Nr. DOK-4482 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00364-2024-6 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 23 d. paduotu ieškovės UAB „ETN Baltic“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „ETN Baltic“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „ETN Baltic“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso ir konkurso laimėtojų tvirtinimo pripažinimo neteisėtais; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Videoarchitektai“.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, pašalindama sprendimo motyvuojamosios dalies 48–50 punktuose išdėstytus motyvus dėl ieškinio senaties.

Ieškovė UAB „ETN Baltic“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. 

Ieškovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino viešo konkurso institutą (konkurso sąlygų išdėstymą ir jų paaiškinimą, kai neapibrėžta informacija turi tiesioginę ir esminę reikšmę konkurso rezultatams) (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.947 straipsnio 1–3 dalys). Teismai nepagrįstai nustatė, kad galimų alternatyvių technologinių sprendinių nurodymas su Konkurso sąlygų įgyvendinimu susijusiuose bendro pobūdžio teisės aktuose sudaro pagrindą konstatuoti, kad Konkurso sąlygose buvo pateikta pakankama ir aiški informacija dėl Konkurso dalyko, pagal kurią ieškovė turėjo galimybes įvertinti ir nuspręsti, kokį vietinės rinkliavos dydį pasiūlyti tam, kad būtų pripažinta Konkurso laimėtoja. Teismai neįvertino, kad ta aplinkybė, jog pagal paskelbtas Konkurso sąlygas dalis Konkurso dalyvių pasiūlymus dėl rinkliavos dydžio parengė su prielaida, kad savivaldybė galėtų nesuderinti LED technologijomis paremto išorinės reklamos įrenginio projekto ir neleistų jo įrengti, patvirtina, kad Konkurso dalyviams buvo sudarytos nevienodos sąlygos įgyti teisę naudotis reklamos vieta. Teismai neatsižvelgė į ginčo Konkurso specifiką, kuri lėmė, kad šiuo konkrečiu atveju Konkurso sąlygose turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta ir (ar) prašant Konkurso dalyviui pateikta objektyvi informacija, iš kurios būtų galima spręsti, kad rengiant pasiūlymą tarp technologinių sprendinių gali būti ir LED ekrano naudojimas. Ieškovė kreipėsi į savivaldybę dėl Konkurso sąlygų informacijos patikslinimo, tačiau savivaldybė atsisakė teikti informaciją. 

2. Teismai nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kuriais ši įrodinėjo nagrinėjamoje byloje ginčo dalyku esančių Konkurso sąlygų ydingumą. Konkurso sąlygos nebuvo aiškios ir pakankamos tam, kad visi Konkurso dalyviai galėtų jas vienodai suprasti ir prognozuodami, kad savivaldybė tikrai leis naudoti LED ekraną, parengti geriausius savo pasiūlymus. Tik vienas Konkurso dalyvis pateikė pasiūlymą, kurio ekonominį naudingumą (rinkliavos dydį) lėmė būtent LED technologijų įtraukimas, tuo tarpu kiti 6 Konkurso dalyviai pateikė pasiūlymus su net keletą kartų mažesniais rinkliavos dydžiais, manydami, kad išorės reklamoms ant viadukų įrengti galimos tradicinės tik tradicinės technologinės priemonės, tik dar kartą patvirtina, kad Konkurso sąlygos nebuvo pakankamai aiškios ir vienareikšmiškai suprantamos Konkurso dalyviams ir, svarbiausia, kad ši aplinkybė lėmė, jog Konkurso dalyviams buvo sudarytos nevienodos sąlygos įgyti teisę naudotis reklamos vieta. 

3. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje pripažįstamas viešųjų pirkimų principų jurisprudencijos taikymas pagal analogiją viešo konkurso teisiniuose santykiuose. Teismai nepagrįstai nesivadovavo pagal analogiją viešųjų pirkimų reglamentavimu ir teismų praktika, kai detalių viešo konkurso sąlygų paaiškinimo tvarką įtvirtinančių teisės normų nėra. Tai lėmė, kad ieškovės argumentai dėl savivaldybės atsisakymo pateikti prašomą informaciją, susijusią su neaiškiomis Konkurso sąlygomis, teismų liko neišnagrinėti. Teismai tinkamai neįvertino, kad viešo konkurso institutas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytas teisinis reguliavimas yra glaudžiai susiję dėl šių teisinių santykių reikšmės visuomenei ir būtinybės šiais atvejais užtikrinti viešosios nuosavybės racionalų ir skaidrų naudojimą, garantuojant subjektų, siekiančių įgyti teisę ja naudotis, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų įgyvendinimą, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra reikšminga tuo aspektu, kad principinės VPĮ įtvirtintos teisės normos gali ir turi būti taikomos viešo konkurso teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2022). Taigi, esamoje byloje dėl viešo konkurso turėtų būti pripažįstama, kad skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų įgyvendinimą privalėjo užtikrinti Konkurso organizatorė ir rengėja savivaldybė ir kad būtent šių principų pagrindu turi būti vertinamas Konkurso teisėtumas. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „ETN Baltic“ (j. a. k. 122228445) 222 (du šimtus dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 22 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 161144, kodas ZP03065.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas 

                                                                                                   Irmantas Šulcas

                                                                   Dalia Vasarienė