Administracinė byla Nr. I-1431-621/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00061-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.6; 3.20

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo,

n u s t a t ė:

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015-11-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1431-621/2015, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 5 punktu, 104 straipsniu, nutarė pareiškėjo K. G. skundą ir patikslintus skundus palikti nenagrinėtais.

2015-12-03 Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-1431-621/2015. Prašyme nurodė, jog iš pradžių pareiškėjo K. G. skundas ir patikslintas skundas buvo pateikti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-1362-162/2013 pagal pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, o 2015 m. sausio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko nutartimi ta pati administracinė byla, kuriai tuo metu buvo suteiktas Nr. I-987-279/2015, perduota nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Klaipėdos skyrius pareiškėjo K. G. iškeltoje administracinėje byloje patyrė su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, kurias sudaro Klaipėdos skyriui atstovavusio inspekcijos darbuotojo, kurio darbo vieta yra Klaipėdoje, vykimo į teismo posėdžius tarnybiniu transportu išlaidos. Inspekcijos atstovas į Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-514-739/2014 nagrinėjimą tarnybiniu lengvuoju automobiliu „Š. F.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko 2014 m. vasario 20 d. Tuo tarpu į Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1431-621/2015 nagrinėjimą tuo pačiu transportu buvo vykta 2015 m. gegužės 5 d. Inspekcijos darbuotojo kelionių į teismo posėdžius išlaidas sudaro 96,70 Eur (65,73+30,97). Ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į tarnybinio lengvojo automobilio („Š. F.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapuose nurodytą degalų normą, ridą komandiruotės metu, degalų pirkimo čekiuose nurodytą degalų kainą ir inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintą kuro normą. Tarnybinio lengvojo automobilio „Š. F.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio nustatyta degalų norma žiemos sezono metu – 8,58 l/100 km, 2014 m. vasario 20 d. kelionės į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir iš šio teismo rida – 570 km, vidutinė pirktų degalų kaina – 4,64 Lt. Patirtos transporto išlaidos sudaro 226,94 Lt (65,73 Eur). Nurodyto automobilio, kurio nustatyta degalų norma vasaros sezono metu – 7,8 l/100 km, 2015 m. gegužės 5 d. kelionės į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir iš šio teismo rida – 329 km, vidutinė pirktų degalų kaina – 1,207 Eur. Patirtos transporto išlaidos sudaro 30,97 Eur. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamiesi ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 4 dalimi bei 45 straipsnio 1 dalimi, prašo iš pareiškėjo K. G. inspekcijos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas – iš viso 96,70 Eur.

Pasiruošimo nagrinėti prašymą metu Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog skundai administracinėje byloje Nr. I-1431-621/2015 buvo palikti nenagrinėti dėl pareiškėjo kaltės, t. y. jam neatvykus į teismo posėdį, kai teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, o pareiškėjui apie tai buvo pranešta, mano, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (viso 96,70 Eur) yra pagrįstas ir turi būti patenkintas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas transporto išlaidų priteisimo atsakovui klausimas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015-11-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1431-621/2015, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 5 punktu, 104 straipsniu, nutarė pareiškėjo K. G. skundą ir patikslintus skundus palikti nenagrinėtais. 2015 m. gegužės 5 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas nutartimi pripažino pareiškėjo K. G. dalyvavimą teismo posėdyje privalomu (VI t., b. l. 41-43), kadangi teismas nelaikė esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą. Pareiškėjas buvo informuotas apie 2015 m. gegužės 5 d. nutartį ir galimas nedalyvavimo teismo posėdyje pasekmes. Atsižvelgiant į tai, jog skundai administracinėje byloje Nr. I-1431-621/2015 buvo palikti nenagrinėtais dėl pareiškėjo kaltės, t. y. jam neatvykus į teismo posėdį, kai teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal byloje esančią medžiagą, o pareiškėjui apie tai buvo pranešta, laikytina, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje teisminio proceso Nr. 3-63-3-0061-2009-3 yra palankus atsakovui, todėl vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 4 dalimi atsakovas įgijo teisę gauti išlaidų, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidų; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidų už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidų atlyginimą. Kita vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien tik tai, jog minėtoje teisės normoje įstatymų leidėjas įtvirtino atsakovui, kuriuo administracinėse bylose, kaip taisyklė, traukiamas viešojo administravimo subjektas, tikrai ar tariamai pažeidęs pareiškėjo teises ir įstatymų saugomus interesus, prielaidas kreiptis į administracinį teismą su tokiu reikalavimu, savaime nereiškia, kad paminėtas išlaidas pareiškėjas privalo apmokėti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Žinojimas, kad pralaimėjusi šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugantį nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi. Tačiau tuo pačiu šis prevencinis vaidmuo gali turėti ir teisę į teisminę gynybą ribojantį poveikį, nes rizikuodamas būti įpareigotas padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, asmuo gali susilaikyti nuo savo pažeistos subjektinės teisės gynimo teisme. Šis aspektas tampa ypač svarbus administraciniame procese, kuriame privatus subjektas gina savo teises. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš esmės šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtinti  valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 1 punkte nurodyta, kad valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) yra įstaiga prie ministerijos. Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (2 punktas). Inspekcijos savininkė yra valstybė (3 punktas). Inspekcijos savininkės teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija), kuri koordinuoja ir kontroliuoja Inspekcijos veiklą, priima sprendimą dėl Inspekcijos buveinės pakeitimo, sprendžia kitus jos kompetencijai priskirtus klausimus (4 punktas). Inspekcija yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka (5 punktas). Inspekcijos veiklos tikslai: užtikrinti, kad teritorijų planavimas būtų vykdomas teisėtai; užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai; užtikrinti, kad administracinės paslaugos teritorijų planavimo ir statybos srityse būtų teikiamos skaidriai (Nuostatų 10.1-10.3 punktai). Nuostatų 11.1.6. punkte nurodyta, jog  pagal kompetenciją nagrinėja asmenų skundus ar pranešimus, susijusius su teritorijų planavimo procesu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat ir Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka. Skundus ir pranešimus, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi nurodyto viešojo administravimo subjekto veikla, susijusi su administracinių sprendimų priėmimu ir dalyvavimu teisminiuose procesuose dėl tokio pobūdžio sprendimų, yra tiesioginis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei jos skyrių kompetencijai priskirtų viešojo administravimo funkcijų vykdymas, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto. Inspekcijos pajamos ir išlaidos yra planuojamos įstatymų nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti sklandų šios valdžios sektoriaus dalies funkcionavimą ir valstybės įsipareigojimų įgyvendinimą. Pažymėtina, jog atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015).

Tikrinamos bylos duomenimis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininkės L. N. įgaliojimas, kuriuo įgaliojo Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėją T. B. atstovauti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (120 b. l., V t.). Inspekcijos atstovas vyko 2014-02-20 į Panevėžio apygardos administracinio teismo ir 2015-05-05 į Šiaulių apygardos administracinio teismo bylos pagal K. G. skundų nagrinėjimą, priimti taikant įprastą vidaus administravimo praktiką. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininkei pripažinus, jog Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovo dalyvavimas dviejuose administracinės bylos teisminio proceso Nr. 3-63-3-00061-2009-3 posėdžiuose, kaskart tam skiriant komandiruotes, konkrečiu atveju buvo būtinas, teisėjų kolegija neturi pagrindo įpareigoti pareiškėją grąžinti į fondą 96,70 Eur dydžio piniginę sumą, atsakovo nuožiūra panaudotą minėtoms tarnybinėms kelionėms.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 45 straipsniu, 105-107 straipsniais teismas

n u t a r i a:

  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

              Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą paduodant atskirąjį skundą.

Teisėjai                                                                                  Žanas Kubeckas

                                                                      Jarūnė Sedalienė

                                                                      Laisvutė Kartanaitė