Civilinė byla Nr. e2-182-516/2025
Civilinė byla Nr. e2-214-516/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00656-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilines bylas pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Medstatyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. papildomos nutarties ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gintsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. papildomos nutarties, kuriomis išspręsti trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Caverion Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Medstatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Gintsta“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Caverion Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovės 2024 m. balandžio 15 d. rašte Nr. S-10695 (1.4 E) nurodytą įskaitymą dėl 161 646,97 Eur negaliojančiu ab initio; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 161 646,97 Eur, 1 260,85 Eur delspinigius, 89 853,58 Eur už atliktus darbus, 12,5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės UAB „Caverion Lietuva“ ir atsakovės VĮ Registrų centro 2024 m. gruodžio 5 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
3. Trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“ 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė teismo priimti papildomą sprendimą ir priteisti trečiajam asmeniui UAB „Medstatyba“ iš atsakovės VĮ Registrų centro 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“ byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į ieškovės prašymą skirti ekspertizę. Pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, atskiro reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesuformulavo, tai neužkerta kelio jam prašyti teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikiant patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“ sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate G. G., kuriai už procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą teismui sumokėjo 2 000 Eur. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija (yra daugiau nei dvigubai mažesnės) už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), todėl turėtų būti priteistos iš atsakovės.
4. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“ į procesą buvo įtrauktas atsakovės iniciatyva, byloje reikalavimų trečiajam asmeniui nebuvo pareikšta, trečiasis asmuo naudojosi įstatymų suteiktomis teisėmis ir vykdydamas teismo įpareigojimą teikė atsiliepimą į ieškinį bei prašymą skirti ekspertizę, todėl įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas atsakovės prašymu ir taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei didesniąją dalį ieškiniu reikalaujamos sumos, trečiojo asmens UAB „Medstatyba“ manymu, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, todėl jų atlyginimas turi būti priteistas iš atsakovės.
5. Trečiasis asmuo UAB „Gintsta“ 2024 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas patvirtino šalių taikos sutartį neišklausęs trečiųjų asmenų nuomonės ir pozicijos, todėl liko neišspręstas trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Pažymėjo, kad nors taikos sutartis sudaroma tik tarp ieškovės ir atsakovės, tačiau neteisinga būtų vertinti, kad tokia taikos sutartis nedaro įtakos tretiesiems asmenims, nes jiems yra užkertamas kelias reikalauti byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad nėra svarbu iš kurios šalies teismas priteis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šalys dėl to privalėjo susitarti taikos sutartyje, tačiau to nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 13 d. papildoma nutartimi nutarė trečiojo asmens UAB „Medstatyba“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
7. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“ į bylą trečiojo asmens statusu 2024 m. lapkričio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu įtrauktas atsakovės VĮ Registrų centro iniciatyva. Trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau jame nebuvo suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atitinkamai, jokių duomenų apie tokio pobūdžio išlaidas byloje iki nutarties patvirtinti taikos sutartį priėmimo nebuvo. Apie rašytinį teismo posėdį, kurio metu patvirtinta taikos sutartis, šalys papildomais pranešimais nebuvo informuotos. Taikos sutartyje nebuvo įtrauktos nuostatos, kuriose būtų aptartas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui klausimas.
8. Teismas nurodė, kad civilinę bylą užbaigus taikos sutartimi, ginčą laimėjusi šalis tiesiogiai nėra nustatyta. Ieškovė ieškinyje rėmėsi aplinkybe, kad rangos darbai pagal remonto sutartį nebuvo atlikti laiku dėl atsakovės ir techninio projekto, kurį rengė UAB „Medstatyba“, klaidų; darbo projekto pakeitimai, įskaitant perdangų stiprinimo bei papildomų ugnies vožtuvų montavimo darbai, buvo suderinti ir jiems pritarė tiek techninio projekto autorius UAB „Medstatyba“, tiek ir atsakovė; trečiasis asmuo, pateikęs atsiliepimą į ieškinį, jį prašė atmesti kaip nepagrįstą, todėl darytina išvada, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“ veikė vienoje pusėje. Jokių duomenų, kad šalys būtų piktnaudžiavusios procesinėmis teisėmis, nėra.
9. Teismas priėjo išvadą, kad taikos sutarties sudarymas atitiko ne tik ieškovės ir atsakovės, bet ir trečiojo asmens UAB „Medstatyba“ interesus, kurio parengto techninio projekto klaidomis buvo remiamasi ieškinyje, t. y. nurodoma, kad darbų vykdymo metu buvo nuolatos nustatomi techninio projekto trūkumai, dėl kurių ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti darbų ir laiku juos užbaigti. Be to, šalių sprendimas ginčą užbaigti taikos sutartimi lėmė dalyvaujančių byloje asmenų jau patirtų bylinėjimosi išlaidų nedidėjimą.
10. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovės ar atsakovės procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ir atsakovė išsprendė kilusį ginčą taikiai, teismas nusprendė, jog trečiojo asmens UAB „Medstatyba“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas neatitiktų nei ieškovės, nei atsakovės interesų, kurios vietoje teisminio ginčo nagrinėjimo ir bylinėjimosi išlaidų didėjimo, ginčą išsprendė taikiai bei sumažino tikimybę tiek savo, tiek ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidoms didėti.
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. papildoma nutartimi nutarė trečiojo asmens UAB „Gintsta“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
12. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Gintsta“ 2024 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą, iškėlė klausimus, į kuriuos būtina atsakyti bylos nagrinėjimo metu, pasisakė dėl ekspertizės nebūtino poreikio. Atsiliepimo į ieškinį trečiasis asmuo nebuvo pateikęs, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas – nesuformulavęs. Apie rašytinį teismo posėdį, kurio metu patvirtinta taikos sutartis, šalys papildomais pranešimais nebuvo informuotos. Taikos sutartyje nebuvo įtrauktos nuostatos, kuriose būtų aptartas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui klausimas.
13. Nurodė, kad ginčo šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis tretiesiems asmenims nenustatė jokių teisių ar pareigų, todėl teismas neprivalėjo atskirai informuoti trečiųjų asmenų dėl taikos sutarties patvirtinimo, siekdamas gauti informaciją dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Užtikrinant trečiųjų asmenų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šis klausimas sprendžiamas priimant papildomą nutartį.
14. Teismas nurodė, kad civilinę bylą užbaigus taikos sutartimi, ginčą laimėjusi šalis tiesiogiai nėra nustatyta. Ieškovė ieškinyje rėmėsi aplinkybe, kad rangos darbai pagal remonto sutartį nebuvo atlikti laiku dėl atsakovės ir techninio projekto, kurį rengė UAB „Medstatyba“ klaidų. Pažymėjo, kad esminis atsakovės motyvas įtraukti trečiąjį asmenį UAB „Gintsta“ į bylą buvo tas, kad ginčijamas techninio projekto dalis rengė būtent UAB „Gintsta“ (dėl statinio konstrukcijų). Atkreipė dėmesį į tai, kad duomenų, jog šalys būtų piktnaudžiavusios procesinėmis teisėmis, nėra.
15. Teismas įvertino, kad taikos sutarties sudarymas atitiko ne tik ieškovės ir atsakovės, bet ir trečiojo asmens UAB „Gintsta“ interesus. Be to, šalių sprendimas ginčą užbaigti taikos sutartimi lėmė dalyvaujančių byloje asmenų jau patirtų bylinėjimosi išlaidų nedidėjimą. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovės ar atsakovės procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė išsprendė kilusį ginčą taikiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nunusprendė, kad trečiojo asmens UAB „Gintsta“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas neatitiktų nei ieškovės, nei atsakovės interesų, todėl tokį prašymą atmetė.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti trečiojo asmens UAB „Medstatyba“ patirtas bylinėjimosi išlaidas arba perduoti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nepaisant to, kurios šalies ar paties trečiojo asmens ar teismo iniciatyva į procesą yra įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsisakymas atlyginti tokio asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai bei kvalifikuotai įgyvendinti materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui.
16.2. Kasacinis teismas vėliausioje praktikoje aiškiai pasisakė, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išlieka ir bylą užbaigus taikos sutartimi.
16.3. Taikos sutarties šalys yra ginčo šalys, o šiuo atveju ginčo šalys nepasiūlė tretiesiems asmenims įsitraukti į taikos sutartį, todėl tretieji asmenys neturėjo galimybės bylinėjimosi išlaidų klausimo spręsti kartu su ginčo šalimis ir išreikšti dėl jų savo valios. Ginčo šalys taikos sutartyje neaptarė, kuriai iš jų teks pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui.
16.4. Ieškovės ir atsakovės pateiktoje taikos sutartyje nėra išskirta, kuriuos ieškovės reikalavimus šalys atmetė, o dėl kurių sutarė taikiai, todėl skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad taikos sutartis atitinka ir trečiojo asmens interesus, taip tarsi konstatuojant, jog taikos sutartimi šalys pripažino trečiojo asmens UAB „Medstatyba“ rengto techninio projekto trūkumus ir susitarė dėl jų atlyginimo pinigine išraiška, yra nepagrįsta ir nemotyvuota.
16.5. Trečiajam asmeniui nedalyvavus taikos sutarties sudarymo procese bei neturėjus galimybės pasisakyti dėl taikos sutarties nuostatų, sukeliančių teisines pasekmes trečiajam asmeniui, kadangi šia taikos sutartimi iš esmės išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (tame tarpe ir trečiųjų asmenų – šalims nieko dėl to nepasisakant), nėra pagrindo teigti, jog taikos sutartis atitinka trečiojo asmens interesus, todėl bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui neturėtų būti priteistinos.
17. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
17.1. Teismas, priimdamas skundžiamą papildomą nutartį, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pagal kuriuos civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.
17.2. Teismas taip pat pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai bylos šalys pirmosios instancijos teisme veikė taip, kad byla būtų išspręsta kuo greičiau, siekė kompromiso išsprendžiant ginčą mažesnėmis išlaidomis, negu nesutinkant su ieškiniu, būtų nepagrįsta tokį procesinį rezultatą apsunkinti trečiojo asmens, veikusio vienos iš šalių pusėje, patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimu. Todėl teismo nutartimi nutraukus civilinę bylą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir nenustačius bylos šalių netinkamo procesinio elgesio, trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
17.3. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, civilinę bylą užbaigus taikos sutartimi, ginčą laimėjusi šalis tiesiogiai nėra nustatyta.
17.4. Trečiasis asmuo nepagrįstai siekia jo naudai iš atsakovės, kurio pusėje jis veikė, prisiteisti bylinėjimosi išlaidas.
17.5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nėra numatyta šalių pareiga derinti taikos sutarties sąlygas su į bylą įtrauktais trečiaisiais asmenimis, gauti jų pritarimą. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudaryta ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tretiesiems asmenims nenustatė jokių teisių ar pareigų, todėl teismas neprivalėjo atskirai informuoti trečiųjų asmenų dėl taikos sutarties patvirtinimo, siekdamas gauti informaciją dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. Ieškovė UAB „Caverion Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino trečiojo asmens UAB „Medstatyba“ prašymo, nes sudarius taikos sutartį bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos.
18.2. Byloje nenustatyta, kad ieškovė ar atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis. Trečiasis asmuo UAB „Medstayba“ taip pat tokių aplinkybių byloje neįrodinėja.
18.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalių sudaryta taikos sutartis yra naudinga trečiajam asmeniui UAB „Medstatyba“, kadangi šalims sudarius taikos sutartį byloje nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriame būtų analizuojamos ir vertinamos trečiojo asmens UAB „Medstatyba“ rengto techninio projekto klaidos, nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios sudarytų galimybę atsakovei pareikšti regresinius reikalavimus į trečiąjį asmenį UAB „Medstatyba“. Nagrinėjant bylą iš esmės, tokios aplinkybės galėjo būti nustatytos.
18.4. Trečiojo asmens UAB „Medstatyba“ atskirajame skunde nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024 neatitinka šios civilinės bylos aplinkybių, todėl ja vadovautis nėra pagrindo.
3. Trečiasis asmuo UAB „Gintsta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. papildomą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti UAB ,,Gintsta“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Atsakovė su ieškinio faktiniu pagrindu dėl tariamų techninio projekto klaidų nesutiko ir pateikė teismui prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą techninio projekto vadovą ir konstrukcinės dalies autorių. Nei ieškinyje, nei teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra pateikta įrodymų apie kokias nors UAB „Gintsta“ padarytas klaidas, rengiant techninio projekto konstrukcinę dalį.
19.2. Remiantis kasacinio teismo praktika, taikos sutartimi yra baigiamas bylos nagrinėjimas teisme, todėl apie taikos sutarties sudarymą visi byloje dalyvaujantys asmenys turėtų būti informuojami įstatymų nustatyta tvarka prieš ją patvirtinant. Nors taikos sutartis sudaroma tik tarp ieškovės ir atsakovės, tačiau neteisinga būtų vertinti, kad tokia taikos sutartis nedaro įtakos tretiesiems asmenims, nes jiems yra užkertamas kelias reikalauti byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
19.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima priteisti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes nenustatyta ginčo šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje pasisakyta, jog net ir nenustačius bylos šalių netinkamo procesinio elgesio, trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas teismo turi būti išspręstas ir bylinėjimosi išlaidos paskirstytos, o ne paliktos pačio trečiojo asmens nuostoliais.
4. Ieškovė UAB „Caverion Lietuva“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Remiantis CPK 94 straipsnio 2 dalimi, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai nėra nustatoma, kad bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti paskirstomos. Nėra nustatyta, kad ieškovė ar atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovė teisėtai kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynybos. Taikos sutartį šalys sudarė po derybų, nuolaidų ir kompromiso būdu. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidų.
20.2. Šalių sudaryta taikos sutartis yra naudinga trečiajam asmeniui. Nesudarius taikos sutarties, civilinė byla būtų nagrinėjama toliau, proceso dalyviai būtų patyrę dar didesnes bylinėjimosi išlaidas, kurios galutiniu teismo sprendimu galėjo būti ir nepriteistos.
20.3. Nepagrįsti skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nesudarė galimybės tretiesiems asmenims pareikšti pozicijos dėl tvirtinamos taikos sutarties. Trečiasis asmuo nepateikė atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, neginčijo šios taikos sutarties ar jo sąlygų. Argumentus dėl procesinių teisių pažeidimo trečiasis asmuo turėjo ir galėjo reikšti ginčijant teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, bet ne skundžiamą nutartį, kurioje buvo sprendžiamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Sudarius taikos sutartį ir teismui nenustačius, kad šalys būtų piktnaudžiavusios procesinėmis teisėmis, vadovaujantis teismų praktika ir teisiniu reglamentavimu, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos.
21.2. Taikos sutarties sudarymas atitiko ne tik ieškovės ir atsakovės, bet ir trečiojo asmens UAB „Gintsta“ interesus. Kadangi ieškiniu buvo keliamas klausimas dėl techninio projekto konstrukcijų dalies galimų klaidų, teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Gintsta“ prašyme nurodė, jog ieškovės pozicija jos atžvilgiu nėra pagrįsta, į tai, kad ieškiniu keliamas klausimas dėl techninio projekto, prie kurio prisidėjo UAB „Gintsta“, galimų klaidų įtakos darbų atlikimui, padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Gintsta“ veikė atsakovės pusėje. Kita vertus, teismas šalių ginčo ir jų reikalavimų pagrįstumo nesprendė. Be to, šalių sprendimas ginčą užbaigti taikos sutartimi lėmė dalyvaujančių byloje asmenų, taip pat ir UAB „Gintsta“ jau patirtų bylinėjimosi išlaidų nedidėjimą.
21.3. CPK nėra numatyta šalių pareiga derinti taikos sutarties sąlygas su į bylą įtrauktais trečiaisiais asmenimis, gauti jų pritarimą. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir nenustatęs aplinkybių, dėl kurių ieškovės ar atsakovės procesinis elgesys teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas, įvertinęs tai, kad ieškovė ir atsakovė siekė išspręsti kilusį ginčą taikiai, padarė pagrįstą išvadą, jog trečiojo asmens UAB „Gintsta“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas neatitiktų nei ieškovės, nei atsakovės interesų.
6. Trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“ pateikė atsiliepimą į UAB ,,Gintsta“ atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Net ir nutraukus bylą, patvirtinant ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, bei nenustačius šalių netinkamo procesinio elgesio, trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas teismo turėjo būti išspręstas. Teismui laikant, kad nėra nustatytas ginčo šalių netinkamas procesinis elgesys, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Teismas šio aspekto nenagrinėjo ir nutartyje nepasisakė.
22.2. Ieškovės ir atsakovės pateiktoje taikos sutartyje nėra nurodyta, kuriuos ieškovės reikalavimus šalys atmetė, o dėl kurių sutarė taikiai ir kokiu pagrindu šalys susitarė dėl konkrečios pinigų sumos. Nenagrinėjęs bylos iš esmės ir nepriėmęs galutinio sprendimo dėl ginčo, teismas neturi objektyvaus pagrindo teigti, kad taikos sutartis neva atitinka ir trečiųjų asmenų interesus. Teismui laikantis pozicijos, kad šalių pasirašyta taikos sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų interesams, jis turėjo sudaryti galimybę tretiesiems asmenims pasisakyti dėl taikos sutarties sąlygų ir tvirtinimo.
22.3. Taikos sutarties šalys yra ginčo šalys, todėl ieškovės ir atsakovės susitarimas taikos sutartyje nenumatyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos yra taikomas būtent taikos sutarties sudaryme dalyvavusioms ir šią sutartį pasirašiusioms šalims, o ne tretiesiems asmenims. Tretiesiems asmenims nedalyvavus taikos sutarties sudarymo procese bei neturėjus galimybės pasisakyti dėl taikos sutarties nuostatų, nėra pagrindo teigti, kad taikos sutartis atitinka trečiųjų asmenų interesus ir bylinėjimosi išlaidos tretiesiems asmenims neturėtų būti priteistos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Įvertinus tai, kad abiem skundžiamomis nutartimis pirmosios instancijos teismas netenkino trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, prašymų priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, šias nutartis motyvavo iš esmės analogiškais argumentais, o abiejų apeliančių atskirieji skundai taip pat grindžiami iš esmės analogiškais teisniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas dėl abiejų skundžiamų nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo toliau pasisakys bendrai.
Dėl trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne)atlyginimo
9. Atskiraisiais skundais tretieji asmenys UAB „Medstatyba“ ir UAB „Gintsta“ skundžia atitinkamas pirmosios instancijos teismo priimtas papildomas nutartis, kuriomis netenkinti trečiųjų asmenų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Trečiųjų asmenų manymu, nepaisant to, kad byloje kilęs ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi ir byla nutraukta, tretieji asmenys turi teisinį pagrindą reikalauti tokių išlaidų atlyginimo iš atsakovės, kuri teismo patvirtinta taikos sutartimi iš dalies patenkino ieškovės reikalavimus.
10. Nagrinėjamu atveju trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne)atlyginimo klausimas buvo išspręstas priimant papildomą nutartį (CPK 277 straipsnis), pirmosios instancijos teismui skundžiamomis nutartimis nustačius, kad tretieji asmenys neturėjo galimybės pateikti prašymų apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tretieji asmenys neginčija pagrindų priimti byloje papildomas nutartis egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina aplinkybių, ar byloje buvo pagrindas priimti skundžiamas papildomas nutartis, kuriomis išspręstas trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne)atlyginimo klausimas.
11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs papildomų nutarčių priėmimo sąlygas, nutarė skundžiamomis papildomomis nutartimi trečiųjų asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, tokius procesinius sprendimus iš esmės motyvuodamas tuo, kad: 1) pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidos tretiesiems asmenims nepriteisiamos, kai byla užbaigiama taikos sutartimi; 2) taikos sutarties sudarymas atitiko trečiųjų asmenų interesus; 3) ieškovės ar atsakovės procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme buvo tinkamas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodyti motyvai sudaro pagrindą nuspręsti, kad trečiųjų asmenų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos. Aptartai pirmosios instancijos teismo išvadai nėra pagrindo pritarti.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju byla užbaigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kadangi įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.
13. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuota CPK 94 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju sprendžiant trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne)atlyginimo klausimą aktualu tai, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį suformulavo prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą projektuotoją UAB „Medstatyba“ trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu teisiniu statusu, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka priimta nutartimi, be kita ko, nutarta į bylos nagrinėjimą įtraukti projektuotoją UAB „Medstatyba“ trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu teisiniu statusu. 2024 m. lapkričio 27 d. trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“ pateikė į bylą atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
16. Nustatyta ir tai, kad atsakovė triplike nurodė, jog trečiuoju asmeniu į bylą turėtų būti įtrauktas ir techninis projektuotojas UAB „Gintsta“, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. 2024 m. gruodžio 4 d. trečiasis asmuo UAB „Gintsta“ pateikė į bylą prašymą, kuriame nurodė argumentus dėl ekspertizei formuluojamų klausimų, prašė teismo pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą iki 2024 m. gruodžio 20 d., įpareigoti ieškovę iki 2024 m. gruodžio 16 d. pateikti trečiojo asmens nurodytą informaciją.
17. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad tretieji asmenys į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti ne savo pačių ar teismo, tačiau atsakovės, iniciatyva. Tretieji asmenys pasinaudojo jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir pateikė į bylą pirmiau aptartus procesinius dokumentus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis).
18. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju tretieji asmenys, kaip neįtraukti į taikos sutartį sudariusių asmenų ratą, neturėjo galimybės jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išspręsti kartu su ginčo šalimis ir išreikšti dėl jų savo valios. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad bylos šalys taikos sutartyje neaptarė, kuriai iš jų tenka pareiga atlyginti trečiųjų asmenų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
20. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja, kad nepaisant to, kurios šalies ar paties trečiojo asmens ar teismo iniciatyva į procesą yra įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsisakymas atlyginti tokio asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai bei kvalifikuotai įgyvendinti materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Naujausioje kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išlieka ir bylą užbaigus taikos sutartimi. CPK 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neturi priklausyti nuo ginčo šalių valios ar noro spręsti trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-218-1075/2024, 36–38 punktai).
21. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, pagrįstais pripažįstami trečiųjų asmenų argumentai, kad bylos šalims sudarius taikos sutartį, į kurią nebuvo įtraukti tretieji asmenys, ir taikos sutartyje neaptartus šalių įsipareigojimų dėl byloje susidariusių trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys turėjo teisinį pagrindą kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atitinkamos bylos šalies. Kaip minėta, tretieji asmenys į pirmosios instancijos teismas kreipėsi su prašymais dėl papildomų nutarčių, kuriomis bylos šalims būtų paskirstytos trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo. Kadangi nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamose nutartyse padarė išvadas, jog byloje susiklosčiusioje faktinėje situacijoje trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidas yra negalimas, kurios prieštarauja aptartai naujausiai kasacinio teismo praktikai, suformuotai civilinėje byloje Nr. e3K-218-1075/2024, pripažįstama, kad egzistuoja pagrindas išspręsti trečiųjų asmenų pirmosios instancijos teisme susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nustatant, kuri šalis ir kokia apimtimi turi atlyginti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Nepagrįstu pripažįstamas ieškovės teiginiams, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024 pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis šioje civilinėje, kadangi civilinės bylos Nr. e3K-3-218-1075/2024 faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių. Priešingai, tiek civilinėje byloje Nr. e3K-218-1075/2024, tiek nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija nagrinėjamai bylai teisiškai reikšminga apimti sutampa, kadangi abejose bylose sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tretiesiems asmenis, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ginčo šalims sudarius taikos sutartį, į kurią nebuvo įtraukti tretieji asmenys, ir taikos sutartyje neaptartus šalių įsipareigojimų dėl byloje susidariusių trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Būtent bylų faktinės aplinkybės, kai bylos šalims sudarius taikos sutartį nebuvo išspręstas trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, o ne kitos bylose susiklostę faktinės aplinkybės, yra svarbios nustatant teisiškai reikšmingą ryšį tarp bylų, ir pagrindo nagrinėjamoje byloje remtis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024 pateiktais išaiškinimais egzistavimą, kuris nagrinėjamu atveju ir yra nustatytas.
23. Vadovaujantis aptariama kasacinio teismo nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad CPK nenustato specialios taisyklės, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį, kartu atsižvelgiant į taikos sutarties instituto ypatumus. Teismas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi išspręsti nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo pagal CPK taisykles taip, kaip šis klausimas būtų sprendžiamas teismui priėmus sprendimą atitinkantį taikos sutarties sąlygas. Sprendžiant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi būti vertinama materialiuoju aspektu atsižvelgiant į patenkintus materialiuosius reikalavimus, o ne procesiniu aspektu, vertinant proceso dalyvių poziciją dėl bylos procesinės pabaigos. Taigi, taikos sutarties turinys, o ne trečiųjų asmenų pozicija dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo lemia trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimą. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, elgesys dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo gali turėti reikšmės sprendžiant dėl poreikio nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų taisyklių pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-218-1075/2024, 39–40 punktai).
24. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, siekiant nustatyti kuri šalis ir kokia apimtimi turi atlyginti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, vertinamas taikos sutarties turinys, iš kurio nustatytina kurios šalies materialieji reikalavimai ir kokia apimtimi buvo patenkinti byloje.
25. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė materialiaisiais piniginio pobūdžio reikalavimais prašė priteisti iš atsakovės 161 646,97 Eur, 1 260,85 Eur delspinigius, 89 853,58 Eur už atliktus darbus, taigi iš viso 252 761,40 Eur. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 95 000 Eur, taigi pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė dėl tokių teisinių pasekmių, kai buvo patenkinti 38 proc. ieškinio materialiųjų piniginio pobūdžio reikalavimų. Remiantis išdėstytu, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, pagal kurią, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, nusprendžiama, kad ieškovė tretiesiems asmenims turi atlyginti 62 proc. (100 proc. – 38 proc.), o atsakovė – 38 proc. (100 – 62 proc.) trečiųjų asmenų byloje patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Poreikio nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, šalys neįrodinėjo, byloje tokį poreikį patvirtinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, todėl trečiųjų asmenų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos bylos šalims paskirstomos pirmiau nurodytomis proporcijomis.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Medstatyba“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų analizę ir atsiliepimo į ieškinį parengimą. Trečiasis asmuo UAB „Gintsta“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo, kuriame nurodyti argumentai dėl ekspertizei formuluojamų klausimų, prašoma teismo pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą iki 2024 m. gruodžio 20 d. ir įpareigoti ieškovę iki 2024 m. gruodžio 16 d. pateikti trečiojo asmens nurodytą informaciją, parengimą.
27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
28. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį sudaro 2,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.2, 8.16 papunkčiai).
29. Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 5 491 Eur (2 196,40 Eur x 2,5), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 878,56 Eur (2 196,4 x 0,4).
30. Trečiųjų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduotinų priteisti maksimalių dydžių, yra proporcingos bylos sudėtingumui ir apimčiai, todėl jas mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad šioje nutartyje pirmiau nustatyta, jog ieškovė tretiesiems asmenims turi atlyginti 62 proc., o atsakovė – 38 proc. trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskirstė, skundžiamos papildomos nutartys panaikinamos ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendžiamas iš esmės – trečiajam asmeniui UAB „Medstatyba“ iš ieškovės priteisiama 1 240 Eur, iš atsakovės – 760 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; trečiajam asmeniui UAB „Gintsta“ iš ieškovės priteisiama 450,12 Eur, iš atsakovės – 275,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo
31. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Ieškovė UAB „Caverion Lietuva“ į civilinę bylą Nr. e2-214-516/2025, nagrinėjamą pagal trečiojo asmens UAB „Gintsta“ atskirąjį skundą, ir civilinę bylą Nr. e2-182-516/2025, nagrinėjamą pagal trečiojo asmens UAB „Medstatyba“ atskirąjį skundą, pateikė prašymus dėl 471,90 Eur ir 780,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atitinkamai trečiojo asmens UAB „Gintsta“ ir trečiojo asmens UAB „Medstatyba“. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų atskirieji skundai šia nutartimi buvo patenkinti, ieškovės, kuri atsiliepimuose nesutiko su trečiųjų asmenų atskiraisiais skundais, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės:
patenkinti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Medstatyba“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Medstatyba“, juridinio asmens kodas 122603589, iš ieškovės uždarosios akcinės „Caverion Lietuva“, juridinio asmens kodas 211495540, 1 240 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Medstatyba“, juridinio asmens kodas 122603589, iš atsakovės valstybės įmonės Registrų centro, juridinio asmens kodas 124110246, 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės:
patenkinti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gintsta“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gintsta“, juridinio asmens kodas 302819695, iš ieškovės uždarosios akcinės „Caverion Lietuva“, juridinio asmens kodas 211495540, 450,12 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų, 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gintsta“, juridinio asmens kodas 302819695, iš atsakovės valstybės įmonės Registrų centro, juridinio asmens kodas 124110246, 275,88 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus, 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė