Civilinė byla Nr. e2A-495-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00529-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.11.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaudi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Andrikus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gaudi“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Andrikus“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovės UAB „Gaudi“ 2020 m. balandžio 3 d. sudarytą tiekimo sutartį Nr. GA20D-04/01 (įskaitant visus sutarties priedus); 2) taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei 55 500 Eur, o ieškovę – grąžinti atsakovei 18 000 vienetų respiratorių; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. ji ir atsakovė sudarė tiekimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka tiekti ieškovei prekes – respiratorius KN95 (FFP2), o ieškovė įsipareigojo šias prekes priimti ir už jas atsiskaityti. Ieškovė sumokėjo 55 500 Eur avansą ir gavo 18 000 vienetų respiratorių iš planuotų pristatyti 60 000. Tačiau respiratoriai yra netinkamos kokybės, kadangi jų CE sertifikatas, bandymų dokumentai ir kiti kokybės dokumentai yra negaliojantys ir suklastoti. Tai reiškia, kad šiais respiratoriais negali būti prekiaujama Europos Sąjungoje. Atsakovės padarytas sutarties pažeidimas, kai ji perdavė ieškovei netinkamos kokybės respiratorius, vertintinas kaip esminis pažeidimas. Sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas yra proporcinga ir teisinga ieškovės pažeistų teisių gynybos priemonė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino.
4. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad atsakovė perdavė jai nekokybiškas prekes. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) atsakyme į ieškovės paklausimus pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės pateiktų respiratorių FFP2 (KN95) sertifikatas „Certificate of conformity“ neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB (toliau – Reglamentas 2016/425) IX priede pateikto pavyzdžio, o jos pateikti kiti dokumentai nėra ir negali būti laikomi gaminio atitikties deklaracija. Rašte nurodyta, kad Europos Komisijos išaiškinimuose dėl respiratorių naudojimo COVID-19 pandemijos metu pažymėta, jog Kinijos instituto išduotas sertifikatas nėra teisiškai galiojantis tokio tipo tyrimo sertifikatas, nes jį gali išduoti tik notifikuotoji įstaiga; Kinijos instituto „sertifikatai“ nėra teisinis pagrindas asmens apsaugos priemones ženklinti CE ženklu ar pateikti į Europos Sąjungos rinką. Tarnybos rašte papildomai nurodytos ir galimos klastotės: CIC (Shenzhen CIC Testing Technology); Huaxun (Shenzhen HX Detect Certification). „Shenzhen HX Detect Certification“ informavo Tarnybą, kad šio puslapio pavyzdys nėra išduotas „Shenzhen HX Detect Certification“, todėl yra suklastotas, be to, sertifikatas, išduotas „Huaxun detection“ įstaigos Kinijoje, irgi yra suklastotas. Tai, kad prekės neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti realizuotos rinkoje, reiškia, jog tokios prekės yra nekokybiškos. Tarnybos išvada yra nenuginčyta ir galioja. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovei buvo perduotos tinkamos kokybės, teisės aktuose keliamus reikalavimus atitinkančios prekės ir neprašė skirti byloje ekspertizės, todėl jos argumentai dėl ieškovės pateiktos kompetentingos institucijos išvados nepagrįstumo atmestini.
5. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro klausimai dėl šalių sudarytos tiekimo sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo (netinkamos kokybės prekių pateikimo) ir restitucijos taikymo, todėl tai, kad prekės buvo importuotos į Lietuvos Respubliką muitinėje nenustačius neatitikties teisės aktų reikalavimams, neturi teisinės reikšmės. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. A1-171, asmeninių apsaugos priemonių rinkos priežiūrą vykdo Tarnyba, todėl tai, kad prekių išmuitinimo procedūros metu galimai nebuvo nustatyti dokumentacijos trūkumai, nereiškia, jog tokių trūkumų negalėjo būti nustatyta vėliau, realizuojant prekes.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė žinojo, jog ieškovė pirko prekes siekdama jas parduoti. Šalys susitarė, kad tiekiamų prekių kokybė turi atitikti gamintojo nustatytas technines sąlygas (standartus), todėl atsakovė privalėjo perduoti ieškovei tinkamos kokybės prekes, kuriomis ieškovė galėtų prekiauti Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse. Pagal sutartį, atsakovė įsipareigojo parduoti respiratorius KN95 (FFP2). Muitinės deklaracijose, kuriomis atsakovė įrodinėjo prekių kokybę, nurodyta, kad iš Kinijos buvo importuotos neaustinės apsauginės veido kaukės KN95 (FFP2), kurios pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro nurodomą informaciją iš esmės nėra tapačios respiratoriams. Tai papildomai patvirtina, kad atsakovė pardavė prekes, neatitinkančias tiekimo sutartyje ir jos prieduose nurodytų reikalavimų.
7. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad iki sandorio sudarymo ieškovė prašė atsakovės kuo greičiau pateikti prekes ir atsakovė iki tiekimo sutarties sudarymo ieškovei pateikė prekių dokumentus, dėl kurių ieškovė neteikė pretenzijų, nereiškia, jog ieškovė nuo pat pradžių galėjo žinoti, kad prekių kokybė neatitiks sutarties ir teisės aktų reikalavimų. Atsakovės pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad šalys bendradarbiavo siekdamos realizuoti prekes, tačiau atsakovė niekada neatskleidė ieškovei, jog prekės neatitinka sandorio ir teisės aktų reikalavimų bei negali būti realizuojamos rinkoje. Tai, kad ieškovė užsakė 210 000 vienetų prekių ir gavo 18 000, tačiau jų nerealizavo, pati atsakovė realizavo 50 000 vienetų, o didžiosios dalies prekių nepavyko realizuoti nei ieškovei, nei atsakovei, patvirtina, kad prekių neatitiktis sandorio ir teisės aktų reikalavimams turėjo lemiamos įtakos. Jeigu ieškovei iki sutarties sudarymo būtų žinoma apie prekių trūkumus, ji jos nesudarytų.
8. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė galėjo parduoti prekes be atitikties įvertinimo procedūras patvirtinančių dokumentų, kadangi tokia galimybė buvo nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakyme Nr. V-334. Pagal įsakymą, galiojusį sudarant tiekimo sutartį, į Lietuvos rinką buvo leista teikti ir joje platinti bei naudoti vienkartines nesterilias medicinines veido kaukes, kurioms nebuvo pritaikytos Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18, atitikties įvertinimo procedūros, jeigu šių vienkartinių nesterilių medicininių veido kaukių tiekėjas turi jų atitikties dokumentus (sertifikatus, bandymų protokolus), išduotus atitikties vertinimo įstaigos, įsisteigusios Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje arba Šveicarijoje ir įrodančius šių vienkartinių nesterilių medicininių veido kaukių atitiktį Europos standartui EN 14683:2019+AC:2019 „Medicininės kaukės. Reikalavimai ir bandymo metodai“. Taigi, nurodytas įsakymas reglamentuoja vienkartinių nesterilių medicininių veido kaukių, o ne respiratorių, tiekimo sąlygas Lietuvos rinkai, be to, juo nebuvo leista prekiauti asmeninės apsaugos priemonėmis, neturinčiomis atitikties dokumentų (sertifikatų, bandymų protokolų, standarto). Atitinkamai aplinkybė, kad nuo 2021 m. vasario 22 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. V-27, kuriuo nustatyta, kad vienkartinės nesterilios medicininės veido kaukės, kurioms nebuvo pritaikytos atitikties įvertinimo procedūros ir kurios buvo pateiktos Lietuvos rinkai 2020 m. kovo 12 d.–2021 m. vasario 22 d. laikotarpiu, gali būti platinamos ir naudojamos iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. gruodžio 31 d., nepatvirtina, kad ieškovė turėjo ir vis dar turi galimybę prekiauti iš atsakovės įsigytomis prekėmis, nes atsakovė neįrodė, jog prekės atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra kokybiškos.
9. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.338 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai nėra nustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas gali pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatyme ar sutartyje nėra nustatytas ilgesnis terminas. Tiekimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 3 d., o pretenzija atsakovei buvo pateikta 2020 m. gruodžio 30 d., po to, kai ieškovė 2020 m. gruodžio 7 d., negalėdama realizuoti net mažos prekių dalies, kreipėsi į Tarnybą. Taigi, nuo ginčo sandorio sudarymo ir prekių įsigijimo iki pretenzijos atsakovei pareiškimo praėjo tik beveik 9 mėnesiai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad asmeninės apsaugos priemonių pardavimas yra pagrindinė ieškovės veikla ir ji turi daug patirties šioje srityje, todėl iš gautų dokumentų pati galėjo nustatyti prekių kokybės trūkumus. Todėl tai, kad ieškovė su prekių dokumentais galėjo susipažinti iki tiekimo sutarties sudarymo ir beveik 9 mėnesius nereiškė atsakovei pretenzijų, nepatvirtina, jog ieškovė, žinodama apie prekių trūkumus, ilgai delsė kreiptis į atsakovę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.338 straipsnyje yra nustatyti terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti, kurie nėra ieškinio senaties terminais. Ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą. Ieškovė nepraleido sutrumpinto ieškinio senaties termino, taikomo ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Prekės buvo tinkamai ir teisėtai importuotos į Europos Sąjungą. Jeigu prekės neatitiktų nustatytų reikalavimų, muitinė neleistų jų importuoti. Muitinė, kuri kontroliuoja iš trečiųjų šalių importuojamas prekes, bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis. Muitinė nenustatė neatitikčių, susijusių su prekių kokybe ar jų dokumentais.
10.2. Iš Tarnybos rašto nėra įmanoma suprasti, kokius konkrečius dokumentus ji vertino.
10.3. Ieškovės argumentai, kad muitinė netikrina respiratorius lydinčių dokumentų tikrumo, yra nepagrįsti. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, nuostatas, institucijos, atsakingos už išorės sienų kontrolę, sustabdo gaminio išleidimą į laisvą apyvartą Bendrijos rinkoje, jeigu atliekant 1 dalyje nurodytą tikrinimą nustatomas bet kuris iš šių rezultatų: a) gaminio savybės leidžia manyti, kad tas gaminys, nepaisant to, kad jis tinkamai įrengiamas, prižiūrimas ir naudojamas, kelia rimtą pavojų sveikatai, saugai, aplinkai arba bet kuriam kitam visuomenės interesui, nurodytam 1 straipsnyje; b) su gaminiu nepateikti rašytiniai arba elektroniniai dokumentai, kuriuos būtina pateikti pagal atitinkamus derinamuosius Bendrijos teisės aktus, arba gaminys neatitinka tokiuose teisės aktuose nustatytų ženklinimo reikalavimų; c) gaminys pažymėtas ženklu CE netikru arba klaidinančiu būdu. Todėl tuo atveju, jeigu gaminys būtų pažymėtas CE ženklu netinkamu būdu (pvz., netikrų dokumentų pagrindu), muitinė neįleistų tokių prekių į Europos Sąjungos rinką.
10.4. Teismas neįvertino, kad dalį ieškovei skirtų prekių (50 000 vienetų) realizavo pati atsakovė ir prekių pirkėjas nepareiškė jai jokių pretenzijų dėl jų kokybės.
10.5. Teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė visų priemonių tam, kad byloje būtų nustatyta tiesa. Teismas nepasiūlė šalims atlikti ekspertizę tam, kad būtų nustatyta prekių kokybė, ir apsiribojo tik formaliu dokumentų nagrinėjimu.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Atsakovė neįrodė, kad muitinės deklaracijose nurodytos neaustinės apsauginės veido kaukės KN95 – tai ta pati prekė, kuri buvo parduota ieškovei. Deklaracijose nurodyta, kad prekių gavėja ir importuotoja yra ne atsakovė, o UAB „Skinest Baltija“, be to, jose nurodyta, kad yra importuojamos neaustinės apsauginės veido kaukės KN95, nors pagal tiekimo sutartį ieškovė įgijo respiratorius. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro viešai skelbiama informacija patvirtina, kad respiratoriai ir apsauginės veido kaukės – tai skirtingos prekės. Atsakovė neįrodė, kad sutarties pagrindu perduoti respiratoriai buvo teisėtai importuoti į Europos Sąjungą. Vien tai, kad prekės buvo importuotos ir pateko į Europos Sąjungos rinką, nereiškia, kad jos buvo importuotos teisėtai ir be apgaulės, juo labiau kad Tarnyba nustatė, jog pateikti dokumentai yra suklastoti. Muitinė netikrina respiratorius lydinčių dokumentų tikrumo, o už jų pateikimą ir teisingumą atsako šias prekes importuojantis asmuo.
11.2. Teismas pagrįstai rėmėsi Tarnybos raštu. Šios institucijos atsakymas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Atsakovei nepateikus šį raštą paneigiančių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo abejoti jame išdėstytomis aplinkybėmis. Atsakovė nepagrįstai teigia, esą iš Tarnybos rašto nėra aišku, kokius konkrečius dokumentus ji vertino. Ieškovė pateikė šiai institucijai visus iš atsakovės įgytų respiratorių kokybę patvirtinančius dokumentus ir Tarnyba juos vertino. Nors atsakovė nurodo, kad Tarnybos raštas yra neaiškus, ji nepateikė byloje įrodymų, paneigiančių jame nurodytas aplinkybes.
11.3. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji pardavė kitam pirkėjui dalį ieškovei skirtų respiratorių ir jis nereiškė atsakovei jokių pretenzijų. Atsakovė neįrodinėjo šių aplinkybių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jos negali būti vertinamos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
11.4. Tarnybai nustačius, kad respiratorių dokumentai yra negaliojantys ir suklastoti, respiratoriai laikytini nesaugiais ir jais negali būti prekiaujama. Todėl šiuo atveju kyla klausimas, ar atsakovė neatliko nusikalstamų veikų, kai, jos teigimu, pardavė dalį prekių. Versliškai ir dideliu mastu parduodama teisės aktų reikalavimų neatitinkančius, nesaugius ir nesertifikuotus respiratorius, atsakovė galimai neteisėtai vykdo ūkinę veiklą, todėl kyla klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas neturėtų pranešti apie tai prokurorui.
11.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, esą teismas turėjo būti aktyvus. Byla nėra susijusi su viešuoju interesu, joje galioja rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principai, todėl šalys turi būti aktyvios. Atsakovė visose proceso stadijose aktyviai gynėsi nuo ieškiniu pareikštų reikalavimų ir turėjo galimybę laiku pateikti įrodymus ar suformuluoti prašymus teismui, tačiau ji niekada nebuvo pateikusi prašymo atlikti byloje ekspertizę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
13. 2020 m. balandžio 3 d. ieškovė ir atsakovė sudarė tiekimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis tiekti ieškovei respiratorius KN95 (FFP2), o ieškovė įsipareigojo priimti atsakovės tiekiamas prekes ir už jas sumokėti (tiekimo sutarties 1.1, 1.2 papunkčiai). Konkrečius atsakovės turėtų pristatyti respiratorių kiekius ir jų pristatymo terminus, taip pat ieškovės prievolės už juos atsiskaityti vykdymo tvarką šalys aptarė sudarydamos 3 tiekimo sutarties priedus: 1) pagal 2020 m. balandžio 3 d. priedą Nr. 1 atsakovė turėjo pristatyti ieškovei 50 000 vienetų respiratorių už 163 350 Eur kainą; 2) pagal 2020 m. balandžio 3 d. priedą Nr. 2 atsakovė turėjo pristatyti ieškovei 150 000 vienetų respiratorių už 490 050 Eur kainą; 3) pagal 2020 m. balandžio 10 d. priedą Nr. 3 atsakovė turėjo pristatyti ieškovei 10 000 vienetų respiratorių už 34 485 Eur kainą. Šalys susitarė, kad tiekimo sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytas prekes atsakovė turi pateikti per 21 dieną nuo sutarties pasirašymo dienos, o ieškovė, atsiskaitydama už šias prekes, turi per 3 dienas nuo specifikacijos pasirašymo atlikti 20 proc. išankstinį mokėjimą ir likusią 80 proc. kainos dalį sumokėti per 5 dienas po to, kai jai bus perduotos prekės ir sąskaita. Tuo tarpu tiekimo sutarties priede Nr. 3 nurodytas prekes atsakovė turėjo pristatyti per 4 dienas nuo sutarties pasirašymo datos, o ieškovė, atsiskaitydama už šias prekes, turėjo atlikti 83 proc. išankstinį mokėjimą ir likusią 17 proc. kainos dalį sumokėti per 5 dienas po to, kai jai bus perduotos prekės ir sąskaita.
14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys buvo pradėjusios vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Iš byloje pateiktų 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. išankstinių sąskaitų bei 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė, vykdydama savo prisiimtas prievoles atsakovei, sumokėjo jai bendrą 55 000 Eur sumą, t. y. 27 000 Eur pagal priedą Nr. 1 ir 28 500 Eur pagal priedą Nr. 3. Byloje pateikti šalių atstovų 2020 m. gegužės 11–12 d. elektroniniai laiškai, taip pat šalių paaiškinimai (žr., pvz., ieškinio 3 punktą, atsiliepimo į ieškinį 9 punktą) patvirtina, kad ieškovė priėmė iš atsakovės 18 000 vienetų respiratorių, o likusios prekės buvo paliktos atsakovės sandėliuose. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vėliau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės tiekiamų prekių kokybės ir galimybės toliau vykdyti tiekimo sutartį.
15. 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovė kreipėsi į Tarnybą, prašydama paaiškinti, ar jos įgyti respiratoriai, respiratorių ir jų pakuočių žymėjimas bei turima dokumentacija atitinka Europos Sąjungoje ir Lietuvoje keliamus reikalavimus tokio pobūdžio prekėms, taip pat ar šie respiratoriai gali būti platinami Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Tarnyba, išnagrinėjusi ieškovės pranešimus, pateikė jai atsakymą, kuriame nurodė, kad pateiktas sertifikatas „Certificate of conformity“ (išduotas „Huaxun detection“ Nr. HX2003014329) neatitinka Reglamento 2016/425 IX priede pateikto pavyzdžio, o dokumentai TUV test report, PPE Test Report ir Test Report (išduoti „Shenzhaen Jiaxusi Technology Co. Ltd.“) nėra ir negali būti laikomi gaminio atitikties deklaracija. Tarnyba nurodė, kad pagal Europos Komisijos išaiškinimus dėl respiratorių naudojimo COVID-19 pandemijos metu, Kinijos instituto išduotas sertifikatas nėra teisiškai galiojantis tokio tipo tyrimo sertifikatas, nes jį gali išduoti tik notifikuotoji įstaiga, kurios taikymo sritys yra atitinkamos Reglamentui 2016/425. Tarnyba taip pat nurodė nustačiusi ir galimą CIC (Shenzhen CIC Testing Technology) bei Huaxun (Shenzhen HX Detect Certification) dokumentų klastojimą.
16. Ieškovė, įvertinusi Tarnybos pateiktus išaiškinimus, 2020 m. gruodžio 30 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovė atliko esminį tiekimo sutarties pažeidimą, todėl ieškovė vienašališkai nutraukia šią sutartį ir jos priedus praėjus 30 dienų po to, kai atsakovė gaus pretenziją, ir reikalauja ne vėliau kaip kitą dieną po sutarties nutraukimo atsiimti ieškovės turimus 18 000 vienetų respiratorių bei grąžinti ieškovei jos sumokėtą 55 000 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad ji pirko iš atsakovės respiratorius turėdama tikslą juos parduoti, tačiau potencialūs ieškovės klientai, susipažinę su prekių dokumentais, atsisakė juos įgyti, o ieškovei pateikus užklausą kompetentingai institucijai – Tarnybai – paaiškėjo, kad prekių sertifikatai yra teisiškai negaliojantys ir suklastoti, todėl tiekimo sutarties pagrindu perduoti respiratoriai negali būti parduodami Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pardavė jai netinkamos kokybės prekes ir ieškovė negavo to, ką ketino gauti sudarydama tiekimo sutartį.
17. Atsakovei netenkinus ieškovės pretenzijoje pareikštų reikalavimų, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių sudarytą tiekimo sutartį kartu su visais jos priedais ir taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant šalis grąžinti tai, ką jos buvo gavusios vykdydamos sutartį. Pirmosios instancijos teismas tokius ieškovės reikalavimus patenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė, pateikusi byloje Tarnybos atsakymą, kuris laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, įrodė, jog atsakovė perdavė jai nekokybiškas, teisės aktuose keliamų reikalavimų neatitinkančias prekes. Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovė iš esmės pažeidė šalių sudarytą tiekimo sutartį. Atsakovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, nurodo, kad teismas, vertindamas jos pateiktų prekių kokybę, nepagrįstai rėmėsi Tarnybos išvada, neįvertino aplinkybės, jog prekės buvo teisėtai importuotos į Europos Sąjungą ir Lietuvos Respublikos muitinė neturėjo dėl jų jokių pastabų, nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų nustatytos bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles, t. y. perdavė ieškovei nustatytus kokybės reikalavimus atitinkančias prekes, o ieškovė neįrodė, kad prekės neatitiko joms keliamų reikalavimų ir jomis negalėjo būti disponuojama. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas, ar pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovei pateiktų prekių kokybės ir ar jis pagrįstai vertino, kad nustatyti prekių trūkumai sudaro pagrindą nutraukti šalių sudarytą sutartį.
Dėl (ne)tinkamo šalių sudarytos tiekimo sutarties vykdymo
18. Civilinėje teisėje galioja bendra taisyklė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutarties šaliai pažeidus savo sutartines prievoles (neįvykdžius šių prievolių ar netinkamai jas įvykdžius), jai gali kilti su tuo susiję neigiami padariniai, be kita ko, jai gali kilti sutartinė atsakomybė arba sutarties pažeidimas gali lemti jos nutraukimą prieš terminą.
19. Sutarties pažeidimas gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Todėl sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos ne tik pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, bet taip pat dispozityvias ir imperatyvias įstatymo normas, kuriomis nustatomos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.
20. Nagrinėjamu atveju šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl atsakovė, kaip pardavėja, vykdydama šią sutartį, turėjo pareigą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoti ieškovei (pirkėjai) sutartyje nurodytas prekes (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Atsakovei, kaip pardavėjai, pagal įstatymą taip pat kilo pareiga patvirtinti perduodamo daikto kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Įstatyme šiuo aspektu yra nurodyta, kad tuo atveju, jeigu daiktų kokybė sutartyje nėra aptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, o tuo atveju, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Daiktai laikomi neatitinkančiais kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Taigi, daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
21. Kaip minėta pirmiau, atsakovė buvo įsipareigojusi tiekti ieškovei asmeninės apsaugos priemones – respiratorius KN95 (FFP2). Siekiant užtikrinti naudotojų sveikatos apsaugą ir saugą, specialiame teises akte – Reglamente 2016/425 – yra nustatyti asmeninių apsaugos priemonių, kurios turi būti tiekiamos rinkai, projektavimo ir gamybos reikalavimai, taip pat jų laisvo judėjimo Europos Sąjungoje taisyklės. Šiame reglamente, be kita ko, nustatyta, kad asmeninės apsaugos priemonės turi atitikti joms taikomus esminius sveikatos apsaugos ir saugos reikalavimus, nustatytus šio reglamento II priede (Reglamento 2016/425 5 straipsnis). Pagal Reglamento 2016/425 nuostatas, prekių gamintojai, pateikdami rinkai prekę, turi parengti reglamento III priede nurodytus techninius dokumentus ir atlikti jo 19 straipsnyje nurodytą taikytiną atitikties vertinimo procedūrą arba pasirūpinti, kad ji būtų atlikta, o tuo atveju, jeigu atlikus atitinkamą procedūrą yra nustatoma, kad prekė atitinka taikytinus esminius sveikatos apsaugos ir saugos reikalavimus, parengti Europos Sąjungos atitikties deklaraciją, kaip nurodyta reglamento 15 straipsnyje, ir pažymėti gaminį CE ženklu, kaip nurodyta jo 16 straipsnyje (Reglamento 2016/425 8 straipsnio 2 dalis). Reglamente 2016/425 taip pat nustatyta, kad tiek asmeninės apsaugos priemonių importuotojai, tiek ir jų platintojai turi užtikrinti šio reglamento nuostatų vykdymą (Reglamento 2016/425 10 ir 11 straipsniai).
22. Reikalavimai užtikrinti, kad tiekimo sutarties objektu esantys respiratoriai atitiktų jų kokybei keliamus reikalavimus ir būtų pateikti ieškovei kartu su šioms prekėms privalomais dokumentais buvo nustatyti ir šalių sudarytoje tiekimo sutartyje. Tokie reikalavimai atsispindėjo, pavyzdžiui, tiekimo sutarties 2.6 papunktyje, kuriame šalys nurodė, kad tiekiamų respiratorių kokybė turi atitikti gamintojo nustatytas technines sąlygas. Tiekimo sutarties 2.5 papunktyje šalys taip pat nustatė, kad kartu su prekėmis ieškovei turi būti perduoti jas lydintis dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros, krovinio gabenimo važtaraščiai, gaminio pasai, kuriuose nurodyta detalių kokybė ir garantiniai įsipareigojimai. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė, teikdama ieškovei sutarties pagrindu jos turėtas pristatyti prekes, neužtikrino, kad šios prekės atitiktų teisės aktuose joms keliamus privalomus reikalavimus.
23. Ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovė netinkamai įvykdė jos atžvilgiu prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir pateikė netinkamos kokybės respiratorius, remiasi byloje pateiktu Tarnybos raštu. Šiame rašte Tarnyba, kaip minėta, nurodė, kad kartu su ieškovės įgytais respiratoriais pateikti dokumentai negali būti laikomi šio gaminio atitikties deklaracija ir nesudaro pagrindo paženklinti prekes CE ženklu, kuris reiškia, jog produktą įvertino gamintojas ir jis yra laikomas atitinkančiu Europos Sąjungos keliamus reikalavimus, bei pateikti jas į Europos Sąjungos rinką. Tarnyba taip pat nurodė nustačiusi, kad pateikti sertifikatai galimai yra suklastoti (žr. plačiau šios nutarties 15 punktą). Tokiu būdu kompetentinga institucija, kuriai teisės aktais pavesta vykdyti asmeninės apsaugos priemonių rinkos priežiūrą (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. A1-171 1.6 papunktis), pripažino, kad atsakovės pateikti respiratoriai ir šių prekių dokumentai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kurie turi būti įvykdyti siekiant jais prekiauti rinkoje. Ši aplinkybė sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą vertinti, kad atsakovės pristatytos prekės neatitiko jiems nustatytų kokybės reikalavimų – jos nepasižymėjo savybėmis, kurių ieškovė, jas įgydama, galėjo protingai tikėtis ir kurios yra būtinos tam, kad prekės galėtų būti naudojamos.
24. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jos pristatyti respiratoriai neatitinka teisės aktuose jiems keliamų privalomų reikalavimų, apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių konkrečias Tarnybos rašte nurodytas aplinkybes. Atsakovė neįrodinėja nei kad atitinkamus sertifikatus išdavusios Kinijos institucijos pagal šiuo atveju taikytinus teisės aktus yra kompetentingos išduoti tokio pobūdžio dokumentus, nei kad šie dokumentai patvirtina respiratorių atitiktį teisės aktų reikalavimams, nei kad visi kartu su respiratoriais pateikti sertifikatai yra autentiški ir negali kilti jokių abejonių dėl jų galimo suklastojimo. Kvestionuodama Tarnybos rašte padarytas išvadas, atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pateiktų respiratorių atitiktį teisės aktuose išdėstytiems reikalavimams patvirtina vien tai, jog kita kompetentinga institucija – Lietuvos Respublikos muitinė – leido įvežti šias prekes į Lietuvos Respublikos teritoriją, kadangi, priešingu atveju, muitinei nustačius prekių kokybės trūkumų, jų nebūtų leista importuoti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad prekės buvo importuotos į Lietuvą, savaime neeliminuoja Tarnybos kompetencijos vykdyti asmens apsaugos priemonių rinkos priežiūrą ir nepaneigia jos rašte išdėstytų aplinkybių pagrįstumo. Todėl toks atsakovės teiginys nepatvirtina atsakovės pozicijos, kad ji tinkamai vykdė savo prievoles pagal tiekimo sutartį.
25. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos pristatytos prekės neatitinka nustatytų reikalavimų, atsakovė taip pat nurodo, kad, jos vertinimu, iš Tarnybos pateiktame rašte išdėstytų aplinkybių nėra įmanoma suprasti, kokius konkrečius dokumentus ji vertino rengdama šį raštą. Tačiau ir šis atsakovės argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, kreipdamasi į Tarnybą, pateikė jai turimus respiratorių sertifikatus ir bandymų ataskaitas (žr. ieškovės 2020 m. gruodžio 7 d. elektroninius laiškus, Tarnybai adresuotus prašymus ir jų priedus), o Tarnyba, kaip matyti iš jos pateikto rašto turinio, šiuos dokumentus įvertino. Nors atsakovė apeliaciniame skunde kelia abejonę dėl to, kokius dokumentus rašte įvertino Tarnyba, ji neįrodinėja, kad kreipdamasi į Tarnybą ieškovė pateikė jai neišsamius respiratorių dokumentus (nenurodė, kokie jos pateikti prekių dokumentai nėra įvardyti ieškovės prašymuose Tarnybai kaip jų priedai ir pan.), taip pat nedetalizavo aplinkybių, sukėlusių jai abejonių dėl to, kad Tarnyba galimai vertino ne jos pateiktus prekių dokumentus, neįvardijo Tarnybos rašte ir atsakovės pateiktuose sertifikatuose nurodytų duomenų nesutapimų ir kitų tokias prielaidas pagrindžiančių duomenų. Galiausiai atsakovė nenurodė ir to, kurie konkretūs jos pateiktų respiratorių dokumentai galėtų paneigti Tarnybos rašte išdėstytas išvadas, tačiau nebuvo jos įvertinti. Atsakovės abstraktūs teiginiai, kad Tarnyba galimai neįvertino šiuo atveju aktualių dokumentų, nesudaro pagrindo abejoti Tarnybos rašte išdėstytos pozicijos pagrįstumu.
26. Atsakovės pozicijos, kad jos pateikti respiratoriai atitiko jiems keliamus reikalavimus, nepatvirtina ir jos nurodytos aplinkybės, kad ji pati pardavė kitam asmeniui dalį (50 000 vienetų) ieškovei skirtų prekių ir šių prekių pirkėjas nepareiškė jai jokių pretenzijų dėl įgytų prekių kokybės. Pažymėtina, kad šis atsakovės argumentas yra deklaratyvus ir nepagrįstas konkrečiais duomenimis ir įrodymais. Atsakovė nepateikė šio sandorio sudarymą patvirtinančių įrodymų, nedetalizavo, kokiam subjektui ji perleido jos nurodytą respiratorių kiekį, neatskleidė šio sandorio sąlygų ir jo šalių tarpusavio susitarimų, susijusių su perleidžiamų respiratorių kokybe, atsakovės įsipareigojimais kartu su respiratoriais pateikti atitinkamus dokumentus ir pan. Aplinkybė, kad atsakovė galiamai perleido kitam asmeniui jos nurodytą kiekį respiratorių, atsispindėjo tik viename iš byloje pateiktų elektroninių laiškų, kuriame atsakovės atstovas nurodė šį faktą ieškovei. Vien tai, kad dalis prekių buvo perleista kitam asmeniui, nesant duomenų apie šio sandorio sudarymo aplinkybes ir sąlygas dėl perduodamų prekių kokybės, savaime nepatvirtina, kad šios prekės atitiko visus teisės aktuose joms keliamus reikalavimus, nustatytus siekiant laisvai disponuoti rinkoje asmeninės apsaugos priemonėmis.
27. Kaip minėta anksčiau, Tarnybai teisės aktais yra pavesta vykdyti asmeninės apsaugos priemonių rinkos priežiūrą. Todėl jos parengtas raštas, kuriame Tarnyba, įgyvendindama teisės aktais jai priskirtas funkcijas, įvertino kartu su prekėmis pateiktų dokumentų atitiktį keliamiems reikalavimams, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, o jame nurodytos aplinkybės yra laikomos visiškai įrodytomis iki tol, kol jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė byloje jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių Tarnybos rašte išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas – atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų (ekspertų išvadų ar pan.), kad jos pateiktos prekės atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o pirmiau aptartos aplinkybės, kuriomis rėmėsi atsakovė, siekdama paneigti Tarnybos rašte padarytas išvadas, yra deklaratyvios, nepagrįstos ir nepakankamos siekiant paneigti Tarnybos nustatytas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pareikštus reikalavimus, pagrįstai rėmėsi šiuo oficialiu rašytiniu įrodymu ir jame nurodytas aplinkybes laikė įrodytomis. Atitinkamai, nustatęs, kad atsakovė nepateikė ieškovei teisės aktuose nustatytų kokybės reikalavimų atitinkančių respiratorių, teismas pagrįstai vertino, kad ji iš esmės pažeidė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir pagrįstai nutraukė šalių sudarytą sutartį bei taikė restituciją.
28. Priešingai nei nurodo atsakovė, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti išvados, kad teismas netinkamai atliko savo pareigas spręsdamas šalių ginčą, nebuvo pakankamai aktyvus įrodinėjimo procese ir nepagrįstai nesiėmė visų priemonių siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau tik formaliai nagrinėjo byloje pateiktus dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo pasiūlyti šalims atlikti ekspertizę prekių kokybei nustatyti.
29. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese jis atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Šių principų turinys suponuoja išvadą, kad įrodinėjimas yra šalių pareiga, kurios vykdymas yra siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Savo ruožtu teismo vaidmuo įrodinėjimo procese yra kitoks – jis turi pareigą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą, teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik išimtiniais, įstatymuose nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tokia pareiga teismui nekilo.
30. Šiuo atveju byloje kilęs ginčas nėra susijęs su viešuoju, visuomenės interesu, tačiau yra dispozityvaus pobūdžio. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo būti aktyvus ir negalėjo pats, savo iniciatyva rinkti bylai reikšmingų įrodymų. Ši pareiga nagrinėjamoje byloje teko išimtinai tik dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie turėjo pagrįsti aplinkybes, nurodytas kaip jų reikalavimų ar atsikirtimų į juos pagrindas. Byloje nėra duomenų, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovei buvo nepagrįstai apribota ar apsunkinta galimybė įrodinėti aplinkybes, kurios, jos vertinimu, yra reikšmingos siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė prašė teismo paskirti byloje ekspertizę jos pristatytų prekių kokybei nustatyti, tačiau teismas tokių jos reikalavimų netenkino. Byloje nėra nustatyta ir aplinkybių, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, vengė vertinti tam tikrus atsakovės pateiktus įrodymus ar nemotyvuotai juos atmetė. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šalių byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo esmės. Todėl atsakovės argumentai, kad teismas tinkamai neatliko savo pareigų įrodinėjimo procese, vertintini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties ir byloje pareikštų procesinių prašymų
31. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu patenkinęs ieškovės reikalavimus, teisingai nustatė ir įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji pati perleido dalį ieškovei skirtų respiratorių kitam pirkėjui, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog tokiu būdu atsakovė galimai įvykdė nusikalstamą veiką. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Ieškovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šia nuostata, turėtų vertinti galimybę pranešti apie atsakovės veiksmus prokurorui. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šis ieškovės prašymas nėra pagrįstas.
33. Teismų praktikoje dėl CPK 300 straipsnio 1 dalies taikymo yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi (išreiškia) proceso šalys (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-368-467/2022, 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta konkrečių duomenų apie atsakovės galimai atliktas nusikalstamas veikas. Aplinkybės, susijusios su respiratorių perleidimu kitiems asmenims, kurių teisėtumas ieškovei sukėlė abejonių, byloje buvo nurodytos tik abstrakčiai, nepateikiant jokių jas pagrindžiančių įrodymų ir neatskleidžiant galimai sudarytų sandorių sąlygų (žr. plačiau šios nutarties 26 punktą). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovaudamasi CPK 300 straipsnio 1 dalimi pranešti prokurorui apie atsakovės atliktus veiksmus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, manydama, kad dėl jos nurodytų aplinkybių atsakovės atžvilgiu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali pati kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją.
34. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovės pateikto apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jai iš atsakovės 1 089 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Grįsdama šias išlaidas, ieškovė pateikė 2022 m. sausio 4 d. sąskaitą, suteiktų paslaugų ataskaitą ir mokėjimo nurodymą. Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Andrikus“ (juridinio asmens kodas 302891246) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaudi“ (juridinio asmens kodas 300113759) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Vigintas Višinskis