Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Iv-51-426-2012].doc
Bylos nr.: Iv-51-426/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                          Administracinė byla Nr.  I-51-426/2012

Proc. (duomenys neskelbtini)-61-3-00531-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 74

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. sausio 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui R. V., jo atstovui advokatui Martynui Ausčiui, atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.             

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

R. V. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus  apskrities VPK) viršininko 2010 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 10-TE-47 „Dėl tarnybos eigos“; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas; 3) iš Vilnaius apskrities VPK priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną dieną nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 141,08 Lt.

Patikslintame skunde (b. l. 62-69) paaiškino, kad iki 2010 m. vasario 1 d. dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2006 m. sausio 4 d. jam buvo išduotas leidimas (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (toliau – Leidimas).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2010 m. sausio 18 d. raštu Nr. 1D-361 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ R. V. buvo informuotas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VTPĮ) 18 str. 1 d. 4 p., 16 str. 2 d. 13 p. ir 18 str. 2 d. bei atsižvelgiant į VRM Centrinės specialiosios ekspertų komisijos (toliau – CSEK) 2009 m. gruodžio 8 d. posėdžio sprendimą bei į Vilniaus AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2009 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 10-S-21792 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, R. V. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1V-15 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – VRM įsakymas) yra panaikintas Leidimas.

Nurodo, kad 2010 m. sausio 29 d. buvo pasirašytinai supažindintas su 2010 m. sausio 25 d. įspėjimo lapeliu Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo informuotas, jog VRM įsakymu jam panaikintas Leidimas, reikalingas užimamoms pareigoms toliau eiti. Pareiškėjui buvo pasiūlyta užimti kitas Vilniaus  apskrities VPK esančias laisvas pareigas. 

Vilniaus AVPK viršininko 2010 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 10-TE-47 „Dėl tarnybos eigos“ (toliau – Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 str. 1 d. 17 p. ir 56 str. 1 d. bei VRM įsakymu, nuo 2010 m. vasario 1 d. R. V. buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

Nesutikdamas su sprendimais, kuriais buvo panaikintas jo turėtas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ informacija, dėl jų panaikinimo 2010 m. vasario 20 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – PAKK).

PAKK 2010 m. gegužės 13 d. posėdyje konstatavo, kad nebuvo pagrindo Leidimo panaikinimui pagal VTPĮ 16 str. 2 d. 13 p. Šiuo protokoliniu sprendimu VRM įsakymas buvo panaikintas, o VRM įpareigota atlikti pakartotinį patikrinimą ir išspręsti klausimą dėl draudimo pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nesutikdamas su tokiu įpareigojimu bei manydamas, jog PAKK turėjo įpareigoti VRM grąžinti neteisėtai panaikintą Leidimą, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2010 m. lapkričio 15 d. jo skundą atmetė kaip nepagrįstą, analogiškai buvo nuspręsta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-2349/2011.

Mano, kad nors PAKK 2010 m. gegužės 13 d. protokolinis sprendimas ta apimtimi, kuria VRM nebuvo įpareigota grąžinti neteisėtai pagal VTPĮ 16 str. 2 d. 13 p. pareiškėjui panaikintą Leidimą, nebuvo pripažintas neteisėtu, tačiau tai nekeičia šiuo PAKK sprendimu konstatuotos aplinkybės, kad Leidimas buvo panaikintas nepagrįstai. O tai, lemia Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymo, kuriuo buvo jis atleistas iš užimamų pareigų, neteisėtumą.

Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, buvo priimtas remiantis Statuto 53 str. 1 d. 17 p. ir 56 str. 1 d. bei VRM įsakymu. 

Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymas, kuriuo R. V. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, buvo priimtas tik dėl to, kad buvo panaikintas pareiškėjo pareigoms eiti būtinas Leidimas. Daro išvadą, kad pripažinus VRM įsakymą neteisėtu, jo pagrindu priimtas Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymas savaime tampa neteisėtu bei naikintinu.

Teigia, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme laikytinas neįvykdytu sprendimu, kadangi dar nėra pabaigta nagrinėti ši dėl jo pagrįstumo bei teisėtumo įvertinimo pradėta administracinė byla.

Pareiškėjo nuomone, paaiškėjus, jog jo atžvilgiu galimai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas bei panaikinus turėtą Leidimą, Vilniaus apskrities VPK pirmiausia turėjo taikyti ne atleidimą iš vidaus tarnybos, bet taikyti alternatyvią priemonę – vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, t. y. Vilniaus apskrities VPK viršininkas, galėjo ir turėjo nušalinti nuo užimamų pareigų, kol paaiškės, ar atliekamas ir kokio pobūdžio ikiteisminis tyrimas atliekamas ir pan., t. y., kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl teisinio pagrindo panaikinti turėtą Leidimą buvimo ar nebuvimo. Tačiau tai nebuvo padaryta – pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, nors vėliau PAKK sprendimu Leidimo panaikinimas buvo pripažintas neteisėtu. Nušalinimo instituto netaikymas nagrinėjamu atveju R. V. sukėlė neigiamas pasekmes – jis nepagrįstai neteko pragyvenimo šaltinio, buvo pažeista konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą bei teisė laisvai pasirinkti darbą.

R. V. nurodo, jog jo pažeistos teisės turi būti apgintos pripažįstant Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymą neteisėtu bei įpareigojant atsakovą grąžinti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Leidimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, šiuo metu vyksta pakartotinis patikrinimas dėl jo išdavimo. Mano, jog sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas iki jo kandidatūros patikrinimo pabaigos ir naujo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo, o iš atsakovo turėtų būti priteista dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos negauto darbo užmokesčio dalis.

Nurodo, jog panaikinus Vilniaus apskrities VPK įsakymą, iš atsakovo turėtų būti priteistas vidutinis pareiškėjo darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Remdamasis atsakovo pateiktame Vidutinio atlyginimo skaičiavimo lapelyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, mano, jog už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną jam turėtų būti priteista po 141,08 Lt.

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 72–75) paaiškino, kad CSEK 2006 m. sausio 4 d. R. V. išdavė leidimą (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija „Visiškai slaptai“. Leidimas galiojo iki 2010 m. gruodžio 28 d.

Vilniaus apskrities VPK Specialioji ekspertų komisija 2009 m. lapkričio 18 d. iš Vilniaus apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – ONTV) gavo raštą, informuojantį, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniajam tyrėjui R. V. 2009 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apskrities VPK ONTV dėl piktnaudžiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01552-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 2 d. ir 2009 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apskrities VPK ONTV dėl piktnaudžiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-02055-09 pagal BK 228 str. 1 d.

Vilniaus apskrities VPK Specialioji ekspertų komisija, dėl R. V., kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialiąją komisiją. 2010 m. sausio 19 d. Vilniaus apskrities VPK gavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. IV-15 „Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“. Leidimo panaikinimo pagrindas – VTPĮ 18 str. 1 d. 4 p. Atsižvelgiant į CSEK  2009 m. gruodžio 8 d. posėdžio sprendimą bei Vilniaus apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2009 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 10-S-21792 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pateiktą informaciją, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniajam tyrėjui R. V. panaikintas išduotas leidimas (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Nurodė, kad pareiškėjo pareigybei reikalingas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, o jo netekęs R. V. negalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų. Vilniaus apskrities VPK, gavęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. IV-15, kuriuo buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 2010 m. sausio 29 d. R. V. įteikė įspėjimo lapelį Nr. (duomenys neskelbtini) ir siūlė užimti laisvas Vilniaus apskrities VPK pareigas, kurioms nereikia slaptumo žymos. Kadangi R. V., atsisakė užimti jam siūlomas pareigas, Vilniaus apskrities VPK viršininkas K. L., vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 17 p. bei 56 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. IV-15 2010 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 10-TE-47 atleido R. V. iš vidaus tarnybos Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų.

Pažymi, kad Vilniaus apskrities VPK tiksliai vykdė įstatymo nuostatas, nes, panaikinus teisę dirbti su įslaptinta informacija, buvo imperatyviai įstatyme numatytas pagrindas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Tokios imperatyvios įstatymo nuostatos reiškia, kad kitoks sprendimas, kai pareigūnas netenka specialiosios teisės, būtinos jo tiesioginėms pareigoms atlikti, negali būti priimtas.

Mano, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, už visą laikotarpį jam buvo mokamas darbo užmokestis, o nesant teisių pažeidimo – negalimas ir šio tariamo teisių pažeidimo gynimas.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad paaiškėjus, jog panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija ir jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, Vilniaus apskrities VPK vadovas galėjo ir turėjo nušalinti jį nuo užimamų pareigų, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl teisinio pagrindo panaikinti Leidimą buvimo ar nebuvimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 str. 1 d. numatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad laikinas nušalinimas nuo pareigą ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimą skaičius neribojamas. Pagal BPK 157 str. 4., kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigą ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga (BKP 157 str. 5 d.).

Statuto 28 str. 2 d. numatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigą vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas. Jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (Statuto 28 str. 3 d.)

Pagal BPK 164 str. 1 d. ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. R. V. nušalinimo nuo pareigų būtinybės klausimą sprendė prokuroras. Tarnybinis patikrinimas R. V. atžvilgiu nebuvo atliekamas, todėl klausimas, dėl nušalinimo nuo pareigą, nebuvo sprendžiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad PAKK 2010 m. gegužės 13 d. pripažino Lietuvos Respublikos vidaus reikalą ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1V-15 nepagrįstu ir jį panaikino nepaneigia nustatytą aplinkybių, sukėlusių abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ir sąžiningumo. PAKK įpareigojo VRM vadovautis VPTĮ 16 str. 6 d. ir 17 str. 3 d. 2 p. ir pradėti R. V. pakartotinį patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo bei spręsti klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo bei spręsti klausimą dėl draudimo R. V. dirbti su įslaptinta informacija šio patikrinimo metu. Apie priimtą sprendimą Vilniaus apskrities VPK informacijos neturi. Faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, dar nereiškia, kad pareiškėjas yra vertas valstybės pasitikėjimo. Mano, kad netekęs leidimo dirbti su įslaptinta informacija pareiškėjas negalėjo eiti savo pareigą ir tęsti tarnybos, todėl buvo priimtas įsakymas dėl pareigūno atleidimo.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str. 1 d. nuostata, įtvirtinanti piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, neturi būti aiškinama tik lingvistiškai ir neturi būti suprantama tik kaip teisė stoti į valstybės tarnybą, t. y. tik kaip susijusi su asmens priėmimu į valstybės tarnybą. Kaip ne kartą pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos santykiai apima ne tik santykius, susijusius su piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimu, bet ir santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).

Įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą – lojalumą Lietuvos valstybei, reputaciją ir t. t. pretendentų į pareigas valstybės tarnyboje patikimumas turi būti tikrinamas dar prieš jiems pradedant eiti pareigas. Kai valstybės tarnautojai eina pareigas, jų patikimumas taip pat gali būti tikrinamas, jeigu dėl jo kyla pagrįstų abejonių. Jeigu yra pagrįstai konstatuotas asmens, siekiančio tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje, nepatikimumas, toks asmuo negali būti priimamas į atitinkamas pareigas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė R. V. patikslintą skundą tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 10-TE-47 „Dėl tarnybos eigos“, kurio 1 p. pareiškėjas atleistas iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos kaip netekęs specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1V-15 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pareiškėjui buvo panaikintas 2006 m. sausio 4 d. išduotas leidimas (duomenys neskelbtini) dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (b. l. 16). Gavęs šį įsakymą, Vilniaus apskrities VPK 2010 m. sausio 29 d. R. V. įteikė įspėjimo lapelį Nr. (duomenys neskelbtini) ir siūlė užimti laisvas Vilnius apskrities VPK pareigas, kurioms nereikia slaptumo žymos (b. l. 28; dokumente nurodyta data 2009 m. sausio 25 laikytina rašymo apsirikimu). Įspėjimo lapelį pareiškėjas gavo 2010 m. sausio 29 d.

Vilniaus apskrities VPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 17 p., 56 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakumu Nr. Nr. 1V-15 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ 2010 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 10-TE-47 „Dėl tarnybos eigos“ atleido R. V. iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigų (b. l. 10).

Pareiškėjas 2010 m. vasario 20 d. padavė skundą Lietuvos Respublikos apsaugos koordinavimo komisijai, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1V-15 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją nedelsiant grąžinti jam leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (b. l. 11-15).

Išnagrinėjusi R. V. skundą, PAKK 2010 m. gegužės 13 d. posėdžio protokolu Nr. 56-2 2 p. pripažino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1V-15 nepagrįstu ir jį panaikino bei įpareigojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją pradėti R. V. pakartotinį patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo bei spręsti klausimą dėl draudimo R. V. dirbti su įslaptinta informacija šio patikrinimo metu (b. l. 42-44).

Nesutikdamas su tokiu PAKK sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu R. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą (Administracinės bylos Nr. I-2620-473/2010 (toliau – Prijungta byla) l. 67-72). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą (Prijungtos bylos l. 97-104).

Taigi, pripažinus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1V-15 nepagrįstu, jis buvo panaikintas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija buvo įpareigota pradėti R. V. pakartotinį patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo bei spręsti klausimą dėl draudimo R. V. dirbti su įslaptinta informacija. 

VRM 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 1D-8831 informavo pareiškėją, kad nėra galimybės atlikti pakartotinį jo kandidatūros tikrinimą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti, nes R. V. šiuo metu nedirba vidaus reikalų sistemoje (b. l. 86).

Statuto 53 str. 1 d. 17 p. nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Pagal Statuto 56 str. 1 d., esant šio Statuto 53 str. 1 d. 2-10, 13, 14 ir 17 p. išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos. Statute nenumatyta galimybė perkelti pareigūną į kitas pareigas, kai panaikinama jo specialioji teisė.

Ginčo šalys nekvestionuoja fakto, kad pareiškėjo užimtoms pareigoms būtina turėti specialiąją teisę (leidimą) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atėmus iš pareiškėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija, būtų imperatyviai įstatyme numatytas pagrindas atleisti R. V. iš vidaus tarnybos. Tačiau išanalizavus byloje esančius įrodymus, negalima daryti išvados, kad pareiškėjui įstatymu nustatyta tvarka buvo atimtos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Taigi Vilniaus apskrities VPK neturėjo pagrindo atleisti pareiškėją iš tarnybos įsakyme nurodytu pagrindu. Todėl Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 10-TE-47 „Dėl tarnybos eigos“ 1 p. dalis, kuria R. V. atleistas iš tarnybos, laikytina neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Teismui pripažinus pareiškėjo R. V. atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu, turi būti sprendžiamas klausimas dėl konkrečių taikytinų teisinių pasekmių. 

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 str., taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 str. (toliau – DK; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-281/2007).

DK 297 str. 3 d. numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. DK 297 str. 4 d. įtvirtintas alternatyvus darbuotojo (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojo) pažeistų teisių gynimo būdas, kuris taikomas, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Nurodyta, kad tokiu atveju teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Pareiškėjas prašo grąžinti jį į tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negali būti grąžinamas į tarnybą dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl jis grąžinas į ankstesnes pareigas nuo 2010 m. vasario 2 d.

Teismo posėdžio, vykusio 2012 m. sausio 16 d. metu pareiškėjo atstovas prašė priimti nutartį dėl skubaus vykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 str. 2 d. 6 p. įtvirtinta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nėra nuostatų dėl sprendimų skubaus vykdymo (išskyrus nuostatas, dėl skubaus nutarčių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 6 d.)). Todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 2 d. bei 97 str. 2 d., pagal kurią teismas gali nustatyti terminą sprendimui vykdyti.

Esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 str. 2 d. 6 p. nustatytam pagrindui – R. V. neteisėto atleidimo pripažinimui, pareiškėjo atstovo prašymas tenkinamas. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje dalį, kuria nuspręsta R. V. grąžinti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, leidžiama vykdyti skubiai.

R. V. priteisiamas jo vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas.

Minėto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 3.1–3.4 ir 6.1 p. numatyta, jog vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, užmokestį, priskaičiuotą už atliktą darbą ar dirbtą laiką įskaitant: 1) pagrindinį darbo užmokestį už atliktą darbą, 2) padidintą apmokėjimą, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; 3) priedus ir priemokas prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse; 4) anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais.

Įvertinusi Vilniaus apskrities VPK pateiktame Vidutinio atlyginimo skaičiavimo lapelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 60) pateiktus duomenis, teisėja daro išvadą, kad R. V. vidutinis atlyginimas apskaičiuotas teisingai, už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną pareiškėjui turėtų būti priteista po 141,08 Lt.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 2 d., 85 - 88 str. 2 p., 97 str. 2 d., 127 str. 1 d., 129 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 str. 2 d. 6 p., teisėja

 

n u s p r e n d ė :

 

Pareiškėjo R. V. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 10-TE-47 „Dėl tarnybos eigos“ 1 p. dalį, kuria R. V. atleistas iš tarnybos.

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti R. V. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Priteisti R. V. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos 2010 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėja                                                                                                                              Rūta Miliuvienė