Civilinė byla Nr. e2A-440-267/2020
Teisminio proceso Nr. 2-64-3-00123-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 2.6.11.5.; 3.1.7.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 1 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus ir Egidijaus Mockevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-104-1119/2020 pagal ieškovo T. P. patikslintą ieškinį atsakovėms Šiaulių rajono savivaldybės tarybai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, UAB „Kuršėnų vandenys“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. A. (ieškovo pusėje), V. P., UAB „Šiaulių vandenys“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, išvadą teikiančioms institucijoms – Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl pripažinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas T. P. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams pateikė 2019 m. vasario 8 d. skundą atsakovėms Šiaulių rajono savivaldybės tarybai ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, UAB „Kuršėnų vandenys“ ir G. A. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, prašydamas:
nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalas, kuris apima (duomenys neskelbtini) gatves, atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai keliamus kriterijus,
įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės tarybą įtraukti į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą, kuris apima (duomenys neskelbtini) gatves, kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją,
įpareigoti atsakoves Šiaulių rajono savivaldybės tarybą bei Šiaulių rajono savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimą „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų: 1) nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini) (lietaus šalinimo tinklai L=698,10 m, buitinių nuotekų šalinimo tinklai L=1676,26, nuotekų valymo įrenginiai L=119,71 m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) vandentiekio tinklų – vandentiekio trasos (vandentiekio trasos ilgis 1867,07 m su kameromis hidrantais Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išpirkimą pagal pirmiau minėtą aprašą.
Regionų
apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutartimi nutarta kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti su prašymu išspręsti bylos pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovėms Šiaulių rajono savivaldybei bei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi nutarė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, ir bylą perdavė Šiaulių apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
Ieškovas T. P. patikslintu ieškiniu ir teismo posėdyje prašė:
pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalas, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis), atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai keliamus kriterijus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 12 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktuose, ir įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės tarybą įtraukti į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą (planus) (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis), kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją bei
įpareigoti viešąjį nuotekų tvarkytoją UAB „Kuršėnų vandenys“ su ieškovu T. P. sudaryti nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl nuotekų tvarkymo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Ieškovas nurodė, jog jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ši gyvenamoji valda patenka į (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą, kuris apima (duomenys neskelbtini) gatves (toliau – Gyvenamųjų namų kvartalas). Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų poreikiams tenkinti yra įrengta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kurią sudaro nuotekų šalinimo tinklai (lietaus šalinimo tinklai L=698,10 m, buitinių nuotekų šalinimo tinklai L=1676,26, nuotekų valymo įrenginiai L=119,71 m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vandentiekio tinklai – vandentiekio trasa (vandentiekio trasos ilgis 1867,07 m su kameromis hidrantais Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tinklai). Tinklai asmeninės nuosavybės teise priklauso G. A.. Pasak ieškovo, (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai 2014 m. spalio 5 d. prašyme Šiaulių rajono savivaldybės merui prašė organizuoti nuotekų tvarkymą, o Šiaulių rajono savivaldybės meras 2014 m. spalio 30 d. raštu atsakė, kad 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus GVTNTĮ įstatymo redakcijai bus sprendžiamas klausimas dėl G. A. įrengtų nuotekų valymo įrenginių ir nuotekų tinklų išpirkimo ir / ar eksploatavimo. (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai 2015 m. liepos 1 d. raštu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašė informuoti, kokių veiksmų ėmėsi savivaldybė dėl nuotekų valymo įrenginių ir nuotekų tinklų išpirkimo ir / ar eksploatavimo. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu informavo, kad sudaryta komisija (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvių buitinių nuotekų infrastruktūros būklei įvertinti ir pasiūlymams esamos situacijos sprendimui pateikti, nurodė, kad apie komisijos išvadas ir pasiūlymus gyventojai bus informuoti papildomai. 2016 m. kovo 24 d. gyventojai buvo susitikę su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi aptarti susidariusią situaciją dėl nuotekų valymo sistemų naudojimo. Susitikimo metu administracijos direktorius informavo, kad yra sudaryta komisija spręsti susidariusią situaciją, kuri artimiausiu metu pradės derybas su G. A. dėl nuotekų valymo sistemų eksploatavimo (išpirkimo, nuomos ir pan.). 2019 m. vasarą buvo įvairių valstybės institucijų susitikimas, kuriame dalyvavo ir ieškovas, kurio metu aptartos nuotekų šalinimo problemos. Po šio susitikimo UAB „Kuršėnų vandenys“ atvyko ir ištraukė susikaupusias nuotekas. Apie susidariusią situaciją yra informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, nes kvartale gyvena daug šeimų su nepilnamečiais vaikais, tačiau ši valstybės institucija taip pat nepadėjo išspręsti susidariusios problemos. Aplinkos apsaugos departamentas buvo surašęs administracinius nurodymus tiek namų savininkams, tiek ir Tinklų savininkui, kuriais minėti asmenys buvo įpareigoti nutraukti aplinkos taršą, tačiau, šiuos nurodymus apskundus, administraciniai teismai nurodė, jog už nuotekų tvarkymą nėra atsakingi ir tvarkymo organizuoti neprivalo nei namų valdų savininkai, nei Tinklų savininkas, kuris yra fizinis asmuo. Į Tinklų savininką dėl nuotekų šalinimo organizavimo nesikreipė, nes jis nėra pagal įstatymus atsakingas už nuotekų šalinimo organizavimą. UAB „Kuršėnų vandenys“ atstovai pateikė pasiūlymą periodiškai išvežti nuotekas, tačiau jų pasiūlymas ieškovui netiko dėl to, kad už paslaugas buvo nustatyta didesnė kaina, nei už centralizuotai tvarkomų nuotekų šalinimą. Nepaisant visų raštų ir susitikimų iki šiol Tinklai nėra eksploatuojami, nėra užtikrinamas nepertraukiamas nuotekų šalinimas.
Šiuo metu ieškovui vandenį tiekia UAB „Šiaulių vandenys“, su kuria po ilgų derybų pasirašyta vandens tiekimo sutartis, tačiau nuotekų, išskyrus kelis kartus, kai buvo atvykę UAB „Kuršėnų vandenys“ atstovai ir nuotekas ištraukė, niekas nešalina. Kadangi ieškovo namas yra žemiausioje vietoje, o nuotekos yra išleidžiamos į žemės paviršių ir kaupiasi griovyje, todėl ieškovo šeima, kurioje auga vienas nepilnametis vaikas, patiria didelius nepatogumus dėl susikaupusių nuotekų kvapo, aplinkos užterštumo. Šeima negali vasarą atsidaryti langų, ieškovui pasireiškė sveikatos sutrikimai (skausmai inkstų srityje, sąnarių skausmai ir kt.).
Pažymėjo, kad Šiaulių rajono savivaldybė išdavė G. A. visus reikalingus leidimus Gyvenamųjų namų kvartalui statyti tik po to, kai minėtas fizinis asmuo įvykdė Šiaulių rajono savivaldybės iškeltus reikalavimus – įrengė Tinklus. Ieškovas, pirkdamas žemės sklypą, žinojo, kad yra nutiesti visi inžineriniai tinklai, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūra pajungta prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos, ir pagrįstai tikėjosi, jog ši sistema veiks. Nesant Tinklų, žemės sklypo kaina būtų buvusi žymiai mažesnė. Dar daugiau, savivaldybė išdavė ieškovui ir kitiems Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams statybos leidimus, kuriuose numatyta, kad nuotekos bus tvarkomos centralizuotai. Taigi ieškovas ir kiti gyventojai turėjo teisėtus lūkesčius naudotis centralizuota nuotekų surinkimo sistema ir Tinklais, o ne individualiai tvarkyti nuotekas, įsirengiant individualius nuotekų valymo ir kaupimo įrenginius (ieškovas tokio įrenginio neturi įsirengęs).
Paaiškino, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 30 punktas nustato, kad savarankiškoji savivaldybių funkcija yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. GVTNTĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad geriamojo vandens tiekimą, nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regione organizuoja savivaldybių institucijos. Pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 48 dalį viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtas plotas, kuriame savivaldybės institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. GVTNTĮ 12 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad savivaldybių institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodant šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą. GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato, kad į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų: geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; yra savivaldybei arba savivaldybės valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos teritorijos.
Pasak ieškovo, Gyvenamųjų namų kvartalas atitinka du GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies kriterijus. Visų pirma, (duomenys neskelbtini) g. gyvena 31 gyventojas, (duomenys neskelbtini) g. – 42 gyventojai, (duomenys neskelbtini) g. – 17 gyventojų, (duomenys neskelbtini) g. – 9 gyventojai, (duomenys neskelbtini) g. – 1 gyventojas, iš viso 100 gyventojų, savo gyvenamąją vietą deklaravo iš viso 58 asmenys ir jie yra aprūpinami geriamuoju vandeniu. Be to, centralizuota nuotekų sistema nori naudotis 62 asmenys. Taigi Gyvenamųjų namų kvartalas atitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimus. Antra, Gyvenamųjų namų kvartalas užimtas gyvenamaisiais namais bei jų priklausiniais (su naudojamais žemės sklypais), yra inžinerinės komunikacijos, įrengtos gatvės, todėl atitinka ir GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 3 punkto sąlygas.
Pažymėjo, kad UAB „Šiaulių vandenys“ 2019 m. lapkričio 4 d. pažymoje nurodyta, kad geriamasis vanduo tiekiamas 37 gyventojams, tačiau šis skaičius netikslus. Visų pirma, nors (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gyvena 0 gyventojų, tačiau tai neatitinka faktinės padėties, nes yra daugiau nei 0 faktiškai gyvenančių ir deklaravusių minėtais adresais savo gyvenamąją vietą asmenų, vartotojai galėjo nepateikti UAB „Šiaulių vandenys“ duomenų apie deklaravusius gyvenamąją vietą asmenis. Atkreipė dėmesį į tai, kad, nors sutartyse dėl geriamojo vandens tiekimo vartotojui yra nustatyta pareiga informuoti vandens tiekėją apie deklaravusius gyvenamąją vietą asmenis, mokestis už sunaudotą vandenį yra apskaičiuojamas pagal skaitliuko parodymus, o ne pagal deklaravusių savo gyvenamąją vietą asmenų skaičių. Antra, nors minėtais adresais pagal UAB „Šiaulių vandenys“ atstovės paaiškinimą yra sudarytos laikinosios vandens tiekimo sutartys, tačiau tai nereiškia, kad vanduo netiekiamas, o kadangi vandenį vartoja fiziniai asmenys, todėl turėtų būti nurodyta bent 1 asmuo, su kuriuo ir yra sudaryta vandens tiekimo paslaugų sutartis.
Dėl antro patikslinto ieškinio reikalavimo ieškovas nurodė, jog, remiantis GVTNTĮ 2 straipsnio 45 dalimi, viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo funkcijas atlieka valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė. UAB „Kuršėnų vandenys“ Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Šiaulių rajono savivaldybėje, tačiau ši įmonė atsisako sudaryti viešąją nuotekų tvarkymo sutartį su ieškovu, į ieškovo ir kitų gyventojų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus nesureagavo.
Atsakovai Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir Šiaulių rajono savivaldybės taryba su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog savivaldybės tarybos įpareigotos iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir nustatyti aglomeracijų ribas. Minėtus planus rengs viešąjį pirkimą laimėjęs planų rengėjas po to, kai savivaldybės taryba priims sprendimą ir / ar skirs lėšų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planui koreguoti. Lygiai taip pat, siekiant nustatyti, ar teritorija yra urbanizuota ar urbanizuojama, būtina rengti aglomeracijas, kurias rengia viešuosius pirkimus laimėję specialistai. Taigi ieškovo pirmas reikalavimas, plano rengėjui surinkus visus planui koreguoti reikalingus duomenis, bus sprendžiamas koreguojant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą.
Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, nustatant, ar Gyvenamųjų namų kvartalas atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos apibrėžimą, vadovautųsi UAB „Šiaulių vandenys“ 2019 m. lapkričio 4 d. raštu, kuriame nurodyta, jog minėtame kvartale geriamasis vanduo yra tiekiamas 37 asmenims, nes pagal geriamojo vandens tiekimo sutartis būtent vartotojams yra nustatyta pareiga pranešti apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą. Kartu, atsakovių atstovas pažymėjo, kad nei jis, nei savivaldybės administracija nėra kompetentingi nustatant, kuri teritorija turėtų būti įtraukta į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija, o savivaldybė neturi specialistų, kurie rengtų ar koreguotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus. Atsakovai nereikalavo duomenų apie tai, kiek Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų deklaravo savo gyvenamąją vietą. Visi duomenys tiek apie asmenis, deklaravusius savo gyvenamąją vietą, tiek ir apie asmenis, kurie pageidauja, kad su jais būtų sudaryta viešoji nuotekų tvarkymo sutartis, bus perduoti plano rengėjui.
Dėl antrojo ieškovo reikalavimo atsakovai nurodė, jog Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-278 UAB „Kuršėnų vandenys“ buvo paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Šiaulių rajono savivaldybėje ir jai pavesta vykdyti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Šiaulių rajono savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose. Tačiau Gyvenamųjų namų kvartalas nepatenka į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, todėl nėra pagrindo sudaryti viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties.
Paaiškino, kad vyko pasitarimas LR Vyriausybės patalpose, buvo pateikti pasiūlymai, kaip išspręsti nuotekų šalinimo problemą. Vienas iš pasiūlymų būtų Tinklų savininkui ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančiai įmonei sudaryti nuotekų transportavimo sutartį. Nors minėtame pasitarime G. A. nedalyvavo, jam turėjo būti žinoma ši galimybė. Pasitarime dalyvavo ieškovas.
Pripažino, jog 2019 m. balandžio 17 d. savivaldybės sudaryta komisija nutarė teikti svarstyti tarybai klausimą dėl Gyvenamųjų namų kvartalo pripažinimo viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija, tačiau šis sprendimas buvo priimtas dar neįsigaliojus GVTNTĮ pakeitimams ir šie pakeitimai nebuvo įvertinti.
Pažymėjo, kad prieš išduodant leidimus ir sąlygas Tinklų savininkui dėl Tinklų statybos nebuvo sudaryta trišalė sutartis tarp savivaldybės, statytojo ir viešojo geriamojo vandens tiekėjo, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta – nežino. Be to, atsakovių atstovas nurodė, jog negavo nurodymo patikrinti tuo metu savivaldybės vardu veikusių asmenų veiklos, o savivaldybė nėra atsakinga už teritorijų planavimo sprendinių įgyvendinimą. Trišalės sutarties nebuvimas nėra kliūtis spręsti klausimą dėl Tinklų išpirkimo. Šiuo metu tarp savivaldybės ir Tinklų savininko yra sprendžiamas ginčas teisme dėl Tinklų išpirkimo.
Papildomai nurodė, kad savivaldybės kompetencija yra nustatyta įstatymų. Nurodė, jog pagal UAB „Šiaulių vandenys“ pateiktus duomenis yra sudaryta iš viso tik 17 sutarčių dėl geriamojo vandens tiekimo, neginčija, kad Gyvenamųjų namų kvartale savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau kaip 50 asmenų, kurie turėjo pagal sutartis, sudarytas su UAB „Šiaulių vandenys“, pranešti įmonei apie gyventojų skaičiaus pasikeitimą, tačiau to nepranešė. Tačiau mano, kad šiuos duomenis reikia vertinti kompleksiškai, t. y. kiek iš viso sudaryta sutarčių dėl geriamojo vandens tiekimo, kiek yra vartotojų, kiek realiai jie sunaudoja vandens, kiek yra asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Gyvenamųjų namų kvartalo nepripažinus viešojo tiekimo teritorija ir Tinklų neperdavus UAB „Kuršėnų vandenys“, nėra galimybės pasirašyti viešųjų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarčių. Siūlė sudaryti subabonento sutartis su gyventojais, tačiau su tokiu pasiūlymu nesutiko trečiasis asmuo G. A..
Atsakovė UAB „Kuršėnų vandenys“ su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti 1089,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis UAB „Šiaulių vandenys“ 2019 m. balandžio 8 d. raštu yra sudaryta 16 geriamojo vandens tiekimo sutarčių, pagal kurias geriamuoju vandeniu aprūpinami 37 žmonės, t. y. mažiau nei nustatyta įstatymuose. Be to, ieškovas nepagrindė, kad Gyvenamųjų namų kvartalas atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnio 37 dalyje nustatytas urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos) teritorijų sąvokas. Dar daugiau – atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija neatsisako vykdyti GVTNTĮ 10 straipsnyje savivaldybės kompetencijai priskirtų klausimų, nes Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. A-563 sudaryta darbo grupė 2019 m. liepos 2 d. išvadoje Nr. J2-83(21.2) pasiūlė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui iki 2019 m. gruodžio 31 d. įpareigoti atitinkamą savivaldybės administracijos skyrių parengti tarybos sprendimo projektą dėl vandentvarkos plano koregavimo ir tarybai pritarus pradėti minėto plano koregavimo pirkimo procedūras, o Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T-271 nutarė pradėti rengti vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-170, keitimą. Taigi savivaldybei neatsisakant Gyvenamųjų namų kvartalo įtraukti į vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, nesuėjus terminui šį planą tvirtinti, nėra pagrindo tenkinti pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo.
Dėl antrojo patikslinto ieškinio reikalavimo nurodė, kad tam, kad UAB „Kuršėnų vandenys“ galėtų sudaryti viešąją nuotekų tvarkymo sutartį, Gyvenamųjų namų kvartalas turi būti pripažintas viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija, ieškovo nuotekų šalinimo įrenginiai turi būti prijungti prie UAB „Kuršėnų vandenys“ nuosavybės teise priklausančios ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir UAB „Kuršėnų vandenys“ turi būti išduota licencija Gyvenamųjų namų kvartalui tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Nė vienos iš nurodytų sąlygų nagrinėjamu atveju nėra, todėl nėra pagrindo tenkinti ir antrojo ieškovo reikalavimo.
Paaiškino, kad UAB „Kuršėnų vandenys“ atstovas dalyvavo 2019 m. vasarą vykusiame susitikime su gyventojais, po jo įmonė vieną kartą išvežė ištrauktas iš Gyvenamųjų namų kvartale esančių šulinių nuotekas ir išrašę sąskaitą, ją pateikė Tinklų savininkui, tačiau jis jos dar neapmokėjo. Ar Tinklai tinkami naudoti, reikia įvertinti, nes jie nebuvo išbandyti. Pripažino, jog savivaldybės tarybai rašte buvo nurodyta, jog Tinklai netinkami eksploatuoti.
Pasak atsakovės atstovo, gyventojai neteikė prašymų dėl nuotekų šalinimo. Į 2019 m. gegužės 20 d. gyventojų raštus turėjo būti atsakyta. Taip pat nežino, kodėl UAB „Šiaulių vandenys“ neturėdami licencijos tiekti vandenį Gyvenamųjų namų kvartalui, jį tiekia.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje G. A. su ieškiniu, o teismo posėdyje ir su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, jog Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-313 dėl gyvenamųjų namų kvartalo detaliojo plano rengimo pritarė 8,4622 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties keitimui, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymui individualių gyvenamųjų namų kvartalo statybai vietoje (duomenys neskelbtini) bendrajame plane numatyto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo ir be kitų sprendimų nutarta įpareigoti Architektūros ir urbanistikos skyrių projektavimo sąlygų sąvadus pastatų statybai suplanuotuose sklypuose išduoti tik tada, kai bus įrengti inžineriniai tinklai ir gatvės. 2005 m. gruodžio 14 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties pagrindu jam buvo perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos. Buvo parengtas detalusis planas, atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Šiaulių rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija kompleksinio derinimo 2006 m. balandžio 25 d. protokolu Nr. 47 nutarė derinti detalųjį planą „Žemės paskirties keitimas, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymas individualių gyvenamųjų namų kvartalo statybai (vietoje (duomenys neskelbtini) bendrajame plane numatyto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo) ir reikalingos inžinerinės infrastruktūros parengimas. Teritorijos integravimas į (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išplanavimo projektą; adresų suteikimas.“ Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-132 nusprendė patvirtinti žemės paskirties keitimo, sklypų suformavimo gyvenamajai paskirčiai, statybos reglamentų nustatymo mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini) kaime detalųjį planą, patikslindama planuojamos teritorijos adresą: (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) kaimiškoji seniūnija (planavimo organizatorius – G. A.). Šiaulių rajono savivaldybė išdavė 2006 m. rugpjūčio 4 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), statybos rūšis – nauja statyba, statybos objektas – gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinė infrastruktūra (gatvės, lietaus nuotekynė, drenažo tinklai, vandentiekio ir buitinė nuotekynė, valymo įrenginiai, statybos adresas – (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. sausio 11 d. potvarkiu Nr. Pl-6 sudaryta komisija 2007 m. sausio 18 d. akte konstatavo, jog gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinės infrastruktūros (gatvės, lietaus nuotekynės, drenažų tinklų, vandentiekio ir buitinės nuotekynės, valymo įrenginių) (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) statyba vyko pagal projektą, kurį 2006 m. parengė AB „Šiaulių hidroprojektas“ ir patvirtino statytojas G. A., bei pripažino, kad gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinė infrastruktūra (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) tenkina nustatytus reikalavimus ir tinkama naudoti. Tinklai priklauso nuosavybės teise trečiajam asmeniui.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016 m. birželio 15 d. rašte Nr. R2-(V)-1625 „Dėl geriamojo vandens tiekimo (duomenys neskelbtini) kaime“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Teritorijos vartotojams (gyventojams) būtų užtikrintas geriamojo vandens tiekimas, Komisija ragina Šiaulių rajono savivaldybę užtikrinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimą bei parengti naują viešojo vandens tiekimo teritorijos planą, kuriame būtų įtraukta Teritorija.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija 2019 m. balandžio 29 d. nutarė teikti Šiaulių rajono savivaldybės tarybai svarstyti sprendimo projektą dėl (duomenys neskelbtini) kaimo kvartalo, apriboto (duomenys neskelbtini) pripažinimo viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo teritorija. Minėtos komisijos posėdyje Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas V. G. pažymėjo, jog apibendrinant patikrinimo rezultatus nustatyta, kad gyventojų statybų techniniuose projektuose yra numatyta (ir nėra kitų išlygų) nuotekas tvarkyti centralizuotai, išleidžiant jas į nuotekų tinklus (tinklus ar valymo įrenginius), esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kito nuotekų tvarkymo būdo projektuose nėra numatyta, o Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas V. B. minėtos komisijos posėdyje nurodė, kad, jo žiniomis, šioje teritorijoje jau yra virš 60 gyventojų.
Teismo posėdyje trečiasis asmuo papildomai paaiškino, jog UAB „Šiaulių vandenys“ 2019 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje pateiktoje pažymoje nurodyti gyventojų skaičiai neatitinka faktinės situacijos, o būtent pažymoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) g. 28 gyventojų skaičius yra 4, tačiau turi būti 7, (duomenys neskelbtini) g. 16 nurodyta – 0, tačiau turi būti 4, (duomenys neskelbtini) g. 6 nurodyta 3, tačiau turi būti – 4, (duomenys neskelbtini) g. 10 nurodyta 0, tačiau turi būti – 2, o (duomenys neskelbtini) g. 19 ir (duomenys neskelbtini) g. 7 nurodyta 0, tačiau turėtų būti nurodyta bent 1, nes sutartys dėl geriamojo vandens sudarytos ne laikinosios, todėl bent jas sudarę asmenys turi būti pažymėti kaip vartotojai. Pasak trečiojo asmens, Gyvenamųjų namų kvartale gyvena ir naudojasi UAB „Šiaulių vandenys“ teikiamomis geriamojo vandens tiekimo paslaugomis iš viso 54 asmenys, 14 asmenų naudoja šachtinius šulinius, taigi iš viso 68 asmenys išleidžia nuotekas į neeksploatuojamus nuotekų valymo įrengimus. Neturi duomenų apie (duomenys neskelbtini) g. 3, (duomenys neskelbtini) g. 18, (duomenys neskelbtini) g. 27, (duomenys neskelbtini) g. 10, (duomenys neskelbtini) g. 21, (duomenys neskelbtini) g. 12 ir (duomenys neskelbtini) g. 14 gyventojų skaičių. Nurodė, kad gyvenamųjų namų kvartale yra pastatyti 28 gyvenamieji namai, yra naujai statomų namų ir gyventojų skaičius nuolat didėja. Jis šiuos duomenis žino, nes nuolat bendrauja su gyventojais, žino, kiek gyventojų yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas Gyvenamųjų namų kvartalui priklausančiais adresais, ir prieš jiems pasirašant vandens tiekimo sutartį su UAB „Šiaulių vandenys“ gyventojai turi gauti jo, kaip Tinklų savininko, sutikimą tokią sutartį sudaryti.
Atkreipė dėmesį į tai, kad prie UAB „Šiaulių vandenys“ 2019 m. birželio 11 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtame plane yra tikrovės neatitinkančios informacijos, o būtent jame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus eksploatuoja G. A., tačiau jis šių tinklų neeksploatuoja, tinklų naudotojas yra UAB „Šiaulių vandenys“, plane nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvė, tačiau tokios gatvės nėra, yra (duomenys neskelbtini) gatvė, plane nurodyta, kad yra įvadai (duomenys neskelbtini) g. 10 ir (duomenys neskelbtini) g. 18, tačiau šie adresai nėra nurodyti 2019 m. lapkričio 4 d. pažymoje kaip sudarę sutartis. Be to, iš UAB „Šiaulių vandenys“ pateiktų sutarčių matyti, kad tai nėra laikinosios sutarties dėl laikino vandens tiekimo, jos sudarytos su asmenimis, taigi turėtų būti nurodyta 2019 m. lapkričio 4 d. pažymoje bent 1 asmuo prie taip vadinamų laikinųjų sutarčių.
Paaiškino, kad nuotekų infrastruktūra yra pritaikyta eksploatuoti centralizuotai, ji nėra pritaikyta vienkartiniams nuotekų nusiurbimams, nes yra visiškai įrengtos gatvės, jos gadinamos važiuojant sunkiasvorėms transporto priemonėms, prie įvažiavimo į kvartalą yra pastatytas kelio ženklas „Eismas draudžiamas“, taigi leidžiama važiuoti tik su leidimais ir kvartalo gyventojams. Valymo įrenginius sudaro siurblinė ir dumblinė, yra įrengtas atskiras įvažiavimas, pastatyti vartai. Galima tik išsiurbti dumblą. Jis leido 1–2 kartus ieškovui išsitraukti nuotekas savo lėšomis, tačiau sutikimo 2019 m. vasarą UAB „Kuršėnų vandenys“ išsiurbti nuotekas nedavė. Po minėto nuotekų siurbimo buvo sugadinta gatvės nuovaža, palikti atidaryti šulinėliai, todėl jis turėjo nuostolių, nes samdė žmones, kad sutvarkytų nuovažą ir uždarytų šulinėlius.
Pasak trečiojo asmens, jis buvo savivaldybės įpareigotas įrengti Tinklus, visi projektai buvo suderinti, Tinklai įrengti tinkamai, savivaldybė patvirtino, kad juos galima eksploatuoti, tačiau jų niekaip iš jo neperima. Jis negauna jokių pajamų iš Tinklų, tačiau privalo juos prižiūrėti, išlaikyti, moka mokesčius valstybei, jo niekas neatleidžia nuo mokesčių mokėjimo. O Tinklai nėra eksploatuojami nuo pat pirmo gyventojo prie jų prijungimo, nuotekos kaupiasi griovyje ir nuteka į (duomenys neskelbtini) ežerą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su juo nesutiko. Nurodė, kad ieškovo pirmasis reikalavimas yra nepagrįstas, nes dar nėra suėjęs savivaldybėms įtvirtintos pareigos pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir nustatyti aglomeracijų ribas terminas, todėl turėtų būti atmestas. Kadangi vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra nėra perduota geriamojo vandens tiekėjui, jis neturi teisės su vartotojais sudaryti viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių. Šiuo atveju geriamasis vanduo galėtų būtų tiekiamas, o nuotekos šalinamos geriamojo vandens tiekėjui sudarius subabonento sutartį. Nustačius, kad UAB „Kuršėnų vandenys“ nesutinka sudaryti subabonento sutarties, antrasis patikslinto ieškinio reikalavimas turėtų būtų netenkinamas. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiaulių vandenys“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, UAB „Šiaulių vandenys“ atstovė teismo posėdyje nurodė, jog trečiasis asmuo su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, jei 2019 m. lapkričio 4 d. pažymoje nurodyta gyventojų skaičius 0, tai reiškia, kad sudaryta laikinoji vandens tiekimo sutartis ir gyventojai neinformavo UAB „Šiaulių vandenys“ apie asmenis, deklaravusius savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu. Pažymėjo, jog tarp UAB „Šiaulių vandenys“ ir gyventojų sudarytose sutartyse vartotojams yra nustatyta pareiga parnešti apie asmenis, deklaravusius savo gyvenamąją vietą, įmonė savo iniciatyva tokių duomenų nerenka ir neturi prieigos prie tokių duomenų. Taigi gyventojams nepateikus įmonei duomenų, kad jų gyvenamojoje vietoje savo gyvenamąją vietą deklaravo daugiau asmenų, nei nurodyta sutartyse su gyventojais, į pažymą sukelti duomenys iš sutarčių.
Trečiojo asmens atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriais adresais, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) g. 6, per šešis mėnesius (nuo 2019-04-01 iki 2019-09-30) suvartoto vandens kiekis yra lygus 0. Tokie duomenys reiškia, kad, nors atitinkamais adresais yra deklaravusių savo gyvenamąją vietą asmenų, vandens jie faktiškai nesuvartojo.
Pasak trečiojo asmens atstovės šioje byloje nėra pažymos iš seniūnijos, patvirtinančios, kad patikslinto ieškinio pateikimo dieną Gyvenamųjų namų kvartale savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę daugiau nei 50 asmenų. Taigi klausimas, ar ieškovas turi teisę pareikšti patikslintą ieškinį jo pateikimo teismui dieną.
Nurodė, kad trečiojo asmens G. A. ir Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse yra sąlyga, kad pirkėjas įsipareigoja per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos įstoti į kuriamą bendriją, mokėti nario mokestį, mokėti mokesčius už energetines ir komunalines paslaugas pagal pasirašytas sutartis su atitinkamomis tarnybomis. Dar daugiau, sutartyse yra numatyta, kad gatvių, lietaus kanalizacijos, nuotekų valymo įrenginių ir kitų inžinerinių įrenginių priežiūros klausimai bus sprendžiami bendrijos ir pardavėjo tarpusavio sutarimu, o pirkėjas įsipareigojo su komunikacijų savininku, valdančiu kvartalo inžinerinius statinius, sudaryti inžinerinių statinių eksploatacijos ir komunalinių paslaugų (vandens, elektros energijos, dujotekio) teikimo sutartis, į kurias bus įtraukta sutartyse numatytos nuostatos, leidžiančios inžinerinius tinklus perleisti trečiajam asmeniui bei taisyklės, pagal kurias pirkėjas apmokės už jai bendrai teikiamas ir jos betarpiškai vartojamas komunalines paslaugas. Šios sutarties sąlygos reiškia, kad pardavėjas (G. A.) ir Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai iš esmės susitarė sudaryti subabonento sutartis su vandenį tiekiančiomis ir nuotekas šalinančiomis įmonėmis. Tačiau nepavykus trečiojo asmens G. A. verslo planui, bandoma pareigą dėl nuotekų šalinimo perkelti UAB „Kuršėnų vandenys“.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P., atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai teismo posėdyje nedalyvaujant, nurodė, kad, jos manymu, patikslintas ieškinys yra pagrįstas.
Institucija, byloje teikianti išvadą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, pateikė 2019 m. spalio 11 d. išvadą Nr. (14.5)-ADS-18347 bei prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Išvadoje nurodė, jog pagal galiojančius teisės aktus nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybių funkcija. Pagal ieškovo pateiktus duomenis matyti, kad Gyvenamųjų namų kvartalas atitinka vieną iš viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai keliamų kriterijų, todėl savivaldybei įgyvendinant įstatymines nuostatas ir rengiant geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano pakeitimą minėtoji teritorija turėtų būti nustatyta viešąja geriamojo vandens tiekimo teritorija.
Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo įpareigoti UAB „Kuršėnų vandenys“ viešąją nuotekų tvarkymo sutartį nurodė, jog teisės aktai numato galimybę tvarkyti nuotekas tuo atveju, jei savivaldybė nėra perėmusi vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, ir jei teismas įpareigotų arba bylos šalys sudarytų nuotekų tvarkymo sutartį, būtų užtikrintas susidarančių nuotekų tvarkymas bei išvengta (arba sumažinta rizika) galimo aplinkos teršimo nuotekomis, kol savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka išspręstų klausimus, susijusius su Gyvenamųjų namų kvartalo nuotekų infrastruktūros perėmimo ir pačių nuotekų tvarkymo organizavimu.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė 2019 m. rugsėjo 26 d. išvadą, kurioje nurodė, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. O3-255 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos uždarajai akcinei bendrovei UAB „Šiaulių vandenys“ išdavimo“ išdavė licenciją Nr. L7-GVTNT-04 vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje – (duomenys neskelbtini). Licencijoje nurodyta teritorija neapima (duomenys neskelbtini) gatvių, esančių (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Taip pat UAB „Šiaulių vandenys“ neturi teisės tiekti minėtai teritorijai geriamojo vandens. Tokią paslaugą įmonė galėtų teikti tik atitikdama licencijuojamos veiklos sąlygą – turėdama dokumentus, įrodančius geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros teisėtą valdymą ar naudojimą ir turėdama vandens tiekimo licenciją.
Be to, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. O3-363 UAB „Kuršėnų vandenys“ išdavė licenciją, kuri suteikė teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą (duomenys neskelbtini), esančiuose Šiaulių rajono savivaldybėje. Tačiau UAB „Kuršėnų vandenys“ neturi licencijos tiekti geriamąjį vandenį ir šalinti nuotekas (duomenys neskelbtini) gatvių, esančių (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje.
Pažymėjo, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-278 Šiaulių rajono savivaldybėje viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju paskirta UAB „Kuršėnų vandenys“, tačiau geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veiklą vykdo ir kitas (ne viešasis) vandens tiekėjas – UAB „Šiaulių vandenys“.
Papildomai pažymėjo, jog asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai ir (arba) nuotekų tvarkytojai, tačiau kuriems nuosavybės teise priklauso geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir ji neperduota savivaldybės ar viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, sutarčių su abonentais ar vartotojais dėl viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaryti negali. Tačiau šie asmenys (juridiniai asmenys) gali pagal CK 6.389 ir 6.156 straipsnius sudaryti subabonento sutartis ir tokiam juridiniam asmeniui, kuris neteikia kurios nors paslaugos, pavyzdžiui, vandens neišgauna, o nusiperka iš kito juridinio asmens, nuotekas surenka, bet jų nevalo, o perduoda tvarkyti kitam juridiniam asmeniui, nereikalinga licencija, nes jis nėra laikomas geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad (duomenys neskelbtini) kaimo (Šiaulių r.) gyvenamųjų namų kvartalas, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini)gatves (gatvėmis), atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai keliamus kriterijus, įtvirtintus GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktuose, įpareigojo atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės tarybą, atlikus visas teritorijų planavimo procedūras, ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 1 d. įtraukti į Šiaulių rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą (duomenys neskelbtini) kaimo (Šiaulių r.) gyvenamųjų namų kvartalą, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis), kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, ieškovui T. P. 75,00 žyminį mokestį ir 471,00 Eur išlaidas advokatai pagalbai atlyginti, valstybei – 22,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš ieškovo T. P. atsakovei UAB „Kuršėnų vandenys“ 1089,00 Eur išlaidas advokatai pagalbai atlyginti, valstybei 22,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pripažino nevieša bylos medžiaga dokumentus, esančius elektroninės bylos popierinėje medžiagoje: 1 tomo 135–151 lapus, 2 tomo 11, 135–149, 160, 177, 181 lapus, 3 tomo 8–9, 17, 39, 46–51, 67–85 lapus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismas nurodė, kad į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; arba 2) yra savivaldybei arba savivaldybės valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; arba 3) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos teritorijos (GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalis).
Teismas nustatė, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-313 pritarė G. A. priklausančio 8,4622 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, paskirties keitimui, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymui individualių gyvenamųjų namų kvartalo statybai vietoje (duomenys neskelbtini) bendrajame plane numatyto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo. Iš šio sprendimo matyti, kad iki minėto sprendimo priėmimo teritorija, kurioje šiuo metu yra Gyvenamųjų namų kvartalas, jau buvo numatyta kaip urbanizuojama (duomenys neskelbtini) bendrajame plane (buvo numatytas daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas). Be to, Teritorijų planavimo įstatyme numatyta, kad urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose (TPĮ 2 str. 37 d.). Kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų (TPĮ 2 str. 7 d.). Pagal ieškovo ir trečiojo asmens G. A. paaiškinimus Gyvenamųjų namų kvartale šiuo metu yra iš viso pastatyti 28 namai iš 65, tai sudaro 43 procentus iš visų numatytų pastatyti namų. Todėl įvertinus tai, kad detaliajame plane numatytų žemės sklypų vidutinis plotas yra apie 1000 m2 arba 1/10 ha, kad 28 žemės sklypuose yra pastatyti gyvenamieji pastatai, tai sudaro 2,8 ha ploto arba 33 procentus visos suplanuotos teritorijos, neįvertinus gatvių ir kitų inžinerinių statinių. Visos šios aplinkybės įrodo, kad Gyvenamųjų namų kvartalas yra urbanizuota teritorija, jame toliau yra statomi mažaaukščiai gyvenamieji namai, apsigyvena nauji žmonės. Taigi Gyvenamųjų namų kvartalas atitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytą kriterijų.
Teismas nustatė, kad Gyvenamųjų namų kvartale savo gyvenamąją vietą deklaravo 68 asmenys, tai yra daugiau nei 50, ir 51 iš jų yra tiekiamas geriamasis vanduo bei tiek gyventojų jį faktiškai naudoja, taigi Gyvenamųjų namų kvartalas yra teritorija, atitinkanti ir GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą kriterijų.
Teismas nusprendė, jog Gyvenamųjų namų kvartalą yra teisinis pagrindas įtraukti į Šiaulių rajono vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją (GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktai), ir įpareigojo atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės tarybą tai padaryti ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 1 d.
Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Kuršėnų vandenys“ yra paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Šiaulių rajono savivaldybėje, jai atitinkamose Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos dalyse (kaimuose ir miesteliuose) yra išduota licencija tiekti geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas, tačiau nurodyta licencija neapima Gyvenamųjų namų kvartalo teritorijos bei Tinklai (nuotekų šalinimo tinklai ir vandentiekio tinklai) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. A., dėl Tinklų išpirkimo teismuose vyksta ginčai, Tinklai atsakovės UAB „Kuršėnų vandenys“ nėra pripažinti kaip reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, todėl sprendė, jog nėra visų sąlygų, kurioms esant atsakovė UAB „Kuršėnų vandenys“ ieškovui pateikus prašymą su juo sudaryti viešąją nuotekų tvarkymo sutartį būtų įpareigota tokią sutartį pagal įstatymą sudaryti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas T. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimo motyvą, jog Gyvenamųjų namų kvartalas neatitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinto kriterijaus – nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje, bei nustatyti, jog Gyvenamųjų namų kvartalas atitinka ir GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą, jog nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje, panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Kuršėnų vandenys“ su ieškovu sudaryti nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl nuotekų tvarkymo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir šią ieškovo ieškinio dalį tenkinti, panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Priteisti ieškovui iš atsakovių visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kitą ginčijamo sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti ieškovui iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad Gyvenamųjų namų kvartalas neatitinka vienos iš alternatyvių sąlygų (kriterijaus), įtvirtintos (-o) GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte – nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje. Teismas nustatė, kad Gyvenamųjų namų kvartale deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų skaičius yra daugiau nei 50 asmenų, taip pat nustatė, kad daugiau nei 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą Gyvenamųjų namų kvartale, faktiškai yra aprūpinami geriamuoju vandeniu, o taip pat nustatė, kad daugiau nei 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą Gyvenamajame namų kvartale, išleidžia nuotekas į bendrą nuotekų šalinimo sistemą bei yra pareiškę norą sudaryti sutartis dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Tai, kad, kaip nurodė teismas, nuolatinio pobūdžio nuotekų šalinimo paslaugos jiems nėra teikiamos ir sutartys dėl nuolatinio nuotekų šalinimo ir tvarkymo nėra pasirašytos, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Tokių reikalavimų – nuolatinio pobūdžio nuotekų šalinimo paslaugos bei pasirašytos sutartys dėl nuolatinio nuotekų šalinimo ir tvarkymo – GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte nėra įtvirtinta, todėl nepagrįstai teismas šia prasme plečiamai aiškino šią teisės normą. Tai, kad dėl atsakovių ilgalaikio įstatymų pažeidinėjimo Gyvenamųjų namų kvartale susidarančios nuotekos iki šiol yra išleidžiamos į neeksploatuojamus Nuotekų tinklus ir nuotekos nėra tinkamai tvarkomos, nepakeičia Gyvenamųjų namų kvartale deklaravusių asmenų skaičiaus (daugiau nei 50 asmenų), nepašalina aplinkybės dėl šio asmenų skaičiaus faktiškai išleidžiamų nuotekų į neeksploatuojamus nuotekų tinklus, bei nepanaikina būtinumo neatidėliotinai bei nuolat šias tokio asmenų skaičiaus išleidžiamas nuotekas tvarkyti, tai neabejotinai reiškia, kad, priešingai nei išaiškino teismas, yra tenkinama ir pirmiau minėta sąlyga, įtvirtinta GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte.
Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl įpareigojimo atsakovę UAB „Kuršėnų vandenys“ su ieškovu sudaryti nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl nuotekų tvarkymo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismo nurodytos aplinkybės, kad UAB „Kuršėnų vandenys“ išduota licencija neapima Gyvenamųjų namų kvartalo teritorijos bei Tinklai nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. A., nesudaro pagrindo nevykdyti imperatyvios įstatymo normos, kad paskirtas viešasis geriamojo vandens tiekėjas privalo teikti nuotekų tvarkymo paslaugas savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nors UAB „Šiaulių vandenys“ ir neturi licencijos tiekti vandenį Gyvenamųjų namų kvartale, tačiau tai daro. Teismui konstatavus, kad Gyvenamųjų namų kvartalas atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos kriterijus bei kad nuotekos yra išleidžiamos į neeksploatuojamus Nuotekų tinklus, po to per šulinėlius kyla į paviršių, kaupiasi grioviuose, Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams, įskaitant ieškovui, nedelsiant turi būti pripažinta įstatyme įtvirtinta teisė gauti nepertraukiamą bei tinkamą nuotekų tvarkymo paslaugą bei ta teisė realiai realizuotis, kad ieškovas tokią paslaugą realiai gautų, taip įvykdant teisingumą. Taip būtų užtikrintas imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, vykdymas bei pagaliau užtikrinta ieškovo teisė į tinkamą naudojimąsi gyvenamąja valda bei apsaugota gamtinė aplinka.
Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, iš jo teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimu nepagrįstai atsakovei UAB „Kuršėnų vandenys“ buvo priteista 1089 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (priteista 100 procentų išlaidos), taip pat nepagrįstai ieškovui nepriteista visa išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalis priteisti iš ieškovo atsakovei UAB „Kuršėnų vandenys“ 1089 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (100 procentų) nėra pagrįsta ir todėl, kad ši atsakovė nesutiko ne tik su reikalavimu ją įpareigoti sudaryti sutartį su ieškovu, bet ir su pirmuoju ieškovo reikalavimu, kurį teismas tenkino. Ieškovo nuomone, net apeliacinės instancijos teismui sutikus, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 93 straipsnio nuostatas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, šioje byloje konstatuotinas pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio taisyklių dėl šių motyvų, kadangi ieškovas ieškinį pareiškė kaip vartotojas, kuris labai ilgą laiką siekė išspręsti kilusį ginčą su atsakovėmis ne teismine tvarka, o apeliuodamas į tai, jog atsakovės elgiasi neteisėtai, neužtikrina įstatymų vykdymo, taip pažeisdamos ne tik teisės normas, bet ir ieškovo bei kitų Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų teisę į saugią bei sveiką gyvenamąją aplinką.
Atsakovė UAB „Kuršėnų vandenys“ atsiliepimu į ieškovo T. P. apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-104-1119/2020 palikti nepakeistą, o ieškovo T. P. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo T. P. atsakovei UAB „Kuršėnų vandenys“ išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvo, kad Gyvenamųjų namų kvartalas neatitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos (kriterijaus) – nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje, pastebėtina, jog ieškovas neginčija faktinės aplinkybės, jog iš tikrųjų nuotekų tvarkymo paslaugos nėra teikiamos Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą šioje vietovėje. Tai matyti iš apeliacinio skundo argumentų apie tai, kad gyventojai yra pareiškę norą sudaryti sutartis dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, kad atsakovai atsisako sudaryti šias sutartis ir kad dėl to gyventojai nuotekas faktiškai išleidžia į neeksploatuojamus nuotekų tinklus. Ieškovas pageidauja, jog minėtos aplinkybės būtų prilygintos nuotekų paslaugų teikimui. Su tuo sutikti nėra jokio pagrindo.
Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams nėra teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos, nes nėra sudarytos sutartys tarp gyventojų (taip pat ir ieškovo) ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, taip pat gyventojų nuotekų šalinimo įrenginiai nėra prijungti prie tokios nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią naudotų geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. Byloje nustatyta, kad ieškovo, taip pat ir byloje kaip liudytojų apklaustų kitų Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų, nuotekos nuvedamos į nuotekų tinklus, kurie nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. A.. Nėra ginčo dėl to, kad jokiu teisiniu pagrindu šių G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų nenaudoja nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Šiaulių vandenys“. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuotekos ištraukiamos iš nuotekų šalinimo sistemos nuotekų šalinimo paslaugas teikiančių įmonių pagal vienkartinį susitarimą tarp gyventojų (taip pat ir ieškovo) ir nuotekas šalinančios įmonės. Toks susitarimas laikytinas ne sutartimi dėl nuotekų tvarkymo, o sutartimi dėl nuotekų transportavimo paslaugų teikimo (GVTNTĮ 3 straipsnio 25 dalis).
Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu atmesti ieškinio dalį dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti su ieškovu nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl nuotekų tvarkymo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nesutikimą su šia teismo sprendimo dalimi ieškovas iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, o Gyvenamųjų namų kvartalas atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos kriterijus. Nepaisant to, kad Gyvenamųjų namų kvartalas ir nėra įtrauktas į specialiuoju planu nustatytą viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, ieškovas mano, kad atsakovė vis tiek turėjo būti įpareigota sudaryti su juo viešąją nuotekų tvarkymo sutartį, nes priešingu atveju pažeidžiama ieškovo teisė į viešąją paslaugą – nuotekų tvarkymą. Su šia pozicija nesutiktina.
GVTNTĮ 13 straipsnio 6 dalis nustato, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar GVTNTĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju paskirtas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi tiekti geriamąjį vandenį, teikti nuotekų tvarkymo paslaugas savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, išskyrus jos dalis, kuriose pagal GVTNTĮ 13 straipsnio 10 dalį teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos ar vykdomas teisės aktų reikalavimus atitinkantis individualusis geriamojo vandens išgavimas, naudojimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas. Savivaldybės teritorija tampa viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija, tik patvirtinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą, kuriame ši teritorija numatyta kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija. Be to, atsakovė neturi net teorinės galimybės sudaryti su ieškovu nuotekų tvarkymo sutarties, nes nuotekų šalinimo įrenginiai turi būti teisės aktų nustatyta tvarka prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o atsakovė ne tik Gyvenamųjų namų kvartale, bet visame (duomenys neskelbtini), neturi nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 9 dalį siekti įgyti teisę naudotis trečiajam asmeniui G. A. nuosavybės teise priklausančia nuotekų tvarkymo infrastruktūra galėtų tik patvirtinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą, kuriame Gyvenamųjų namų kvartalo teritorija bus įtraukta į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau su tuo nesutiktina. Atsakovei buvo pareikštas tik vienas ieškinio reikalavimas – reikalavimas įpareigoti sudaryti viešąją nuotekų tvarkymo sutartį. Šis ieškinio reikalavimas visiškai atmestas. Dėl to pagrįstai atsakovei buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato pagalbai už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą. Šios išvados nepaneigia tas faktas, kad atsakovė nesutiko ir su pirmuoju ieškinio reikalavimu dėl Gyvenamųjų namų kvartalo įtraukimo į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, kadangi atsakovės atsikirtimai į šį ieškinio reikalavimą, reiškiamą atsakovėms Šiaulių rajono savivaldybės tarybai bei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, iš esmės yra atsikirtimai į atsakovei reiškiamą reikalavimą įpareigoti sudaryti su ieškovu viešąją nuotekų tvarkymo sutartį.
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į ieškovo T. P. apeliacinį skundą prašo ieškovo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Dėl apeliacinio skundo dalies, kuriame ginčijamas sprendimo motyvas, jog Gyvenamųjų namų kvartalas netenkina sąlygos (kriterijaus), įtvirtintos (-o) GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte, jog nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje, pažymėtina, kad vertinant apelianto teisinį suinteresuotumą šios apeliacinio skundo dalies apimtimi (dėl skundžiamo sprendimo motyvo) svarbu atsižvelgti į sprendimo 99 punktą, kuriame konstatuota kad „<...>Gyvenamųjų namų kvartalas atitinka GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, todėl yra pagrindas šią teritoriją įtraukti į Šiaulių rajono vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją,“ ir Sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje pripažinta, kad „(duomenys neskelbtini) kaimo ((duomenys neskelbtini) r.) gyvenamųjų namų kvartalas, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini) (gatvėmis), atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai keliamus kriterijus, įtvirtintus GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktuose,“ o remiantis šiais motyvais pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintas visiškai.
Dėl apeliacinio skundo dalies, kuria ginčijamas teismo sprendimas atmesti ieškinio dalį dėl įpareigojimo viešąjį nuotekų tvarkytoją UAB „Kuršėnų vandenys“ su ieškovu sudaryti nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl nuotekų tvarkymo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nepagrįstumo pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tam, kad juridinis asmuo turėtų teisę (ir pareigą vartotojui pateikus prašymą) sudaryti viešąją nuotekų tvarkymo sutartį, šis juridinis asmuo turi turėti licenciją tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas, būti paskirtas savivaldybės tarybos viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, šiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise ar kitais pagrindais turi būti perduota geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri būtų pripažinta to paties juridinio asmens kaip reikalinga ir tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui (sprendimo 121 punktas). Sprendime nustatyta, kad „UAB „Kuršėnų vandenys“ yra paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Šiaulių rajono savivaldybėje, jai atitinkamose Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos dalyse (kaimuose ir miesteliuose) yra išduota licencija tiekti geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas. Tačiau nurodyta licencija neapima Gyvenamųjų namų kvartalo teritorijos bei Tinklai nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. A., dėl Tinklų išpirkimo teismuose vyksta ginčai, Tinklai atsakovės nėra pripažinti kaip reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui (sprendimo 122 punktas). Manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra visų sąlygų, kurioms esant atsakovė, ieškovui pateikus prašymą su juo sudaryti viešąją nuotekų tvarkymo sutartį, būtų įpareigota tokią sutartį pagal įstatymą sudaryti.
Su apeliacinio skundo dalimi, kuria ginčijamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nesutinktina, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl teismo sprendimo motyvo, kad Gyvenamųjų namų kvartalas netenkina sąlygos, įtvirtintos GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte
Apeliantas skunde ginčija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Gyvenamųjų namų kvartalas neatitinka vienos iš alternatyvių sąlygų (kriterijaus), įtvirtintos (-o) GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte – nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje. Apeliantas nurodo, kad tai, jog dėl atsakovių ilgalaikio įstatymų pažeidinėjimo Gyvenamųjų namų kvartale susidarančios nuotekos iki šiol yra išleidžiamos į neeksploatuojamus Nuotekų tinklus ir nuotekos nėra tinkamai tvarkomos, nepakeičia Gyvenamųjų namų kvartale gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus (daugiau nei 50 asmenų), nepašalina aplinkybės dėl šio asmenų skaičiaus faktiškai išleidžiamų nuotekų į neeksploatuojamus nuotekų tinklus, bei nepanaikina būtinumo neatidėliotinai bei nuolat šias tokio asmenų skaičiaus išleidžiamas nuotekas tvarkyti, tai neabejotinai reiškia, kad, priešingai nei išaiškino teismas, yra tenkinama ir pirmiau minėta sąlyga, įtvirtinta GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Su šiuo apelianto argumentu nesutiktina.
Kaip teisingai nurodė atsakovė UAB „Kuršėnų vandenys,“ ieškovas neginčija faktinės aplinkybės, jog iš tikrųjų nuotekų tvarkymo paslaugos nėra teikiamos Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą šioje vietovėje, tačiau ieškovas iš esmės pageidauja, jog tai, kad gyventojai nuotekas faktiškai išleidžia į neeksploatuojamus nuotekų tinklus, būtų prilyginta nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo faktą šioje byloje nėra galimybės, kadangi byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kad atsakovai su gyventojais (taip pat ir ieškovu) nesudaro nuotekų šalinimo sutarčių, gyventojų nuotekų šalinimo įrenginiai nėra prijungti prie tokios nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią naudotų geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ir nuotekos nėra tvarkomos, o dėl to nuotekos yra išleidžiamos į žemės paviršių ir kaupiasi griovyje, sukelia nemalonų kvapą.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmuoju patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovas prašė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalas, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis), atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai keliamus kriterijus, įtvirtintus GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktuose, ir įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės tarybą įtraukti į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą (planus) (duomenys neskelbtini) k. gyvenamųjų namų kvartalą, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis), kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją.
GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija, atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; arba 2) yra savivaldybei arba savivaldybės valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; arba 3) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos urbanizuotos ir (arba) urbanizuojamos teritorijos. Šie kriterijai, kuriems esant teritorija įtraukiama į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją yra alternatyvūs, tai yra, pakanka nustatyti nors vieną iš minėtų kriterijų.
Kaip teisingai pastebėjo trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nors pirmosios instancijos teismas ir nenustatė, kad daugiau nei 50 asmenų deklaravusių savo gyvenamąją vietą yra teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos, tačiau nustatė, kad Gyvenamųjų namų kvartale savo gyvenamąją vietą deklaravo 68 asmenys, tai yra daugiau nei 50, ir 51 iš jų yra tiekiamas geriamasis vanduo, ir tiek gyventojų jį faktiškai naudoja, todėl sprendė, kad Gyvenamųjų namų kvartalas yra teritorija, atitinkanti GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą kriterijų.
Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat konstatavo, kad Gyvenamųjų namų kvartalas atitinka ir GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytą kriterijų ir įpareigojo atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės tarybą, atlikus visas teritorijų planavimo procedūras, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 1 d., įtraukti į Šiaulių rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamųjų namų kvartalą, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis), kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Taigi, ieškovo patikslinto ieškinio pirmasis reikalavimas buvo visiškai patenkintas.
Dėl įpareigojimo viešąjį nuotekų tvarkytoją UAB „Kuršėnų vandenys“ su ieškovu sudaryti nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl nuotekų tvarkymo
Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl įpareigojimo atsakovę UAB „Kuršėnų vandenys“ su ieškovu sudaryti nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl nuotekų tvarkymo (duomenys neskelbtini). Teismui konstatavus, kad Gyvenamųjų namų kvartalas atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos kriterijus, bei tai, kad nuotekos yra išleidžiamos į neeksploatuojamus nuotekų tinklus ir po to per šulinėlius kyla į paviršių, kaupiasi grioviuose, Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams, įskaitant ieškovui, nedelsiant turi būti pripažinta įstatyme įtvirtinta teisė gauti nepertraukiamą bei tinkamą nuotekų tvarkymo paslaugą bei ta teisė realiai realizuoti, kad ieškovas tokią paslaugą realiai gautų, taip įvykdant teisingumą.
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas gali būti atliekamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje. Tam, kad juridinis asmuo turėtų teisę (ir pareigą vartotojui pateikus prašymą) sudaryti viešąją nuotekų tvarkymo sutartį, šis juridinis asmuo turi turėti licenciją tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas, būti paskirtas savivaldybės tarybos viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, šiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise ar kitais pagrindais turi būti perduota geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri būtų pripažinta to paties juridinio asmens kaip reikalinga ir tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui.
Teisėjų kolegija sutinka, kad turi būti siekiama galimybė Gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams kuo greičiau realiai naudotis nuotekų tvarkymo paslauga, tačiau pažymėtina, kad, kaip teisingai sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja kliūtys, dėl kurių nėra galimybės įpareigoti atsakovę UAB „Kuršėnų vandenys“ sudaryti viešąją nuotekų tvarkymo sutartį – „UAB „Kuršėnų vandenys“ yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Šiaulių rajono savivaldybėje, jai atitinkamose Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos dalyse yra išduota licencija tiekti geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas, tačiau ji neapima Gyvenamųjų namų kvartalo teritorijos, o ir Tinklai nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. A., dėl Tinklų išpirkimo teismuose vyksta ginčai, Tinklai nėra pripažinti kaip reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui. Kaip teisingai nurodė atsakovė UAB „Kuršėnų vandenys“, pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 9 dalį siekti įgyti teisę naudotis trečiajam asmeniui G. A. nuosavybės teise priklausančia nuotekų tvarkymo infrastruktūra atsakovė galėtų tik patvirtinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą, kuriame Gyvenamųjų namų kvartalo teritorija bus įtraukta į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją tik po 2021 m. kovo 1 d., kai bus atlikta vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-170 keitimo procedūra.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas ginti ieškovo, kaip silpnesniosios šalies, interesus, nusprendė peržengti ieškinio ribas ir nustatė atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės tarybai terminą teismo sprendimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus įvykdyti, kadangi tinkamai pagal visus įstatymų reikalavimus įvykdžius teritorijų planavimo procedūras bus užtikrinta, kad pakeisto specialiojo plano sprendiniai įsigalios ir pagal šios sprendinius atitinkamai bus galima toliau vystyti ūkinę veiklą (tai yra geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei 100 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tai yra 1089 Eur, taip pat nepagrįstai ieškovui nepriteista visa išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti, kadangi atsakovė nesutiko ne tik su reikalavimu ją įpareigoti sudaryti sutartį su ieškovu, bet ir su pirmuoju ieškovo reikalavimu, kurį teismas tenkino.
Teisėjų kolegija pažymi, kad patikslintame ieškovo ieškinyje buvo pateikti du reikalavimai: 1) pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) k. gyvenamųjų namų kvartalas, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini)gatves (gatvėmis), atitinka viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai keliamus kriterijus, įtvirtintus GVTNTĮ 12 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktuose, ir įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės tarybą įtraukti į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą (planus) (duomenys neskelbtini) k. gyvenamųjų namų kvartalą, kuris apima (apribotas) (duomenys neskelbtini) gatves (gatvėmis), kaip viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją; 2) įpareigoti viešąjį nuotekų tvarkytoją UAB „Kuršėnų vandenys“ su ieškovu T. P. sudaryti nuotekų tvarkymo viešąją sutartį dėl nuotekų tvarkymo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas patenkino pirmąjį patikslinto ieškinio reikalavimą, o antrąjį atmetė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas buvo iš esmės reiškiamas Šiaulių rajono savivaldybės tarybai, o antrasis – UAB „Kuršėnų vandenys“, atsiliepimuose į ieškinį tiek Šiaulių rajono savivaldybės taryba, tiek UAB „Kuršėnų vandenys“ atsikirtinėjo į abu patikslinto ieškinio reikalavimus ir buvo suinteresuoti patikslinto ieškinio reikalavimų atmetimu. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su ieškovu ir sprendžia, kad patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą, į kurį atsikirtinėjo ir UAB „Kuršenų vandenys“, yra pagrindas priteisti tik pusę UAB „Kuršėnų vandenys“ pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui priteisti pusę jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš UAB „Kuršėnų vandenys“ ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos bei atitinkamai paskirstyti priteistą žyminio mokesčio dydį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl procesinės bylos baigties
1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, tačiau sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme yra nepagrįsta, todėl keistina, perskirstant šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
2. Apeliacinį skundą dėl ginčo esmės atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
3. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 1089,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikomas išlaidų patyrimo metu galiojantis 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1358,60 Eur. Šiuo atveju taikytinas koeficientas, nustatytas Rekomendacijų 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3 (tai šiuo atveju sudaro 1766,18 Eur). Taigi atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai (1089,00 Eur) yra daugiau kaip 1,6 karto mažesnės už maksimalų dydį, nustatytą Rekomendacijose (1766,18 Eur), nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti ją taip:
Priteisti iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, kodas 188726051, ieškovui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,50 (trisdešimt septynių eurų penkiasdešimt centų) žyminį mokestį ir 235,50 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų ir penkiasdešimt centų) išlaidas advokatai pagalbai atlyginti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kuršėnų vandenys“, kodas 301507301, ieškovui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,50 (trisdešimt septynių eurų penkiasdešimt centų) žyminį mokestį ir 235,50 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų ir penkiasdešimt centų) išlaidas advokatai pagalbai atlyginti.
Priteisti iš ieškovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Kuršėnų vandenys“, kodas 301507301, 544,50 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimt centų) išlaidas advokatai pagalbai atlyginti.
Priteisti iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, kodas 188726051, valstybei 11,10 Eur Eur (vienuolikos eurų ir dešimt centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės UAB „Kuršėnų vandenys“, kodas 301507301, valstybei 11,10 Eur Eur (vienuolikos eurų ir dešimt centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 22,21 Eur (dvidešimt dviejų eurų, 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovo T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovės UAB „Kuršėnų vandenys“ (įm. k. 301507301) naudai 1089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Danutė Burbulienė
Vytautas Kursevičius
Egidijus Mockevičius