Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-39-493-2013].doc
Bylos nr.: ATP-39-493/2013
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK 191008196 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas ir nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymas
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką (ATPK 187-215 str.):
Savavaldžiavimas (ATPK 188 str.)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Teismo sprendimas
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Administracinė byla Nr

                                  Administracinė byla Nr. ATP-39-493/2013

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-04153-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 50.; 50.2.; 79.1.

(S)

 


L1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. sausio 14 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. P. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties R. D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariate 2012-05-14 gautas I. P. pareiškimas nubausti D. R. M. dėl jos neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato  Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados (toliau Institucija) specialisto 2012-06-11 nutarimu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi padarytoje veikoje nebuvo nustatyti požymiai, atitinkantys administracinio teisės pažeidimo sudėtį

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutartimi I. P. skundas dėl Institucijos 2012-06-11 nutarimo atmestas nustačius, kad nebuvo padarytas pažeidimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

I. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutartį ir R. D. M. nubausti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl keistina. Apeliantė pažymi, kad buvo nustatyta, jog ji ir R. D. M. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad name yra du butai. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – nuotraukos. Jos patvirtina, kad name įrengti du tualetai bei dvi vonios, kurių kiekviena atskirai naudojasi apeliantė bei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tualetas, kuriam yra įmontuotas vandens įjungimo/išjungimo įrenginys (ventilis) yra įrengtas R. D. M. valdomose patalpose. R. D. M. yra įrengusi vandens išjungėją, kuriuo pastoviai išjungia vandenį. Dėl to ir buvo pateiktas pareiškimas. UAB „Kauno vandenys“ patvirtino faktą, kad vanduo į gyvenamąjį namą tiekiamas pastoviai, o vidaus vandentiekio tinklas yra išjungiamas ir įjungiamas namo gyventojų. UAB „Kauno vandenys“ 2012-07-03 raštas patvirtina faktą, kad gyvenamajame name yra du ventiliai, vienas ant vandentiekio atšakos, einančios į I. P. gyvenamąsias patalpas, o kitas ant vandentiekio atšakos į tualeto vandens bakelį. UAB „Solketa“ rašte yra nurodyta, kad R. D. M. priklausančio tualeto nuleidimo mechanizmas yra pasenęs, sugedęs pripylimo vožtuvas. Skunde pažymima, kad dėl vandens užsukimo 2012-05-15, apie 17 val., apeliantė skambino trumpuoju numeriu 112 ir dėl jos pareiškimo buvo atvykę policijos pareigūnai. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad santykiai tarp I. P. ir R. D. M. yra konfliktiški. R. D. M. ne kartą bausta administracine tvarka. Liudytojas L. K. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą vanduo į I. P. patalpas nebuvo tiekiamas. Liudytojas antstolis (duomenys neskelbtini) patvirtino savo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Įvadas į namo vandentiekį yra R. D. M. naudojamose patalpose. Liudytojas G. K. patvirtino faktą, kad santykiai  tarp R. D. M. ir I. P. yra konfliktiški. Jis taip pat patvirtino aplinkybę, kad nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priėmė remdamasis tuo, ką nurodė R. D. M.. Apeliantė tikrinant jos pareiškime nurodytas aplinkybes net nebuvo apklausta. Liudytojas E. M. patvirtino faktą, kad R. D. M. patalpose esančiame tualete yra du vandens ventiliai. Antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad tualete yra matyti vandens ventilis, kurį atsukus vandens srovė bute, pažymėtame Nr. 1, vanduo atsiranda. Ventiliu užsukus vandens padavimą į butą Nr. 1, vanduo bute Nr. 2 nedingsta. Skunde pažymima, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo užsuka ventilį, ko pasekoje nutrūksta vandens tiekimas į apeliantės gyvenamąsias patalpas. R. D. M. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 straipsnyje, sudėtį. Apeliantė sutinka su teismo išvada, kad unitazo bakelio sistema R. D. M. naudojamoje patalpoje, nuolat gedo, dėl ko tekėjo vanduo. Tačiau R. D. M. niekada neremontavo jos naudojamoje patalpoje esančio tualeto. Apeliantė sutinka su teismo išvada, kad norint sustabdyti nepertraukiamą vandens tekėjimą, pašalinti gedimą, būtina nutraukti vandens tiekimą į bakelį. Tačiau teismas neteisingai konstatavo, kad nepertraukiamą vandens tekėjimą galima sustabdyti tik vienu būdu – užsukus ventilį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad patalpoje buvo įrengti du ventiliai, kurių vienas reguliavo vandens tiekimą į R. D. M. gyvenamąsias patalpas, o kitas reguliavo vandens tiekimą į apeliantės gyvenamąsias patalpas. Šie ventiliai nėra tarpusavyje susiję ir reguliuoja visai skirtingas vandens tiekimo atšakas. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, nevertino jų visumos, o rėmėsi tik tam tikrais įrodymais kitų įrodymų visiškai nevertindamas, kas suponavo neteisingą ir neteisėtą teismo nutartį.

D. R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas objektyviai, visapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Policijos pareigūnai, atvykę į namus nenustatė, kad tualete būtų įrengtas slaptas vandens išjungimas, nenustatė administracinio teisės pažeidimo požymių ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjo. Apeliantė klaidina teismą teigdama, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) yra du butai. Namas privatinės nuosavybės teise priklauso keturiems bendrasavininkams, butais jis nėra padalintas, naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl visi savininkai bendro naudojimo objektus privalo valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tualetas yra bendro naudojimo patalpa, kurią privalo tvarkyti ir prižiūrėti visi bendraturčiai, tame tarpe ir I. P.. Liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad unitazo bakelio sistema nuolat gedo, dėl to tekėjo vanduo. Norint vandenį sustabdyti bei pašalinti gedimą, būtina užsukti vandenį (ventilį). Tai reikėjo padaryti ir 2012-05-12, kuomet pagal I. P. pareiškimą buvo atvykę policijos darbuotojai. R. D. M. nuomone I. P. tyčia gadino klozeto bakelį tokiu būdu siekdama jai pakenkti, nes tarpusavio santykiai yra konfliktiniai. D. R. M. teigia, kad pati buvo ir yra suinteresuota, kad tualetas veiktų ir būtų tvarkingas, kadangi pati juo naudojasi. Jos pačios prašymu klozetas buvo ne kartą taisomas, ką patvirtino liudytojas E. M.. Šis ir kiti teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad tualete jokių slaptų ventilių nėra. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vanduo buvo užsukamas tik tuo metu, kai buvo sugadintas ir remontuojamas klozetas, t. y. šalinant gedimus. D. R. M., nepažeisdama įstatymo, vykdė savo, kaip savininkės teises ir pareigas prižiūrint, naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Nepasitvirtino I. P. teiginiai, kad tualeto patalpoje įrengtas slaptas ventilis, kad jis tyčia užsukamas, kad būtų nutrauktas vandens tiekimas. Taip pat nenustatyta, kad į unitazą būtų pilamos šiukšlės. Teismas pagrįstai konstatavo, kad D. R. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas, todėl policijos darbuotojai pagrįstai nutarė nepradėti administracinio pažeidimo bylos teisenos. Teismas, nagrinėdamas I. P. skundą, patikrino policijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir, įvertinęs surinktus įrodymus, nutarė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

I. P. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad I. P. kreipėsi į policiją dėl to, kad, jos manymu, R. D. M. savavališkai įrengė slaptą kraną, kuriuo tyčia užsuka vandenį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad I. P. pareiškime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. I. P. iš esmės nesutinka su teismo įrodymų vertinimu bei išvadomis ir nurodo, kad objektyviais rašytiniais duomenimis įrodyta, jog R. D. M. savavaldžiavo, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

              LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad neįrodyta, jog R. D. M. įrengė tualeto patalpoje slaptą ventilį, tyčia jį užsukdavo, kad I. P. būtų nutrauktas vandens tiekimas, t. y. neįrodyta, kad R. D. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 straipsnyje.

LR ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Sprendžiant dėl administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 188 straipsnį būtina nustatyti, ar kilus ginčui dėl teisės, tokios teisės įgyvendinimas nebuvo savavališkas, ar įgyvendinant ją buvo laikytasi įstatymu nustatytos tvarkos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso L. D., E. P., I. P. ir R. D. M.. Šiuo metu realiai turtu naudojasi I. P. bei R. D. M. bendru sutarimu. Nors I. P. yra įsirengusi atskirą tualetą, ši aplinkybė nepakeičia to fakto, kad tualetas, dėl kurio kyla ginčas, yra bendro naudojimo patalpa. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), į butus nėra padalytas, jame yra kambariai, o virtuvė ir vonia su tualetu yra laikoma bendro naudojimo patalpa. Naudojimosi patalpomis tvarka nėra nustatyta. I. P. savo paaiškinimuose teigia, kad R. D. M. yra įsirengusi slaptą kraną, kurį užsuka tam, kad I. P. būtų nutrauktas vandens tiekimas. Tačiau ši apeliantės nurodyta aplinkybė paneigta objektyviais apylinkės teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais. R. D. M., liudytojų G. K., L. K., E. M. parodymais nustatyta, kad unitazo bakelio sistema nuolatos gedo, dėl ko tekėjo vanduo. Šios aplinkybės neneigia ir pati apeliantė. Jokiais bylos duomenimis nenustatyta, kad R. D. M. įrengė tualeto patalpoje slaptą ventilį, tyčia jį užsukdavo, kad I. P. būtų nutrauktas vandens tiekimas. Apeliantės skunde nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Nors ne kartą I. P. iniciatyva buvo rašomi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, išanalizavus juose nustatytas aplinkybes matyti, kad juose neužsimenama apie tai, jog yra įrengtas slaptas ventilis, kurio pagalba galima nutraukti vandens tiekimą I. P.. Protokoluose konstatuotas faktas, kuris patvirtintas ir kitais bylos duomenimis, kad apžiūrėjus šalia vandens bakelio esančius vamzdžius yra matyti ventilis, kurį atsukus vandens srovė atsiranda, o užsukus dingsta. Šie duomenys patvirtina, kad ventilis yra matomoje vietoje, nepaslėptas, neįrengtas slaptai, kaip teigia apeliantė. Ta aplinkybė, kad užsukus ventilį nutraukiamas vandens tiekimas į I. P. priklausančias patalpas, neįrodo, jog R. D. M. tyčia užsukdavo šį ventilį, kad pakenkti apeliantei. Byloje neginčijamai nustatyta, kad bendro naudojimo patalpoje esančio unitazo bakelio nuleidimo sistema nuolatos gero, bėgo vanduo. Nekyla jokių abejonių dėl to, kad norint sustabdyti nepertraukiamą vandens tekėjimą, pašalinti gedimą, būtina nutraukti vandens tiekimą į bakelį. Tai, pagal bylos medžiagą, galima padaryti tik užsukus ventilį, kuris, kaip nustatyta bylos duomenimis, yra aiškiai matomoje vietoje. Surinkti įrodymai patvirtina, kad atsiradus gedimams R. D. M. ne kartą kvietė meistrą, kad šis pašalintų gedimus. Tokie R. D. M. veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas, kadangi R. D. M., kaip namo bendrasavininkė, vykdė savo, kaip savininkės, teises ir pareigas, rūpinosi, kad gedimai būtų pašalinti, kad nebūtų padaryta žala bendros nuosavybės teise priklausančiam turtui. I. P. teigia, kad R. D. M. nuolatos tyčia užsuka ventilį, kad jai būtų nutrauktas vandens tiekimas, tačiau jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, nepateikė nei rašydama pareiškimą policijai, nei nagrinėjant bylą teisme. Nesant neginčijamų įrodymų, kad R. D. M. savavališkai įrengė slaptą ventilį, tyčia užsukinėjo vandenį tuo nutraukdama vandens tiekimą I. P., teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti R. D. M. kalta padarius LR ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą. Apeliantės kitoks, nei Institucijos nutarime ar teismo nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių, suvokimas nedaro R. D. M. veiksmų priešingų teisei ir negali būti pagrindu pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą.

Nenustačius, kad R. D. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis LR ATPK 249 straipsniu, LR BPK 103 straipsnio 6 punktu, R. D. M. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažino proceso išlaidomis ir priteisė iš I. P.. Pagrįstomis laikytinos ir R. D. M. išlaidos advokatui dėl atsiliepimo į I. P. apeliacinį skundą surašymo. Išlaidos atsirado dėl I. P. veiksmų, jas patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinį skunda pridėtas pinigų priėmimo kvitas, todėl šios išlaidos, R. D. M. prašymu, pripažintinos proceso išlaidomis ir atlygintinos iš I. P..

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartoja.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.             

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30211 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš I. P. 300 Lt. R. D. M. turėtoms išlaidoms apmokėti.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                        Arūnas Paštuolis


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 257 str. Įrodymų įvertinimas
  • ATPK 249 str. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka
  • BPK 103 str. Proceso išlaidos
  • ATPK 284 str. Aplinkybės, išaiškintinos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą