Civilinė byla Nr. 2A-429-280/2018

                                     Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01239-2017-5

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                             2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-288-786/2018 pagal ieškovo V. S. ieškinį, atsakovei D. K., valstybės institucijai, teikiančiai išvadą, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas 2017-10-17 kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas padidinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu iš atsakovės D. K. priteistą išlaikymą sūnui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 90 eurų iki 250 Eur kas mėnesį iki  jo pilnametystės.
2. Nurodė, kad nuo sprendimo priėmimo pasikeitė vaiko poreikiai ir atsakovės turtinė padėtis, todėl yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymo dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir nuo 2017 m. spalio 18 d. priteisti iš atsakovės D. K. sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. ). Todėl teismas manė, kad ši nauja aplinkybė, dėl ko reikia pakeisti (padidinti) jau priteisto išlaikymo dydį, įrodyta.
5. Spręsdamas dėl reikalingo išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų – reikalinga žandikaulio korekcija, o plokštelės yra dalinai kompensuojamos, sūnui yra plokščiapadystė, serga bronchine astma.
6. Vertindamas atsakovės galimybes teikti ieškovo prašomą išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnamečio poreikiai yra išaugę, jis yra papildomai ugdomas dailės mokykloje. Byloje esantys duomenys ir atsakovės paaiškinimai apie gaunamas pajamas yra pakankami daryti išvadai, kad ieškovės pajamos padidėjo. Ji yra sveika ir darbinga.
7. Ieškovas yra dalinai darbingas, jo pajamos yra apie 231 Eur, todėl teismas padarė išvadą, kad  didesnio išlaikymo sūnui jis teikti nebegali. Atsižvelgiant į orientacinį minimalios mėnesio algą (MMA) dydį, iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį teismas padidino iki 200 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. A. D. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir nustatyti, jog apeliantės mokamas išlaikymas sūnui A. S. yra 120 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas jos prašymo dėl žyminio mokesčio netenkino.
9. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. nustatydamas vaiko išlaikymo dydį tinkamai neįvertino atsakovės turtinės padėties, nepagrįstai atleido ieškovą nuo pareigos įrodinėti vaiko išlaikymui reikalingas išlaidas.
10. Nurodo, kad nuo 2016 m. priteisto išlaikymo praėjo mažiau nei dveji metai, vaiko poreikiai žymiai negalėjo pasikeisti.  Priteistas išlaikymas yra indeksuojamas, tai visiškai ar iš dalies kompensuoja padidėjusias kainas.
11. Taip pat reiktų atsižvelgti į Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, nurodančią, kad pagal tėvų galimybes išlaikymo suma galėtų būti ne daugiau kaip 120 Eur.
12. Mano, kad ieškovas neįrodė reikalaujamos priteisti vaikui išlaikymo sumos dydžio, nes dauguma pateiktų prekių ir paslaugų kvitų yra įsigyti po ieškinio pateikimo dienos, be to, su ieškovu gyvena neįgali ieškovo motina, todėl patirtas išlaidas reiktų dalinti iš trijų.
13. Atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė, ji registruota darbo biržoje, be to, turi finansinių įsipareigojimų, moka paskolą dalimis už namo renovaciją ir už paimtą kreditą, jos pajamos yra gaunama iš darbo biržos nedarbingumo išmoka apie 200 Eur į mėnesį.
14. Teismas neatsižvelgė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. ženkliai padidėjo netekto darbingumo pensijos, dėl to padidėjo ieškovo pajamos. Be to, vaikui nuo 2018 m. sausio 1 d. skiriama socialinė išmoka 30 Eur, ieškovas pagal savo pajamas turėtų gauti ir papildomą išmoką vaikui 15 Eur, teismas šių faktų priimdamas sprendimą neįvertino.
15. Ieškovas yra žinomas stalius, todėl jo pajamos yra didesnės nei oficialiai deklaruojamos pajamos. Skirtumo tarp prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir gaunamų pajamų jis nepagrindė. Teismas neįvertino ieškovo galimybių gauti pajamų iš darbinės veiklos esant iš dalies darbingam.
16. 2017 m. spalio 18 d. vienos minimalios mėnesinės algos dydis buvo 380 Eur, o ne 400 Eur, teismas į tai neatsižvelgė ir padidino atsakovės išlaikymo įsiskolinimo dydį nepagrįstai. Be to, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteisė visas bylinėjimosi išlaidas ieškovui.   
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
18. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas keisti 2016 metais priteistą materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui dėl vaiko poreikių padidėjimo.
19. Vaikas turi specialių poreikių, jam diagnozuota astma, dantų padėties anomalijos, kurios gydymas dalinai kompensuojamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymo nepilnamečiam 14 metų vaikui dydis  iš atsakovės, jo motinos, sumos.
23. Kasacinio teismo praktikoje  laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis  vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.).
24. Nustatant, ar yra pagrindas pakeisti išlaikymo sumą, reikia įvertinti du kriterijus, pirma – tėvų pasikeitusią finansinę padėtį, antra – ar pasikeitė vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnis).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad  Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu buvo pakeistas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp D. K. ir V. S., kuria V. S., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. S., priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui iš D. K. tik po  90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas teismą padidinti priteista išlaikymą iki 250 Eur dėl išaugusių vaiko poreikių.
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai  konstatavo, jog 2016 m. teismo nustatytas išlaikymo dydis nebeatitinka išaugusio vaiko poreikių, ir todėl pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principais išlaikymo dydis turi būti padidintas.
27. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad vaiko poreikiai yra pasikeitę, todėl visos aplinkybės susijusios su vaiko padidėjusiais poreikiais, sveikatos būkle, nėra naujos, o ieškovas pasikeitusių vaiko poreikių neįrodė ir teismas jį atleido nuo įrodinėjimo. Su tokiais argumentais negalima sutikti.
28. Visų pirma, pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko bendram lavinimui, laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad keturiolikmečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, būsto išlaikymui, ugdymui ir kt. bei, kad prekių  ir paslaugų kainos yra išaugusios. 2016 m. priteistas 90 Eur išlaikymas nebeatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Šiuo metu vaikui yra 14 m., jis yra paauglys ir natūralu, kad vaikui sparčiai augant jo poreikiai didėja.  Kad vaikui reikalingas didesnis išlaikymas, pripažįsta ir ieškovė, sutikdama teikti 120 Eur išlaikymą vaikui.
29. Ieškovas pateikė žodinius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius apie vaikui patiriamas išlaidas, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino vaiko poreikių, nepagrįsti.
30. Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausio teismo Civilinė 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-534/2013). 
31. Šis kriterijus taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, išanalizavus vaiko poreikius ir pripažinus būtinumą juos tenkinti, MMA (nuo 2018 m. sausio 1 d. 400 Eur) tik patvirtina byloje nustatytų tenkinamų vaiko poreikių pagrįstumą. Apeliantės teiginiai, kad sprendimo priėmimo metu, MMA buvo 380 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti 200 Eur, nepagrįsti. Kaip minėta ankščiau tai tik orientacinis kriterijus, kuris yra vertinamasis, tai nereiškia, kad teismas gali ir turi priteisti išlaikymą lygų pusei 1 MMA dydžio.
32. Atsakovė nesutinka su padidinto išlaikymo dydžiu, nurodydama, jog ji išgali teikti tik 120 Eur išlaikymą sūnui, nes neturi galimybių teikti didesnio dydžio išlaikymo. Apeliantės nuomone, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, teismas netinkamai vertino atsakovės turtinę  padėtį ir galimybę teikti išlaikymą.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo  metu ieškovės nurodytos pajamos apie 200 Eur - nedarbo socialinio draudimo išmoka, savo vardu nuosavybės teisėmis ji turi butą esantį (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato ir kitų statinių, 79/471 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). Duomenų apie turimas transporto priemones nėra. Ji turi kreditorinių įsipareigojimų, moka apie 24,13 Eur dydžio įmokas paskolai grąžinti, 29,22 Eur – už namo, kuriame nuolatinai negyvena gyvena, atnaujinimo darbus. Pati atsakovė pripažino, kad ją remia kiti asmenys.
34. Ieškovo pajamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo 231 Eur netekto darbingumo pašalpa, duomenų apie turimas transporto priemones nėra. Ieškovo vardu 1/5 ir 14/100 gyvenamojo namo, ¼ pastato- kiemo rūsio, 1/7 kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai ir 1200/2189, 3395/43780  dalys žemės sklypo esančių (duomenys neskelbtini). Taigi turtinė šalių padėtis pagal turimus duomenis yra panaši.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. Lietuvoje nedirbo, bet pajamų turėjo. Ji tuo metu mokėjo vaikui išlaikymą, kredito įmokas, nupirko vaikui dviratį už 249 Eur, piešimo priemonių, kreipėsi mokamos teisinės pagalbos, kas patvirtina, kad atsakovės nurodomos pajamos nėra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis ir, kad ji turi galimybę mokėti didesnį išlaikymą vaikui. Atsakovė yra darbingo amžiaus, gali dirbti ir gauti didesnes pajamas, nei šiuo metu nurodo, tačiau Lietuvoje nedirba, nors pati nurodo, kad jai priklausančiame bute beveik negyvena.
36. Nors materialinė atsakovės padėtis ir oficialiai pablogėjo, nes 2016 m., priteisiant išlaikymą, ji dirbo, o šiuo metu ji yra bedarbė, tačiau pagal nustatytas aplinkybes atsakovės objektyvios galimybės užtikrinti reikalingą vaikui išlaikymą, nepasikeitė. Be to, byloje yra duomenys, kad atsakovė gyvena užsienyje pas savo draugą, turi galimybę ten dirbti, jau yra dirbusi užsienyje, pripažino gavusi pajamų. Tačiau gera valia  teikiamo išlaikymo vaikui  nepadidino.
37. Tai, kad šiuo metu atsakovė negauna pajamų iš darbinės veiklos, nėra pakankamas pagrindas nepriteisti vaikui reikalingą išlaikymą. Atsakovės sutikimas teikti 120 Eur išlaikymą, tik patvirtina, kad jos pajamos yra didesnės, nei ji nurodo.
38. Tai, kad ieškovas, net ir būdamas dalinai darbingas, buvo laikinai įsidarbinęs, rodo jo pastangas imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir teikti išlaikymą vaikui, priešingai nei atsakovė, kuri yra darbinga, elgiasi nerūpestingai, siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi kad šiuo metu neturi darbo ir išvengti pareigos užtikrinti vaikui tinkamą, jo poreikius atitinkantį išlaikymą.
39. Pažymėtina ir į tai, kad ribotai darbingam                                                          ieškovui, su kuriuo liko vaikas, tenka didesnis vaiko aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010).
40. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, įvertinęs, kad pasikeitė vaiko poreikiai ir vaiko poreikių užtikrinimui reikalingas 400 Eur išlaikymas, iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą pagal  atsakovės nurodytas aplinkybes  apie   faktiškai teikiamą paramą vaikui ir gaunamas pajamas.
41. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
42. Atmetus apeliacinį skundą atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

              Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.             

Teisėjų kolegija                                                                     Ramunė Čeknienė

                                                     Laimantas Misiūnas             

              Laimutė Sankauskaitė