Šiuo tikslu ieškovei papildomai buvo pateiktos lentelės, nurodančios konkrečias sritis, įvardinti atitinkami klausimai, į kuriuos ieškovė turėjo pakankamai laiko atsakyti ir pateikti objektyvius ir pagrįstus duomenis. Įvertinusi ieškovės pateiktą pagrindimą, perkančioji organizacija nusprendė, kad ieškovė nesugebėjo pagrįsti savo turimos kvalifikacijos lygiavertiškumo Pirkimo sąlygose reikalaujamai, todėl, vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Pirkimo sąlygų 77.1 punktu, atmetė ieškovės pasiūlymą, kaip nepriimtiną, ieškovei neatitinkant Pirkimo sąlygose įtvirtintų kvalifikacijos (Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktai) reikalavimų. Šis sprendimas buvo detaliai motyvuotas 2020 m. balandžio 28 d. pranešime CVP IS priemonėmis dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo.

22.       Atsakovas pažymėjo, kad perkančioji organizacija Pirkimu neketino įsigyti programinės įrangos, kuri suteikia galimybę naudotis papildomais ar geresniais funkcionalumais. Perkančioji organizacija pirko BPCIS vienos iš sudėtinių dalių – programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ priežiūros paslaugą. Perkančioji organizacija taip pat nekėlė reikalavimo, pagal kurį vertinant pasiūlymą būtų atsižvelgiama programinės įrangos ar patirties pranašumus. Ieškovės deklaruojami programinės įrangos ir patirties privalumai nereiškia jos gebėjimų užtikrinti ir tinkamai bei kvalifikuotai teikti programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ priežiūros paslaugas.

23.       Atsakovo teigimu, specialisto D. G. išvada negali būti vertinama kaip objektyvus ir pakankamas įrodymas pagrindžiantis „SaveOnLine“ programinės įrangos lygiavertiškumą perkančiosios organizacijos turimai, nes D. G. pateikta argumentacija yra bendro pobūdžio, vartojami bendro pobūdžio teiginiai arba nurodomas žodis „atitinka“, kurie nelaikytini objektyviais ir patikimais. D. G. pateikiami bendrojo pobūdžio teiginiai pagrindžia tik tai, kad lyginami sprendimai gali būti naudojami tai pačiai paskirčiai, tačiau D. G. išvadinėje dalyje teigia, kad sprendiniai yra lygiaverčiai ir aptarnavimo aspektu, nors nei vienas įrodymas, kuris pagrįstų šį teiginį būtent tinkamos aptarnavimo (priežiūros) paslaugos teikimo aspektu dėstymo dalyje nėra pateiktas. Tas pats pasakytina ir apie pateiktą susirašinėjimą su W. R..

24.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pažymėjo, kad ieškovė, nesutikdama su 2020 m. balandžio 28 d. atsakovo sprendimu, 2020 m. gegužės 8 d. pretenzijoje net nebandė objektyviais duomenimis paneigti aukščiau išdėstytų techninio pobūdžio argumentų ir savo poziciją grindė tik deklaratyviais argumentais dėl tariamo 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 balandžio 20 d. teiktų pagrindimų pakankamumo ir perkančiosios organizacijos turimos programinės įrangos gamintojo palaikymo pabaigos nuo 2015 metų. Be to, ieškovės specialistai (pateikę išvadas) negali būti ir nelaikytini ekspertais CPK 212 straipsnio prasme, o jo pateiktos išvados neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintinos kaip paprasti rašytiniai įrodymai.

25.       Atsakovas nurodė, kad Bendrosios pagalbos centras su laimėtoju pasirašė 2020 m. gegužės 27 d. sutartį Nr. F11-18 (toliau – ir Sutartis). Sutartis sudaryta išlaukus atidėjimo terminus: tiek po pasiūlymo atmetimo, tiek po pretenzijos atmetimo. Atsižvelgiant į tai, kad perkama paslauga kritinei sistemai, neturint šios paslaugos įvykus BPCIS gedimui gali sutrikti pagalbos skambučių priėmimo procesas, dėl ko gali kilti grėsmė asmenų, kurie kviečiasi skubią pagalbą numeriu 112, sveikatai, gyvybei ar turtui.

26.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pažymėjo, kad sutrikus „Siveillance ELS Web v4.15“ Bendrosios pagalbos centras prarastų galimybę: 1) operatyviai nustatyti skambinančiojo buvimo vietą tiek skambučiams iš telefonų su SIM kortele, tiek skambučiams iš telefonų be SIM kortelės, tiek ir skambučiams iš išmaniųjų telefonų, kai veikia AML funkcija; 2) naudotis skaitmeniniais žemėlapiais ir Lietuvos Respublikos adresų baze, kas iš esmės apsunkintų kokybišką įvykio vietos nustatymą ir operatyvų gelbėjimo pajėgų išsiuntimą; 3) registruoti įvykio informaciją ir įvykio vietą bei automatiškai perduoti užregistruotą informaciją į policijos (į PRĮR sistemą), PAGD bei GMPS sistemas. Pagalbos poreikio nustatymas taptų ženkliai ilgesnis ir neefektyvus (gali pailgėti iki 4-5 kartų); 4) atlikti ankstesnių įvykių informacijos paiešką bei identifikuoti galimas skambučio rizikas ar gauti papildomą informaciją apie skambutį, kai skambinantysis dėl kritinės būklės ar streso neperduoda pagalbos teikimui reikiamos informacijos. Tokia situacija gali turėti įtakos gyvybės ar sveikatos praradimus, nuostolius bei neigiamą visuomenės reakciją; 5) vykdyti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, greitosios medicinos pagalbos brigadų operatyvųjį valdymą, t. y. nustatyti arčiausiai įvykio esančias pajėgas, jas aliarmuoti, stebėti jų vykimo maršrutą ir t. t.; 6) rinkti informaciją ir statistinius duomenis apie pagalbos prašymus ir fiksuoti reagavimą į pagalbos prašymus.

27.       Atsakovas Bendrosios pagalbos centras procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti, iš esmės palaikė atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus.

28.       Tretieji asmenys UAB InnoForce ir UAB „Innoseven Technologies“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti, vadovaujantis CPK 95 straipsniu paskirti ieškovei maksimalią 5 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29.       Trečiųjų asmenų teigimu, ieškovės nesąžiningumą patvirtina jos suformuluoti alternatyvūs, akivaizdžiai prieštaringi reikalavimai. Ieškovė prašė teismo ex officio pripažinti neteisėtais ir panaikinti Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, taip pat  pripažinti ieškovės pasiūlymo dokumentų atitiktį Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, t. y. prašė teismo pripažinti ieškovės atitikimą „neteisėtoms“ ir ginčijamoms Pirkimo sąlygoms.

30.       Tretieji asmenys pažymėjo, kad Pirkimas yra pasibaigęs sudarius Pirkimo sutartį, todėl šiuo atveju reikalavimas panaikinti ginčijamus Pirkimo sąlygų punktus arba pripažinimas ieškovės atitikimo minėtiems punktams nebesukeltų pasekmių.

31.       Tretieji asmenys UAB InnoForce ir UAB „Innoseven Technologies“ pažymėjo, kad ieškovė, ginčydama nustatytus reikalavimus tiekėjui ir specialistui, klaidina teismą interpretuodama nustatytus reikalavimus atsietai nuo Pirkimo objekto specifikos, ką įrodo pateikta teismui VPT išvada. VPT (tekste – ir Tarnyba) išvadoje pažymėjo, kad Tarnybai atliekant prevencinę Pirkimo peržiūrą, perkančioji organizacija pateikė licencijos sertifikatą, kuris patvirtina, jog Bendrosios pagalbos centrui priklausanti sistema sukurta „Siveillance ELS WEB“ pagrindu, todėl jos priežiūrą gali atlikti tik sertifikuoti specialistai, o pati sistema privalo būti stabili ir veikti nepertraukiamai. Minėtos sistemos autorinės teisės priklauso vienam tiekėjui „Siemens Operating Company „Smart Infrastructure““ ir tai yra „uždaro kodo“ sistema, t. y. perkančioji organizacija programinės įrangos kodu nedisponuoja. Pažymėjo tai, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktos į bylą programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ licencinės sąlygos patvirtina faktą, kad perkančioji organizacija programinės įrangos programiniu kodu nedisponuoja, nes tai riboja minėtos licencinės sąlygos. Taigi, ieškovei, kaip IT rinkos profesionalui, neabejotinai yra žinoma ir suprantama, kad programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ kodas priklauso gamintojai „Siemens Operating Company „Smart Infrastructure““, kuri tokį kodą ir prieigą prie jo gali suteikti tik įgaliotam atstovui ir sertifikuotam specialistui. Ieškovė suvokdama tai, kad ji nėra įgaliota programinės įrangos gamintojo atstovė ir neturi sertifikuotų specialistų praėjusių specifinius mokymus, akivaizdžiai klaidina teismą teigdama, jog ji galėtų prižiūrėti minėtą programinę įrangą neturėdama tam teisės, t. y. neturėdama nei gamintojo įgaliojimų, nei jo suteikiamos prieigos prie programinio kodo. Tai reiškia, kad ieškovė, jeigu su ja būtų pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, privalėtų šalinti ir tuos programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ veikimo sutrikimus, kurių pašalinimui reikalingas programinio kodo keitimas, kurio prieigos ji neturi.

32.       Tretieji asmenys UAB InnoForce ir UAB „Innoseven Technologies“ nurodė, kad ieškovė, kaip profesionalus IT rinkos dalyvis, turi suvokti, kad perkančioji organizacija šiuo atveju neperka naujos programinės įrangos, o siekia įsigyti priežiūros paslaugas jau turimai įrangai „Siveillance ELS Web“. Todėl ieškovės bandymas įrodinėti apie tariamą programų lygiavertiškumą ar net „SaveOnLine“ programos pranašumą šiuo atveju turėtų būti įvertintas kaip teismo klaidinimas ir piktnaudžiavimas teise. Akivaizdų teismo klaidinimą šiuo atveju patvirtina ir į bylą pateikta VPT išvada. VPT pasitelktas ekspertas, įvertinęs Pirkimo objekto specifiką ir tam tikras faktines aplinkybes, nurodė, kad perkančioji organizacija teisėtai atmetė tiekėjo UAB „DEKBERA“ pasiūlymą, nes techniškai sprendimai yra visiškai skirtingi, o UAB „DEKBERA“, neturėdama darbo su programine įranga „Siveillance ELS Web“ patirties, neturės galimybių teikti paslaugų ir garantuoti operatyvų iškilusių problemų šalinimą. VPT pasitelktas ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija turi įsigijusi programinę įrangą „Siveillance ELS Web“ ir siekia įsigyti jos palaikymo paslaugas. Kad palaikyti „Siveillance ELS Web“ programinį produktą reikia žinoti būtent šio produkto konfigūravimo, programinės įrangos elgsenos niuansus. Tai, kad „SaveOnLine Suite“ sprendimas yra skirtas tai pačiai paskirčiai, kaip ir „Siveillance ELS Web“ nėra pagrindimas, kad tiekėjas turi reikiamas kompetencijas, nes „SaveOnLine Suite“ architektūriškai bus realizuotas visiškai kitaip nei „Siveillance ELS Web“ ir atsitikus kokiam nors incidentui „SaveOnLine Suite“ specialistas neturės net nuovokos nuo ko pradėti ieškoti problemos šalinimo.

33.       Trečiųjų asmenų UAB InnoForce ir UAB „Innoseven Technologies“ teigimu, ieškovė byloje pateikė ieškinį, kuriame praleido įstatyme nustatytus terminus ir nepasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčo tvarka.

34.       Išvadą byloje teikianti institucija VPT pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad prieš vokų atplėšimo procedūrą, VPT atliko Pirkimo dokumentų prevencinę peržiūrą. Po perkančiosios organizacijos pateiktų paaiškinimų dėl minėtų kvalifikacinių reikalavimų, šių reikalavimų neteisėtumo VPT nenustatė, todėl rekomendacijos dėl Pirkimo nebuvo teiktos. VPT atliekant prevencinę Pirkimo peržiūrą, perkančioji organizacija pateikė licencijos sertifikatą, kuris patvirtina, jog Bendrosios pagalbos centrui priklausanti sistema sukurta „Siveillance ELS WEB“ pagrindu, todėl jos priežiūrą gali atlikti tik sertifikuoti specialistai, o pati sistema privalo būti stabili ir veikti nepertraukiamai. Pažymėjo, kad minėtos sistemos autorinės teisės priklauso vienam tiekėjui ir tai yra „uždaro kodo“ sistema, t. y. perkančioji organizacija programinės įrangos kodu nedisponuoja.

35.       VPT nurodė, kad dėl ginčijamų kvalifikacinių reikalavimų ir ieškovės pasiūlymo atmetimo teisėtumo dar iki dalinio Pirkimo vertinimo nutraukimo jau buvo kreipusis į ekspertą su prašymu pateikti išvadą. Įvertinęs Pirkimo objekto specifiką ir tam tikras faktines aplinkybes, ekspertas nekonstatavo aukščiau minėtų ginčijamų dviejų kvalifikacinių reikalavimų neteisėtumo. Dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo teisėtumo ekspertas nurodė, kad perkančioji organizacija teisėtai atmetė tiekėjo UAB „DEKBERA“ pasiūlymą, nes techniškai sprendimai yra visiškai skirtingi, o UAB „DEKBERA“, neturėdama darbo su programine įranga „Siveillance ELS Web“ patirties, neturės galimybių teikti paslaugų ir garantuoti operatyvų iškilusių problemų šalinimą. VPT, atlikdama prevencinę Pirkimo dokumentų peržiūrą, ginčijamų kvalifikacinių reikalavimų neteisėtumo, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką ir esamas faktines aplinkybes, nenustatė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

36.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „DEKBERA“ ieškinį atmesti, netenkinti prašymo dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, vykdytame pirkime „BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 463597, su laimėtoju pasirašytos 2020 m. gegužės 27 d. sutarties Nr. F11-18 vykdymą.

37.       Teismas dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nustatė, kad atsakovai įrodinėjo, kad ieškovė nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl civilinė byla turi būti nutraukta. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovė laiku nesidomėjo Pirkimo sąlygomis, jas pradėjo kvestionuoti tik atmetus jos pasiūlymą, taip pažeisdama VPĮ nustatytą tvarką bei terminus. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teigimu, ji nuo pat pradžių siekė aktyviai ir sąžiningai įrodyti atitiktį reikalavimui tiekėjui ir reikalavimui specialistui, kad tik 2020 m. gegužės 15 d. atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priėmus sprendimą atmesti ieškovės pretenziją tapo akivaizdu, kad atsakovas Pirkimo sąlygose nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams suteikia skirtingą turinį.

38.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovė nepraleido VPĮ nustatyto 10 dienų termino ieškiniui pateikti. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu vertinti, jog ieškovė praleido VPĮ numatytą terminą ieškiniui pateikti, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, Pirkimo objekto specifiškumas bei aktyvūs ieškovės veiksmai, siekiant įrodyti pasiūlymo atitikti Pirkimo reikalavimas, nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą jį atnaujinti (CPK 185 straipsnis).

39.       Teismas dėl Pirkimo sąlygų 14 punkto kvalifikacijos reikalavimų teisėtumo nurodė, kad, ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 14 punkte nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra neteisėti, pažeidžia VPĮ imperatyvias nuostatas (skaidrumo ir lygiateisiškumo principus) bei dirbtinai riboja konkurenciją, verčia Pirkime norinčius dalyvauti tiekėjus pateikti gamintojo suteiktą įgaliojimą būti programinės įrangos atstovu, nors toks reikalavimas apskritai negali būti keliamas kaip kvalifikacinis reikalavimas, todėl minėti reikalavimai teismo ex officio turi būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

40.       Teismas sprendė, kad remiantis ieškovės nurodytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčijamus kvalifikacinius reikalavimus pripažinti neteisėtais.

41.       Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis).

42.       Teismas pažymėjo, kad nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-43/2012; 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Perkančioji organizacija įgyvendindama pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

43.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Pirkimu buvos siekiama įsigyti BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugą. Ginčo dėl to, kad Pirkimo objektas yra specifinis ir pasižymi ypatinga svarba visuomenei, tarp šalių nekilo. Dėl to teismas sprendė, kad nėra jokio faktinio pagrindo nesutikti su atsakovais, kad net laikinas sistemos neveikimas ar netinkamas veikimas gali sukelti riziką asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, kadangi Bendrosios pagalbos centras prarastų galimybę operatyviai nustatyti skambinančiojo buvimo vietą; naudotis skaitmeniniais žemėlapiais ir Lietuvos Respublikos adresų baze; registruoti įvykio informaciją ir įvykio vietą bei automatiškai perduoti užregistruotą informaciją policijos, PAGD bei GMPS sistemas.

44.       Teismas, atsižvelgdamas į Pirkimo objekto specifiškumą, konstatavo, kad perkančioji organizacija turėjo pareigą nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie leistų įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti sutartį.

45.       Teismas, įvertinęs ginčijamų tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų turinį, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog jie neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę Pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją, ar nesusiję su Pirkimo objektu. Priešingai, reikalavimai yra aiškūs ir nedviprasmiški bei nustatyti atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką.

46.       Teismas pažymėjo, kad vien ieškovės subjektyvus ir abstraktus situacijos interpretavimas, jog reikalavimas pateikti gamintojo suteiktą įgaliojimą būti programinės įrangos atstovu, apskritai negali būti keliamas kaip kvalifikacinis reikalavimas, neįvertinus Pirkimo specifikos, nesudarė pagrindo tokį reikalavimą pripažinti neteisėtu.

47.       Teismas nurodė, kad VPT 2018 m. rugsėjo 4 d. pateikta bendro pobūdžio konsultacija, kuria remiasi ieškovė, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei spręsti, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti keliamas tokio pobūdžio kvalifikacinis reikalavimas, kadangi ginčijamų sąlygų teisėtumas vertintinas byloje nustatytų aplinkybių kontekste, įvertinus Pirkimo objekto specifiką.

48.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo Pirkime VPT buvo atlikusi Pirkimo dokumentų prevencinę peržiūrą, kurios metu nebuvo pateikta pastabų nei dėl kvalifikacijos reikalavimo būti BPCIS naudojamos programinės įrangos atstovu, nei dėl specialistui reikalaujamos patirties bei teismui pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, jog ginčijamų kvalifikacinių reikalavimų neteisėtumo nenustatė. Be to, VPT buvo pateikusi klausimus informacinių technologijų ekspertui, kuris pateikė 2020 m. birželio 5 d. išvadą Nr. 35, kurioje nekonstatuotas ginčijamų kvalifikacinių reikalavimų neteisėtumas. Priešingai, 2020 m. birželio 5 d. eksperto išvadoje Nr. 35 nurodyta, jog perkančioji organizacija teisėtai atmetė tiekėjo UAB „DEKBERA“ pasiūlymą, nes techniškai sprendimai yra visiškai skirtingi, o UAB „DEKBERA“, neturėdama darbo su programine įranga „Siveillance ELS Web“ patirties, neturės galimybių teikti paslaugų ir garantuoti operatyvų iškilusių problemų šalinimą.

49.       Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovė objektyviai neturėjo galimybės įrodyti pasiūlymo atitikimą ginčijamiems reikalavimams bei kurie paneigtų atsakovų nurodytas aplinkybes, jog ieškovė turėjo galimybę tapti programinės įrangos gamintojos „Siemens Operating Company „Smart Infrastructure“ įgaliota atstove ir turėti sertifikuotus specialistus, tam, kad galėtų užtikrinti programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ priežiūros paslaugų tinkamą teikimą.

50.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad vien ieškovės subjektyvus situacijos interpretavimas nesudaro pagrindo spręsti, jog Pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra neteisėti, pažeidžiantys VPĮ 17 straipsnyje numatytus principus.

51.       Teismas dėl aplinkybių, susijusiu su programinių įrangų lygiavertiškumu nustatė, kad perkančioji organizacija 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą, motyvuodama tuo, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių perkančiajai organizacijai objektyviai įvertinti pateiktų sertifikatų ir siūlomo sprendinio lygiavertiškumą. Ieškovės teigimu, atsakovas subjektyviai ir nepagrįstai interpretuoja ieškovės pateiktus lygiavertiškumo įrodymus, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą.

52.       Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neįrodė pateikto pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygų 14 punkte numatytų reikalavimų.

53.       Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje lygiavertiškumas suprantamas kaip funkcinis lygiavertiškumas, leidžiantis perkančiajai organizacijai pasiekti pageidaujamą rezultatą ir taip patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). 

54.       Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 14 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi būti įgaliotas „Siveillance ELS Web“ arba lygiavertės programinės įrangos gamintojo atstovas (jei atstovas nėra gamintojas), autorizuotas aptarnauti ir prižiūrėti siūlomą programinę įrangą bei tiekėjas privalo užtikrinti specialistų skyrimą, kurių kvalifikacija patvirtinta profesine patirtimi bei galiojančiu sertifikatu „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos specialisto sertifikatu arba lygiaverčiu dokumentu ir turintis teisę prižiūrėti ir aptarnauti „Siveillance ELS Web“ arba lygiavertę programinę įrangą.

55.       Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 14 punkte nustatytais reikalavimais siekė įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti specifinę ir pasižyminčia ypatinga svarba visuomenei sutartį – atlikti BPCIS programinės įrangos (kuri veikia „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos pagrindu) priežiūros paslaugą. Todėl ypatingai svarbu užtikrinti, kad tiekėjas gebėtų tinkamai teikti perkančiosios organizacijos turimos programinės įrangos priežiūros paslaugas. Būtent, Pirkimo objekto specifiškumas ir sąlygojo nurodytų kvalifikacinių reikalavimų nustatymą.

56.       Teismas nustatė, kad ieškovė, siekdama įrodyti savo atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, 2020 m. kovo 10 d. pateikė ieškovės siūlomos įrangos lygiavertiškumo įrodymą – palyginamąją lentelę, kurioje aprašyti „Siveillance ELS Web“ ir ieškovės naudojamos „SaveOnLine“ programinių įrangų funkcionalumai,  taip pat 2020 m. balandžio 20 d. pateikė dviejų nepriklausomų ekspertų (D. G. ir W. R.) išvadas, kuriose iš esmės nurodyta, kad ieškovės naudojama „SaveOnLine“ yra lygiavertė „Siveillance ELS Web“ programinei įrangai.

57.       Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktos D. G. ir W. R. išvados nesudarė pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos vertinimas dėl „Siveillance ELS Web“ ir „SaveOnLine“ programinių įrangų nelygiavertiškumo buvo nepagrįstas.

58.       Teismas pažymėjo, kad remiantis VPT išvadoje pateiktais duomenimis nustatyta, jog Bendrosios pagalbos centrui priklausanti sistema sukurta „Siveillance ELS WEB“ pagrindu, todėl jos priežiūrą gali atlikti tik sertifikuoti specialistai bei minėtos sistemos autorinės teisės priklauso vienam tiekėjui ir tai yra „uždaro kodo“ sistema, t. y. perkančioji organizacija programinės įrangos kodu nedisponuoja. Tačiau tiek D. G. ir W. R. išvadose pateikti samprotavimai dėl programinių įrangų „Siveillance ELS Web“ ir „SaveOnLine“ yra lygiavertiškumo, neįrodo, kaip būtų užtikrintos jau esamos programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ priežiūros paslaugos, kuomet jas gali atlikti tik sertifikuoti specialistai. Pažymėtina tai, kad perkančioji organizacija kreipėsi į turimos programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ gamintoją „Siemens“, kuris patvirtino, kad neturi informacijos apie „Regola s.r.l.“ sertifikatus ir kad gamintojas nepripažįsta kitų kompanijų sertifikatų lygiaverčiais sertifikatams, išduotiems „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos gamintojo.

59.       Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimu siekė įsigyti ne naują programinę įrangą, bet jau turimos programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ palaikymo (priežiūros) paslaugas. Dėl to teismas sprendė, kad eksperto W. R. išvadoje nurodyti teiginiai, kad ieškovės naudojama programinė įranga daug pranašesnė už „Siveillance ELS Web“, šiuo atveju teisiniu požiūriu nėra reikšmingi.

60.       Teismas sprendė, kad įvertinus tai, kad D. G. išvadoje programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ ir „SaveOnLine“ yra lygiavertiškumas iš esmės grindžiamas lentelės grafoje įrašant įrašą „atitinka“, nenurodant tokio konstatavimo pagrindimo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad perkančiosios organizacijos vertinimas dėl „Siveillance ELS Web“ ir „SaveOnLine“ programinių įrangų nelygiavertiškumo buvo nepagrįstas.

61.       Teismas pažymėjo, kad remiantis byloje esančiais duomenimis, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovei būtų suvaržyta teisė pateikti įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo atitikimą Pirkimo sąlygoms.

62.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad Bendrosios pagalbos centro skelbtus viešuosius pirkimus jau daugiau kaip 10 metų pasikeisdamos laimi tos pačios visuose pirkimuose bendradarbiaujančios įmonės UAB InnoForce ir UAB „Innoseven Technologies“, kad ieškovės pasiūlyme nurodyta paslaugų kaina yra dvigubai mažesnė negu dabartinio paslaugų teikėjo ir kad šios aplinkybės įrodo, jog buvo dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija.

63.       Teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog UAB InnoForce ir UAB „Innoseven Technologies“ laimi Bendrosios pagalbos centro skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, savaime neįrodė Pirkimo neteisėtumo, neskaidrumo, o objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

64.       Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-404-241/2018).

65.       Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės teiginiai dėl jos pasiūlyme nurodytos daug mažesnės kainos, negu dabartinio tiekėjo, nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės, kadangi ieškovė neįrodė atitikimo Pirkimo sąlygų 14 punkte nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams.

66.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ ir „SaveOnLine“ yra lygiavertės bei ieškovė galės užtikrinti turimo programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ priežiūros paslaugų tinkamą teikimą.

67.       Teismas pažymėjo, kad padarius tokią išvadą, šiuo aspektu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktuose numatytiems reikalavimams bei sudarytos viešojo pirkimo sutarties neteisėtumo ir jos panaikinimo. Dėl to teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

68.       Teismas pažymėjo, kad vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo pretenzijoje apskųstais perkančiosios organizacijos sprendimais. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji įtvirtinta CPK 4233 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

69.       Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, atsakovas, siekdamas suklaidinti, nenurodė, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Pirkimą vykdo tik kaip įgaliotoji organizacija (ne perkančioji organizacija) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimas, kuriuo paskelbtas Pirkimo nugalėtojas negalėjo būti pasirašytas elektroniniu parašu, todėl, ieškovės įsitikinimu, sprendimas, kuriuo atmestas pasiūlymas yra neteisėtas, taip pat neteisėta ir sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsakyme dėl nuotolinio darbo visiškai nėra jokios informacijos apie galimybę viešųjų pirkimų komisijų nariams pasirašyti komisijos protokolus elektroniniu būdu. Be to, pagal įsakymą nuotolinis darbas turi būti žymimas raidėmis „NT“, tačiau darbo grafike paliekamas žymėjimas „ND“. Ieškovės teigimu, atsakovai neįrodė aplinkybės, jog elektroniniu būdu balsavusi komisijos narė apskritai Pirkimo nugalėtojo paskelbimo dieną dirbo nuotoliniu būdu.

70.       Teismas pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės nebuvo nurodytos ieškovės pretenzijoje. Dėl to teismas sprendė, kad jos negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės samprotavimai nesudaro pagrindo spręsti dėl perkančios organizacijos galimo priešingo teisei elgesio akivaizdumo, kas sąlygotų būtinumą papildomai įvertinti nurodytas aplinkybes.

71.       Teismas dėl ieškovės teiginių, kad įsakyme dėl nuotolinio darbo nebuvo nurodyta galimybė komisijos narei balsuoti elektroniniu būdu, sprendė, kad ieškovė nenurodė jokių argumentų, jog komisijos nariui dirbant nuotoliniu būdu būtų apribota galimybė balsuoti elektroniniu būdu (CPK 178 straipsnis).

72.       Teismas pažymėjo, kad nuotolinis darbas būtent ir pasižymi specifika, kuomet dirbama ne iš darbo vietos, todėl dokumentų pasirašymui gali būti naudojama teisėtai veikianti elektroninio parašo sistema, jeigu valstybės institucija nėra nusprendusi kitaip. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog prie komisijos protokolo pridėti elektroninio parašo metaduomenys, atsakovai neginčijo parašo teisėtumo, todėl nėra pagrindo jį laikyti negaliojančiu.

73.       Teismas sprendė, kad teisiniu požiūriu nėra reikšmingi ieškovės teiginiai dėl nuotolinio darbo žymėjimo (įsakyme nurodyta nuotolinį darbą žymėti „NT“ raidėmis, o pateiktame darbo grafike nuotolinis darbas buvo žymimas „ND“ raidėmis), kadangi iš byloje pateikto nuotolinio darbo grafiko matyti, kad komisijos narė 2020 m. gegužės 26 d. dirbo nuotoliniu būdu.

74.       Teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius, kad sudaryta Pirkimo sutartis yra neteisėta, dėl to, jog visas Pirkimo procedūras vykdė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris buvo tik įgaliota.

75.       Teismas nurodė, kad VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kad perkančioji organizacija pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti, gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad įgaliojimą Bendrosios pagalbos centras Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė 2019 m. lapkričio 29 d. Dėl to  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, gavęs Bendrosios pagalbos centro įgaliojimą, galėjo atlikti visas Pirkimo procedūras.

76.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendė, kad ieškovės teiginiai dėl ieškovės pateikto pasiūlymo atmetimo nepagrįstumo, sudarytos 2020 m. gegužės 27 sutarties neteisėtumo, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pasiūlymo atmetimą pripažinti nepagrįstu bei panaikinti su laimėtoju sudarytą viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 105 straipsnio 1 dalis).

77.       Teismas pažymėjo, kad kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

78.       Teismas dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nustatė, kad trečiasis asmuo prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovė pateikė ieškinį praleidusi terminą, ieškovė sąmoningai klaidino teismą dėl programinės įrangos lygiavertiškumo, pakartotinai prašė įpareigoti VPT pateikti išvadą. Nurodytos aplinkybės, trečio asmens įsitikinimu, įrodė ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

79.       Teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog ieškovė sąmoningai pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ar sąmoningai siekė vilkinti teismo procesą.

80.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškinys atmestas bei išskyrė šalių byloje pateiktų įrodymų, susijusių su programinės įrangos lygiavertiškumu, savaime neįrodė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Be to, byloje nustatyta, jog ieškovė nepraleido termino ieškiniui pateikti bei teismas tenkino ieškovės prašymą dėl papildomos išvados pateikimo. Dėl to teismas sprendė, kad nenustačius ieškovės akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, nėra pagrindo remiantis trečiojo asmens argumentais skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.

81.       Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendė, kad ieškovei jos nurodytos 10 439,26 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

82.       Teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo darė išvadą, kad atmetus ieškinį, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, vykdytame pirkime „BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 463597, su laimėtoju pasirašytos 2020-05-27 sutarties Nr. F11-18 vykdymą (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

III.                      Apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį ir prisidėjimo prie atsiliepimo argumentai

83.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „DEKBERA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „DEKBERA“ ieškinį tenkinti,  priteisti bylinėjimosi išlaidas.

84.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

84.1.                      Atsakovai, formuodami Pirkimo sąlygas, siekė fiktyviai apriboti tiekėjų konkurenciją, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės tokią situaciją įteisino, be jokio pagrindo pripažindamas, kad Pirkimo sąlygų teisėtumą sąlygoja viešasis interesas. Atsakovų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Bendrosios pagalbos centro ir tiekėjo UAB InnoForce bendradarbiavimas leido UAB InnoForce užsitikrinti išskirtines sąlygas teikiant kritinių situacijų valdymui reikalingus informacinius sprendinius. Tiekėjai UAB InnoForce, UAB „Innoseven Technologies“ yra visų laikų didžiausi atsakovo Bendrosios pagalbos centro tiekėjai. Dėl to pagrįstai spręstina, kad Pirkimo dokumentai, tame tarpe, ir Pirkimo sąlygų 14.1 punkte  numatytas reikalavimas tiekėjui ir Pirkimo sąlygų 14.2 punkte numatytas reikalavimas specialistui, yra parengti šioms bendrovėms bei jų atstovaujamų gamintojų produkcijai.

84.2.                      Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, nustatydamas reikalavimo tiekėjui ir reikalavimo specialistui formuluotes, siekė tik fiktyviai ir formaliai įgyvendinti VPĮ 53 straipsnio 6 dalį, o pasiūlymo atmetimu ir pretenzijos atmetimu suformavo tokias faktinės atitikties kvalifikaciniams reikalavimams taisykles, kurios de facto ir de jure neleidžia teikti lygiaverčių dokumentų. Tokiu būdu patys kvalifikaciniai reikalavimai tampa neteisėtais ir dirbtinai ribojančiais konkurenciją. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, nesilaikydamas savo paties nustatytų Pirkimo sąlygų, pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje numatytą skaidrumo principą.

84.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui bei jo siūlomam specialistui yra teisėti, nors tiek atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, tiek pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jokių lygiavertiškumą įrodančių dokumentų Pirkime dalyvaujantys tiekėjai ir neturėjo galimybės pateikti.

84.4.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia turimos kvalifikacijos lygiavertiškumo. Lygiavertiškumas negali reikšti identiškumo ir lygiavertiškumo apimtis nėra beribė. Dėl to ieškovės teikiamos programinės įrangos lygiavertiškumo pagrindimo perkančiosios organizacijos numatytai programinei įrangai perkančioji organizacija gali reikalauti tik ta apimtimi, kiek tai yra aktualu perkančiajai organizacijai įsitikinti tinkamu programinės įrangos priežiūros paslaugų sutarties vykdymu. Ieškovė, atsižvelgdama į Pirkimo dokumentuose nurodytus perkančiosios organizacijos poreikius, parengė programinių įrangų lygiavertiškumą pagrindžiančias išvadas, kuriose aiškiai įvardinta ir atsakovo Pirkimo techninėje specifikacijoje suformuotų reikalavimų atitiktis. 

85.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Bendrosios pagalbos centras prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

86.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

86.1.                      Ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo nei iki pasiūlymų pateikimo termino, nei vėliau pateiktoje pretenzijoje, todėl ieškovė, pateikdama pasiūlymą sutiko su Pirkimo dokumentuose nustatytomis Pirkimo sąlygomis.

86.2.                      Ieškovė neįrodė, kad atsakovai, formuodami Pirkimo sąlygas, siekė fiktyviai apriboti tiekėjų konkurenciją.

86.3.                      Perkančioji organizacija savo Pirkimo sąlygose aiškiai nurodė lygiavertės programinės įrangos pateikimo galimybę, tiekėjo galimybę būti lygiavertės programinės įrangos gamintojo atstovu. Tačiau ieškovės negalėjimas tinkamai įrodyti lygiavertiškumo nedaro šių Pirkimo sąlygų prieštaraujančių VPĮ nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai.

86.4.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia turimos kvalifikacijos lygiavertiškumo reikalaujamai Pirkimo sąlygose.

87.       Prisidėjime prie atsakovo Bendrosios pagalbos centras atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nurodo, kad visa apimtimi prisideda prie atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą ir palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus bei prašymus.

88.       Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB InnoForce ir UAB „Innoseven Technologies“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

89.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

89.1.                      Laikytini deklaratyviais ir neįrodytais apeliantės teiginiai, kad Bendrosios pagalbos centro skelbtus viešuosius pirkimus jau daugiau kaip 10 metų pasikeisdamos laimi tos pačios visuose pirkimuose bendradarbiaujančios įmonės UAB InnoForce ir UAB „Innoseven Technologies“, kad buvo dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija.

89.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog remiantis VPT išvadoje pateiktais duomenimis nustatyta, jog Bendrosios pagalbos centrui priklausanti sistema sukurta „Siveillance ELS WEB“ pagrindu, todėl jos priežiūrą gali atlikti tik sertifikuoti specialistai bei minėtos sistemos autorinės teisės priklauso vienam tiekėjui ir tai yra „uždaro kodo“ sistema, t. y. perkančioji organizacija programinės įrangos kodu nedisponuoja. Tačiau tiek D. G. ir W. R. išvadose pateikti samprotavimai dėl programinių įrangų „Siveillance ELS Web“ ir „SaveOnLine“ yra lygiavertiškumo, neįrodo, kaip būtų užtikrintos jau esamos programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ priežiūros paslaugos, kuomet jas gali atlikti tik sertifikuoti specialistai.

89.3.                      Perkančioji organizacija kreipėsi į turimos programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ gamintoją „Siemens“, kuris patvirtino, kad neturi informacijos apie „Regola s.r.l.“ sertifikatus ir kad gamintojas nepripažįsta kitų kompanijų sertifikatų lygiaverčiais sertifikatams, išduotiems „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos gamintojo.

89.4.                      Apeliantė, kaip profesionali IT rinkos dalyvė, suvokia, kad perkančioji organizacija šiuo atveju neperka naujos programinės įrangos, o siekia įsigyti priežiūros paslaugas jau turimai įrangai „Siveillance ELS Web“. Todėl apeliantės bandymas įrodinėti apie tariamą programų lygiavertiškumą ar net „SaveOnLine“ programos pranašumą, šiuo atveju turėtų būti įvertintas kaip teismo klaidinimas ir piktnaudžiavimas teise.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

90.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

91.       Byloje nustatyta, kad Bendrasis pagalbos centras 2019 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 41D-687 įgaliojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos organizuoti ir atlikti Bendrosios pagalbos centro informacinės sistemos programinės įrangos priežiūros paslaugų viešojo pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo. 2019 m. lapkričio 28 d. CVP IS paskelbtas tarptautinės vertės atviro konkurso būdu vykdomas viešasis pirkimas „BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugų pirkimas“, Nr. 463597 (tekste – ir Pirkimas). Perkančiosios organizacijos įgaliota organizacija 2020 m. balandžio 28 d. informavo ieškovę apie priimtą sprendimą, kuriuo konstatavo, kad ieškovę nepagrindė turimos kvalifikacijos lygiavertiškumo Pirkime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Ieškovė 2020 m. gegužės 8 d. pateikė pretenziją, perkančiosios organizacijos įgaliota organizacija 2020 m. gegužės 15 d. informavo ieškovę apie priimtą sprendimą, kuriuo ieškovės pretenzija buvo atmesta ir ieškovės pasiūlymas liko atmestas. Bendrasis pagalbos centras su Pirkimo laimėtoju pasirašė 2020 m. gegužės 27 d. sutartį Nr. F11-18.

92.       Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktuose nustatytų dviejų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai atitikimo. Ieškovės teigimu,  Pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.2 punktai yra neteisėti, pažeidžia VPĮ nuostatas, taip pat dirbtinai riboja konkurenciją. Perkančioji organizacija, rengdama reikalavimo tiekėjui ir reikalavimo specialistui formuluotes, siekė tik fiktyviai ir formaliai įgyvendinti VPĮ 53 straipsnio 6 dalyje perkančiosioms organizacijoms numatytą imperatyvą priimti tiekėjų lygiaverčius dokumentus, nors žinojo, kad jokių lygiaverčių dokumentų nevertins kaip tinkamų. Atsakovų teigimu, ieškovė neįrodė, kad jos turimi programinės įrangos „SaveOnLine“ sertifikatai šalinant programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ veikimo sutrikimus leis užtikrinti šios įrangos kodo keitimą, todėl pagrįstai ieškovės kvalifikacija nebuvo pripažinta lygiaverte. Perkančioji organizacija neketino įsigyti programinės įrangos, o pirko BPCIS vienos iš sudėtinių dalių – programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ priežiūros paslaugas.

Dėl konkurencijos

93.       Apeliantės teigimu, atsakovai, formuodami Pirkimo sąlygas, siekė fiktyviai apriboti tiekėjų konkurenciją, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės tokią situaciją įteisino, be jokio pagrindo pripažindamas, kad Pirkimo sąlygų teisėtumą sąlygoja viešasis interesas. Atsakovų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Bendrosios pagalbos centro ir tiekėjo UAB InnoForce bendradarbiavimas leido UAB InnoForce užsitikrinti išskirtines sąlygas teikiant kritinių situacijų valdymui reikalingus informacinius sprendinius; tiekėjai UAB InnoForce, UAB „Innoseven Technologies“ yra visų laikų didžiausi atsakovo Bendrosios pagalbos centro tiekėjai, dėl to pagrįstai spręstina, kad Pirkimo dokumentai, tame tarpe, ir Pirkimo sąlygų 14.1 punkte numatytas reikalavimas tiekėjui ir Pirkimo sąlygų 14.2 punkte numatytas reikalavimas specialistui, yra parengti šioms bendrovėms bei jų atstovaujamų gamintojų produkcijai. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius laiko deklaratyviais ir atmeta kaip nepagrįstus.

94.       Nagrinėjamu bylos duomenys patvirtina, kad VPT išvadoje pažymėjo, kad VPT atliekant prevencinę Pirkimo peržiūrą, perkančioji organizacija pateikė licencijos sertifikatą, kuris patvirtino, jog Bendrosios pagalbos centrui priklausanti sistema sukurta „Siveillance ELS WEB“ pagrindu, todėl jos priežiūrą gali atlikti tik sertifikuoti specialistai, o pati sistema privalo būti stabili ir veikti nepertraukiamai. Minėtos sistemos autorinės teisės priklauso vienam tiekėjui („Siemens Operating Company „Smart Infrastructure““ (buvusi „Siemens Building Technologies“)) ir tai yra „uždaro kodo“ sistema, t. y. perkančioji organizacija programinės įrangos kodu nedisponuoja.

95.       Programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ licencinės sąlygos patvirtina faktą, kad perkančioji organizacija Bendrosios pagalbos centras programinės įrangos programiniu kodu nedisponuoja, nes tai riboja minėtos licencinės sąlygos.

96.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei (ieškovei), kaip IT rinkos profesionalei, turėtų būti žinoma ir suprantama, kad programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ kodas priklauso gamintojai „Siemens Operating Company „Smart Infrastructure““ (buvusi „Siemens Building Technologies“), kuri tokį kodą ir prieigą prie jo gali suteikti tik įgaliotam atstovui ir sertifikuotam specialistui.

97.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, apeliantė neturi nei gamintojo įgaliojimų nei jo suteikiamos prieigos prie programinio kodo ir jeigu su ja būtų pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, privalėtų šalinti ir tuos programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ veikimo sutrikimus, kurių pašalinimui reikalingas programinio kodo, kurio prieigos ji neturi, keitimas. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantė negali teikti minėtos programinės įrangos priežiūros paslaugų ir neturi tam teisės, t. y. neturi nei gamintojo įgaliojimų nei jo suteikiamos prieigos prie programinio kodo.

98.       Teisėjų kolegija sutinka su trečiųjų asmenų teiginiais, kad laikytini nereikšmingais apeliantės teiginiai, jog apeliantė Pirkime pateiktu pasiūlymu siekia teikti paslaugas daugiau nei dvigubai pigiau nei kiti tiekėjai (apeliantė teigia, kad jos įkainis yra 38 720 Eur (su PVM), tuo tarpu, UAB InnoForce priežiūros paslaugas teikia už 86 273 Eur (su PVM) mėnesinį įkainį).

99.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutinka su trečiųjų asmenų teiginiais, kad apeliantė nėra įgaliota programinės įrangos gamintojos atstovė, t. y. neturi sudariusi paslaugų sutarties su „Siemens Operating Company „Smart Infrastructure“ (buvusi „Siemens Building Technologies“) ir šios sutarties kaštų neįtraukia į savo pasiūlymą, taip pat apeliantė neturi sertifikuotų specialistų (praėjusiu specialius programinės įrangos gamintojo apmokymus) ir taip pat šių kaštų neįtraukia į pasiūlymą. Tuo tarpu, UAB InnoForce ir UAB „Innoseven technologies“ į savo pasiūlymo kainą įtraukė paslaugų sutarties su „Siemens Operating Company „Smart Infrastructure““ (buvusi „Siemens Building Technologies“) kaštus bei sertifikuotų specialistų kaštus, kas iš esmės nulemia aukštesnę kainą.

100.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės teiginiai dėl jos pasiūlyme nurodytos daug mažesnės kainos, negu dabartinio tiekėjo, nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės, kadangi ieškovė neįrodė atitikimo Pirkimo sąlygų 14 punkte nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams.

101.       Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad aplinkybės, jog Bendrosios pagalbos centro skelbtus viešuosius pirkimus jau daugiau kaip 10 metų pasikeisdamos laimi tos pačios visuose pirkimuose bendradarbiaujančios įmonės UAB InnoForce ir UAB „Innoseven Technologies“, kad ieškovės pasiūlyme nurodyta paslaugų kaina yra dvigubai mažesnė negu dabartinio paslaugų teikėjo, neįrodė, kad buvo dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija. Aplinkybė, jog UAB InnoForce ir UAB „Innoseven Technologies“ laimi Bendrosios pagalbos centro skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, savaime neįrodė Pirkimo neteisėtumo, neskaidrumo, o objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

102.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) neįrodė, jog programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ ir „SaveOnLine“ yra lygiavertės bei ieškovė galės užtikrinti turimo programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ priežiūros paslaugų tinkamą teikimą, taip pat apeliantė neįrodė, jog atsakovai, formuodami Pirkimo sąlygas, siekė fiktyviai apriboti tiekėjų konkurenciją.

Dėl kvalifikacinių reikalavimų

103.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui bei jo siūlomam specialistui yra teisėti, nors tiek atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, tiek pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jokių lygiavertiškumą įrodančių dokumentų Pirkime dalyvaujantys tiekėjai ir neturėjo galimybės pateikti.

104.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją.

105.       Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 14 punkte nustatytais reikalavimais siekė įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti specifinę ir pasižyminčia ypatinga svarba visuomenei sutartį – atlikti BPCIS programinės įrangos (kuri veikia „Siveillance ELS Web“ programinės įrangos pagrindu) priežiūros paslaugą. Todėl ypatingai svarbu užtikrinti, kad tiekėjas gebėtų tinkamai teikti perkančiosios organizacijos turimos programinės įrangos priežiūros paslaugas. Būtent Pirkimo objekto specifiškumas ir sąlygojo nurodytų kvalifikacinių reikalavimų nustatymą.

106.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju Pirkimu buvo siekiama įsigyti BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugą. Ginčo dėl to, kad Pirkimo objektas yra specifinis ir pasižymi ypatinga svarba visuomenei, tarp šalių nekilo. Dėl to teismas sprendė, kad nėra jokio faktinio pagrindo nesutikti su atsakovais, kad net laikinas sistemos neveikimas ar netinkamas veikimas gali sukelti riziką asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, kadangi Bendrosios pagalbos centras prarastų galimybę operatyviai nustatyti skambinančiojo buvimo vietą; naudotis skaitmeniniais žemėlapiais ir Lietuvos Respublikos adresų baze; registruoti įvykio informaciją ir įvykio vietą bei automatiškai perduoti užregistruotą informaciją į policijos, PAGD bei GMPS sistemas. Dėl to pirmosios instancijos teismas,  atsižvelgdamas į Pirkimo objekto specifiškumą, pagrįstai konstatavo, kad perkančioji organizacija turėjo pareigą nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie leistų įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti sutartį. 

107.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai jog reikalavimo pateikti gamintojo suteiktą įgaliojimą būti programinės įrangos atstovu, apskritai negali būti keliamas kaip kvalifikacinis reikalavimas, neįvertinus Pirkimo specifikos, nesudaro pagrindo tokį reikalavimą pripažinti neteisėtu.

108.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) neginčija fakto, jog nei perkančioji organizacija nei Bendrosios pagalbos centras programinės įrangos programiniu kodu nedisponuoja, nes tai riboja licencinės sąlygos. Apeliantei, kaip IT rinkos profesionalei, turėtų būti žinoma ir suprantama, kad programinės įrangos „Siveillance ELS Web v4.15“ kodas priklauso gamintojai „Siemens Operating Company „Smart Infrastructure““ (buvusi „Siemens Building Technologies“), kuri tokį kodą ir prieigą prie jo gali suteikti tik įgaliotam atstovui ir sertifikuotam specialistui.

109.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantės pateikti įrodymai nepagrindžia turimos kvalifikacijos lygiavertiškumo.

110.       Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog remiantis VPT išvadoje pateiktais duomenimis nustatyta, jog BPC priklausanti sistema sukurta „Siveillance ELS WEB“ pagrindu, todėl jos priežiūrą gali atlikti tik sertifikuoti specialistai bei minėtos sistemos autorinės teisės priklauso vienam tiekėjui ir tai yra „uždaro kodo“ sistema, t. y. perkančioji organizacija programinės įrangos kodu nedisponuoja. Tačiau tiek D. G. ir W. R. išvadose pateikti samprotavimai dėl programinių įrangų „Siveillance ELS Web“ ir „SaveOnLine“ yra lygiavertiškumo, neįrodo, kaip būtų užtikrintos jau esamos programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ priežiūros paslaugos, kuomet jas gali atlikti tik sertifikuoti specialistai.

111.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui bei jo siūlomam specialistui yra teisėti, taip pat pagrįstai konstatavo, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovė objektyviai neturėjo galimybės įrodyti pasiūlymo atitikimą ginčijamiems reikalavimams bei kurie paneigtų atsakovų nurodytas aplinkybes, jog ieškovė turėjo galimybę tapti programinės įrangos gamintojos „Siemens Operating Company „Smart Infrastructure“ įgaliota atstove ir turėti sertifikuotus specialistus, tam, kad galėtų užtikrinti programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ priežiūros paslaugų tinkamą teikimą. Dėl to laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia turimos kvalifikacijos lygiavertiškumo reikalaujamai Pirkimo sąlygose.

Dėl lygiavertiškumo

112.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia turimos kvalifikacijos lygiavertiškumo. Lygiavertiškumas negali reikšti identiškumo ir lygiavertiškumo apimtis nėra beribė, dėl to ieškovės teikiamos programinės įrangos lygiavertiškumo pagrindimo perkančiosios organizacijos numatytai programinei įrangai perkančioji organizacija gali reikalauti tik ta apimtimi, kiek tai yra aktualu perkančiajai organizacijai įsitikinti tinkamu programinės įrangos priežiūros paslaugų sutarties vykdymu. Ieškovė, atsižvelgdama į Pirkimo dokumentuose nurodytus perkančiosios organizacijos poreikius, parengė programinių įrangų lygiavertiškumą pagrindžiančias išvadas, kuriose aiškiai įvardinta ir atsakovo Pirkimo techninėje specifikacijoje suformuotų reikalavimų atitiktis. Teisėjų kolegija šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus dėl sekančių priežasčių.

113.       Pirma, apeliantė, kaip profesionali IT rinkos dalyvė, turėtų suvokti, kad perkančioji organizacija šiuo atveju neperka naujos programinės įrangos, o siekia įsigyti priežiūros paslaugas jau turimai įrangai „Siveillance ELS Web“.

114.       Antra, VPT pasitelktas ekspertas, įvertinęs Pirkimo objekto specifiką ir tam tikras faktines aplinkybes, nurodė, kad perkančioji organizacija teisėtai atmetė tiekėjo UAB „DEKBERA“ pasiūlymą, nes techniškai sprendimai yra visiškai skirtingi, UAB „DEKBERA“, neturėdama darbo su programine įranga „Siveillance ELS Web“ patirties, neturės galimybių teikti paslaugų ir garantuoti operatyvų iškilusių problemų šalinimą. VPT pasitelktas ekspertas pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi įsigijusi programinę įrangą „Siveillance ELS Web“ ir siekia įsigyti jos palaikymo paslaugas. Kad palaikyti „Siveillance ELS Web“ programinį produktą reikia žinoti būtent šio produkto konfigūravimo, programinės įrangos elgsenos niuansus. Tai, kad „SaveOnLine Suite“ sprendimas yra skirtas tai pačiai paskirčiai, kaip ir „Siveillance ELS Web“, nėra pagrindimas, kad tiekėjas turi reikiamas kompetencijas, nes „SaveOnLine Suite“ architektūriškai bus realizuotas visiškai kitaip nei „Siveillance ELS Web“ ir atsitikus kokiam nors incidentui (nustojus veikti programinei įrangai) „SaveOnLine Suite“ specialistas neturės net nuovokos nuo ko pradėti ieškoti problemos šalinimo. Be to, VPT ekspertas taip pat pažymėjo savo išvadoje, jog „PO pateikti reikalavimai yra teisingi ir pagrįsti, o konkurenciją galima užtikrinti surandant turinčius kompetenciją partnerius užsienyje.

115.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė neįrodė, jog programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ ir „SaveOnLine“ yra lygiavertės bei ieškovė galės užtikrinti turimo programinės įrangos „Siveillance ELS Web“ priežiūros paslaugų tinkamą teikimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų                        

116.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

117.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

118.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

119.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

120.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „DEKBERA“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

121.       Trečiasis asmuo UAB InnoForce prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

122.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. rugsėjo 29 d. gautas trečiojo asmens UAB InnoForce prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Trečiasis asmuo UAB InnoForce prašo priteisti iš ieškovės UAB „DEKBERA“ 1 115,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų su vėlesniu pakeitimu Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktus apskaičiuotas maksimalus užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytą dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas tenkintinas.

123.       Atsakovai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Bendrosios pagalbos centras prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

124.       Trečiasis asmuo UAB „Innoseven Technologies“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens UAB „Innoseven Technologies“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „DEKBERA“ (juridinio asmens kodas 123502493) trečiajam asmeniui UAB InnoForce (juridinio asmens kodas 302676496) 1 115,07 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiolika eurų ir septynis euro centus ) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.