Civilinė byla Nr. e2-12721-886/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06992-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 3.2.6.13
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 16 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – atsakovas) 6 021,29 Eur negrąžinto kredito dalį, 635,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. balandžio 30 d., 23 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 021,29 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 15,72 Eur sutartinių palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. gruodžio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 2 232,12 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 200 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų.
Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kartu gyvenančiam šeimos nariui. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas, atlikęs formalų ieškovės rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad pagal 2019 m. spalio 25 d. šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė suteikė atsakovui 6 136 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 508,56 Eur tarpininkavimo mokestį (su nuolaida), 4 242,80 Eur palūkanų. Metinė palūkanų norma 23 procentai. Ieškovė 2020 m. kovo 12 d. raginimu informavo atsakovą, kad jis per 14 dienų nuo raginimo gavimo dienos turi padengti 853,04 Eur įsiskolinimą, o to nepadarius, sutartis bus nutraukta ir atsakovas turės grąžinti visą suteiktą kreditą bei sumokėti kitas privalomas mokėti sumas. Atsakovas per įspėjime nurodytą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė 2020 m. balandžio 15 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad įvykdė prievolę ar jos dalį ieškovei.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovas nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti nesumokėtą kredito dalį. Ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 6 021,29 Eur negrąžinta kredito dalis.
Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 635,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos ir 23 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 6 021,29 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Sutarties 5.2 punktas nustato atsakovo pareigą, be kita ko, mokėti palūkanas. Pagal Sutartį, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei; skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų (Sutarties 1.16 punktas).
Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. balandžio 15 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo, t. y. už 125 dienas, ir nagrinėjamu atveju sudaro 480,87 Eur (6 021,29 x 23 proc. / 360 d. x 125 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl 635,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 480,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Reikalavimas dėl 23 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 6 021,29 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos netenkinamas.
Ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu bei CK 6.261 straipsniu, prašo priteisti 15,72 Eur palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. gruodžio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis. Sutarties 6.1 punktas nustato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, aukščiau nurodyta Sutarties nuostata nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios šiuo sprendimu priteistinos ne didesnės kaip 480,87 Eur. Tuo tarpu CK 6.261 straipsnyje nustatyta skolininko pareiga mokėti kompensuojamąsias palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
Kasacinis teismas minėtoje 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į aptartą kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį, darytina išvada, kad šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka kompensuojamųjų palūkanų kaip skolininko civilinės atsakomybės formos (minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo) sampratą ir neprieštarauja CK 6.221 straipsnio nuostatoms, pagal kurias sutartinė civilinė atsakomybė netesybų (ar jų paskirtį atitinkančių kompensuojamųjų palūkanų) mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus (šios nutarties 42 punktas).
Nagrinėjamu atveju Sutarties 6.1 punkto nuostata, kaip minėta, nustato mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nenustato kompensuojamųjų palūkanų dydžio, todėl taikytinas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis. Kompensuojamosios palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo sutarties pažeidimo 2019 m. gruodžio 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. balandžio 30 d., kaip prašoma ieškiniu, t. y. už 140 dienas, ir sudaro 117,08 Eur (6 021,29 x 5 proc. / 360 d. x 140 d.). Kadangi prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma (15,72 Eur) neviršija maksimalių priteistinų kompensuojamųjų palūkanų (117,08 Eur), reikalavimas priteisti 15,72 Eur kompensuojamųjų palūkanų tenkintinas.
Ieškovė reiškia reikalavimą taip pat dėl 2 232,12 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta Sutarties 5.3 punkte, pagal kurį vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas, specialiosios sąlygos); 1,2 proc. per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų (Sutarties bendrosios dalies 5.3.2. punktas, specialiosios sąlygos). Pagal sutarties 5.11 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis, kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Kadangi vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, iš jo ieškovei priteisiama 2 232,12 Eur tarpininkavimo mokesčio (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, bei joje nurodytą kitą Kauno apygardos teismo praktiką).
Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu atmetamas procentine išraiška išreikštas ieškinio reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo, tiksliai apskaičiuoti patenkinto ir atmestų reikalavimų proporcijas neįmanoma. Todėl teismas laiko, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 98 procentus. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 200 Eur žyminis mokestis bei 200 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, viso: 400 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinant 98 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 392 Eur bylinėjimosi išlaidos (400 x 0,98).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) 6 021,29 Eur (šešis tūkstančius dvidešimt vieną Eur 29 ct) negrąžinto kredito, 480,87 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt Eur 87 ct) palūkanų, 2 232,12 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt du Eur 12 ct) tarpininkavimo mokesčio, 15,72 Eur (penkiolika Eur 72 ct) sutartinių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (8 750 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 392 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Laima Kriaučiūnaitė