Nr. DOK-364
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14076-2022-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 29 d.
paduotu atsakovo A. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismo sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovas A. G. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės R. B. ieškinys, priteisiant iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimą.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolo dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės 3 straipsnį ir 4 straipsnio 3 dalį, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad vien kreditoriaus kreipimasis į valstybę, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta, savaime lemia teismo vietos teisės (lex fori) taikymą Hagos protokolo 4 straipsnio 3 dalies kontekste. Teismai neįvertino, ar nepilnamečiai vaikai iš tikrųjų turėjo galimybę gauti išlaikymą pagal atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teisę, kaip to reikalauja Hagos protokole įtvirtintas „kaskadų“ principas, kuris nustato aiškią prioritetinę taikytinos teisės nustatymo seką. Toks klaidingas vertinimas sudaro prielaidas netinkamam teisės taikymui ir pažeidžia vaikų, kaip išlaikymo gavėjų, interesus, nepagrįstai ignoruojant jų gyvenamosios vietos valstybės teisės taikymą.
2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 782 straipsnį, reglamentuojantį teismo pareigą savo iniciatyva vertinti tarptautinį bylos teismingumą. Teismai klaidingai susiejo šią pareigą tik su konkrečia proceso stadija – ieškinio priėmimo stadija, nepaisant to, kad pareiga vertinti teismingumo klausimus egzistuoja viso proceso metu, kai paaiškėja naujos aplinkybės, turinčios reikšmės bylos teismingumui. Teismai neatsižvelgė į tarptautinio bylos teismingumo klausimų sprendimo svarbą bei šių klausimų savalaikio išsprendimo įtaką tolimesniam bylos procesui ir galutiniam teismo sprendimui. Teismai apsiribojo formaliais kriterijais, nesigilindami į šalių pateiktus įrodymus bei naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos teismingumo klausimo sprendimui.
3. Atsakovo teigimu, jis visos bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad pasikeitė ne tam tikros sąlygos (šalių gyvenamoji vieta, turto registracijos vieta ir pan.), o jo gyvenamosios vietos toje pačioje Jungtinėje Karalystėje vieta, kurioje nuo pat bylos iškėlimo jis faktiškai gyvena, dirba ir moka mokesčius, t. y. jo nesieja jokie socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva. Ieškovė sąmoningai nuslėpė nuo teismo, kad šalių skyrybų procesas su visomis kartu iš to išplaukiančiomis pasekmėmis yra pradėtas Jungtinėje Karalystėje, o kompetentingos institucijos priėmė sprendimus, kuriais priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Kasacinis skundas neatitinka ir bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes nenurodyta ginčijama suma ir nesumokėtas žyminis skundas (CPK 347 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovo prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė