Civilinė byla Nr. e2-1529-798/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01629-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) asociacijos „Amber Taxi Association“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl padidinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo viešosios įstaigos „Vilnius veža“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos asociacijos „Amber Taxi Association“ reiškiamo papildomo 176 803,06 Eur kreditorinio reikalavimo bankrutavusiai viešajai įstaigai (toliau – BVšĮ) „Vilnius veža“ pagrįstumo. Savo teisę reikalauti papildomos 176 803,06 Eur sumos bankroto procese pareiškėja sieja su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2026-577/2018, kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. balandžio 18 d. išnagrinėjus skundą (civilinė byla Nr. e2A-82-823/2019), teisinėmis pasekmėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjos asociacijos „Amber Taxi Association“ prašymo patikslinti jos kreditorinį reikalavimą padidinant jį 176 803,06 Eur suma iki bendros 389 666,35 Eur sumos BVšĮ „Vilnius veža“ kreditorių sąraše. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašymui pagrįsti pareiškėja apeliuoja į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2026-577/2018, kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus skundą 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-82-823/2019). Nurodytu sprendimu teismas pripažino negaliojančiais ab initio (nuo jo sudarymo momento) asociacijos „Amber Taxi Association“ atliktus įskaitymus BVšĮ „Vilnius veža“, o būtent: 2015 m. balandžio 8 d. 75 076,64 Eur suma; 2015 m. birželio 11 d. 26 783,55 Eur suma; 2015 m. birželio 12 d. 13 693,45 Eur suma; 2015 m. birželio 13 d. 61 249,42 Eur dydžio suma. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės asociacijos „Amber Taxi Association“ ieškovei BVšĮ „Vilnius veža“ 176 803,06 Eur įsiskolinimą. Teismas nesutiko su pareiškėjos teigimu, kad patenkinus bankrutavusios įstaigos reikalavimą pripažinti atliktus įskaitymus negaliojančiais, susidarė situacija, kad abi šalys buvo grąžintos į pradinę padėtį, todėl viena kitai liko skolingos. BVšĮ „Vilnius veža“ bankroto byloje asociacijos „Amber Taxi Association“ 212 863,29 Eur kreditorinis reikalavimas patvirtintas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi ir buvo grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4708-661/2015, kuriuo iš BVšĮ „Vilnius veža“ asociacijos „Amber Taxi Association“ naudai buvo priteista 238 726,21 Eur suma, kartu nurodant, jog 25 862,92 Eur priteistos sumos dalis jau yra išieškota antstolio iki bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorė, nesutikdama su pareiškėjos papildomu reikalavimu, nurodė, jog administratorė neturi jokių kitų duomenų, kurių pagrindu galėjo susiformuoti asociacijos „Amber Taxi Association“ reikalavimo teisė į BVšĮ „Vilnius veža“, išskyrus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-4708-661/2015. Bankroto administratorė 2016 m. vasario 11 d. pareiškėjai pateikė raginimą sumokėti apskaitomą 221 024,20 Eur skolą ir gavusi 2016 m. balandžio 5 d. pareiškėjos atsakymą sužinojo apie pareiškėjos atliktus įskaitymus, kurie teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais, kaip prieštaraujantys bankrutuojančios įstaigos kreditorių interesams. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2026-577/2018, kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus skundą 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-82-823/2019), pagrindu automatiškai atsirado jos reikalavimo teisė į BVšĮ „Vilnius veža“. Nurodė, kad reiškiant papildomą konkrečios nurodyto dydžio sumos kreditorinį reikalavimą, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka pareiškėjai asociacijai „Amber Taxi Association“. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja asociacija „Amber Taxi Association“ prašomo papildomai patvirtinti 176 803,06 Eur kreditorinio reikalavimo sumos, kildinamos iš BVšĮ „Vilnius veža“ likusio įsiskolinimo, nepagrindė ir neįrodė.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Apeliantė asociacija „Amber Taxi Association“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti kreditorės asociacijos „Amber Taxi Association“ prašymą padidinti kreditorinį reikalavimą papildoma 176 803,06 Eur suma iki bendros 389 666,35 Eur sumos. Apeliantė nurodo, kad po to, kai Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje buvo patvirtintas pradinis 212 863,29 Eur kreditorinis reikalavimas, Lietuvos apeliacinis teismas kitoje byloje paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas BVšĮ „Vilnius veža“ ieškinys apeliantei dėl 176 803,06 Eur įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Panaikinus įskaitymus bankrutavusi įstaiga liko apeliantei skolinga nurodytą sumą. Apeliantės tvirtinimu 212 863,29 Eur dydžio bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrindas yra 2015 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-4708-661/2015. O papildomo reikalavimo pagrindas yra Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-82-823/2019 paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2026-577/2018 dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiu. Apeliantės teigimu, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2026-577/2018, šalis sugrąžinus į padėtį, buvusią iki įskaitymo sandorių sudarymo, abiejų šalių tarpusavio įsiskolinimai tapo neįskaitytais ir išliko tokio dydžio, kokie jie buvo iki įskaitymo. Taip pat nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad apeliantė turi iš naujo pareigą įrodinėti jos reikalavimo atsiradimo aplinkybes, nors ji savo reikalavimą kildina iš vykdytino įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad reikalaujama patvirtinti suma persidengia su jau patvirtinta 212 863,29 Eur kreditorinio reikalavimo suma. Teismas netinkamai interpretavo faktines aplinkybes nurodydamas, kad papildomas kreditorinis reikalavimas jau patenka į patvirtinto kreditorinio reikalavimo sumą ir taip paneigė įsiteisėjusio teismo sprendimo galią ir privalomumą. Bankroto administratorė, teikdama atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl papildomo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, įžvelgė dalinį įsiskolinimo persidengimą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė net ir tą dalį apeliantės prašymo, dėl kurios ginčo nekilo (t. y. 75 076,64 Eur). Pirmosios instancijos teismas formuoja ydingą praktiką, pagal kurią kreditoriaus galimybė pasitvirtinti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje tampa priklausoma ne nuo objektyvių galimybių, o išimtinai nuo paties skolininko geranoriškumo ir sąžiningumo (skundžiamos nutarties 36 punktas). Apeliantė pažymėjo, kad bankrutavusi bendrovė įskaitymus ginčijo išskirtinai tik actio Pauliana pagrindu ir nesirėmė skolos persidengimu. Pati administratorė bankroto byloje reikalavo pirmosios instancijos teismo įtraukti asociaciją „Amber Taxi Association“ į kreditorių sąrašą, tokiu būdu pripažindama reikalavimų pagrįstumą. Tai, kad 2015 m. balandžio 8 d. įskaitymo suma nebuvo reikalaujama priteisti civilinėje byloje Nr. 2-4708-661/2015, patvirtino kartu su 2019 m. rugpjūčio 20 d. apeliantės rašytiniais paaiškinimais pateiktas priedas – 2014 m. balandžio 27 d. ieškinio byloje Nr. 2-4708-661/2015 priedu Nr. 12 esanti suvestinė. Šioje suvestinėje, be kita ko, matyti, kad įskaitymo suma nėra įtraukta į pareikšto reikalavimo sumą, nes ši suma yra iš jos atimta. Taigi, ši suma nebuvo nagrinėjamos bylos reikalavimo dalyku. Apeliantė taip pat pažymi, kiek tai susiję su 2015 m. birželio 11 d. ir 2015 m. birželio 12 d. įskaitymų sumomis, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad atmestini yra apeliantės teiginiai, jog BVšĮ „Vilnius veža“ įskaitymų skolos nebuvo bylos Nr. 2-4708-661/2015 nagrinėjimo dalyku (skundžiamos nutarties 38 punktas), tačiau niekaip nepaaiškino, kaip šių įskaitymų sumos, kurios susidarė atitinkamai už laikotarpius iki 2015 m. gegužės 1 d. ir nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 20 d., galėjo būti minėtos bylos nagrinėjimo dalyku, kai toje byloje ieškinys buvo pateiktas anksčiau, t. y. 2015 m. balandžio 29 d.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl padidinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo viešosios įstaigos „Vilnius veža“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
5. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ nustatyta, kad BVšĮ ,,Vilnius veža“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino pradinį kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe buvo patvirtintas trečios eilės kreditorės asociacijos „Amber Taxi Association“ 212 863,29 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
6. Asociacija „Amber Taxi Association“ savo reikalavimą grindė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4708-661/2015, kuriuo iš BVšĮ „Vilnius veža“ asociacijos „Amber Taxi Association“ naudai buvo priteista 238 726,21 Eur suma, kartu nurodant, jog 25 862,92 Eur priteista sumos dalis yra išieškota antstolio iki bankroto bylos iškėlimo. Priteistą 238 726,21 Eur sumą sudarė: 145 208,24 Eur ir 36 343,72 Eur priteistos nuostolių (žalos) sumos (iš viso 181 551,96 Eur) už netinkamą 2014 m. liepos 2 d. Taksi Dispečerinės paslaugų teikimo sutarties Nr. S2 vykdymą ir už netinkamą 2014 m. liepos 3 d. Automobilių subnuomos sutarties Nr. S1 vykdymą; 54 535,25 Eur skolos už suteiktas vežimo paslaugas bei 2 639 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
7. Apeliantė 2015 m. spalio 27 d. teikdama pirminį prašymą įtraukti asociaciją „Amber Taxi Association“ į bankrutuojančios įstaigos kreditorių sąrašą, nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su priešpriešinių vienarūšių įsiskolinimų įskaitymu.
8. 2014 m. liepos 3 d. tarp asociacijos „Amber Taxi Association“ ir BVšĮ „Vilnius veža“ buvo sudaryta Automobilių subnuomos sutartis Nr. S1. 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. gegužės 27 d. bankrutuojanti įstaiga automobilių priėmimo perdavimo aktais perdavė transporto priemones UAB „Šiaulių banko lizingas“ atstovui negalėdama vykdyti įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. Dėl šios priežasties Automobilių subnuomos sutartis Nr. S1 sudaryta tarp asociacijos „Amber Taxi Association“ ir BVšĮ „Vilnius veža“ buvo nutraukta 2015 m. gegužės 20 d.
9. Apeliantė bankroto byloje 2016 m. kovo 21 d. pateikė prašymą patvirtinti papildomą 1 063 018, 88 Eur kreditorinį reikalavimą. Apeliantė reikalavo atlyginti jos nurodytus nuostolius, kuriuos iš esmės kreditorė laikė savo negautomis pajamomis. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4412-866/2016 netenkino pareiškėjos prašymo dėl papildomo 1 063 018, 88 Eur reikalavimo patvirtinimo.
10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2026-577/2018, kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus skundą 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-82-823/2019), pripažino negaliojančiais ab initio (nuo jo sudarymo momento) asociacijos „Amber Taxi Association“ atliktus įskaitymus. Byloje nustatyta, kad ginčijamus įskaitymus apeliantė atliko 2015 m. balandžio 8 d. (įskaityta 75 076,64 Eur dydžio suma), 2015 m. birželio 11 d. (įskaityta 26 783,55 Eur suma), 2015 m. birželio 12 d. (įskaityta 13 693,45 Eur suma) ir 2015 m. birželio 13 d. (įskaityta 61 249,42 Eur suma). Į teismą su ieškiniu BVšĮ ,,Vilnius veža“ kreipėsi po to, kai 2016 m. vasario 11 d. pareikalavo iš apeliantės sumokėti 221 024,20 Eur skolą ir 2016 m. balandžio 5 d. gavo apeliantės atsakymą dėl atliktų įskaitymų.
11. 2019 m. gegužės 15 d. BVšĮ „Vilnius veža“ bankroto byloje gautas asociacijos „Amber Taxi Association“ prašymas patvirtinti papildomą 176 803,06 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą iki bendros 389 666,35 Eur sumos. Nors BVšĮ „Vilnius veža“ bankroto administratorė mažoji bendrija „Likvidavimas“ atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą nepateikė, tačiau atsiliepdama į asociacijos prašymą dėl papildomo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodė, kad apeliantė tris iš keturių įskaitymų atliko jau po Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-4708-661/2015 iškėlimo. BVšĮ „Vilnius veža“ buhalterinėje apskaitoje asociacijos įvykdyti įskaitymai nebuvo atspindėti, todėl bankroto administratorė, turėdama duomenų apie apeliantės įsiskolinimus, pastarajai 2016 m. vasario 11 d. išsiuntė raginimą dėl 221 024,20 Eur sumokėjimo. Administratorė neturi jokių kitų duomenų, kokiu pagrindu galėjo susidaryti BVšĮ „Vilnius veža“ 176 803,06 Eur dydžio įsiskolinimas apeliantei.
12. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi netenkino asociacijos „Amber Taxi Association“ prašymo patvirtinti papildomą 176 803,06 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.
13. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais: papildomą apeliantės reikalavimą pagrindžia įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas, kurio privalomumą ir vykdytinumą paneigė pirmosios instancijos teismas; skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė turi pareigą iš naujo įrodinėti reikalavimo atsiradimo aplinkybes; skundžiama nutartimi nepagrįstai nuspręsta, kad papildomas kreditorinis reikalavimas persidengia su teismo sprendimu už akių priteista suma; reikalavimo pagrįstumas be pagrindo siejamas su skolininko geranoriškumu; pirmosios instancijos teismui pateikti įskaitymų dokumentai patvirtino apeliantės reikalavimų pagrįstumą.
14. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, svarbu per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
15. Atmestini apeliantės argumentai, kad jos reikalavimo teisė į bankrutuojančios įstaigos 176 803,06 Eur skolą automatiškai atsirado įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2026-577/2018 ir reikalavimas peržiūrėti tokio reikalavimo pagrįstumą byloje dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo apskritai yra nekorektiškas, nes juo siekiama paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad asociacijos „Amber Taxi Association“ debitorinė skola BVšĮ „Vilnius veža“ buvo patvirtinta įstaigos apskaitos dokumentais. Priešingai nei teigia apeliantė atskirajame skunde, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jos didesnį (papildomą) kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai viešajai įstaigai. Atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2026-577/2018 nebuvo įrodinėjama, kad apeliantė turi reikalavimo teisę į BVšĮ „Vilnius veža“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaip nustatyta aukščiau nurodytoje byloje, BVšĮ „Vilnius veža“ kreipėsi į teismą dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir teismas jos reikalavimą patenkino. Byloje dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais nėra duomenų ir teismas išnagrinėtoje byloje neanalizavimo skolų atsiradimo pagrindų, įsiskolinimų susidarymo laikotarpių, todėl iš nurodyto sprendimo negali automatiškai kilti apeliantės reikalavimo teisė į BVšĮ „Vilnius veža“ bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad teismo sprendimu pareiškėjo vienašalių įskaitymo sandorių pripažinimas negaliojančiais nėra tapatus BVšĮ „Vilnius veža“ skolų fakto nustatymui, nes priešpriešinių įstaigos skolų egzistavimo fakto, reiškiant papildomą konkrečios nurodyto dydžio sumos kreditorinį reikalavimą, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka pareiškėjai asociacijai „Amber Taxi Association“.
17. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė netaikyti nurodytos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, tačiau įrodinėjimo naštos perkėlimas atsakovui yra išimtis, todėl ji turėtų būti taikoma tik kai neabejotinai nustatomos sąlygos perkelti įrodinėjimo naštą. Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama, kad jos kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
18. Apeliantė nurodo, kad jos reikalavimo teisę bankroto byloje pagrindžia BVšĮ „Vilnius veža“ įsipareigojimų asociacijai „Amber Taxi Association“ 2015 m. balandžio 27 d. suvestinė ir pranešimai dėl atliktų įskaitymų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asociacijos pateikta suvestinė nėra oficialus apskaitos dokumentas, jis neinformatyvus ir neįrodo skolos sumos realumo.
19. Byloje nustatyta, kad BVšĮ „Vilnius veža“ dokumentuose asociacijai „Amber Taxi Association“ nesumokėta skola neapskaityta, administratorius pripažįsta pagrįsta tik 2015 m. birželio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4708-661/2015 asociacijos „Amber Taxi Association“ naudai priteistą sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei į bylą pateikta vienašališkai apeliantės sudaryta suvestinė, nei į bylą pateikti 2015 m. balandžio 8 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. birželio 12 d. ir 2015 m. birželio 13 d. pranešimai dėl atliktų įskaitymų, nėra pripažintini tinkamais įrodymais bankroto byloje, siekiant patvirtinti reikalavimo teisę į bankrutuojančią įstaigą. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Todėl apeliantė pirmosios instancijos teismo ir buvo įpareigota pateikti detalius paaiškinimus su prašomos patvirtinti bendros reikalavimo sumos (389 666,35 Eur) paskaičiavimais; tarpusavio skolų suderinimo aktus ar įskaitymo aktus ir kt. dokumentus, kuriuose nurodomi tuo momentu konkrečių įskaitytų BVšĮ „Vilnius veža“ skolų atsiradimo pagrindai, susiformavimo laikotarpiai ir skaičiavimai.
20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad į bylą nėra pateikti skolų suderinimo aktai, formuoja praktiką, kai kreditoriaus galimybės išsiieškoti įsiskolinimą išimtinai priklauso nuo skolininko geranoriškumo, kadangi tik toks reikalavimas galėtų būti pagrįstas, kurio dydis yra suderintas su skolininku. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais sutikti negali. Teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu ir įrodymu byloje galėtų būti pripažinti, jei pasirašyti tiek kreditoriaus, tiek skolininko. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį reikėtų įrodinėti tiesioginiais įrodymais, kurių nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Ūkine komercine veikla besiverčiantys asmenys turi pareigą buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Nepateikdamas teismui pirminių apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti šalių tarpusavio atsiskaitymų teisingumą remiantis sutarties sąlygomis, asmuo prisiima tokių įrodymų nepateikimo padarinius. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad siekiant bankroto byloje pagrįsti kreditorinį reikalavimą, nepakanka pateikti vien tik tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (o juo labiau vienašališkai apeliantės sudarytos suvestinės ir pranešimų dėl atliktų įskaitymų), ypač jei skolininkas nesutinka su nurodytos skolos dydžiu.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti su apeliantės argumentu, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė net ir tą dalį apeliantės prašymo, dėl kurios ginčo nekilo (t. y. 75 076,64 Eur). Bankroto administratorė ginčijo visą apeliantės prašomą patvirtinti papildomo kreditorinio reikalavimo sumą ir su juo nesutiko, todėl pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą jo netvirtinti visa apimtimi.
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankroto byloje nėra jokių duomenų ir dokumentų, grindžiančių pareiškėjai mokėtinų sumų už vežimo paslaugas atsiradimą ir skaičiavimą, taip pat jokių dokumentų dėl tokių sumų suderinimo ir įstaigos jų pripažinimo pagrįstomis; nėra jokių abiejų šalių skolų suderinimo aktų, apskaitymo šalių buhalterinės apskaitos bei veiklos dokumentuose (ūkinių operacijų dokumentų, sutarčių su klientais sąrašų ir mokėjimo dokumentų, kt.). Paslaugų teikimo sutarties 4.6. punkte šalys sulygo dėl to, jog už aptarnautus sutartinius klientus šalys atsiskaitys pagal faktiškai aptarnautų klientų pateiktus atsiskaitymo kvitus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad pareiškėja mokėtinų sumų už vežimo paslaugas atsiradimo mechanizmo neišaiškino, o prievolės atsiskaityti atsiradimo neatskleidė, t. y. su kuria iš dviejų šalių klientai buvo sudarę / turėjo sudaryti sutartis dėl aptarnavimo, kiek ir kada tokių sutarčių buvo sudaryta, su kuo atsiskaitė patys klientai ir kaip buvo apskaičiuoti faktiškai aptarnauti klientai. Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir sutikus su apeliantės argumentais, kad jos papildomas kreditorinis reikalavimas (176 803,06 Eur) nėra įskaitytas į bankroto byloje patvirtintą kreditorinio reikalavimo sumą (212 863,29 Eur), nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį, kadangi kaip aukščiau minėta, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą dėl jos reikalavimo BVšĮ „Vilnius veža“ bankroto byloje pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis
Antanas Rudzinskas