Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-534-478/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02185-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

n u s t a t ė :

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. T. surašytas už tai, kad 2016-03-08 01.45 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,43‰) girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmai jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismo 2016-04-25 nutarimu A. T. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir nubaustas 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, A. T. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016-04-25 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2763-358/2016 panaikinti ir priimti naują sprendimą: administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., nutraukti, jo veiksmuose nesant šio pažeidimo sudėties.

Skunde A. T. nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2016-05-25 nutarimas yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai ir neišsamiai vertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Teismas pažeidė ATPK 257 str. reikalavimus bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, taikant ir aiškinant ATPK 126 str. nuostatą, todėl skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas.

Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėjo neteisingos išvados, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Teismas netinkamai vertino byloje pateiktą alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją, dėl ko buvo netinkamai įvertintas administracinio teisės pažeidimo metu alkotesteriu užfiksuotų neblaivumo duomenų tikslumas. Teismas neatsižvelgė į alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytą alkotesterio jautrumo nuokrypį. Teismas nevertino alkotesterio jautrumo nuokrypio, kuris atsiranda dėl alkotesterio naudojimo kiekvieną mėnesį, tik dėl to, kad alkotesteris pats nustato standartinę paklaidą, kuri vertintina tikrinamojo asmens naudai, kas yra visiškai nelogiška. Alkotesteris, be standartinės paklaidos, kuri yra apskaičiuojama automatiškai, dėl jo naudojimo per mėnesi papildomai netenka 0.6 % jautrumo nuo matavimo vertės. Šiuo atveju byloje esantis patikrinimo kvitas (b. 1. 3) patvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu (2016-03-08) jam, A. T., tikrinant neblaivumą, alkotesterio „Alcotest 6810“ duomenimis buvo nustatytas 0.43 promilių neblaivumas. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0375 2015-12-10 patikros sertifikatas Nr. 0236057 (b.1.4) patvirtina, kad nuo matuoklio metrologinės patikros buvo praėję praktiškai trys mėnesiai (be dviejų dienų), kas reiškia, kad alkotesteris buvo naudojamas tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad alkotesterio jautrumo nukrypimas yra 0,6 % matavimo vertės per mėnesį, darytina išvada, kad administracinio pažeidimo nustatymo metu alkotesterio jautrumo nukrypimas (esant 0,43 promilės matavimo vertei) sudarė 0,0078 promilės (0,43 promilės * 0.6 % : 100=0,0026 promilės per mėnesį * 3 mėn. = 0,0078 promilės). Taigi, akivaizdu, kad pagal byloje esančią alkotesterio naudojimo instrukciją, be standartinės alkotesterio paklaidos (0.017 promilės), kuri yra taikoma automatiškai, administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu dėl alkotesterio naudojimo alkotesteris buvo praradęs papildomai 0,0078 promilės tikslumo/jautrumo (esant 0.43 matavimo vertei). Todėl 2016-03-08 neblaivumo tikrinimo metu alkotesterio „Alcotest 6810“ rodmenimis nustačius 0.43 promilės neblaivumą, pagal alkotesterio instrukciją viso alkotesterio jautrumo nukrypimas ir standartinė alkotesterio paklaida sudarė 0,0248 promilės (0,017 promilės standartinė paklaida + 0,0078 promilės jautrumo nukrypimas), kas įgalina daryti išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, kuomet jam, A. T., buvo fiksuotas 0.43 promilės neblaivumas, atėmus alkotesterio administracinio teisės pažeidimo metu buvusią standartinę paklaidą ir rodmenų jautrumo nukrypimą, t. y. 0,0248 promilės, jo alkotesteriu nustatytas neblaivumas nesiekė 0,41 promilės. Tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių, nesant jokių kitų įrodymų, kurie galėtų paneigti alkotesterio instrukcijoje nurodytas matavimo tikslumo paklaidas ir jautrumo nukrypimus, vadovaudamasis tik prielaida, jog papildomo alkotesterio jautrumo nukrypimo skaičiavimas būtų nelogiškas, alkotesterio jautrumo nukrypimą sutapatino su standartine alkotesterio paklaida, kuri yra nustatoma automatiškai (neatsižvelgiant į alkotesterio naudojimą), dėl ko buvo akivaizdžiai neteisingai nustatytas alkotesterio rodmenų tikslumas administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu ir nepagrįstai prieita išvados, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad jo neblaivumo patikrinimo metu gauti rezultatai (0,43 promilės), atėmus alkotesterio standartinę paklaidą bei tuo metu buvusį alkotesterio jautrumo nukrypimą, sudaro tik 0.4052 promilės, galima daryti išvada, kad tai neviršijo įstatymo leidžiamos normos, ir todėl transporto priemonę jis vairavo būdamas blaivus.

Alkoholio matuoklio ,,Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, jog matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus ne mažiau 15 minučių po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis. Instrukcijoje taip pat nurodyta, kad alkotesterio parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), burnos gaivikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai. Tai reiškia, kad pareigūnas, būdamas susipažinęs su alkotesterio naudojimo instrukcija, prieš atlikdamas neblaivumo partikrinimo procedūrą privalo įsitikinti, ar asmuo bent 15 minučių prieš neblaivumo patikrinimo procedūrą nevartojo alkoholio, burnos gaiviklių ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, nes kitokiu atveju alkotesterio parodymai gali būti iškreipti, t. y. alkotesterio neblaivumo duomenys dėl alkoholio likučių burnos ertmėje gali būti didesni, nei faktinis asmens neblaivumas. Nagrinėjamu atveju, 2016-04-13 teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai L. S. ir A. B. patvirtino, kad nė vienas pareigūnas prieš neblaivumo patikrinimo procedūros atlikimą nepaklausė jo, ar jis nenaudojo burnos gaiviklių ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio. Taip pat abu pareigūnai patvirtino, kad neblaivumo procedūra jam buvo atlikta praėjus tik 5-10 minučių nuo sustabdymo momento, t. y. nepalaukus alkotesterio instrukcijoje nustatyto 15 min. laiko tarpo. Šiuo atveju svarbi ta aplinkybė, kad prieš pat jį sustabdant pareigūnams, jis naudojo burnos gleivinės purškalą „Tantum verde“. Byloje pateikta šio vaisto instrukcija patvirtina, jog minėto purškalo sudėtyje yra net 96 % etanolio. Vienas iš esminių faktų yra tai, kad alkotesteris „Alcotest 6810“ matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad atliekant neblaivumo nustatymo patikrinimą praėjus vos 5 minutėms po vaisto, kurio sudėtyje yra net 96 % etanolio, vartojimo, matavimo duomenys buvo iškreipti dėl vaisto likučių burnos ertmėje. Jis pareigūnams nesakė, jog yra vartojęs vaistų tik todėl, kad nežinojo, jog tai gali turėti įtakos alkotesterio parodymų tikslumui, o pareigūnai jo apie tai iš viso neklausė. Tokiu būdu, nustatant jo neblaivumą administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu, buvo pažeistos alkotesterio instrukcijoje nustatytos būtinos sąlygos tiksliam asmens neblaivumo nustatymui.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas skundžiamame nutarime nustatydamas, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų vaistų naudojimą, nevertino dalies pareigūnų teiktų paaiškinimų 2016-04-13 teismo posėdžio metu, bei jo paties elgesio ir teiktų paaiškinimų administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu. Pareigūnas L. S. 2016-04-13 teismo posėdžio metu patvirtino, kad „.vairuotojas pasakė, kad nevartojęs, ir aš nejaučiau jokių požymių kvapas ir pan.“ (b. 1. 88). Akivaizdu, kad jeigu jis būtų vartojęs alkoholį, pareigūnai turėjo užuosti bent jau alkoholio kvapą. 2016-04-13 posėdžio metu pareigūnas L. S. patvirtino, jog patikrinus jo neblaivumą ir alkotesterio rodmenims nustačius 0,43 promilės neblaivumą „vairuotojas nustebo, kad tiek įpūtė, galvojo, kad bus nuliai“ (b. l. 88). Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole jo ranka taip pat yra padarytas prierašas, kad iš vakaro jis buvo išgėręs tik vieną butelį alaus ir vairavo, nes nesijautė išgėręs, kas tik patvirtina, kad jis nesuvokė alkotesterio parodymų ir nesuprato, dėl kokių priežasčių alkotesteris parodė, kad jis yra neblaivus. Taip pat pažymėta, jog nesutikdamas su alkotesterio rezultatais, jis pareigūnų prašė leisti pakartoti neblaivumo patikrinimo procedūrą, tačiau to atlikti nebuvo leista. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ne tik, kad nevertino, jog administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu buvo pažeista alkotesterio instrukcijoje nurodytos neblaivumo patikrinimo būtinos sąlygos, kas laikytina esminiu pažeidimu, lemiančiu alkotesterio parodymų kritišką vertinimą, tačiau ir neatsižvelgė bei nepasisakė dėl pareigūnų parodymų apie jo teiktus paaiškinimus, elgesį ir būseną administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu. Teismas taip pat nustatė, kad jis turėjo būti atidus bei rūpestingas ir nevartoti gaiviklių ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, nes toks reikalavimas yra nurodytas alkotesterio instrukcijoje, nors minėtos instrukcijos turinys administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu jam objektyviai negalėjo būti žinomas, kadangi ji yra skirta pareigūnams, kurie atlieka neblaivumo patikrinimo procedūrą ir kurie privalo laikytis alkotesterio instrukcijoje nurodytų sąlygų. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad teismo motyvai, kad jis turėjo laikytis instrukcijos reikalavimų, kurios turinys jam negalėjo būti žinomas, ir kurios laikytis privalo pareigūnai, yra sunkiai suprantami ir nelogiški.

Pažymėtina ir tai, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis neva buvo baustas už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą. Ši teismo nustatyta aplinkybė akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai ir neatitinka tikrovės. Byloje esanti pažyma apie galiojančias nuobaudas bei administracinių teisės pažeidimų registro išrašas apie registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad jis niekada nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir juo labiau neturi galiojančių nuobaudų už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą.

Pareiškėjas nurodo ir tai, kad jo neblaivumas jokiu kitu būdu (be alkotesterio duomenų) nebuvo nustatytas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktą, policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo, išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Šiuo atveju, policijos pareigūnai, būdami susipažinę su Alkotesterio „Alcotest 6810“ instrukcija ir turėdami žinoti, jog alkotesteris turi ne tik standartinę - 0,017 promilės paklaidą, bet yra naudotas 3 mėnesius, dėl ko yra praradęs savo jautrumą, atsižvelgiant į tai, kad alkotesterio rodmenimis buvo nustatytas 0.43 promilių neblaivumas, privalėjo arba nefiksuoti administracinio teisės pažeidimo (kadangi atėmus paklaidą bei jo jautrumo nukrypimą alkotesterio rodmenys nesudarė 0,41 promilės), arba spręsti dėl duomenų patikslinimo, t. y. pristatyti jį į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tačiau, kaip jau minėta, policijos pareigūnai kitu neblaivumo nustatymo būdu nepasinaudojo ir tokiu būdu pažeidė minėtų Taisyklių 10 p.

Taigi, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nesant nustatyto jo neblaivumo bei atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės privalo būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pagal teismų praktiką, administracinė atsakomybė jo atžvilgiu negalėjo būti taikoma. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotų išaiškinimų dėl ATPK 126 str. 1 d. nuostatų taikymo ir aiškinimo, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas.

Nors aukščiau išdėstyti motyvai bei teisiniai argumentai patvirtina, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., tačiau net ir laikant, jog toks pažeidimas buvo įvykdytas (nors tai neatitinka tikrovės), atkreiptinas dėmesys, jog teismas, skirdamas nuobauda, neįvertino šiai bylai reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtina, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 str. ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje. Nagrinėjamu atveju, net ir nustačius, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., administracinės nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti atėmimu, skyrimas neatitiktų jokių teisingumo ir protingumo principų bei neproporcingai pažeistų jo šeimos interesus, dėl ko, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jis, A. T., turi tėvą S. T. bei dukrą G. T., kuriems yra nustatytas net 50 % nedarbingumas, dėl ko teisė vairuoti transporto priemones yra reikšminga, siekiant patenkinti jo neįgalių šeimos narių poreikius. Pabrėžiama ir tai, kad jo dukra G. T. studijuoja (duomenys neskelbtini), tačiau ji serga cukriniu diabetu ir ją bet kada gali ištikti priepuolis, ji taip pat gali bet kada prarasti sąmonę. Dėl šių priežasčių, siekiant apsaugoti dukros sveikatą, jis įsidarbino naktiniame darbe, o dienos metu nuolat vežioja dukrą į paskaitas ir kitas būtinas vietas. Paskyrus nuobaudą, susijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, jis nebegalėtų apsaugoti dukros sveikatos ir, ištikus priepuoliui, ar dukrai nualpus, suteikti jai tinkamos pagalbos.

UAB ,,A.“ pateikta charakteristika patvirtina, kad jo darbas yra betarpiškai susijęs su jo tiesioginėmis darbinėmis pareigomis ir, netekus teisės vairuoti, jis negalėtų jų atlikti, dėl ko jis privalėtų išeiti iš darbo ir jo šeimos, kurioje yra net du neįgalūs žmonės, pajamos sumažėtų, kas vienareikšmiškai pakenktų ne tik jo paties, bet ir jo šeimos interesams.

Atsiliepimu į A. T. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. prašo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2016-04-25 nutarimą palikti galioti nepakeistą.

A. T. skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde A. T. formuluoja du alternatyvius prašymus: 1) nesutinka dėl jo kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti; 2) arba pritaikyti ATPK 301 str. ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimo  teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pagrindas nutraukti bylą dėl teisės pažeidimo būtų tik tada, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ar paneigus asmenį kaltinančius įrodymus, arba, nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus (išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus), nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu. Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-2786/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo A. T., pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. T. kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nors apeliantas dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad alkotesterio parodymai niekaip neįrodo, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje yra pagrįstų abejonių dėl alkotesterio parodymų tikslumo, o jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nėra, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, byloje surinkti duomenys apelianto versiją paneigia ir byloje surinktos medžiagos duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog A. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

A. T. kaltę pagrindžia byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti bei nutarime išanalizuoti įrodymai, kurių patikimumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, tai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir A. T. pasiaiškinimas, kad nesijaučia išgėręs, iš vakaro yra išgėręs 1 butelį alaus ir dėl pažeidimo labai gailisi (b. l. 1), asmens blaivumo testo duomenys, iš kurių matyti, jog A. T. nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0.43 promilės (b. l. 3), policijos pareigūno vyr. patrulio L. S. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog sustabdžius automobilį „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) ir bendraujant su automobilio vairuotoju, iš automobilio salono pasijuto sklindantis alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinių gėrimų, vairuotojas teigė, kad nevartojo. Vairuotojui buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas. Tuomet vairuotojas nurodė, kad savaitgalį šventė, o iš vakaro išgėrė butelį alaus (b. l. 5). Policijos pareigūno vyr. patrulio A. B. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad sustabdžius automobilį „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) ir bendraujant su automobilio vairuotoju, iš automobilio salono pasijuto sklindantis alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinių gėrimų, vairuotojas teigė, kad nevartojo. Vairuotojui buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas. Tuomet vairuotojas paaiškino, kad iš vakaro išgėrė butelį alaus, pamiegojo, nesijautė neblaivus ir iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono važiavo į darbą (b. l. 6). Liudytojo policijos pareigūno L. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, jog sustabdžius automobilį, jo kolega A. B. priėjo prie vairuotojo, pabendravo, vairuotojas teigė, jog alkoholinių gėrimų nevartojo, važiuoja į darbą. Patikrinus vairuotojo blaivumą, alkotesteris parodė 0,43 promiles. Tada vairuotojas paaiškino, kad iš vakaro išgėrė 1 butelį alaus. Kalbos apie vaistų ar kažkokių purškalų vartojimą nebuvo. Iš pradžių vairuotojas aiškino, kad dirba, gerti negali, o kai įpūtė, tada jau aiškino, kad iš vakaro išgėrė 1 alaus (b. l. 88-89). Liudytojo policijos pareigūno A. B. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, jog sustabdžius automobilį ir patikrinus vairuotojo blaivumą, buvo nustatytos 0,43 promilės. Kad vartojo vaistus ar purškalus, asmuo nesakė. Sakė, kad alkoholio nevartojo. Blaivumas buvo patikrintas, nes buvo kvapas. Vairuotojas sakė, kad dirba paštininku, todėl nėra kada gerti, tačiau, kai buvo nustatytas neblaivumas, vairuotojas nustebo ir pasakė, kad iš vakaro išgėrė butelį alaus (b. l. 89). Iš dalies paties A. T. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, jog iš vakaro, apie 19 val. jis išgėrė butelį alaus, bet nemano, kad jo svoriui tas alaus butelis turėjo įtaką. Negalvojo, kad gali tiek pripūsti (b. l. 75), kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas A. T. kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė patį pažeidėją, liudytojus policijos pareigūnus, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, neabejotinai patvirtinta, jog A. T. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.

Nors A. T., ginčydamas savo kaltę, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytą alkotesterio jautrumo nuokrypį, atsižvelgiant į tai, kad neblaivumo patikrinimo metu gauti rezultatai (0,43 promilės), atėmus alkotesterio standartinę paklaidą bei tuo metu buvusį alkotesterio jautrumo nukrypimą, sudaro tik 0.4052 promilės, galima daryti išvada, kad tai neviršijo įstatymo leidžiamos normos ir todėl transporto priemonę jis vairavo būdamas blaivus, tačiau aukštesnysis su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytas prietaiso matavimo tikslumas, t. y. standartinė paklaida ir prietaiso jautrumo nukrypimas nėra tie prietaiso duomenys, kuriuos reikalinga vertinti sudedant, siekiant nustatyti galutinį prietaiso užfiksuotų rodmenų rezultatą. Alkotesterio jautrumo nukrypimas yra alkotesterio jutiklio jautrumo pasikeitimas bėgant laikui, ir tai nėra fiksuotas dydis. Iš byloje esančio UAB „Alkotesteris“ direktoriaus M. A. paaiškinimo matyti, kad maksimalus alkotesterio jautrumo nuokrypis yra mažiau nei 0,6 % per mėnesį, ir šis dydis paprastai yra neigiamas, be to, sistemingo teigiamo nuokrypio kontroliuojamomis sąlygomis nėra užfiksuota. Neigiamas jautrumo nuokrypis reiškia, kad prietaisas, analizuodamas etilo alkoholio etalono (kalibravimo etalono) koncentracijos mėginį, rodo mažesnį nei kalibravimo etalono vertė rezultatą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, dėl neigiamo jautrumo nuokrypio alkotesteris ilgainiui gali pradėti rodyti mažesnius rezultatus, todėl, norint įvertinti galimą maksimalų jautrumo nuokrypio dydį, papildomai apskaičiuojant nustatytą rezultatą, apskaičiuotą jautrumo nuokrypio vertę reikėtų pridėti prie alkotesteriu nustatyto rezultato, bet ne ją atimti. Šiuo atveju, įvertinus paklaidą, nors ir labai nežymiai, tačiau A. T. neblaivumas (0,43 promilių) viršijo įstatymo nustatytą vairuotojams leistiną 0.4 promilių ribą, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. Šių aplinkybių kontekste, nustačius, jog dėl neigiamo jautrumo nuokrypio alkotesteris ilgainiui pradeda rodyti mažesnius rezultatus, o ne didesnius, kaip apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kad policijos pareigūnai turėjo įvertinti, kad alkotesteris praranda jautrumą ir todėl turėjo arba nefiksuoti administracinio teisės pažeidimo, arba pristatyti apeliantą į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Apeliantas teisingai nurodo, kad matavimai alkoholio matuokliu ,,Drager Alcotest 6810“ gali būti atliekami, praėjus ne mažiau 15 minučių po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis, be to, alkotesterio parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), burnos gaivikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai. Sutiktina ir su tuo, jog prieš atlikdamas neblaivumo patikrinimo procedūrą, pareigūnas privalo įsitikinti, ar asmuo bent 15 minučių prieš neblaivumo patikrinimo procedūrą nevartojo alkoholio, burnos gaiviklių ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, nes kitokiu atveju alkotesterio parodymai gali būti iškreipti. Nagrinėjamu atveju, liudytojų A. B. bei L. S. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme (b. l. 88-89), nustatyta, jog A. T. neblaivumas buvo patikrintas praėjus apie 10 min. po jo sustabdymo, prieš patikrinant neblaivumą, A. T. teigė alkoholio nevartojęs ir jokių aplinkybių, susijusių su burnos purškalo naudojimu, nenurodė. Byloje nėra duomenų, jog pareigūnai A. B. ir L. S. būtų šališki, ar siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantą nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti minėtų pareigūnų parodymais teismas neturi visiškai jokio pagrindo. Tai, kad policijos pareigūnai nepaklausė, ar apeliantas prieš jį sustabdant vartojo kokius vaistus, negali būti vertintina, kaip blaivumo nustatymo tvarkos pažeidimas. Be to, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, pareigūnams nėra numatytos pareigos prieš tikrinant blaivumą asmeniui išvardinti visus galimus produktus, kurie gali turėti įtakos blaivumo testo rezultatams. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad laukti 15 min. prieš atliekant blaivumo nustatymo testą reikalinga tik tais atvejais, kai tikrinamasis asmuo yra vartojęs kokių nors produktų ar skysčių. Nagrinėjamu atveju pareigūnai tokių duomenų neturėjo, todėl pareigūnai nebuvo įpareigoti laukti 15 min. prieš atliekant blaivumo nustatymo testą, nesant duomenų, kad tokie rezultatai gali būti iškraipyti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad teismas nevertino alkotesterio instrukcijoje nustatytų neblaivumo patikrinimo procedūros atlikimo būtinų sąlygų, aukštesnysis teismas vertina kaip visiškai nepagrįstus ir juos atmeta.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, apeliacinio skundo argumentas dėl burnos purškalo „Tantum verde“ vartojimo prieš A. T. patikrinimą alkotesteriu, nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Be to, pažeidimo padarymo metu A. T. nenurodė, jog būtų vartojęs burnos purškalą, ir šią versiją iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl šių aplinkybių, aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apelianto paaiškinimus, kad prieš neblaivumo patikrinimą alkoholio matuokliu jis vartojo burnos purškalą „Tantum verde“, vertina kaip gynybinę versiją siekiant išvengti jam gresiančios atsakomybės, ir ją atmeta.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) ir nurodo, kad niekada nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir juo labiau neturi galiojančios nuobaudos už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, todėl, jo nuomone, šios aplinkybės nustatymas prieštarauja bylos medžiagai bei patvirtina pirmosios instancijos teismo netinkamą įrodymų vertinimą ir neįsigilinimą į bylos medžiagą. Aukštesnysis teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais kategoriškai nesutinka, juos atmeta ir pažymi, jog tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padaromas bet koks pažeidimas, numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju - dešimtajame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. Administracinių nuobaudų registre nurodyta, kad 2015-09-02 administraciniu nurodymu A. T. nubaustas pagal ATPK 124 str. 3 d. 14 Eur bauda, ši nuobauda yra galiojanti (b. l. 14-17). Taigi, nors ankstesnis A. T. pažeidimas ir nėra susijęs su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, tačiau jis patenka į tą patį ATPK skirsnį ir bet kokiu atveju lemia tai, kad nagrinėjamas pažeidimas jau yra pakartotinis, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Taigi, byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog A. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir todėl jo veika atitinka ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Pažymėtina ir tai, jog vien tik apelianto subjektyvus faktinių aplinkybių suvokimas ir įrodymų vertinimas savaime negali būti laikomas objektyviu pagrindu konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, o priimtas sprendimas yra neteisingas.

Apeliaciniame skunde taip pat alternatyviai yra keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, A. T. prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir sušvelninti jam paskirta nuobaudą.

Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio.

Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams, konkrečiu atveju, kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą A. T., įvertino tai, kad A. T. yra baustas administracine tvarka (b. l. 14-17), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), ir paskyrė A. T. nuobaudą, kuri artima minimaliai ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytai nuobaudai – 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Nagrinėjamu atveju, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą A. T. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas, nenustatė, tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir pažeidėjas. Nors apeliantas savo prašymą taikyti ATPK 301 str. nuostatas grindžia tuo, kad administracinės nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti atėmimu, skyrimas pažeistų jo šeimos interesus, kadangi jis turi tėvą ir dukrą, kuriems yra nustatytas net 50 % nedarbingumas, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra reikšminga siekiant patenkinti jo neįgalių šeimos narių poreikius, be to, jis nebegalėtų apsaugoti dukros sveikatos ištikus priepuoliui ar dukrai nualpus. Pareiškėjas nurodo ir tai, jog netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis prarastų darbą, nes negalėtų atlikti savo pareigų, todėl sumažėtų jo šeimos pajamos ir tai pakenktų ne tik jo paties, bet ir jo šeimos interesams. Tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė padėtis, jo sveikatos būklė, kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, apeliantas privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko tokį elgesį, už ką turi patirti ir jam kilusius neigiamus padarinius.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog A. T. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. A. T. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. T. atžvilgiu dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti ar skirti jam švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o A. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja              Jūratė Jakubonienė