Teikimas Nr. TS-32-1100/2022
Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-66 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. K. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.
V. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 21 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. kovo 10 d. – 4 metai 9 mėnesiai 11 dienų.
Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 58-66 nuteistajam V. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 58-66 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su apribojimais ar su intensyvia priežiūra.
Skunde teigiama, kad Komisija nustatė ir nurodė, kad Komisijos nustatytas rekomendacijas nuteistasis vykdė nuosekliai, dalyvavimas intervencinėje priemonėje įvertintas sėkmingai, savanoriškai mokėjo turimus įsiskolinimus, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą, atliko neatlygintinus darbus, mokosi, bando įgyti specialybę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, vykdo socialinio reabilitacijos plano nustatytas priemones, bet kaip priežastį netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija nurodo tai, kad vienas iš nuteistajam aktualių nustatytų kriminogeninių veiksnių yra nepakankamas atsparumas subkultūros veiksniams. Skunde pabrėžiama, kad Komisija nutarime nenurodo teisinio ir faktinio pagrindo bei nedetalizuoja, kokiems subkultūros veiksniams jis neatsparus, kokios nustatytos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Todėl, nuteistojo teigimu, neįmanoma pripažinti Komisijos nutarimo teisėtu ir pagristu, nes jame formuojamos prielaidos be įrodymų.
Skunde teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas Komisijos nutarimas ir baigiamasis aktas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turi būti išsamiai pagrįstas ir jame nurodytos reikšmingos aplinkybės. Nenurodžius nutarime, kokie būtent subkultūros veiksniai yra nustatyti, kokiems subkultūros veiksniams jis neatsparus, kuo pasireiškė subkultūros veiksniai, tai yra kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, Komisijos nutarimo Nr. 58-66 neįmanoma laikyti teisėtu ir pagrįstu. Tokiu būdu Komisija, surašydama savo baigiamąjį aktą, neatitinka baigiamojo akto motyvuotumo, motyvavimo racionalumo, sprendinio aiškumo reikalavimų. Kartu yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje.
Skunde nuteistasis remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, pagal kurias, lygtinis paleidimas apibrėžiamas kaip veiksminga priemonė, kuri ne tik sumažina įkalinimo trukmę, bet ir iš esmės padeda asmenims grįžti į visuomenę. Skunde pažymimi ir probacijos apibrėžimas, jos tikslas, įtvirtinti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2, 4 straipsniuose, cituojami atitinkami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) straipsniai.
Pasak nuteistojo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo institutą, yra būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą – nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimybes adaptuotis laisvėje, pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką, individualaus socialinio reabilitacijos plano vykdymą, atliktos ir neatliktos bausmės dalį ir kitų aplinkybių visumą. Todėl skunde teigiama, kad Komisija arba teismas, atitinkamai įvertinę aplinkybių visumą ir padarę išvadą, kad lygtinai paleistam asmeniui taikomi probacijos tikslai pasieks tikslą, gali paleisti nuteistąjį. Lygtinio paleidimo instituto taikymas neatleidžia nuteistojo nuo bausmės, o tiktai ją sušvelnina, kaip tai ir nustatyta BVK.
Nuteistasis skunde nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, struktūruotoje aplinkoje yra stebimas disciplinuotas elgesys, pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, yra orientuotas į savo resocializacijos ir integracijos procesą, intervencinių priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir ne struktūruotoje aplinkoje. Taip pat skunde nurodoma, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, palaiko ryšį su artimais, bausmės atlikimo metu baigė dalyvavimą elgesio pataisos programoje, kreipėsi į pataisos įstaigos socialinį darbuotoją, kaip buvo rekomendavusi Komisija, nuo 2022 m. sausio mėn. dalyvauja psicho–savianalizės krypties užsiėmimuose, būrelių veikloje, įsitraukė į neatlygintų darbu atlikimą, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. mokosi profesinėje mokykloje, siekia įgyti staliaus–baldžiaus specialybę, pateiktose VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikose apibūdinamas teigiamai. Skunde pažymima, kad V. K. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka 2 kartus (neturi galiojančių nuobaudų), už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 11 kartų, dengia skolą pagal antstolių patvarkymus, kreipėsi dėl teisės dirbti, darbinės motyvacijos stokos nėra, deda visas pastangas kriminogeninių veiksnių valdymui. Nuteistasis skunde teigia, kad jeigu būtų taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, būtų įdarbintas, turi gyvenamąją vietą ir kur gyventi. Nuteistojo teigimu, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, kadangi visi esami dokumentai patvirtina apie daromą pažangą, tačiau šios aplinkybės visumoje nebuvo vertinamos.
Skunde nurodoma, kad lygtinio paleidimo pagrindinis tikslas yra nuteistojo asmens resocializacija, lygtinis paleidimas padeda sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir kartu leidžia pasiekti kitų pozityvių tikslų: mažinamas kalinių skaičius, tokiu būdu sutaupant valstybės lėšų, skiriamų bausmių vykdymui, sprendžiama įkalinimo įstaigų perpildymo problema, skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje ir sudaromos palankesnės galimybės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.
Nuteistasis taip pat skunde cituoja Lietuvos teismų praktiką, kuria siekia atkreipti dėmesį į apygardos teismų sprendimus taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslais. Jo manymu, Komisija visapusiškai neįvertino aplinkybių visumos, o yra vertinamos tiktai neigiamos aplinkybės ir bandoma parodyti, kad nuteistasis nesilaiko teisės aktų ar bausmės atlikimo metu nededa pastangų pasitaisyti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su V. K. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-66 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju V. K. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
Teismo vertinimu, Komisija 2022 m. kovo 17 d. nutarime Nr. 58-66 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas turimos nuteistojo skolos dengimas, dalyvavimas elgesio pataisos programose, taip pat tai, kad V. K. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, baustumų drausmine tvarka ir skatinimų skaičius, paties nuteistojo motyvacija darbui, dalyvavimas tikslinėse priemonėse, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygis ir kt. (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 126–127). Taigi Komisija, priimdama nutarimą netaikyti V. K. lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertino 2022 m. kovo 7 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-61 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) ir nuteistojo asmens bylos duomenis. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ar kad nebuvo įvertintos visos jo asmenybę apibūdančios aplinkybės, kaip tvirtinama nuteistojo skunde, nėra pagrindo. Analizuojant Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 58-66, taip pat negalima daryti išvados, kad šis procesinis dokumentas surašytas remiantis vien prielaidomis, o jame nesiremiama faktine informacija.
Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad V. K. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn 4 kartus, ir nors V. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal paskutinį (2013 m. kovo 22 d.) nuosprendį, tačiau savaime nereiškia, kad ankstesni patraukimai baudžiamojon atsakomybėn (1994, 1995, 1998 ir 2004 m.) nėra visiškai reikšmingi visapusiškai vertinant nuteistojo asmenybę. Šiuo metu jis pataisos įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis. V. K. paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų, susijusių atitinkamai su nusikaltimais žmogaus gyvybei ir sveikatai, padarymu (BK 129 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, susijęs su žmogaus gyvybės atėmimu, yra viena iš pavojingiausių nusikalstamų veikų, nustatytų baudžiamajame įstatyme, kuria buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės. Tai rodo V. K. pavojingumą.
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir V. K. elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Jis 11 kartų skatintas (paskutinį kartą 2021 m. spalio 8 d.), tačiau 2 kartus baustas drausmine tvarka, viena iš paskirtų nuobaudų (2017 m. balandžio 10 d.) buvo susijusi už šiurkštų režimo reikalavimų nesilaikymą – už apsvaigimą nuo alkoholio, o kita (2020 m. rugpjūčio 13 d.) – už televizoriuje mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, pažymi, kad nors V. K. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau, įvertinus tai, kad paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę jis pradėjo atlikti 2017 m. sausio 11 d. ir praėjus vos 3 mėnesiams buvo nubaustas drausmine tvarka, po to, praėjus dar keleriems metams baustas drausmine tvarka, V. K. elgesys nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikšmiškai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Svarbu ir tai, kad nors V. K. skatintas nemažai kartų, tačiau po paskutinės nuobaudos paskyrimo 2020 m. rugpjūčio 13 d., jis buvo skatintas tik vieną kartą – 2021 m. spalio 8 d. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Du baustumai drausmine tvarka už šiurkščius pažeidimus per bausmės atlikimo laikotarpį, kai vienas iš jų – praėjus vos 3 mėnesiams nuo bausmės atlikimo pradžios, rodo nepakankamą nuteistojo gebėjimą atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktūruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti. Nuteistojo skunde cituojama apygardos teismo praktika apie tai, kad turi būti vadovaujamasi bausmės vykdymo principais ir lygtinio paleidimo tikslais, neįpareigoja teismo nuteistąjį paleisti lygtinai, kadangi tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą. Vien iš konteksto parinkti palankūs atskiri teismų sprendimai nuteistiesiems savaime nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra turi būti taikomas ir V. K..
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nuosekliai vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 5/2-27 nustatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis įgijo išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų (įgijo vidurinį išsilavinimą, suvirintojo specialybę ir 2 lygio kvalifikaciją, apdailininko specialybę bei 2 lygio kvalifikaciją, siuvėjo specialybę), nuo 2021 m. rugsėjo mėn. siekia įgyti staliaus–baldžiaus specialybę. Taip pat V. K. dalyvauja darbinio užimtumo veikloje (atliko neatlygintinus darbus), dalyvauja pozityvaus užimtumo ir tikslinėse, į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse. Taigi matyti, kad išties V. K. gana aktyviai dalyvauja įvairiose adaptacijos ir užimtumo programose. Teisme gautas Lietuvos veiklių žmonių bendrijos 2022 m. balandžio 11 d. prašymas, kuriame nurodyta, kad V. K. nuo 2019 m. rudens lanko Vilniaus pataisos namų koplyčią. Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai ir nuteistajam palankiai.
Kita vertus, V. K. nors ir dalyvavo šiose priemonėse bei įgijo keletą profesinių kvalifikacijų, tačiau pataisos įstaigoje nedirbo. Ši aplinkybė tiesiogiai siejasi su jo galimybėmis sumokėti turimus finansinius įsiskolinimus (nuosprendžiu paskirtų civilinių ieškinių atlyginimu). Teismo vertinimu, nuteistojo skunde akcentuojami gyvenimo siekiai, planai, sietini su darbine veikla, nesudaro pagrindo išvadai jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad V. K. paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turės darbo vietą ir pastovias pajamas. To nepatvirtina ir pateikta išėjus į laisvę įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma bei šios bendrovės pažyma, pateikta teismui, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl įsipareigojimo įdarbinti V. K.. Pažymėtina, kad V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. sausio 11 d., tačiau tik 2021 m. gruodžio 8 d. jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Nors šis prašymas nebuvo tenkintas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių (dėl vietų skaičiaus), tačiau, kaip pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, V. K. anksčiau buvo skatinamas kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos suteikimo (2021 m. kovo 15 d. įraše priežiūrą vykdantis specialistas nurodė, jog individualaus pokalbio metu, dėl 2020 m. birželio 2 d. fiksuotos informacijos apie nuteistojo atsisakymą kreiptis dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos suteikimą, nuteistasis neigė minimus faktus, kalbėjo audringai, pakeltu tonu). Tuo tarpu V. K., susipažindamas su Socialinio tyrimo išvada, 2022 m. vasario 4 d. nurodė, jog specialistas 2020 m. birželio 2 d. jam pasiūlė kreiptis dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau tuo metu Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje buvo svarstomas V. K. prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus galimybių, nuteistasis norėjęs sulaukti atsakymo, todėl tuo metu ir nepareiškė sutikimo. Taigi, po 2021 m. gruodžio 8 d. kreipimosi dėl darbo sutikimo, asmens byloje nėra užfiksuota naujų duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų kreipęsis į administraciją dėl galimybės įsidarbinti. Taigi V. K. deklaruojamos nuostatos, sietinos su darbine veikla ar teikiamos bendrovių pažymos su galimybe išėjus į laisvę jose įsidarbinti, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda pakankamas pastangas visapusiškam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui sprendžiant problemas, susijusias su finansiniais sunkumais dėl turimų skolų. Tokios išvados nepaneigia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad jis yra parengęs detalų darbinių veiklų planą, motyvuotas ateityje išlaikyti save, savo šeimą bei mokėti įsiskolinimus. Būtent turimi finansiniai įsiskolinimai/teisminiai ieškiniai yra viena iš kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos V. K. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Įvertinus V. K. įgytų kvalifikacijų skaičių ir deklaruojamus darbinius planus išėjus į laisvę, pateiktas bendrovių pažymas apie galimybę jose įsidarbinti išėjus į laisvę, neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis deda reikiamas pastangas, siekdamas pakankamai sumažinti turimus įsiskolinimus, kurie viršija 80 tūkst. eurų sumą (pastebėtina, kad ne pats nuteistasis, o jo artimieji mažina įsiskolinimus, atlygintų įsiskolinimų dalis nėra didelė). Dirbdamas net už nedidelį atlyginimą, o ne vien siekdamas dirbti laisvėje ar be sargybos, nuteistasis rodo savo požiūrį į darbo svarbą, kartu ir galima prognozuoti jo požiūrį į darbinę veiklą būnant laisvėje. Teismas teigiamai vertina, kad V. K. bendrauja su šeimos nariais, būdamas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyventų su šeima, tačiau vien to nepakanka taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Komisija, spręsdama klausimą dėl V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad deda visas pastangas kriminogeninių veiksnių valdymui, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: tai – negatyvių emocijų valdymo sunkumai, objektyvaus savi–vaizdžio ir savivokos stoka, kontroliuojantis elgesys, sunkumai identifikuojant problemines sritis, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis linkęs labai gerai save vertinti, tačiau savęs vertinimas dažnai remiasi netinkamais kriterijais ar vertybiniais rodikliais. Nuteistasis tam tikru laipsniu geba įvardinti tam tikras savo problemas, tačiau savi–vaizdis stokoja adekvatumo realiai, esamai situacijai. Konkrečių paties bruožų ar elgesio ypatumų, kuriuos norėtų savyje pakeisti, įvardinti nelinkęs, yra patenkintas savimi. Pažymima, kad nuteistojo emocinės gerovės problemos (jausmų, sunkumų slopinimas, polinkis galios jausmą palaikyti nederamu elgesiu) glaudžiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis deda tam tikras pastangas valdyti šiuos kriminogeninius poreikius, paskutiniu metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos procese, tačiau tai šiuo metu savaime nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Remiantis Socialinio tyrimo išvada, egzistuoja tam tikrą V. K. nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, kurios siejasi su paties kriminalinio patyrimo kritiško įsivertinimo deficitu. Nusikalstamas elgesys nėra sietinas su diskriminaciniu požiūriu, kita vertus, jis ankstesnių pokalbių metu nebuvo linkęs detalizuoti pažeidimų, padarytų bausmės atlikimo metu, priežasčių / aplinkybių, nedeklaruoja savikritiškumo pažeidimų analizei, linkęs palikti negatyvius poelgius praeityje, jų pasekmes paliekant savaiminei eigai. Taigi nuteistojo elgesio stebėsena bausmės atlikimo metu leidžia teigti, kad V. K. nuostatų sritis gali būti siejama su nusikalstamu elgesiu. V. K. skunde didelį dėmesį skiria nesutikimui su Komisijos nustatyta rizikos sritimi – nepakankamas atsparumas subkultūros veiksniams. Teismas sutinka su V. K., kad asmens byloje nėra duomenų, patvirtinančių ryškius jo subkultūros požymius. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis priimtas, kaip minėta, įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, o ne vien motyvuojant V. K. priklausymui nuteistųjų subkultūrai.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Nors nei nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik matyti iš skundžiamo nutarimo, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 125), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo.
Skundo nagrinėjimo kontekste pasisakytina ir tai, kad V. K. skunde itin akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijas Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ ar BVK nuostatas, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas vertinamas kaip priemonė, sumažinanti įkalinimo trukmę ir padedanti asmenims grįžti į visuomenę. Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio V. K. skundo argumentai, jog lygtinis paleidimas yra kaip priemonė, suteikianti galimybę nuteistajam grįžti į bendruomenę, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 58-66 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia skunde deklaratyviai cituojamos atitinkamos BVK ar Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, Komisija beveik vienbalsiai priėmė sprendimą (5 balsai prieš, 1 balsas už) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra ar be jos. Todėl Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 58-66, kuriuo atsisakyta taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstai, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-66 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Lukaitis