Baudžiamoji byla Nr. 1A-682-319/2016

                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39549-2015-1

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.2;

                                                                      2.4.7

                                                                      (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei,

nuteistajam A. G., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

Tenkintas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys ir priteista iš A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1131,37 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt vieno Euro 37 ct) žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, 

n u s t a t ė :

1. A. G. nuteistas už tai, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai pasinaudojo iš nukentėjusiojo V. B. (V. B.) 2015 m. gegužės 30 d. apgaule išgautais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, kurių jam reikėjo saviems interesams, o ne vykdant V. B. pavedimą, neteisėtai iniciavo ir atliko finansines operacijas bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: žinodamas nukentėjusiojo V. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko suteiktą atpažinimo kodą, slaptažodį ir kodų kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos jam 2015 m. gegužės 30 d. patikėjo nukentėjusysis V. B., apgaule, pasinaudodamas V. B. patiklumu ir jo sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia banke (duomenys neskelbtini), būdamas V. B. namuose (duomenys neskelbtini), atliko šias neteisėtas finansines operacijas tam neteisėtai panaudodamas V. B. elektroninės bankininkystės duomenis:

2015 m. gegužės 30 d., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje ir 2015 m. gegužės 30 d. V. B. vardu paėmė 300 eurų paskolą;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 30 d., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje ir tą pačią dieną V. B. vardu paėmė 750 eurų paskolą;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 30 d., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje ir tą pačią dieną V. B. vardu paėmė 1500 eurų paskolą;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas panaudojo: 2015 m. gegužės 30 d. iš V. B. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesdamas 1000 eurų į savo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu užvaldydamas 1000 eurų;

nurodytais A. G. veiksmais buvo neteisėtai sukurtos 2550 eurų turtinės prievolės nukentėjusiajam V. B. ir įgyta galimybė valdyti 1050 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas bei 1500 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „ (duomenys neskelbtini)“ lėšas.

2. Be to, A. G., neteisėtai pasinaudojo iš nukentėjusiojo V. B. 2015 m. gegužės 30 d. apgaule išgauta jo ,,(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele, kurios A. G. reikėjo saviems interesams, o ne vykdant V. B. pavedimą, neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis (PIN kodą), taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra V. B., neteisėtai atliko finansines operacijas, tokiu būdu gautas paskolų lėšas naudojo, valdydamas V. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią ,,(duomenys neskelbtini)“ banke:

2015 m. gegužės 30 d. iš ,,(duomenys neskelbtini)“ banko bankomato (duomenys neskelbtini), Kaune, paėmė per keturis kartus iš viso 1450 (400+400+400+250) eurų grynaisiais ir juos užvaldė;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 2 d. iš (duomenys neskelbtini) banko bankomato (duomenys neskelbtini), paėmė dar 100 eurų grynaisiais ir juos užvaldė;

- tokiu būdu A. G. užvaldė dar 1550 eurų grynaisiais, tai yra užvaldė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB (duomenys neskelbtini)) gautas paskolų lėšas.

3. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pasisavino V. B. priklausančius pinigus:

2015 m. birželio 22 d. iš V. B. ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 70 eurų į savo ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu užvaldė 70 eurų;

2015 m. birželio 23 d. iš V. B. ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 3,50 euro į savo ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu užvaldė 3,50 euro;

2015 m. birželio 29 d. iš V. B. ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 22 eurus į savo ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu užvaldė 22 eurus.

Šias savo veiksmais A. G. laikotarpiu nuo 2015-05-30 iki 2015-06-02 iš bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB (duomenys neskelbtini)) neteisėtai gavo ir užvaldė iš viso 2550 eurų. Iš tų pinigų 1550 eurų grynaisiais bankomatuose, paėmė valdydamas V. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią ,,(duomenys neskelbtini)“ banke, o 1095,50 (1000+70+3,50+22) eurų užvaldė juos persivesdamas iš V. B. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į savo ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tuo padarė 1050 eurų turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 1500 eurų turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nukentėjusiajam V. B. – 95,50 eurų turtinę žalą.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį jį išteisinti. Palikus galioti apkaltinamąjį nuosprendį, pakeisti paskirtą bausmę - paskirti galutinę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taikyti BK 75 straipsnį, ir bausmės vykdymą atidėti arba skirti trumpesnę arešto bausmę ir leisti ją atlikti savaitgaliais.

4.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 301 straipsnio nuostatų ir nuosprendį grindė ne tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, bet vadovavosi net ir teisminiame bylos nagrinėjime neištirtais įrodymais, t. y. vaizdo medžiaga esanti kompaktiniuose įrašuose, kuri teisme nebuvo ištirta. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į apelianto argumentus ir pateiktus konkrečius faktus, o išvadas dėl jo kaltės grindė prielaidomis bei spėjimais. Apeliantas tvirtina, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinys rodo, jog BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių nebuvo laikomasi. Kauno apylinkės teismas nevisapusiškai tyrė surinktus įrodymus, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją, kas lėmė, kad netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neišsamiai ir netinkamai išnagrinėjo baudžiamąją bylą. Teismas neturėjo objektyvių neginčijamų įrodymų jo kaltei pagrįsti, todėl visos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai ir priimamas išteisinamasis nuosprendis.

4.2. Skunde teigia, kad jo kaltė padarius nusikaltimus pagrįsta tik suinteresuoto liudytojo –nukentėjusiojo V. B. parodymais, kurie tiek ikiteisminio nagrinėjimo metu, tiek teisme buvo prieštaringi, keitėsi, dėl ko jie turėjo būti įvertinti kritiškai. Jo vertinimu, teismas nukentėjusiojo V. B. parodymus turėjo vertinti kritiškai ne tik dėl jų prieštaringumo, jų keitimo ir neatitikimo nustatytoms įvykio aplinkybėms, tačiau dėl jo, kaip nukentėjusiojo procesinės padėties. Vertinant nukentėjusiojo parodymus turi būti atsižvelgiamas ir į tai, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis.

4.3. Apelianto vertinimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. G. parodymai vertintini kritiškai, nes jie esą prieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Pažymi, kad teismas šios savo išvados visiškai nemotyvavo, nenurodė, kuriems konkrečiai įrodymams byloje prieštarauja jo parodymai. Apelianto įsitikinimu, teismas apkaltinamajame nuosprendyje apie aukščiau nurodytus prieštaravimus nepasisakė, jų nepašalino, abejonės liko neištirtos, o teismas priimdamas nuosprendį ir vertindamas įrodymus vadovavosi prieštaringais duomenimis, tačiau padarė kategoriškas išvadas dėl jo kaltės. Skundo autoriaus manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui nepašalinus nurodytų esminių prieštaravimų dėl įvykio aplinkybių ir A. G. kaltės, padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas, visos abejonės turėjo būti vertinamos A. G. naudai.

4.4. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme ir mano, kad pakirta bausmė yra per griežta, neatitinka bausmės skyrimo pagrindų ir tikslų, numatytų BK 54 straipsnyje. Nebuvo nustatyta sunkinančių atsakomybę aplinkybių, be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinamasis buvo nedirbantis iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., nes byloje yra pateikti dokumentai apie darbovietes. Jo įsitikinimu, teismas skirdamas bausmę visiškai nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių, kadangi nesant akinančių aplinkybių teismas galėjo atsižvelgti ir į byloje kaltinimą palaikiusio prokuroro rekomendaciją skirti apeliantui 30 parų arešto bausmę ir leisti ją atlikti savaitgaliais, kadangi jis yra dirbantis. Netenkinus prašymo dėl išteisinimo, apeliantas sutiktų su sąlyginai didesne bausme, t. y. su lygtine laisvės atėmimo bausme, taip realiai neprarastų laisvės, jei laikytųsi bausmės vykdymo taisyklių ir taip pat būtų pasiekti bausmės tikslai.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.

6. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, proceso dalyvių nuomones bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apylinkės teismas A. G. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai nurodė aplinkybes, į kurias atsižvelgia skirdamas bausmę, jas netinkamai įvertino ir paskyrė apeliantui aiškiai per griežtas bausmes už kiekvieną už jam inkriminuotą nusikaltimą, ir per griežtą subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

8. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju apgaulė buvo naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ir šiam tikslui įgyvendinti apgaule iš nukentėjusiojo išgavus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, kurių pagalba buvo atliktos finansinės operacijos ir išgrynintos konkrečios pinigų sumos. Todėl nuteistajam be sukčiavimo pagrįstai buvo inkriminuoti ir BK specialiosios dalies straipsniai, numatantys atsakomybę už neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone ar jos duomenimis, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą bei neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos.

8.1. Pagrindiniai argumentai, kuriais apeliantas neigia savo kaltę, yra tai, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir netinkamai tyrė surinktus įrodymus, nemotyvuotai kaltinamojo parodymus vertinto kritiškai, jo kaltę grindė prieštaringai nukentėjusiojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apylinkės teismas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus vertino gretindamas juos tarpusavyje, atsižvelgdamas tiek į ikiteisminio tyrimo metu, tiek į teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nurodydamas, kuriais parodymais vadovaujasi, o kuriuos vertina kritiškai. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Skunde apeliantas nurodo tik bendro pobūdžio, lakoniškas frazes, kad apylinkės teismas nevisapusiškai tyrė surinktus įrodymus, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją, kad teismas neturėjo objektyvių neginčijamų įrodymų jo kaltei pagrįsti, tačiau kurių konkrečiai įrodymų teismas neištyrė visapusiškai ir kuo pasireiškė nepakankamai kruopštus įvykio situaciją išnagrinėjimas, skunde nedetalizuoja ir neišskiria, todėl aukštesnysis teismas neturi ką šiuo aspektu patikrinti. Apeliantas skunde teigia, kad teismas BPK 301 straipsnio nuostatas pažeidė nuosprendį grįsdamas ne tik teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, paaiškindamas, kad teismo posėdyje nebuvo ištirta vaizdo medžiaga, esanti kompaktinių diskuose, kuri patvirtintų jo versiją, kad pinigus iš bankomatų išiminėjo pats V. B.. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas kompaktiniuose diskuose esančių garso ir vaido įrašų ne tik netyrė, bet jais ir nesivadovavo, kas patvirtina, jog BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus kompaktinius diskus, priešingai nei teigia A. G. savo skunde, pinigų išgryninimo operacijų nuotraukų nebuvo fiksuota (t. 1, b. l. 195 - 196), todėl šie kompaktiniuose diskuose užfiksuoti vaizdo įrašai, kaip nesuteikę jokių bylai reikšmingų duomenų, pagrįstai nebuvo laikomi įrodymais, galinčiais patvirtinti ar paneigti apeliantui pareikštus kaltinimus.

8.2. Skunde apeliantas kelia abejones dėl nukentėjusiojo V. B. parodymų patikimumo, kurias grindžia jo, kaip suinteresuoto bylos baigtimis asmens procesine padėtimi bei, apelianto nuomone, V. B. parodymų prieštaringumo, jų keitimo ir neatitikimo nustatytoms įvykio aplinkybėms. Dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo siejimo su jo suinteresuotumu byloje, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymai, vien dėl to, kad baudžiamoji teisena buvo pradėta pagal jo pareiškimą, dar neduoda pagrindo jo parodymus laikyti šališkais ir tendencingais. Bet kurio byloje apklausto asmens parodymų įvertinimas turi būti padarytas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles. Parodymai, nepaisant, kas juos davė, teismo bus laikomi patikimais ir atitinkančiais faktus tik tuomet, kai jie atitiks kitus patikrintus, neginčijamus bylos duomenis, jų visumą. Taigi, netikėti nukentėjusiojo parodymais ir laikyti juos neteisingais vien dėl to, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagal jo pareiškimą ir kad jis palaikys savo poziciją, teisinga ji ar ne, nėra teisinio pagrindo. Kolegija nesutinka ir su skundo teiginiu dėl V. B. parodymų prieštaringumo ir neatitikimo faktams. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, BPK reikalavimų nepažeidė, juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas su kitais bylos duomenimis. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų viso bylos tyrimo metu, apylinkės teismas pagrįstai neturėjo pagrindo jais abejoti, nes jie nuoseklūs nuo bylos tyrimo pradžios ir išliko nepakitę nagrinėjat bylą teisme. Buvo padaryta teisinga išvada, kad nukentėjusiojo V. B. parodymai patikimi ir laikytini apelianto kaltę patvirtinančiu įrodymu.

8.3. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. G. parodymai vertintini kritiškai, nes jie esą prieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams ir tokios savo išvados teismas visiškai  nemotyvavo, nenurodė, kuriems konkrečiai įrodymams byloje prieštarauja jo parodymai. Su tokiais argumentais kolegija negali sutikti, nes jis prieštarauja faktiniams duomenims. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame išsamiai ir detaliai išdėstytas teismo padarytas kaltinamojo įrodymų vertinimas. Pažymima, kad asmens kaltės neigimas nėra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nepaisant to, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino, pirmosios instancijos teismas jo pateiktą įvykių versiją patikrino ir pagrįstai bei motyvuotai nuosprendyje nurodė, kodėl šia versija netiki. Išvadą dėl A. G. veiksmuose pasireiškusių visų sukčiavimo ir neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone bei neteisėto jos duomenų panaudojimo požymių teismas padarė surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos tyrimu ir jų detalia analize tiek kiekvieno atskirai, tiek kitų bylos duomenų visumos aspektu. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad A. G. kaltė yra įro­dy­ta byloje surinktais įrodymais, o būtent: nukentėjusiojo, liudytojų apklausų protokolais, ban­ko sąskaitų išklotinėmis, kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteis­to­sios kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusi­kal­ti­mo vaizdą. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis neigia savo kaltę, nurodo, kad prie kreditų bendrovių internetinių puslapių jungėsi ir nukentėjusiojo vardu užpildė paraiškas paskoloms gauti paties V. B. prašymu, kad šis žinojo apie tokiu būdu jo vardu paimtas paskolas, kad A. G. tai padarė nukentėjusiajam matant. Gavus paskolas ir kredito bendrovėms pervedus pinigus į V. B. banko sąskaitą, kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju ėjo prie bankomato, kortelę į bankomatą įdėjo ir prisijungimo kodą suvedė pats V. B.. A. G. teigia, kad visi iš kredito įstaigų kaip paskolos paimti ir išgryninti pinigai buvo panaudoti nukentėjusiojo ir kaltinamojo tetos nesibaigiančioms išgertuvėms ir kad dėl to nukentėjusysis neprieštaravo, o netgi pats inicijavo tokių paskolų ėmimą ir prašė kaltinamojo padėti tai padaryti. Kaip jau minėta, tokią pateiktą įvykių versiją apylinkės teismas vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės, ir tokį sprendimą motyvavo apelianto parodymus analizuodamas kartu su nukentėjusiojo parodymais, kuriais, kaip nurodyta aukščiau, teismui pagrįstai nebuvo pagrindo netikėti, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Teismas laikė nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiojo V. B. banko suteiktą atpažinimo kodą, slaptažodį ir kodų kortelės slaptažodžius žinojo nes jam 2015-05-30 juos patikėjo nukentėjusysis V. B., tačiau šiais duomenimis jis pasinaudojo ne nukentėjusiojo, o savo paties poreikiams, t. y. apgavo nukentėjusįjį, pasinaudodamas V. B. patiklumu.

8.4. Nukentėjusysis neneigė, kad pas jį namuose ne kartą lankėsi kaltinamojo teta N. T., ir kad vėliau su ja atėjo ir pats A. G., kuris taip pat keletą kartų kartu su teta buvo pas jį, kad nukentėjusysis su N. T. išgėrinėdavo, o A. G. tik sėdėdavo ir nevartojo alkoholio, prisiminė, kad per vienas išgertuves N. T. užsiminė, kad jai reikia pinigų gydymui tačiau nukentėjusysis teigia negalėjęs jai padėti, nes neturintis pinigų, ir kalba tuo užsibaigė, tačiau nukentėjusysis visuose parodymuose nuosekliai kategoriškai tvirtina, kad apie paskolų ar greitųjų kreditų paėmimą nebuvo jokios kalbos, jis A. G. neprašė, kad jo vardu paimtų ar padėtų paimti kreditus, leidimo naudotis savo sąskaita ar atlikti veiksmus su elektronine bankininkyste niekam nedavė. Jo banko kodų kortelė buvo prapuolusi, tačiau į banką dėl sąskaitos užblokavimo kreipėsi tik kai sužinojo apie neteisėtą disponavimą jo banko sąskaita. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo eigoje buvo pakeitęs savo parodymus, paneigdamas anksčiau nurodytas aplinkybes dėl greitųjų kreditų ėmimo ir 22 eurų pervedimo į A. G. sąskaitą be paties V. B. leidimo, paaiškindamas, kad anksčiau to, kad pats prašė kaltinamojo padėti paimti kreditus ir kad pats pervedė pinigus iš savo sąskaitos į kaltinamojo sąskaitą, neprisiminė, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, o dabar jau viską atsiminė. Tokie jo parodymai visiškai logiškai nepaaiškinami, nes pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusysis rašė praėjus kuriam tai laikui po įvykių, parodymus taip pat davė praėjus laikui po apgaulės ir juos davė ne vieną kartą, kuriuose nuosekliai ir aiškiai išdėstė visas aplinkybes, todėl nelogiška, kad kai kurias aplinkybes būtų pamiršęs dėl kaltinime nurodytomis dienomis vykusių išgertuvių, o praėjus dar kuriam laikui, jas jau atsiminęs. Tačiau šiuos parodymus nukentėjusysis paneigė, pasilikdamas prie ankstesnių, o jų pakeitimą paaiškino A. G. grasinimais susidoroti, kurių jis, kaip vienišas, giminių neturintis asmuo, išsigando. Tai, kad nukentėjusysis nėra suinteresuotas be pagrindo apkaltinti apeliantą ir jo parodymais nėra pagrindo netikėti dėl suinteresuotumo, kaip teigiama skunde, patvirtina ir tokios aplinkybes, kad parodymuose teisme V. B. neprašo priteisti iš kaltinamojo iš jo A. G. pasisavintus 95,50 eurus, tame tarpe ir 20 eurų gautų iš Sodros, nes jis jiems su jo teta nupirko daug alkoholio, nupirko akumuliatorių jo mašinai. Teigė nenorintis, kad kaltinamajam būtų skirta labai griežta bausmė, nori tik, kad jis atlygintų kredito įmonėms padarytą žalą, dėl jo vardu paimtų paskolų. Tuo tarpu, pažymėtina, kad nors kaltinamasis savo kaltę nuosekliai neigė, tačiau kai kurios jo parodymų aplinkybės apylinkės teismo pagrįstai laikytos nelogiškomis ir todėl vertintos kritiškai. Kaip antai, jis parodė, kad jis pradžioje nupirko alkoholio savo tetai ir nukentėjusiajam ir todėl tą pačią dieną, kai nukentėjusiojo vardu paėmė greituosius kreditus, kaip kompensaciją, sau pervedė 1000 Eur kaip tariamos „Žalos atlyginimą“, kad išgrynintus pinigus apie 1500 Eur buvo padėjęs nukentėjusiojo namuose ant palangės, kad užmiršo gražinti nukentėjusiojo bankininkystės ir banko korteles. Kolegija sutinka ir su skundžiamame nuosprendyje liudytojų N. T. ir E. K. parodymų vertinimu, kur pagrįstai teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai buvo teisingi ir atitiko kitus bylos duomenis, o teisme jos davė priešingus parodymus, palaikančius kaltinamojo versiją, todėl šie jų parodymai vertinti kritiškai, kaip suinteresuotų palengvinti kaltinamasis padėtį asmenų parodymai.

8.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytų nusikalstamų veikų, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas. nuteistojo A. G. veiksmuose pasireiškė visi anksčiau išdėstyti sukčiavimo ir neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone bei neteisėto jos duomenų panaudojimo požymiai. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes A. G. veiksmuose nustatytas esminis BK 182 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo sudėties požymis - apgaulė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvykdyta apgaulė reiškėsi kaip tyčinis svetimo turto įgijimas. Buvo įgyvendinta išankstinė tyčia pasisavinti nukentėjusiojo pinigus. Įvertinus aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad A. G. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų patvirtinimui duomenų pakanka. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio  1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1dalį.

8.6. Už apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą BK straipsnių sankcijose numatytos kelios alternatyvių bausmių rūšys, tame tarpe bauda, areštas ir laisvės atėmimas. Šiuo atveju, apylinkės teismas spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo A. G., atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę, kad iki 2016-08-26 nedirbo, Kauno teritorinėje darbo biržoje nebuvo registruotas, nuo 2016-08-26 įsidarbino, kad gauna našlaičio pensiją, kad anksčiu buvo teistas, sutinka atlyginti padarytą žalą, ir padarė išvadą, kad A. G. turi būti skirta pakankamai griežta bausmė, t. y. areštas. Taigi, darytina išvada, kad BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, motyvavo, kodėl paskyrė jam būtent tokią bausmės rūšį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. G. paskirta artima maksimaliam arešto bausmės dydžiui bausmė neatitinka bausmės paskirties ir yra aiškiai per griežta.

8.7. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažymėjo, kad nusikaltimų padarymo metu kaltinamasis nedirbo, tačiau šiuo metu dirba, kad sutinka atlyginti padarytą žalą, taip pat nurodė, kad teistas, tačiau nepagrįstai vertino jo pripažinimą kaltu 2015 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris buvo priimtas jau po šioje byloje jam inkriminuotų veikų padarymo. Kolegija nesutinka su nuosprendyje nurodyta aplinkybe, jog bausmės skyrimui įtakos gali turėti kaltinamojo neprisipažinimas dėl padarytų veikų, kadangi kaltės nepripažinimas yra kaltinamojo teisė ir ši aplinkybė niekaip nesusijusi ir negali turėti jokios įtakos su bausmės parinkimu ir jos dydžio nustatymu. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nesunkų ir apysunkius nusikaltimus paskirtos bausmės yra artimos BK 49 straipsnyje numatytam arešto bausmės maksimumui, daroma išvada, kad A. G. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės savo dydžiais yra aiškiai per griežtos, todėl jos yra švelninamos. Kolegijai nusprendus A. G. skirti kiek griežtesnę už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkį, nėra teisinio pagrindo tenkinti jo skundą dėl paskirtos bausmės nustatymo atlikti poilsio dienomis ( BK 49 str. 5 d.).

8.8. Skunde nuteistasis teigia, kad jis sutiktų ir su laisvės atėmimo bausme, tik kad ji nebūtų realiai vykdoma, t. y., prašo taikyti jos vykdymo atidėjimą (BK 75 str.). Kadangi kolegija konstatavo, kad apylinkės teismas bausmės rūšį A. G. parinkto tinkamai, todėl neanalizuoja laisvės atėmimo bausmės skyrimo nei jos vykdymo atidėjimo galimybės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalį dėl A. G. paskirtų bausmių ir jų subendrinimo pakeisti ir A. G., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį skirti keturiasdešimt parų arešto bausmę, pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį-  penkiasdešimt parų arešto bausmę, pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – penkiasdešimt parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti penkiasdešimt parų arešto.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                             Algirdas Jaliniauskas

                                                                                               Viktoras Preikšas

                                                                                                                Rimas Švirinas