Baudžiamoji byla Nr. 1-1843-1034/2017

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49547-2016-1

        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

        1.2.25.4.1; 1.1.7.2.2 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,

kaltinamajam M. Č.,

         viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

M. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2016-09-30, apie 8.07 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Kalvarijų g. 2-a eismo juosta nuo Žalgirio g. pusės link Kareivių g., įvažiuodamas į Kalvarijų-J. Kazlausko gatvių sankryžą ir prieš keisdamas važiavimo kryptį, t. y. prieš apvažiuodamas sankryžoje 2-oje eismo juostoje sustojusį automobilį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavo į 1-ą eismo juostą, skirtą visuomeniniam transportui, kur nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam 69-o maršruto autobusui „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu autobuso salone nugriuvo ir susižalojo keleivė V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuria dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais M. Č. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 101, 104 punktų reikalavimus.

Šiais savo veiksmais M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. Č. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad važiavo antra juosta, užsidegė žalias šviesoforo signalas, pradėjo važiuoti sankryža, ten buvo užkirstas kelias jam važiuoti tiesiai ir manevravo į dešinę. Šiek tiek įmanevravo į autobuso juostą, visiškai neįvažiavo, nors supranta, kad negalima įvažiuoti visiškai į autobusų juostą, bet reikėjo apvažiuoti kliūtį, todėl šiek tiek kabino autobusą. Susidūrė tik šonais, autobusas stabdė ir taip nukentėjo keleivė. Nukentėjo senyvo amžiaus moteris, jos vardo nelabai pamena, ji buvo autobuse. Po įvykio bendravo su moters giminaičiais, nes ji nelabai kalbėjo. Draudimo bendrovė moteriai atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Tai netyčinis atvejis, norėjo išvengti vieno eismo įvykio, bet papuolė į kitą. Labai gailisi, gaila, kad nukentėjo močiutė. Automobilis yra automobilis, tai tiesiog metalo laužas. Oficialiai yra bedarbis jau trejus metus, dirba pagal verslo liudijimą, yra laisvai samdomas fotografas. Išsiverčia ir be automobilio, nes yra bedarbis. Būna, kad keliauja po visą Lietuvą dėl savo specialybės, su automobiliu būtų mobiliau.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-09 apklaustas kaip įtariamasis M. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-09-30 apie 08.00 val. vairavo automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Baltupių link centro, Kalvarijų gatve, antra eismo juosta. Šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje su J. Kazlausko gatve, prie sankryžos stovėjo pirmas. Užsidegus žalia šviesoforo signalui, pradėjo judėti antra eismo juosta, tuo metu iš J. Kazlausko gatvės išvažiavęs lengvasis automobilis sustojo sankryžoje, jo eismo juostoje, ir sudarė jam kliūtį važiuojant tiesiai. Jis pamatė, kad autobusų juostoje, t. y. keleiviniam transportui skirta juosta yra laisva, yra tarpas, pro kurį jis įvažiuodamas į autobusų juostą galėtų aplenkti kliūtį, ir įvažiavo į pirmą eismo juostą. Neįsitikino, kad tai saugu, neapskaičiavo atstumo iki artėjančio autobusų juosta maršrutinio autobuso, užkirto jam kelią ir įvyko susidūrimas. Autobusas, stabdydamas, kaire puse kliudė jo vairuojamo automobilio dešinįjį šoną (nubrėžė) ir nudaužė dešinės pusės veidrodėlį. Autobusui stabdant nukentėjo autobuso keleivė, senyvo amžiaus moteris, kuri skundėsi rankos skausmu. Jis iškvietė medikus ir policiją. Medikai išvežė nukentėjusią moterį į ligoninę. Dėl eismo įvykio ir pasekmių gailisi, savo kaltę pripažįsta, nori atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą (b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. K.parodė, kad 2016-09-30 apie 08.00 val., 69 maršruto autobusu važiavo iš namų į Žvėryną. Ji įlipo Baltupių stotelėje pro galines autobuso duris, pažymėjo keleivio talonėlį ir ketino atsisėsti, tačiau to padaryti nespėjo. Autobuse visi žmonės sėdėjo, praėjime žmonių nebuvo. Nesuprato, kas atsitiko. Mano, kad autobusas greitai stabdė ir ji salone nukrito, t. y. ją nubloškė į priekį link autobuso priekinių durų. Ji susitrenkė galvą ir lūžo abi rankos. Autobuso vairuotojas ir keleiviai padėjo jai atsistoti ir pasodino ją ant sėdynės. Atvažiavę greitosios medicinos pagalbos medikai išvežė ją į ligoninę, kur jai sugipsavo rankas ir išleido gydytis į namus. Kai autobusas stabdė, ji stovėjo kaire ranka įsikibusi į turėklą, prie kurio buvo komposteris (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad 2016-09-30 apie 08.07 val., vairavo 69 maršruto autobusą „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pirma, visuomeniniam transportui skirta „A“ juosta. Važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Važiavo Kalvarijų gatve link Pramogų arenos. Priartėjus sankryžą su J. Kazlausko gatve, pamatė, kad antroje eismo juostoje važiuojantis automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai pasuko į dešinę, į jo eismo juostą, bandydamas apvažiuoti jo juostoje esančią kliūtį, t. y. sustojusį automobilį.  Kai automobilis „Seat Ibiza“ pasuko į jo juostą, iki jo buvo likęs apie 4 metrų atstumas. Jis, kad išvengtų susidūrimo, staigia stabdė, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, susidūrė jo vairuojamo autobuso kairės pusės akumuliatoriaus skyriaus gaubtu ir automobilio „Seat Ibiza“ dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliu ir dešine automobilio puse. Jis, važiuodamas savo eismo juosta, neturėjo, kur trauktis, kadangi prie J. Kazlausko sankryžos, kelkraštyje prie bortelio yra įrengtas kelio ženklas, kurį galima užkabinti dešinės pusės autobuso veidrodžiu ir jį nulaužti. Jis važiavo savo eismo juostos viduriu. Susidūrimas su automobiliu „Seat Ibiza“ įvyko autobusui stabdant, nukrito ir susižalojo autobuso keleivė, kurios duomenų nežino, apie 77 metų amžiaus. Jis nematė, kur sėdėjo ar stovėjo moteris autobuse. Po įvykio nukentėjusi moteris sėdėjo kairėje pusėje už vairuotojo, antroje eilėje prieš neįgaliųjų aikštelę. Kada moteris ten atsisėdo, ar kas ją pasodino, nežino (b. l. 23).

2016-10-20 Apžiūros protokolu nustatyta, kad specialistė J. Majauskaitė-Čobot, apžiūrėjusi V. K. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad nustatyti V. K. sužalojimai – poodinė kraujosruva kaktoje, minkštųjų audinių patinimas dešinio peties ir dešinio kelio srityse, dešinio žastikaulio chirurginio kaklo lūžis, kairės (b. l. 33).

2016-09-30 eismo įvykio vietos plane užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, J. Kazlausko-Kalvarijų g. sankryžoje, taip pat automobilio „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autobuso „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio, eismo įvykio situacija (b. l. 9).

Fotonuotraukose užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas, automobilio „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų vaizdas (b. l. 10-11).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016-09-30 08.08 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo M. Č.pranešimas apie tai, kad gatvėje susidūrė autobusas Soliaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjo autobuse važiavusi 76 metų amžiaus moteris (b. l. 8).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager rodmenų matyti, kad 2016-09-30 08.41 val. M. Č.buvo blaivus (b. l. 47).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager rodmenų matyti, jog 2016-09-30 08.40 val. T. S.buvo blaivus (b. l. 46).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. Č. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pirmiausia teismui nekyla abejonių, jog 2016-09-30, apie 8.07 val., kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. M. Č. vairuojamas automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Kalvarijų-J. Kazlausko gatvių sankryžoje, prieš keisdamas važiavimo kryptį, t. y. prieš apvažiuodamas sankryžoje 2-oje eismo juostoje sustojusį automobilį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavo į 1-ą eismo juostą, skirtą visuomeniniam transportui, kur nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam 69-o maršruto autobusui „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu autobuso salone nugriuvo ir susižalojo keleivė V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuria dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių neneigė pats kaltinamasis M. Č., kuris parodė, kad važiavo antra juosta, užsidegė žalias šviesoforo signalas, pradėjo važiuoti sankryža, ten buvo užkirstas kelias jam važiuoti tiesiai ir manevravo į dešinę. Šiek tiek įmanevravo į autobuso juostą, visiškai neįvažiavo, nors supranta, kad negalima įvažiuoti visiškai į autobusų juostą, bet reikėjo apvažiuoti kliūtį, todėl šiek tiek kabino autobusą. Susidūrė tik šonais, autobusas stabdė ir taip nukentėjo keleivė. Nukentėjo senyvo amžiaus moteris, jos vardo nelabai pamena, ji buvo autobuse. Tai netyčinis atvejis, norėjo išvengti vieno eismo įvykio, bet papuolė į kitą. Labai gailisi, gaila, kad nukentėjo močiutė. Oficialiai yra bedarbis jau trejus metus, dirba pagal verslo liudijimą, yra laisvai samdomas fotografas. Išsiverčia ir be automobilio, nes yra bedarbis.

Tokie kaltinamojo parodymai nuoseklūs, jie atitinka jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitų bylos įrodymų turinį. Iš esmės analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nukentėjusioji V. K. bei liudytojas T. S.. Kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus detalizuoja 2016-09-30 eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, J. Kazlausko-Kalvarijų g. sankryžoje, taip pat automobilio „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autobuso „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio, eismo įvykio situacija (b. l. 9). Be to, fotonuotraukose užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas, automobilio „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų vaizdas (b. l. 10-11). Tuo tarpu iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016-09-30 08.08 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo M. Č.pranešimas apie tai, kad gatvėje susidūrė autobusas „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjo autobuse važiavusi 76 metų amžiaus moteris (b. l. 8). Pažymėtina, kad iš 2016-10-20 apžiūros protokolo matyti, jog 2016-10-20 Apžiūros protokolu nustatyta, kad specialistė J. Majauskaitė-Čobot, apžiūrėjusi V. K. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad nustatyti V. K. sužalojimai – poodinė kraujosruva kaktoje, minkštųjų audinių patinimas dešinio peties ir dešinio kelio srityse, dešinio žastikaulio chirurginio kaklo lūžis, kairės (b. l. 33). Sugretinus šiuos įrodymus konstatuotina, kad M. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. K. sveikata.

Vis tik, vien kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos kito asmens sveikatos nepakanka sprendžiant dėl kaltinamojo M. Č. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad kaltinamasis padarė minėto straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką – pažeidė Kelių eismo taisykles, taip pat nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent M. Č. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo eismo įvykio, o kartu ir nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Be to, būtina nustatyti ir neatsargią kaltininko kaltę – nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 104 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai bei paties kaltinamojo M. Č. parodymai patvirtina, kad jis vairuodamas transporto priemonę minėtų Kelių eismo taisyklių 101 ir 104 punktų reikalavimų nesilaikė, nebuvo pakankamai atsargus, todėl Lukiškių – J. Tumo-Vaižganto g. sankryžoje, sukdamas į kairę buvo nepakankamai atsargus, dėl to sukėlė eismo įvykį. Pažymėtina, kad M. Č. įgijęs teisę vairuoti, jam žinomos kelių eismo taisyklių nuostatos, tarp jų ir KET 101 ir 104 punktų nuostatos. Nepaisant to, jis važiuodamas judrioje miesto vietoje ir persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu. Taigi veiką (KET 101 ir 104 punktų pažeidimą) kaltinamasis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Kitaip tariant, M. Č., vairuodamas transporto priemonę, ir persirikiuodamas nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (eismo intensyvumą, vietovę) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, tarp M. Č. padaryto KET 101 ir 104 punktų pažeidimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. 

Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad M. Č. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam M. Č.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. Č., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas parinkdamas kaltinamajam M. Č. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgia į BK 55 straipsnio reikalavimus.   

Pirmiausia, teismas įvertina M. Č. kaltės formą bei padarytos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė neatsargų nusikaltimą, pažeidė KET reikalavimus ir dėl to kilo eismo įvykis bei buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam M. Č. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į šio asmens asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu bei po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 43-45), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 49), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 50), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2016-01-04 iki 2016-01-14, diagnozė: panikos sutrikimas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto 2016-12-29 išvada konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. Č. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). M. Č. yra jauno amžiaus, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, jo teigimu, dirba fotografu pagal verslo liudijimą. Pažymėtina, kad M. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, po įvykio pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamojo vertybinė orientacija iš esmės teigiama, kartu leidžia spręsti, kad jis nuoširdžiai gailisi, atitinkamai nustatytina viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad M. Č. nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jo pažeidimas greičiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas jaunatviško avantiūrizmo ir savo veiksmų pavojingumo nepakankamo įvertinimo. Remiantis pirmiau išdėstytomis bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingomis aplinkybėmis M. Č. skirtina švelniausia BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, jos dydį nustatant artimesnį minimaliam BK 47 straipsnio 2 dalyje punkte numatytam dydžiui, vertinant BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytose ribose.

Teismo vertinimu būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir M. Č. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti kaltinamajam M. Č. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Č. skirti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. Č., kad:

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėjas                                                                                            Ramūnas Keidūnas